- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- II-33-367/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00074-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Raimonda Pauparienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- T. K.
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Piotras Orlovas, Milda Laurinavičė
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. K., jo atstovei advokato padėjėjai Mildai Laurinavičei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal T. K. atstovo advokato Piotro Orlovo ir advokato padėjėjos Mildos Laurinavičės skundą dėl 2020 m. kovo 5 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-634-2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK) Kelių policijos skyriaus 2020 m. kovo 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-634-2020 (toliau – skundžiamas nutarimas) T.K. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 462 straipsnio 1 dalyje padarymą skirta 100 Eur bauda, už tai, kad jis nevykdė kelių priežiūros tvarkos aprašo reikalavimų prižiūrėti kelio statinius bei įrenginius taip, kad jie atitiktų eismo saugumo reikalavimus, bei nesiėmė priemonių laiku uždrausti ar apriboti eismą kelio ruože, neprižiūrėjo ir neužtikrino, kad Tauragės r., Skaudvilės mstl., Tauragės g. ties pastatu Nr. 25, kelio važiuojamojoje dalyje įrengtas šulinys būtų tinkamai uždarytas, dėl ko 2019 m. gruodžio 12 d. 11 val. 15 min. Tauragės r., Skaudvilės mstl., Tauragės g. ties pastatu Nr. 25, automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavus ant kelio važiuojamojoje dalyje įrengto šulinio, atsidarė dangtis ir taip buvo apgadintas automobilis.
Šalies argumentai
T. K. atstovai pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Skunde nurodo, kad 2019 m. gruodžio 12 d. Skaudvilės mstl., Tauragės g. ties pastatu pažymėtu indeksu 25, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas lengvasis automobilis t. y. važiuojant važiuojamąja kelio dalimi, buvo važiuojama per buitinių nuotekų tinklų šulinio dangtį, ko pasėkoje buvo apgadintas automobilio dešinės pusės galinis ratas. Pažymi, kad 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „Tauragės vandenys“ atsakydami į Tauragės AVPK paklausimą dėl atsakingo darbuotojo, paaiškino, kad 2019 m. spalio 4-24 d. buvo atliekamos buitinių nuotekų tinklų apžiūros Skaudvilės mst., Tauragės gatvėje. UAB „Tauragės vandenys“ pažymėjo, kad nuo atliktų apžiūros darbų iki užfiksuoto įvykio praėjo daugiau kaip pusantro mėnesio, todėl šulinio dangtis negalėjo būti paliktas atviras (netvarkingai uždarytas), kadangi priešingu atveju būtų apgadintas ne vienas automobilis ir tuo labiau ne galinė lengvojo automobilio dalis. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2020 m. sausio 2 d. administracinių nusižengimų protokole nurodyta, kad T. K. nesiėmė priemonių eismo uždraudimui (apribojimui) ir kelio ruože paliko atidarytą (netvarkingai uždarytą) buitinių nuotekų tinklų šulinį, tačiau protokole nenurodyta konkreti teisės norma, kurioje būtų įtvirtintas kelių priežiūros tvarkos aprašo pažeidimas. Nurodo, kad administracinio nusižengimo bylos ne teismo tvarka nagrinėjimo metu, T. K. su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu nesutiko, tvirtino, kad tinkamai įgyvendino savo funkcijas ir šioms aplinkybės, bylą nagrinėjusiam pareigūnui pateikė eilę UAB „Tauragės vandenys“ lokalinių teisės aktų, kurių pagrindu ir buvo įgyvendinama buitinių nuotekų tinklų šulinių priežiūra. Teigia, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo apklausta ir eilė liudytojų. Akcentuoja, kad nukentėjusioji L. S., duodama parodymus administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad įvykio metu buitinių nuotekų tinklų šulinio dangtis buvo uždarytas. Liudytojais apklausti J. Š. ir P. G. taip pat paaiškino, kad įvykio dieną, jie pravažiavo pro Skaudvilės miestelyje esančią Tauragės gatvę ir visi šulinio dangčiai buvo uždaryti. Pabrėžia, kad faktinės aplinkybės, jog apgadintas lengvojo automobilio galinis ratas, patvirtina aplinkybę, kad buitinių nuotekų šulinys buvo tinkamai uždarytas, priešingu atveju pirmiausia būtų buvęs apgadintas priekinis, o ne galinis automobilio ratas. Nurodo, kad nepaisant aukščiau aptartų faktinių aplinkybių, 2020 m. kovo 5 d. Tauragės AVPK priėmė skundžiamą nutarimą konstatuojant, kad nukentėjusioji nematė atidaryto šulinio dangčio, tačiau tvirtinant, kad T. K. pažeidė Kelių priežiūros tvarkos aprašo reikalavimus dėl ko įvyko eismo įvykis, neįvardinant konkrečių Kelių priežiūros tvarkos aprašo punktų, kurie tariamai buvo pažeisti. Taip pat, atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nutarime yra nurodyta, kad kanalizacijos dangtis GINMIKA 425C turi būti tvirtinamas trimis varžtais, o nuotraukose matoma, kad dangtis buvo pritvirtintas dviem varžtais. Nurodo, kad ši pareigūno nurodyta aplinkybė patvirtina, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas nebuvo atliekamas tikslingai, o aukščiau nurodytos aplinkybės dėl dangčio tvirtinimo, nurodytos neteisingai aiškinant kanalizacijos dangčio GINMIKA 425C technines savybes.
