Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-09-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-2035-806/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A6.-2035-806/2018Nutarimas · 2018-09-21Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. A5.-2034-893/2018Nutarimas · 2018-11-20Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-09-21
Bylos Nr.
A6.-2035-806/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01452-2018-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Pažeidėjas
R. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-2035-806/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01452-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. rugsėjo 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė,sekretoriaujant Simonai Klimašauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B.,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei M. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo 2018 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu UAB „D.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) vadovui R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą iškeltą administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B., būdamas UAB „D.“ į. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) vadovas, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y., kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2017-05-01 iki 2018-04-30, po mokestinės paskolos sutarties, sudarytos su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nutraukimo (2017-11-28), pirmenybę teikė atsiskaitydamas su tiekėju ir mokėdamas V. B. už paskolą, taip pažeisdamas kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) interesus. Šiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas R. B. paaiškino, kad užsiiminėja „D.“ blokelių pardavimu nuo 2000 metų, tai savo laiku buvo jo asmeninis biznis. 2013 m. atėjo nauji akcininkai, kurie įsipareigojo pastatyti gamyklą. Gavus leidimą statybai, akcininkai jį pavedė, kadangi neturėjo pinigų, nors tapo kontrolinio akcijų paketo turėtojais. Atsirado kiti žmonės, kurie norėjo akcininkus nupirkti. Pasėkoje buvo prašymas, kad įmonė liktų be turto. Įmonėje jis yra vienas, kaip vadovas, akcininkai nesiima jokių priemonių, investicijų ir t.t. Asmeniškai pinigų negeneruoja. Jau keli metai neturi prieigos prie banko. Apie pareiškime nurodytus pavedimus jis sužinojo patikrinimo metu, juos darė buhalterė. Asmeniškai šito proceso negalėjo įtakoti. Generatoriai akcininkų nurodymu yra atiduoti buhalterei, kadangi tai yra jų žmogus. Mato balansą ir t.t. Atsakomybę žino. Kas liečia veiksmus dėl užskaitos aktų ir t.t., tai tos pačios įmonės yra skolingos tarpusavy, medžiagų tiekėjai be pinigų neteikia medžiagų į Lietuvą, nebūtų pardavimų ir antkainių, nebūtų iš ko mokėti skolų. PVM skolą tokiu būdu sumažino gana stipriai per keletą metų. Anksčiau buvo turtingas žmogus. Prieš keletą mėnesių buvo parduotas paskutinis jo turtas. Greitu metu turėtų būti asmens bankrotas. Tai 2008-2009 m. krizės pasekmė. Situacija bloga. Prašo skirti minimalią baudą.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Motyvuojamoji dalis

CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio pirmą dalį – skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to vykdytini atsiskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

