Klaipėdos apygardos teismo nutarimas, AN2-147-651/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2019-05-07
Bylos Nr.: AN2-147-651/2019
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-00319-2019-8
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Dalia Kursevičienė
Pažeidėjas: J. J.

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-147-651/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00319-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5; 16.20; 21.11.9; 21.11.10 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos transporto saugos administracijos ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. J. atstovo advokato Dovydo Cvetkovo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 18 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. J. 2019 m. vasario 13 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji, būdama UAB „P“ atsakinga už krovinių vežimo veiklą įmonėje, neužtikrino, kad jos įmonėje dirbantis vairuotojas, veždamas krovinį su kelių transporto priemone (junginiu), kuriai neišduotas Leidimas, neviršytų maksimalios leistinos bendros masės. Tokiais veiksmais J. J. pažeidė Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio reikalavimus, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo“ 4 punkto reikalavimus ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 366 patvirtintų taisyklių 19.5 reikalavimus. Taip J. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 5 dalyje (redakcija galiojusi iki 2018-05-20).

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. kovo 18 d. nutarimu pripažino J. J. padarius ANK 459 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2018-05-20) numatytą nusižengimą. Teismo vertinimu, nusižengimo padarymo faktą įrodo byloje esantys duomenys, patvirtinantys, kad už ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 459 straipsnio 5 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymą buvo nubaustas vairuotojas Č. R., kuris vairavo UAB „P“ priklausantį transporto priemonių junginį, susidedantį iš vilkiko „SCANIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „KNAPEN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurio faktinė bendra masė – 16,9 t su 0,03 t paklaida – viršijo maksimalią leidžiamą bendrą masę. Be to, vairuotojas vairavo transporto priemonę neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę sunkiasvorei transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais. Pasak teismo, aplinkybė, kad pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį (redakcija, galiojusi iki 2018-05-20), buvo nubaustas vairuotojas, nereiškia, kad baudžiant asmenį, atsakingą už krovinių vežimo veiklą, yra baudimas už tą patį nusižengimą antrą kartą. Pažymėjo, kad šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad UAB „P“ buvo vežėjas, o J. J. buvo atsakinga įmonėje už krovinių vežimo veiklą, todėl dėl tam tikrų teisės aktų nesilaikymo pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį.

2.1. Teismas, atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančius duomenis, nusprendė, kad paskyrus minimalią straipsnio sankcijoje numatytą baudą – 600 Eur (šešis šimtus), bus pasiekti nuobaudos tikslai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu Lietuvos transporto saugos administracija prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą, kuriuo J. J. būtų pripažinta kalta padarius ANK 459 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2018-05-20) numatytą nusižengimą ir paskirta sankcijoje numatyta nuobauda. Nurodo, kad teismas nepagrįstai paskyrė pažeidėjai per mažą baudą. Nurodo, kad už ANK 459 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2018-05-20) numatyto nusižengimo padarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, numatyta nuobauda nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų, tačiau teismas paskyrė žymiai mažesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje. Pasak apelianto, nebuvo jokio pagrindo pažeidėjai skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, jog pažeidėjai turi būti skiriama minimali straipsnyje numatyta nuobauda, apeliantė mano, kad teismas, paskirdamas 600 Eur baudą, suklydo ir vadovavosi nauja šio straipsnio redakcija, t. y. galiojančią nuo 2018-05-20.

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktos J. J. atstovas advokatas D. Cvetkovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną J. J. nutraukti. Nurodo, kad teismas J. J. nubaudė remdamasis kitoje administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais, tačiau mano, kad pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį juridinio asmens atstovas traukiamas ne visais atvejais. Pagal 459 straipsnio 5 dalį atsakomybė yra numatyta pačiam vairuotojui ir gali būti taikoma juridinio asmens, kuriame dirba tas vairuotojas, vadovui ar kitam atsakingam asmeniui. Tačiau atsakomybė nėra privalomai taikoma abiem subjektams, tai apibrėžia normos konstrukcija ir vartojami jungtukai „ir (ar)“. Tai reiškia, kad atsakomybė juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui nėra taikoma automatiškai, esant vien tik paties vairuotojo nustatytam nusižengimo faktui. Institucija privalo tokiu atveju įrodinėti visus administracinio nusižengimo sudėties elementus, tokius kaip neteisėta veika, subjektyvioji pusė ir t.t. Šiuo atveju byloje tai nebuvo padaryta, o buvo remiamasi kaltės prezumpcija, pagal kurią, jeigu vairuotojas padarė pažeidimą, tai reiškia, kad pažeidimą automatiškai padarė ir juridinio asmens atstovas. Lietuvos teisės aktai nenumato kolektyvinės atsakomybės, todėl kiekvieno asmens kaltė turi būti įrodinėjama individualiai. To padaryta byloje nebuvo. Tiesiog buvo remiamasi kažkokia neaiškia prezumpcija dėl juridinio asmens vadovo kaltės. Kita vertus, pažymi, jog teismas pats nutarime nurodė, kad pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį „tam tikrais įstatymų numatytais atvejais“ atsako ne tik vairuotojai, bet ir juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys. Tačiau teismas nenurodė, kodėl šis atvejis buvo „tam tikras“, kodėl šiuo atveju J. J. turėjo būti baudžiama. Vadinasi, pats teismas pripažino, kad galimi atvejai, kai juridinio asmens atstovai negali būti baudžiami už vairuotojo padarytą pažeidimą.

4.1. Pasak apeliantės atstovo, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių J. J. kaltę. Iš Č. R. administracinio nusižengimo byloje priimtų teismų sprendimų matyti, kad juose iš viso nieko nėra nurodyta apie juridinio asmens, t. y. Č. R. darbdavio, neteisėtus veiksmus ar kažkokius neteisėtus nurodymus krauti ir vežti krovinį, kuris viršytų leistiną ribą. Juridinio asmens atstovo neteisėti veiksmai nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas, todėl remtis Panevėžio teismuose priimtais teismo sprendimais ir juose nustatytais faktais įrodinėjant juridinio asmens atstovės J. J. kaltę nėra pagrindo. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Č. R. nenurodė, kad gavo neteisėtus įsakymus iš juridinio asmens daryti pažeidimą, pati J. J. tuo metu buvo savo darbo vietoje Klaipėdos mieste, o Č. R. transporto priemonė buvo kraunama Panevėžio rajone ir ji fiziškai negalėjo kontroliuoti šio proceso. Kitaip tariant, jokių neteisėtų veiksmų J. J. nepadarė, tai leidžia teigti, jog jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. J. atstovo advokato D. Cvetkovo apeliacinį skundą Lietuvos transporto saugos administracija prašo atmesti J. J. atstovo advokato D. Cvetkovo apeliacinį skundą ir prašo tenkinti jų apeliacinį skundą. Dėl J. J. kaltės padarius administracinį nusižengimą nurodo, kad pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį gali atsakyti ir esant neatsargiai kaltei. Teisės aktai numatė pareigą J. J. tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinio vežimo taisykles, tačiau byloje esantys duomenys patvirtino, kad J. J. nesiėmė jokių veiksmų patikrinti ir nustatyti, ar pakrauto krovinio išdėstymas atitinka visas krovinio vežimo sąlygas, todėl ji turi atsakyti už savo neveikimą.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Lietuvos transporto saugos administracijos apeliacinis skundas tenkintinas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. J. atstovo advokato D. Cvetkovo apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Žemesnės instancijos teismas

7. Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu konstatuota, jog J. J. padarė ANK 459 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2018-05-20) numatytą nusižengimą. Apeliacinius skundus pateikė tiek Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, tiek asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pažeidėja apeliaciniu skundu prašo nutraukti administracinio nusižengimo bylą nesant jos veiksmuose ANK 459 straipsnio 5 dalies (redakcija, galiojusi iki 2018-05-20) sudėties, o Institucija prašo padidinti teismo paskirtą baudą, nes ji paskirta ne pagal nusižengimo padarymo metu galiojusią straipsnio redakciją. Taigi pirmiausia aktualu išsiaiškinti, ar J. J. veiksmuose yra ANK 459 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2018-05-20) numatyto nusižengimo sudėtis. Tik nustačius, jog J. J. padarė numatytą nusižengimą, pasisakytina dėl Institucijos apeliacinio skundo pagrįstumo.

Dėl J. J. atstovo advokato D. Cvetkovo apeliacinio skundo

8. Apeliaciniu skundu prašoma nutraukti administracinio nusižengimo bylą neįrodžius J. J. kaltės.

9. Pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį (redakcija, galiojusi iki 2018-05-20) atsako tas, kas važiavo be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis. Už šį nusižengimą administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas vairuotojas ir (ar) juridinių asmenų vadovas ar kitas atsakingas asmuo, kuriam pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. J. J. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį (redakcija, galiojusi iki 2018-05-20) už tai, kad neužtikrino, jog jos įmonėje dirbantis vairuotojas, veždamas krovinį su kelių transporto priemone (junginiu), kuriai neišduotas leidimas, neviršytų maksimalios leistinos bendros masės.

10. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nesutinka su apeliantės atstovu, jog byloje nėra įrodyti visi nusižengimo sudėties požymiai. Analizuojamu atveju, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas padaręs ANK 459 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą.

11. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

12. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nėra įrodyti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neteisėti veiksmai, todėl pastaroji negali būti pripažinta kalta padariusi ANK 459 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Tačiau įvertinus ANK 459 straipsnio 5 dalies (redakcija, galiojusi iki 2018-05-20) dispoziciją, darytina išvada, kad už šį pažeidimą administracinė atsakomybė gali kilti dėl to, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, nustatantys krovinių su kelių transporto priemone (junginiu) važiavimo keliais tvarką. Taigi atsakomybė kyla tuomet, kai dėl nerūpestingumo ar kitų aplinkybių buvo pažeisti nustatyti reikalavimai. Šiuo atveju nėra būtina nustatyti, kad sąmoningai buvo siekiama, kad transporto priemonė, viršijanti leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis, važiuotų be leidimo. Pakanka nustatyti, kad atsakingas asmuo pažeidė teisės aktų reikalavimus, t. y. nustatyti, kad tinkamai nevykdė teisės aktais nustatytų pareigų, t. y. nesiėmė visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta. Vadinasi, konstatuoti J. J. kaltę, padarius administracinį nusižengimą, pakanka įrodyti, kad ji nerūpestingai atliko savo pareigas ir nesiėmė visų galimų veiksmų, kad nusižengimas nebūtų padarytas.

13. Tiriamu atveju J. J. administracinėn atsakomybėn patraukta dėl to, kad pažeidė Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio reikalavimus, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo“ 4 punkto reikalavimus ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų taisyklių 19.5 punkto reikalavimus. Taigi norint konstatuoti J. J. kaltę padarius ANK 459 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, būtina įrodyti, kad ji pažeidė nurodytus teisės aktus.

14. Byloje neginčijamai nustatyta, kad vairuotojas Č. R. vairavo UAB „P“ priklausantį transporto priemonių junginį, susidedantį iš vilkiko „SCANIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „KNAPEN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurio faktinė bendra masė 16,9 t su 0,03 t paklaida viršijo maksimalią leidžiamą bendrą masę ir kad vairuotojas vairavo transporto priemonę neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę sunkiasvorei transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais. O tai suponuoja išvadą, kad nebuvo laikomasi teisės aktų reikalavimų gabenant tokį krovinį.

15. Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalyje numatyta vežėjo pareiga tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtintų „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo“ 4 punkte įtvirtinta, kad didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais galima važiuoti tik gavus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos leidimą važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų taisyklių 19.5 punkte numatyta, kad dviašio krovininio automobilio, sukabinto su triaše puspriekabe, junginių masė gali būti 40 t.

16. Nurodytuose teisės aktuose nustatyta būtent vežėjo pareiga tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinio vežimo sąlygas. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad buvo pažeisti reikalavimai, nėra, todėl vien tai suponuoja išvadą, kad atitinkamas subjektas, nors ir nesant tyčios, turi atsakyti už pažeidimą. J. J. neginčija, kad ji buvo atsakinga įmonėje už krovinių vežimo veiklą (b. l. 3), todėl ji privalėjo imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi visų teisės aktų reikalavimų vairuotojui Č. R. vykdant krovinio pervežimą, o to neužtikrinus, privalo prisiimti ir visą su tuo susijusią atsakomybę. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų pakako padaryti išvadą, kad J. J. dėl nerūpestingumo neužtikrino, jog pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitiktų eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinio vežimo sąlygas. Šiuo atveju, esant neginčijamiems duomenis, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, nustatantys transporto priemonės (jų junginių) važiavimo tvarką bei nesant ginčui, jog už įmonėje krovinių vežimo tvarką atsakinga J. J., J. J. pagrįstai pripažinta kalta padarius ANK 459 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

17. Apeliaciniame skunde pastebima, kad pagal ANK 459 straipsnio 5 dalies dispoziciją ne visais atvejais atsako asmuo, atsakingas už krovinių vežimą, todėl mano, kad būtina nustatyti, ar minimas atvejis yra būtent tas, kada atsakingam asmeniui už krovinių vežimą kyla administracinė atsakomybė. Įvertinus analizuojamo straipsnio dispoziciją, sutiktina, jog įstatymų leidėjas nenumatė kiekvienu atveju nustačius ANK 459 straipsnio 5 dalyje nusižengimą, administracinėn atsakomybėn traukti ir asmenį, atsakingą už krovinių vežimą. Tačiau minimo straipsnio dispozicijoje nėra nurodyta, kokiais atvejais tokia atsakomybė galima. Vadinasi, kiekvienu atveju atskirai Institucija ir teismas vertina ir sprendžia, kada yra pagrindas pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį administracinėn atsakomybėn patraukti ne tik vairuotoją, bet ir asmenį, atsakingą už krovinių vežimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju J. J. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį, nes būtent ji, būdama atsakinga už krovinių vežimą, nepasirūpino, kad pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitiktų eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinio vežimo sąlygas ir jos veiksmai turėjo įtaką ANK 459 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymui, už kurį nubaustas ir vairuotojas.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma nekelia abejonių dėl J. J. kaltės padarius administracinį nusižengimą. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien dėl to, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, negalima spręsti, jog J. J. nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad J. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2018-05-20).

Dėl Lietuvos transporto saugos administracijos apeliacinio skundo

19. Apeliantė Lietuvos transporto saugos administracija nesutinka su teismo pažeidėjai paskirta nuobauda. Anot jos, nors teismas nurodė, kad pažeidėjai yra pagrindas paskirti minimalią straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą, tačiau paskyrė nuobaudą, neatitinkančią ANK 459 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2018-05-20) numatytos minimalios nuobaudos dydžio, o taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą nebuvo pagrindo.

20. Apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga bei įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus dėl nuobaudos paskyrimo, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutardamas pažeidėjai skirti minimalią nuobaudą, nepagrįstai pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį (redakcija, galiojusi iki 2018-05-20) paskyrė 600 Eur baudą, kuri yra žymiai mažesnė nei minimo straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobauda.

21. ANK 459 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta (redakcija, galiojanti nuo 2018-05-20), kad šiame straipsnyje numatyto nusižengimo padarymas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų. Nusižengimas padarytas 2018 m. vasario 27 d., todėl teismas, paskirdamas nuobaudą, privalėjo vadovautis ANK 459 straipsnio 5 dalies redakcija, galiojusia nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 20 d. kada 2017 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. Nr. XIII-694 buvo pakeistas ANK 459 straipsnis, pakeitimai įsigaliojo 2018 m. gegužės 20 d. Pastebėtina, kad pasikeitus ANK 459 straipsnio redakcijai, ANK 459 straipsnio 5 dalis tapo 6 dalimi ir nuobaudos dydis už šio nusižengimo padarymą nebuvo pakeistas. Taigi J. J. pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį teismas turėjo paskirti baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų.

22. Kaip matyti iš teismo nutarimo motyvų, nebuvo svarstoma vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi J. J. taikyti mažesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, o nutarta paskirti minimalią nuobaudą. Dėl to ginčo nėra. Vadinasi, teismas pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį turėjo paskirti ne 600 (šešis šimtų) Eur baudą, o 1 150 (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt) Eur baudą, kuri yra minimali ANK 459 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė įstatymą, todėl J. J. pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį paskyrė neteisingą bausmę. Todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nutarimo dalis, kuria J. J. paskirta nuobauda pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2018-05-20) naikintina ir dėl šios dalies priimtinas naujas nutarimas – J. J. pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį (redakcija, galiojusi iki 2018-05-20) skirtina 1 150 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt) Eur bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 18 d. nutarimo dalį, kuria J. J. paskirta nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 459 straipsnio 5 dalį (redakcija, galiojusi iki 2018-05-20) ir dėl šios dalies priimti naują nutarimą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 459 straipsnio 5 dalį J. J. paskirti 1 150 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt) Eur baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Kursevičienė