Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. J. (asm. dok. I. J.), gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl 2015 m. spalio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nutarimas įsiteisėjo 2015 m. lapkričio 11 d.

2017 m. rugsėjo 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas I. J. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo sutrumpinimo. Prašymas motyvuojamas tuo, kad praėjo pusė paskirto specialios teisės atėmimo termino, teisės atėmimo laikotarpiu naujų teisės pažeidimų nepadarė, teismo skirtą baudą sumokėjo, išklausė švietėjiškus mokymus apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Teisė vairuoti grąžintina anksčiau laiko, nes teisė vairuoti reikalinga darbo funkcijoms vykdyti. Pareiškėjas supranta pažeidimo socialinę reikšmę ir pavojingumą, todėl ateityje nevairuos neblaivus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas netenkinamas.

2015 m. birželio 25 d. LR Įstatymu Nr. XII-1869 patvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, įsigaliojęs 2017 m. sausio 1 d. (toliau – ANK). Įsigaliojus ANK Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449) neteko galios. ANK nenumato teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 dalis), o įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią (ANK 3 straipsnio 2 dalis). Todėl I. J. prašymas sutrumpinti specialiosios teisės, kuri buvo atimta dar iki įsigaliojant ANK, atėmimo terminą nagrinėtinas pagal pažeidimo metu ir administracinės nuobaudos pradėjimo vykdyti galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 329 straipsnį.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnyje (redakcija galiojusi iki 2017-01-01) numatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Administracinės bylos medžiaga nustatyta, jog praėjo daugiau nei pusė paskirto specialiosios teisės atėmimo termino, I. J. teismo skirtą baudą sumokėjo 2015 m. spalio 28 d., jis yra atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu naujų teisės pažeidimų nepadarė.

Teismų praktikoje sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą teismas tiria ne tik tai, ar egzistuoja įstatyme įstatymo leidėjo įtvirtintos formalios sąlygos, bet vertina visumą byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remdamasis sprendžia, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Pažymėtina ir tai, kad pagal šią normą, galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą yra nuobaudą paskyrusios institucijos teisė, tačiau ne pareiga.

Sprendžiant, ar I. J. atžvilgiu pritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatas bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, reikia įvertinti tai, jog jis padarė vieną iš šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę neblaivus, važiuodamas atbuline eiga nepasirinko saugos šoninio tarpo ir atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Vairuodamas neblaivus I. J. apgadino kitą transporto priemonę, tokiais veiksmais kėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. I. J. 2015 m. rugsėjo 27 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis, net 1,80 prom. neblaivumas. Pareiškėjo iškvėptame ore buvęs alkoholio kiekis žymiai viršijo įstatymo leistiną neblaivumo normą. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad I. J. iki 2015 m. spalio 19 d. nutarimo priėmimo net tris kartus baustas už tai, kad viršijo greitį ir buvo už tai nubaustas. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja asmenį, kaip nedrausmingą ir neatsakingą vairuotoją. Šios aplinkybės rodo, kad anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos neturi atitinkamo poveikio I. J. ir nesulaiko jo nuo naujų administracinių nusižengimų darymo, jis linkęs nepaklusti visuomenėje priimtoms teisės normoms ir nėra atsakingas ir pareigingas vairuotojas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuo 2017 m sausio 1 d. įsigaliojusios įstatymo pataisos, numato baudžiamąją atsakomybę vairuotojams, kuriems nustatytas 1,5 prom. neblaivumas. I. J. 2015 m. rugsėjo 27 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir jam nustatytas neblaivumas viršija nustatytą minimalią ribą baudžiamajai atsakomybei kilti. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog tenkinus I. J. prašymą, teismo priimtas sprendimas nederėtų su valstybės siekiu griežtinti atsakomybę asmenims vairuojantiems neblaiviems, taip pat su visuomenės interesu, kad tokie asmenys, sukėlę realią grėsmę jos nariams, neišvengtų nuobaudos, ribojančios jų teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą. I. J. vairuodamas neblaivus, elgėsi neabejotinai neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio rezultatas ir pasekmė.

I. J. prašymas motyvuojamas tuo, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms vykdyti. Pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. jūreivio pareigose. Darbdavio charakteristikoje pareiškėjas apibūdinamas kaip stropus, pareigingas ir kruopštus darbuotojas, joje taip pat nurodoma, jog vairuotojo pažymėjimas reikalingas aprūpinant laivą medžiagomis, ūkinėmis prekėmis ir inventoriumi. I. J. dar prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo pats numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Pažymėtina, jog šia aplinkybe I. J. motyvavo prašymą neskirti specialiosios teisės atėmimo administracinio pažeidimo bylos nagrinėjimo metu. Kaip matyti, specialiosios teisės neturėjimas nesutrukdė vykdyti darbo funkcijų UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjas dirba tą patį darbą. Teismų praktikoje (administracinės bylos Nr. N¹-1524/07, N-34/07, N¹-413/07 ir kt.) nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. Tokiu būdu, minėtos teismų praktikos aspektu, I. J. prašyme išdėstyti argumentai nelaikytini išimtiniais, vienareikšmiai suponuojančiais specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą.

Be to, 2015 m. spalio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu skiriant nuobaudą, įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančią aplinkybių nebuvimą, jam skirta minimali nuobauda, specialioji teisė atimta taip pat minimaliam terminui, numatytam ATPK (patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449 ir galiojusio iki 2017-01-01) 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje.

Aplinkybes, kad I. J. nuobaudos vykdymo metu nepadarė naujų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sumokėjo paskirtą baudą, išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, teismas vertina kaip siekį pasitaisyti, bet ne kaip pakankamą pagrindą sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą (2017 m. gegužės 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. ATP-217-380/2017).

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, jog sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti. I. J. skirta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – turi būti įvykdyta iki galo, todėl I. J. prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu,

nutaria:

I. J. (asm. dok. I. J.) prašymo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos - specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.