Vadovaudamasi šiomis aplinkybėmis laiko, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, prieštaringas, todėl naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio nusižengimo sudėties.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutinka su pareiškėjo skundu. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 212 redakcija), patvirtiname Kelių priežiūros tvarkos aprašo 4.2 punkte numatyta, kad kelius prižiūrintys juridiniai ir fiziniai asmenys privalo prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normatyvinius statybos techninius dokumentus. Pabrėžė, kad kanalizacijos dangčių vartojimo instrukcijoje yra nurodyta, jog naudojimo ir eksploatacijos laikas – ne mažiau 50 metų, esami dangčių rakinimo ir fiksavimo mechanizmai apsaugo nuo atsitiktinio atsidarymo, apkrovos klasė D400. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju kanalizacijos šulinio dangtis buvo nepritvirtintas (numatytais rakinimo ir fiksavimo mechanizmais), taip kad ant jo užvažiavęs lengvasis automobilis neatsidarytų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu T. K. palaikė skundą jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2019 m. gruodžio 12 d. 11 val. 15 min. įvyko eismo įvykis kurio metu, automobilis įvažiavo į buitinių nuotekų tinklų šulinį. Nurodė, kad nuotekų tinklų apžiūrą atlieka pagal sudarytą planą. Pažymėjo, kad Skaudvilėje nuotekų tinklų priežiūra paskutinį kartą buvo atlikta 2019 m. spalio 4-24 d. Nurodė, kad patikros metu pažeidimų nebuvo rasta, konstatavo, kad nuotekų šuliniai buvo tvarkingi. Paaiškino, kad nuotekų šulinio dangtis yra tvirtinamas dviem varžtais, o metalinė dalis prie teleskopinės šulinio plastikinės dalies tvirtinasi trimis varžtais. Mano, kad užvažiavęs ant šulinio dangčio automobilio priekinis ratas pakelė šulinio dangtį, o su galiniu ratu įvažiavo į atsivėrusią ertmę. Jei dangtis būtų buvęs praviras, tai į ertmę būtų įlėkęs priekinis automobilio ratas, ne galinis. Nurodė, kad taip galėjo atsitikti dėl mechaninio poveikio, kuomet transporto priemonės važiuoja per važiuojamojoje kelio dalyje esančius nuotekų dangčius. Galimai, šių veiksnių pasekoje, pasižeidė varžtų įveržimo sriegiai. Parodė, kad įvykus eismo įvykiui UAB „Tauragės vandenys“ darbuotojai nuvyko į įvykio vietą ir rado tik vieną šulinio dangčio varžtą. Nurodė, kad įvykęs eismo įvykis yra tiesiog nelaimingas atsitikimas, jo asmeninės kaltės nėra, kadangi jis savo darbines pareigas ir funkcijas buvo įvykdęs, laikėsi kelių eismo priežiūros reikalavimų, pagal UAB „Tauragės vandenys“ patvirtintus planus atliko nuotekų šulinių priežiūros veiksmus. Asmeniškai pats nevyksta realiai apžiūrėti šulinių, kadangi jis turi savo darbuotojų komandą, kurie atlieka šias funkcijas, jis koordinuoja jų darbą. Pabrėžė, kad eismo įvykio dieną, jo darbuotojai važiavo keliu, kuriame yra ginčo šulinys, ir jie jam nurodė, kad nepastebėjo, jog šulinys butų buvęs praviras. Nurodė, kad pagal rekomendacijas, vandentvarkos įmonės nuotekų šulinių apžiūras turėtų vykdyti vieną kartą per keturių metų laikotarpį, tačiau UAB „Tauragės vandenys“ tokio tipo patikras atlieka vieną kartą į metus. Nesutinka su skundžiamame nurodyta faktine aplinkybe, kad šulinio dangtis nebuvo pritvirtintas numatytais rankinio fiksavimo mechanizmais. Nurodė, kad patikrinimo metu, šulinio dangčio pritvirtinimo mechanizmai buvo, nuo paskutinės šulinio apžiūros, kuri vyko spalio mėnesį iki eismo įvykio, kuris įvykio gruodžio mėnesį, praėjo nemažai laiko, ir jei šalinio dangtis nebūtų buvęs tinkamai pritvirtintas, netinkamai uždarytas arba atviras, tai sugadintų automobilių būtų buvę daugiau. Taip pat, nesutinka su policijos pareigūnų nurodyta aplinkybe, kad šulinio dangtis turi būti tvirtinamas trimis varžtais, nors šulinio dangčio gamintojo kataloge yra nurodoma, kad dangtis tvirtinamas tik dvejais varžtais. Pabrėžė, kad jis prieš įvykstant eismo įvykiui negalėjo žinoti, kad šulinio dangtis yra netvarkingas, kadangi spalio mėnesį atliktos apžiūros metu šulinio dangčio trūkumai nustatyti nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
Pažymėtina ir tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-66-697/2015; 2AT-43-2014 ir kt.). Be to, administracinio nusižengimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad skundžiamu nutarimu T. K. nubaustas pagal ANK 462 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis nevykdė kelių priežiūros tvarkos aprašo reikalavimų prižiūrėti kelio statinius bei įrenginius taip, kad jie atitiktų eismo saugumo reikalavimus, bei nesiėmė priemonių laiku uždrausti ar apriboti eismą kelio ruože, neprižiūrėjo ir neužtikrino, kad Tauragės r., Skaudvilės mstl., Tauragės g. ties pastatu Nr. 25, kelio važiuojamojoje dalyje įrengtas šulinys, būtų tinkamai uždarytas, dėl ko 2019 m. gruodžio 12 d. 11 val. 15 min. Tauragės r., Skaudvilės mstl., Tauragės g. ties pastatu Nr. 25, automobiliui (duomenys neskelbtini),, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavus ant kelio važiuojamojoje dalyje įrengto šulinio, atsidarė dangtis ir taip buvo apgadintas automobilis. Konstatuota, kad tokiais veiksmais T. K. žinodamas apie esamą situaciją nesiėmė priemonių, kad šulinio dangtis būtų saugus ir uždarytas vykstant eismui.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamo nutarimo grafoje „Teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas“ nurodyta, kad aukščiau nurodytais veiksmais T. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5 ir 9 punktus. Pažeidimo esmėje nurodyta, kad aukščiau nurodytais veiksmais T. K. taip pat pažeidė Kelių priežiūros tvarkos aprašo 4.2 punktą. Pažymėtina, kad ANK 462 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, konkretūs pažeisti KET ar Kelių priežiūros tvarkos aprašo punktai yra nustatomi pagal konkrečias įvykio aplinkybes.
Teismų praktikoje pažymima, kad KET 5 ir 9 punkte įtvirtinti reikalavimai yra bendro pobūdžio reikalavimai ir jų nepakanka kvalifikuoti asmens veiksmus pagal ANK, kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio nusižengimo pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą, o ne bendro pobūdžio KET nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-05-23 nutartis byloje Nr. N-444-797-11, Kauno apygardos teismo 2018-10-15 nutartis byloje Nr. AN2-421-318/2018, Panevėžio apygardos teismo 2016-10-04 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-477-719/2016).
T. K. administracinė atsakomybė taip pat kildinama teigiant, kad jis pažeidė Kelių priežiūros tvarkos aprašo 4.2 punktą, kuriame nurodoma, kad kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normatyvinius statybos techninius dokumentus.
Pažymėtina, kad kelių priežiūros tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimo, jos vykdymo ir darbų organizavimo keliuose ir jų apsaugos zonose tvarką (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimas Nr. 155 „Dėl Kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 25-771)). Aprašo antras skyrius reglamentuoja kelių priežiūros organizavimą ir subjektus: 3.2.2. punktas numato visus kitus elementus (šaligatvius, želdinius, apsauginius atitvarus, autobusų, važiuojančių vietinio (miesto ir priemiesčio) reguliaraus susisiekimo maršrutais, stoteles ir apsisukimo aikšteles, lietaus kanalizaciją ir kitus inžinerinius, taip pat ir gatvių apšvietimo tinklus) prižiūri ir jų vertę apskaito savivaldybės, kurios užtikrina saugaus eismo sąlygas, poveikį aplinkai mažinančių priemonių (triukšmą, oro, vandens, dirvožemio užtaršą ir kitą neigiamą poveikį mažinančių priemonių) įgyvendinimą, taip pat atlieka šiame papunktyje nurodytų statinių taisymo ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas. Aprašo trečiasis skyrius reglamentuoja kelių priežiūros vykdymą. Aprašo 4.2 punktas nustato, kad kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normatyvinius statybos techninius dokumentus. Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kelias, tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme.
Sistemiškai aiškinant paminėtus teisės aktus, darytina išvada, T. K. kaip fizinis asmuo, nepatenka į subjektų ratą, atsakingų už vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūrą pagal Aprašą. Taip pat paminėtina, kad T. K., eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas ir būdamas atsakingas (duomenys neskelbtini), tinkamai atliko savo darbines pareigas. Tai pagrindžia, UAB „Tauragės vandenys“ 2019 m. gruodžio 31 d. raštas Nr. 18-784 bei Buitinių nuotekų tinklų planinių perspėjamųjų remontų plano-grafikas (2019 m.), iš kurių matyti, kad buitinių nuotekų šulinių, esančių Skaudvilės mstl., išorinė apžiūra buvo atliekama 2019 m. spalio 4-24 d. Buitinių nuotekų šulinio, esančio Skaudvilės mstl., Tauragės g. ties namu Nr. 25, trūkumų ar pažeidimų užfiksuota nebuvo. Eismo įvykio aplinkybės leidžia manyti, kad jei nuotekų šulinio dangtis būtų buvęs praviras ar sugadintas, apžiūros metu tai būtų užfiksuota, taip pat, jei po apžiūros nuotekų šulinio dangtis būtų buvęs paliktas neuždarytas arba tinkamai nepritvirtintas, tikėtina, kad eismo įvykis įvažiuojant į nuotekų šulinį, būtų įvykęs daug anksčiau nei praėjus pusantro mėnesio laikotarpiui nuo apžiūros. Kad nuotekų šulinio dangtis prieš įvykstant eismo įvykiui nebuvo praviras patvirtino liudytojai J. Š., P. G., taip pat eismo įvykio metu nukentėjusioji L. S. Taip pat, atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamame nutarime nurodoma, kad minėto buitinių nuotekų kanalizacijos šulinio dangtis nebuvo tinkamai pritvirtintas, pabrėžiant, kad remiantis atitikties deklaracijos Nr. KL2010/12/09 duomenimis, kanalizacijos dangtis GIMNIKA 425C turi būti tvirtinamas trimis tvirtinimo varžtais, nors faktiškai eismo įvykio vietoje buvęs buitinių nuotekų šulinio dangtis buvo pritvirtintas tik dvejais varžtais. Tačiau šias aplinkybes paneigia bylos medžiaga t. y. nuotraukos, iš kurių yra aiškiai matyti, kad nuotekų šulinio dangtis yra tvirtinamas dvejais varžtais. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad iš atitikties deklaracijos Nr. KL2010/12/09 matyti, kad trimis varžtais visoje nuotekų šulinio konstrukcijoje tvirtinamas teleskopinis šulinio stovas su apatiniu nušlifuotu konusu.
Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, T. K. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos pagal ANK 462 straipsnio 1 dalį teisena nutrauktina, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties, o 2020 m. kovo 5 d. Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-634-2020, naikintinas (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skundą patenkinti.
Panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus o 2020 m. kovo 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-634-2020 ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.