R. B. kaltę, padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, be jo paties paaiškinimų teisme, patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. VMI prie FM pareiškime nurodyta, kad UAB „D.“, yra pareiškėjos skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018-06-19 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 62.760,45 Eur. Bendrovė su VMI prie FM 2016-07-15 buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį (toliau - MPS) Nr. (23.24-08)-327- 1755 81009,37 Eur sumai. Tačiau Bendrovei nevykdant MPS mokėjimo grafiko, 2017-11-28 buvo priimtas sprendimas Nr. (23.24-08)-327-9218 nutraukti MPS. 2017-11-28 nutraukus 2016-07-15 mokestinės paskolos sutartį, buvo pradėtas priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas: 1018-02-01 priimtas nurodymas Nr. (23.31-08)467-22399 nurašyti 5643,16 EUR mokestinę nepriemoką iš Bendrovės sąskaitos, 2018-03-05 priimtas sprendimas Nr. (23.31-08) 467-44259 išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto ir perduota vykdyti antstoliui Dainiui Šidlauskui. Taip pat antstoliui Dainiui Šidlauskui 2018-05-07 perduotas 2018-04-12 vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. 3-2678, priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką pagal sutartinės hipotekos, kurios identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), lakštą. R. B. yra Bendrovės vadovas nuo 2011-12-19. Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetui vykdymą pagal 2018-05-08 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. (21.132-08) 1FR1043-701 atliktas operatyvus patikrinimas. Tikrintas laikotarpis nuo 2017-05-01 iki 2018-04-30. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018-05-08 duomenimis, Bendrovės mokestinę nepriemoką sudarė 52603,24 Eur, iš jų: 49092,01 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) (nuo 2014- 05-26), 3511,23 Eur šio mokesčio delspinigių. Bendrovės vadovas R. B. 2018 m. gegužės 15 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui susidarė nuo 2014 m. gegužės mėn. Tuo metu buvo parduotos Bendrovės akcijos ir naujasis akcininkas paprašė išparduoti Bendrovės turtą. Pardavus turtą ir pateikus PVM deklaraciją, atsirado PVM įsiskolinimas VMI prie FM. Bendrovė 2016 m. pabaigoje pasirašė MPS su VMI prie FM, per 2017 m. įsiskolinimą sumažino 22000,00 Eur. 2017 m. pabaigoje sustojus pardavimui, Bendrovė nesilaikė MPS mokėjimo grafiko ir MPS buvo nutraukta, Bendrovė išregistruota iš PVM mokėtojų. Šiuo metu Bendrovė vėl užregistruota PVM mokėtoju ir gauti užsakymai dėl pardavimų. Atlikus operatyvų patikrinimą, buvo surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nustatyta, kad per tikrinamąjį laikotarpį nuo 2017-05-01 iki 2018-04-30 po MPS nutraukimo nesilaikė CK numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. vykdė atsiskaitymus su tiekėjais už įsigytas prekes ir mokėjo V. B. už paskolą nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia Bendrovė turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Iš pateiktos Bendrovės „Swedbank“, AB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2017-05-01 lėšų likutis buvo 289,24 Eur, per tikrinamąjį laikotarpį įplaukos sudarė 53784,24 Eur, išlaidos sudarė 54073,47 Eur, 2018-04-30 lėšų likutis buvo - 0,01 Eur. Tikrinimo laikotarpiu bendrovė atliko žemiau nurodytą atsiskaitymą: 1) 2018-01-15 buvo pervesta 300,00 Eur V. B.. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi pinigų sumos pervedimo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 58.663,19 Eur. Pagal pateiktus Bendrovės trišalius skolų užskaitymo aktus nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2017-05-01 iki 2018-04-30 buvo atliekami tarpusavio skolų užskaitymai. UAB „D.“, būdama skolinga Bendrovei, pagal 2018-04-30 trišalį skolų užskaitymo aktą Nr. 18-01 pervedė (duomenys neskelbtini) 50800,00 Eur. Po MPS nutraukimo 2017-12-08 ir 2018-01-11 atlikti piniginiai pervedimai (duomenys neskelbtini), nors Bendrovė VMI prie FM buvo vis dar skolinga 58.663,19 Eur: 2017-12-08 buvo pervesta 3600,00 Eur, o 2018-01-11 buvo pervesta 11000,00 Eur. VMI prie FM pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina kartu pateikti rašytiniai įrodymai: Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai, kuriame matyti Bendrovės balansas, mokestiniai įsiskolinimai, duomenys apie Bendrovės vadovą, 2018 m. gegužės 15 d. R. B. rašytinio paaiškinimo kopija, UAB „D.“ banko sąskaitos išrašo kopija, trišalio skolų užskaitymo akto kopija, VMI prie FM 2018-05-23 operatyvaus patikrinimo pažyma ir joje išdėstyti jau minėti duomenys.

Vertinant pirmiau nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog šiuo atveju buvo nesilaikoma įstatymų leidėjo numatytų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir taip pažeisti VMI prie FM interesai. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalies nuostatas, įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Bendrovės vadovas R. B., žinodamas įmonės finansinę padėtį, tai, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio reikalavimų. Kadangi prioritetas šiuo atveju buvo teikiamas atsiskaitymui su kitais fiziniais bei juridiniais asmenimis ir įstatymo reikalavimų nesilaikyta, įmonės vadovas R. B. kaip atsakingas asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

R. B. teismo posėdžio metu iš esmės neginčijo, jog pažeidimas padarytas, dėl situacijos išreiškė gailestį ir teismas tai pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas R. B. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas nusižengimas susijęs su kreditorių teisių pažeidimu), bendras R. B. nurodytas aplinkybes dėl Bendrovėje susidariusios situacijos, kaltininko kaltės formą ir rūšį, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į jo asmenybę – vidutinio amžiaus, duomenų apie jo ankstesnį baustumą administracine tvarka byloje nepateikta, paties nurodytą finansinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, R. B. skirtina minimali ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. B. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, paskirti vieno tūkstančio keturių šimtų eurų (1400 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė