Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens kreditorės Pakruojo ūkininkų kredito unijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-211-650/2017, kuria patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens R. V. patikslintas mokumo atkūrimo planas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi iškėlė R. V. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė G. M. 2017 m. birželio 7 d. bankroto administratorius teismui pateikė prašymą patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą, būtinųjų 40,00 Eur bankroto proceso administravimo išlaidų papildomą paaiškinimą ir kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 2. Nurodė, kad 2017 m. birželio 5 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu raštu balsavęs kreditorius Pakruojo ūkininkų kredito unija (toliau – ir Pakruojo ŪKU) nepatvirtino administravimo išlaidų sąmatos ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarkos, nepritarė patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto 8 punktui ir pateikė siūlymą dėl plano projekto 8 punkto, bet už tai nebalsavo.

Pareiškėja R. V. pritarė pateiktam patikslintam fizinio asmens mokumo atkūrimo planui ir nurodė, kad šis planas ateityje gali būti koreguojamas, nes ji nuo 2017-09-01 ieškosis darbo pilnu etatu, todėl galimai padidės tiek jos pajamos, tiek galimybė didesne dalimi dengti skolas kreditoriams.

Kreditorė Pakruojo ŪKU iš esmės su patikslintu mokumo atkūrimo planu sutiko, nesutiko tik su plano 8 punktu, kuriuo nustatytos 40,00 Eur per mėnesį bankroto administravimo išlaidos kartu su atlygiu administratoriui, prašė teismo jas sumažinti iki 20,00 Eur. Kreditorė D. D. pritarė patikslintam mokumo atkūrimo planui, kreditorė antstolė V. Š. savo pozicijos dėl asmens mokumo atkūrimo plano tvirtinimo nepareiškė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens R. V. patikslintą mokumo atkūrimo planą. Nurodė, jog viena iš trijų kreditorių, būtent Pakruojo ŪKU, kurios patvirtintas kreditorinis reikalavimas sudaro 84,60 procentų nuo visų patvirtintų reikalavimų sumos, nutarė mokumo atkūrimo plano projekto netvirtinti dėl to, kad nesutiko su administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimu, bei pateikė siūlymą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano 8 punkto, tačiau už tai nebalsavo. Teismas padarė išvadą, kad bankroto administravimo išlaidos atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, būtinas bankroto proceso vykdymo išlaidas ir jos nėra per didelės. Administravimo išlaidų suma, skiriama bankroto administratoriui, yra pagrįsta, detalizuota mokumo atkūrimo plano administravimo išlaidų sąmatoje. Pareiškėjos R. V. pajamas sudaro 180,15 Eur darbo užmokestis ir 200,00 Eur gaunamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. P. ir I. P. Būtiniausių poreikių tenkinimui reikalingos lėšos sudaro 300,15 Eur, iš kurių 200,00 Eur vaikų išlaikymui ir 100,15 Eur asmeniniams poreikiams. Nuo 2017-09-01 A. P. pradėjus lankyti darželį, prisidės mokestis už darželį – 60,00 Eur per mėnesį, tačiau pareiškėja galės dirbti visu etatu ir jos pajamos bus didesnės. Teismas nustatė, kad mokumo atkūrimo plano 6 punkte nurodyta planuojama būtiniausiems poreikiams patenkinti 300,15 Eur suma atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, fizinio asmens būtinuosius poreikius. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas pripažino, kad bankroto administratoriaus pateiktas bankrutuojančios R. V. mokumo atkūrimo planas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio reikalavimus, kreditorių teisių nepažeidžia, todėl jį patvirtino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu kreditorė Pakruojo ŪKU prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmes: sumažinti bankroto administravimo išlaidų sumą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos pagrįstumo, netyrė ir nevertino 2017 m. birželio 5 d. Pakruojo ŪKŪ sprendimo projekte nurodytų pastabų, susijusių su bankroto administravimo išlaidų nepagrįstumu ir bankroto administratoriaus pateiktos pažymos dėl būtinųjų administravimo išlaidų. R. V. bankroto byla nėra sudėtinga, debitorių, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ji neturi, bankroto administratorius neginčija jokių bankrutuojančio asmens sandorių. Iš esmės bankroto administratorius tik administruos bankrutuojančios R. V. gaunamų lėšų paskirstymą kreditoriams.

5.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog bankroto administratoriaus siūloma mėnesinė bankroto administravimo paslaugų suma (40,00 Eur/mėn.) apmokama iš bankrutuojančio asmens gaunamų pajamų ir iš jų atskaičius sumą būtinųjų poreikių patenkinimui ir bankroto administravimo išlaidoms, likusi 40,00 Eur suma bus dalinama trims kreditoriams, kurių bendra reikalavimo suma sudaro 41458,08 Eur. Administravimo išlaidų sąmata turi būti mažinama iki 20,00 Eur į mėnesį, kad galėtų būti tenkinami trijų kreditorių nuostoliai didesne apimtimi.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja R. V. prašo kreditorės Pakruojo ŪKU atskirąjį skundą atmesti ir palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

6.1. Pateikta kreditoriaus Pakruojo ŪKU pastabose nuomonė, kad fizinio asmens bankroto proceso metų administratoriaus darbas yra tik iš esmės fizinio asmens gaunamų lėšų paskirstymas, klaidinga. Vykdant fizinio asmens bankroto procedūras, bankroto administratorius vykdo funkcijas, numatytas Fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje. Administratoriui taip pat tenka teikti papildomus užklausimus bei atsakymus į kreditorių užklausimus bei prašymus ir kt. Mokumo atkūrimo plane nurodyta administravimo išlaidų suma atitinka protingumo kriterijų ir yra pagrįsta.

6.2. Kreditorė Pakruojo ŪKU piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nuolat mėgina užtikrinti tik savo interesų patenkinimą, vykdo bankroto bylos vilkinimą ir siekia jos nutraukimo, neatsižvelgiant į fizinio asmens būklę, jo gyvenimo perspektyvas, neieškant būdų pusiausvyrai tarp šalių interesų nustatyti.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankroto administratorius G. M. prašo kreditorės Pakruojo ŪKU atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

7.1. Mokumo atkūrimo plane nurodytos administravimo išlaidų sumos bankroto procedūroms mažinimas tiesiogiai apribotų galimybes tinkamai vykdyti bei organizuoti bankroto procedūrą, tame tarpe siekti administratoriaus, kaip fizinio administratoriaus tikslo uždirbti pajamų, mokėti privalomus mokesčius ir pan. Teismo patvirtinta bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos 40,00 Eur į mėnesį suma yra daugiau nei 7 kartus mažesnė už įstatymo leidėjo numatytą leistiną administravimo išlaidų dydį, skirtą fizinio asmens bankroto procedūroms atlikti, ir ši suma užtikrina tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą.

7.2. Teismo posėdžio metu buvo pateikti administratoriaus rašytiniai įrodymai, kad, vykdant fizinio asmens bankroto procedūras, vien patiriamos vieno mėnesio administratoriaus būtinos išlaidos sudaro 23,43 Eur (be administratoriaus atlyginimo).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliantės (kreditorės) Pakruojo ūkininkų kredito unijos atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi iškėlė R. V. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė G. M. ir nustatė keturių mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti, kurį dukart pratęsė 2017 m. balandžio 21 d. ir 2017 m. gegužės 25 d. nutartimis. 2017-06-07 teisme buvo gautas bankrutuojančios R. V. bankroto administratoriaus G. M. prašymas patvirtinti bankrutuojančios R. V. mokumo atkūrimo planą. 2017-06-05 šauktame antrajame bankrutuojančio asmens kreditorių susirinkime pareiškėjos kreditorė Pakruojo ŪKU nepritarė bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano projektui dalyje dėl bankroto administravimo išlaidų. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi patvirtino teismui pateiktą mokumo atkūrimo planą. Suinteresuotas asmuo Pakruojo ŪKU skundžia šią pirmosios instancijos teismo nutartį, motyvuodamas tuo, jog administravimo išlaidų sąmata nepagrįstai didelė. Kaip matyti iš mokumo atkūrimo plano, jame numatytos tokios administravimo išlaidos: 40,00 Eur į mėnesį, iš kurių 20,00 Eur skirta administravimo išlaidoms ir 20,00 Eur administratoriaus atlyginimui. Esant tam faktui, kad nustatytas 3 metų bankroto proceso terminas, administravimo išlaidos visam bankroto procesui kartu su atlyginimu administratoriui sudarys 1440,00 Eur.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 22 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fizinio asmens turtą, fiziniam asmeniui grąžintų skolų, individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų). Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bankroto administratoriaus atlyginimo suma nustatoma pavedimo sutartyje, sudarytoje tarp fizinio asmens ir bankroto administratoriaus, atsižvelgiant į tai, ar fizinis asmuo vykdo individualią ir (ar) ūkininko veiklą, į parduodamo fizinio asmens turto (taip pat ir įkeisto) rūšį ir jo kiekį, bankroto procedūrų kiekį ir sudėtingumą. Pagal teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą išlaidos bankroto procedūroms ir bankroto administratoriaus atlyginimas sudarys 1440,00 Eur. Pareiškėja turi 3 kreditorius: Pakruojo ŪKU reikalavimas sudaro 35074,75 Eur, D. D. – 6371,64 Eur, antstolės V. Š. – 11,69 Eur. Kreditorių reikalavimams tenkinti per visą trijų metų laikotarpį numatoma skirti 1440,00 Eur suma, tačiau pareiškėjos mažamečiui vaikui pradėjus lankyti darželį, ji ketina dirbti pilnu etatu, todėl jos pajamos didės. Tuo pačiu didės ir suma, skirta kreditorių reikalavimams dengti. Administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, todėl jam, kaip verslo subjektui, turi būti mokamas atlygis už jo teikiamas paslaugas.

Per plano įgyvendinimo laikotarpį bankroto administratorius vykdys pareigas, numatytas FABĮ 12 straipsnyje, t. y. disponuos fizinio asmens turtu (kuris plano vykdymo laikotarpiu gali atsirasti) ir depozitinės sąskaitos lėšomis įstatymo nustatyta tvarka, atliks plane numatytus mokėjimus kreditoriams, tvarkys visų fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą, šauks kreditorių susirinkimus, be balsavimo teisės dalyvaus kreditorių susirinkimuose ir užtikrins jų protokolavimą, ne rečiau kaip kartą per pusę metų teiks teismui, kreditorių susirinkime kreditoriams ir fiziniam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitą, teiks duomenis ir informaciją apie fizinio asmens bankroto procesą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pagal šios institucijos nustatytas ataskaitų formas, gins fizinio asmens ir visų kreditorių teises ir teisėtus interesus, atliks kitas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatytas funkcijas ir pareigas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas yra nurodęs, jog administratoriaus atlyginimo dydis priklauso nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo, todėl jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančio asmens kreditorių interesų pusiausvyrą. Patikslintame mokumo atkūrimo plane yra detalizuota, kam bus naudojamos administravimo išlaidos: bankroto administratoriaus atlyginimui, ūkio išlaidoms (buhalterinės apskaitos vedimui, ryšio ir pašto išlaidoms – susirašinėjimams su kreditoriais, antstoliais, bankais, teismais, valstybės institucijomis ir t. t.; dokumentų kopijavimui, įvertinus kreditorių skaičių, administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimo įmokoms). Teismo posėdžio metu bankroto administratorius pateikė detalizuotą bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, iš kurios matyti, jog vien ūkio išlaidos sudarys 23,43 Eur, kai rekomenduojamos išlaidos pagal 2016 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 415 visam 36 mėnesių laikotarpiui yra 10 MMA, kas sudaro 3800,00 Eur, o vienam mėnesiui tenkanti suma yra 105,55 Eur. Bankroto administratoriaus atlyginimui teks tik likusi 16,57 Eur suma. Sutiktina su pareiškėjo argumentu, jog plane nurodoma suma yra skiriama atlyginti būsimoms ir planuojamoms išlaidoms. Kadangi išlaidos dar nėra patirtos, tai nėra galimybės visų jų pagrįsti rašytiniais įrodymais, tačiau tai neatleidžia administratoriaus nuo pareigos išlaidas naudoti protingai ir atsiskaityti kreditoriams už jų panaudojimą. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas; bankroto administravimo išlaidos apmokamos ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Vadinasi, kreditoriai turi visas galimybes prižiūrėti patiriamų administravimo išlaidų pagrįstumą.

FABĮ 22 straipsnio 3 dalis numato, kad bankroto administravimui skiriama suma laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos negali būti didesnė negu 3 MMA (t. y. 1140,00 Eur). Taigi, bankroto bylos iškėlimo stadijoje teismas tvirtina pagal administratoriaus pateiktą sąmatą lėšų sumą, kurią šis turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, taip patvirtindamas administravimo išlaidų dydį ir ribas, kurių administratorius negali viršyti. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas laikotarpis yra keturi mėnesiai, įstatymo leidėjas, priimdamas teisės aktą, numatė, kad administravimo išlaidos vienam kalendoriniam mėnesiui negali viršyti 0,75 MMA arba 285,00 Eur. Skundžiama kreditoriaus Šiaulių apylinkės teismo nutartimi patvirtinta fizinio asmens mokumo atkūrimo plano dalis, kurioje teismas patvirtino administravimo išlaidų sąmatą, sudaro tik 40,00 Eur. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pritaria bankroto administratoriaus atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytiems argumentams, kad ši administravimo išlaidų suma yra daugiau nei 7 kartus mažesnė už įstatymo leidėjo numatytą leistiną administravimo išlaidų dydį, skirtą fizinio asmens bankroto procedūroms atlikti. Nustatytas administravimo išlaidų dydis atitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus ir užtikrina tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančio asmens kreditorių interesų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, mokumo atkūrimo plane numatytą išlaidų detalizavimą, tą faktą, jog bankroto administravimo procesui ir kreditorių reikalavimams tenkinti skirtinas fizinio asmens lėšų santykis nėra neprotingai neproporcingas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bankroto administravimo išlaidų suma, skiriama bankroto administratoriui, nėra per didelė, ji yra pagrįsta ir atitinka protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijus.

Atkreiptinas dėmesys, jog Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog už teismo patvirtinto plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius pagal kompetenciją, o pagal įstatymo 10 straipsnio 2 dalį - teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Vadinasi, kreditoriams suteikta galimybė kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą ir nustačius, jog plane numatytos priemonės neįgyvendinamos, inicijuoti bankroto bylos nutraukimą. Kita vertus, pagal įstatymo 8 straipsnio 12 dalies nuostatas, planas bankroto proceso metu gali būti keičiamas, o šie pakeitimai tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas. Taigi, kreditoriai disponuoja pakankamomis priemonėmis kontroliuoti plano įgyvendinimo procedūrą, jį modifikuoti, todėl teismas turėtų netvirtinti plano ir nutraukti bankroto bylą tik tuo atveju, jei planas turi esminių trūkumų, nesuderinamų su fizinio asmens bankroto procedūrų tikslais, ir dėl šios priežasties bankroto procedūros nebegali būti tęsiamos. Teismo nuomone, šiuo atveju pateiktas tvirtinti mokumo atkūrimo planas atitinka įstatymo reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį patvirtino.

Apeliacinės instancijos teismas, atkreipdamas dėmesį į apeliantės Pakruojo ŪKU atskirojo skundo argumentus dėl to, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas neva visiškai nevertino 2017 m. birželio 5 d. sprendimo projekte nurodytų pastabų, pažymi, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankią nutartį, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisinga. Skundžiamos teismo nutarties motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantė nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

Taigi, įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.