Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-08-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-265-380/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-20
Bylos Nr.
AN2-265-380/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00783-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Pažeidėjas
J. J.
Advokatai
Dovydas Cvetkovas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-265-380/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00783-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.20; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. J. atstovo advokato Dovydo Cvetkovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 14 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2019 m. balandžio 30 d. administracinio nusižengimo protokolas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 5 dalimi ir 459 straipsnio 8 dalimi (iki 2018-05-20 galiojusios straipsnių redakcijos) J. J. surašytas už tai, kad 2018 m. sausio 29 d., apie 13 val. 20 min. kelyje Al, prie Kauno (duomenys neskelbtini), Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau ir - LTSA) vyresnysis inspektorius V. D. ir specialistas A. B. sustabdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį transporto priemonių junginį, susidedantį iš vilkiko „SCANIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „KNAPEN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavusį maršrutu Elektrėnai - Kaunas, kurį vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)” vairuotojas A. J.. Remiantis byloje esančiais Judančių transporto priemonių svėrimo sistemos CROSS WIM Nr. Al-1, patikros sertifikato Nr. 0656634, Et. svarstyklės Dini Argeo WWS Nr. 0100551902 (patikra galioja iki 2018 m. lapkričio 29 d.), LTSA pareigūnų kontrolės metu nustatyta, kad transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė 53,9 t. Vadovaujantis Judančių transporto priemonių svėrimo sistema CROSS WIM specialiosios patikros metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 4-602 (toliau — Metodika), II skyriuje nurodytų tikrinamų metrologinių parametrų leidžiamos ribos (maksimali leidžiamoji dinaminio svėrimo paklaida, nustatant bendrą (suminę) automobilio masę - 5 proc.), t. y. 51,2 t, t. y. 11,2 t viršijo didžiausią leidžiamą 40 t bendrąją masę, nustatytą Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ (toliau - Techniniai parametrai), 19.5 papunktyje. Vairuotojas vairavo transporto priemonę, neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę sunkiasvorei transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais. J. J., UAB „(duomenys neskelbtini)” būdama atsakinga už krovinių vežimo veiklą įmonėje, neužtikrino, kad įmonėje dirbantis vairuotojas, veždamas krovinį su kelių transporto priemone (junginiu), kuriai neišduotas leidimas, neviršytų maksimalios leistinos bendros masės. Tuo J. J. pažeidė Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio reikalavimus, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto „Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas), 4 punkto reikalavimus.

Taip pat J. J., UAB „(duomenys neskelbtini)” būdama atsakinga už krovinių pakrovimo ar pateikimo veiklą įmonėje, neužtikrino, kad pakraunant krovinį (važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini)) vežti kelių transporto priemone (junginiu), kuriai neišduotas Leidimas, ji neviršytų maksimalios leistinos bendros masės. Tuo J. J. pažeidė Aprašo 30 punkto reikalavimus: „Pateikti ir (ar) pakrauti krovinius vežti didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone neįsitikinus, kad yra išduotas leidimas, važiuoti konkrečiu maršrutu ir konkrečia didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone, draudžiama.”.

2. Skundžiamu 2019-06-14 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimu J. J. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 5 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2018-05-20) ir jai paskirta administracinė nuobauda – 1500 Eur bauda. Administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal ANK 459 straipsnio 8 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2018-05-20), J. J. nutraukta.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. J. atstovas advokatas D. Cvetkovas prašo pakeisti 2019-06-14 Klaipėdos apylinkės teismo nutarimo dalį, kuria J. J. paskirta 1500 Eur bauda ir ją sumažinti iki minimalios 1150 Eur dydžio baudos.

3.1. Skunde nesutinkama su teismo paskirtos baudos dydžiu, teigiama, kad ji paskirta pažeidžiant ANK 34, 36 ir 40 straipsniuose įtvirtintas taisykles. Nurodoma, kad administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusi ANK 459 straipsnio 5 dalies redakcija už tokio nusižengimo padarymą numatė nuo 1150 Eur iki 3500 Eur baudą. Skundžiamu nutarimu teismas skyrė J. J. ne minimalią 1150 Eur baudą, bet baudos vidurkiui artimą 1500 Eur baudą. Skunde nesutinkama su apylinkės teismo argumentu, jog J. J. pakartotinai padarė tos pačios rūšies pažeidimą už kurį jau paskirta administracinė nuobauda, o tai yra administracinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

3.2. Skunde teigiama, kad teismas nenurodė, dėl kokių ir kada padarytų administracinių nusižengimų šioje byloje nagrinėjama J. J. veika yra pakartotinė. Pažymima, kad šiuo atveju J. J. nubausta pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį už veiką, kuri buvo padaryta dar 2018-01-29 (t. y. daugiau nei prieš 1 metus). Kiti pažeidimai, kurių teismas neįvardijo, bet, tikėtina, turėjo omenyje yra: 1) 2019-01-29 administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu už nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 4 dalyje (apie tai pažymėta šios bylos 2019-04-30 administracinio nusižengimo protokole); 2) 2019-05-07 Klaipėdos apygardos teismo sprendimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-147-651/2019.

3.3. Skunde akcentuojama, kad nusižengimai, už kuriuos J. J. buvo nubausta prieš priimant skundžiamą 2019-06-14 nutarimą buvo padaryti vėliau nei 2018-01-29 nusižengimas, kuris nagrinėjamas šioje byloje, todėl šį nusižengimą ji darė pirmą kartą.

3.4. Skunde nurodoma, jog ANK 40 straipsnis numato, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Pažymima, kad atsižvelgiant į pačią pakartotinumo prasmę bei į nuobaudos už pakartotinį nusižengimą parinkimą, reikšmę turi tai, kad asmuo jau darydamas administracinį nusižengimą suvokia, kad jį daro pakartotinai. Tai yra ankstesnės nuobaudos (galbūt švelnesnės ar minimalios) neveikia jo elgesio ir jam reikia taikyti griežtesnė nuobaudą, tačiau šiuo atveju J. J. už anksčiausiai padarytą nusižengimą yra baudžiama vėliausiai, o tai negali būti pagrindas taikyti jai griežtesnę atsakomybę.

3.5. Skunde teigiama, kad teismas supainiojo pakartotinio nusižengimo padarymo momentą su nuobaudos skyrimo momentu, todėl neleistinai vertino J. J. atsakomybę šiuo aspektu nutarimo priėmimo dienai (2019-06-14), kai turėjo tai daryti vertindamas situaciją nusižengimo padarymo dienai (2018-01-29). Nusižengimo padarymo metu J. J. nevykdė jokios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės pagal tame pačiame ANK straipsnyje numatytą nusižengimą, todėl J. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta ir jai turėjo būti skirta minimali 1150 Eur bauda.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. J. atstovo advokato D. Cvetkovo apeliacinį skundą Lietuvos transporto saugos administracijos direktorius G. L. nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo skundo netenkinti, o 2019-06-14 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl J. J. kaltės padarius ANK 459 straipsnio 5 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2018-05-20) numatytą nusižengimą, nėra. Apeliaciniame skunde keliamas J. J. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad nuobauda paskirta pažeidžiant ANK 34, 36 ir 40 straipsniuose įtvirtintas taisykles bei remiantis netinkamais procesiniais sprendimais. Būtent šiuo klausimu apeliacinės teismas ir pasisako.

8. Apeliantas iš esmės remiasi tik argumentu, kad teismas klaidingai sutapatino du skirtingus terminus ir nepagrįstai konstatavo, jog J. J. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą. Pagal ANK 40 straipsnį administracinių nusižengimų pakartotinumas yra tada, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. tokiu atveju laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog minėto straipsnio dispozicija suponuoja, kad vienerių metų terminas skaičiuojamas ne nuo pažeidimo padarymo dienos, o nuo nuobaudos įvykdymo dienos - šiuo atveju nuo baudos sumokėjimo už padarytą pažeidimą arba nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos.

9. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo duomenų matyti, kad J. J. dar iki šioje byloje nagrinėjamo 2018-01-29 administracinio nusižengimo padarymo, 2017-09-07 buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu už nusižengimus, numatytus tuo metu galiojusio ANK 459 straipsnio 3 ir 8 dalyse. Minėtas nurodymas buvo įvykdytas 2017-09-07, todėl akivaizdu, kad 2018-01-29 padarytas tame pačiame ANK straipsnyje numatytas nusižengimas lėmė administracinio nusižengimo padarymo pakartotinumą, todėl, priešingai nei teigia apeliantas, teismas nesupainiojo pakartotinio nusižengimo padarymo momento su nuobaudos skyrimo momentu.

10. ANK 34 straipsnyje nustatyta administracinės nuobaudos asmeniui skyrimo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje išdėstyta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šiame straipsnyje taip pat nurodyta, kad kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau yra ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas), apylinkės teismas nuobaudų skyrimo taisyklių nepažeidė ir J. J. pagrįstai skyrė 1500 Eur baudą, šiek tiek didesnę nei numatyta minimali bauda.

11. Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą ir aptartas aplinkybes, apylinkės teismas skundžiamame nutarime tinkamai vadovavosi ANK 34, 36 ir 40 straipsniuose numatytomis taisyklėmis ir pagrįstai nustatė, kad J. J. administracinį nusižengimą padarė pakartotinai. Dėl šios priežasties apygardos teismas kaip nepagrįstą atmeta ir skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas administracinio nusižengimo pakartotinumą rėmėsi 2019-01-29 administracinio nusižengimo protokolu bei 2019-05-07 Klaipėdos apygardos teismo nutarimu. Pažymėtina, kad ir pats apeliantas skunde nurodė, jog apylinkės teismas skundžiamame nutarime šių 2019-01-29 ir 2019-05-07 procesinių sprendimų neminėjo.

12. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, sprendžia, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir J. J. paskirtą nuobaudą individualizavo tinkamai.

13. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-06-14 nutarimas J. J. administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti remiantis apeliaciniame skunde pateiktais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 14 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. J. atstovo advokato Dovydo Cvetkovo apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė