Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regiono administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Indrės Pukanasytės-Biekšės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovui Valstybinės teritorijos planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Komisijos 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas Nr. AG2-156/15-2024, kuriuo pareiškėjos skundą dėl Inspekcijos Departamento 2024 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. 2D-13341 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė kaip nepagrįstą.

Viešojoje teisėje galioja principas, kad viešojo administravimo subjektas gali daryti tik tai, kas jam tiesiogiai yra leidžiama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) yra pažymėjęs, kad viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai. Taip pat pabrėžė, kad viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam yra konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos ribų aiškinimas yra negalimas (LVAT 2016-09-26 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2741-575/2016).??? ???LVAT savo praktikoje ne kartą yra pabrėžęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymų viršenybės principo, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais (LVAT 2015-02-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-213-552/2015).

VAĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad skundu laikomas asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti. Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai įpareigoti nagrinėti pagal Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, (toliau – ir Taisyklės) (VAĮ 11 straipsnio 1 dalis).

VAĮ 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintas?išsamumo principas, reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Viešojo administravimo subjekto sprendimai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Tam, kad individualus administracinis aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinas teisės normas, teisinį nustatytų faktų vertinimą. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai administraciniam sprendimui, tame tarpe, reikalavimas nurodyti administracinio sprendimo motyvus.

Ginčui aktualios Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo, kuris nustato teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros tvarką, valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kompetenciją, pareigas ir teises (1 straipsnio 1 dalis), nuostatos. Statybos valstybinė priežiūra reglamentuojama minėto įstatymo trečiame skirsnyje. Pagal Priežiūros įstatymo 7 straipsnio 1 dalį statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Statybos patikrinimas reglamentuotas Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje.

Prašymų ir skundų nagrinėjimas reglamentuojamas Priežiūros įstatymo VI skirsnyje. Bendrosios skundų nagrinėjimo taisyklės nustatytos Priežiūros įstatymo 30 straipsnyje. Priežiūros įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodyti atvejai, kai skundai, pateikti pagal kompetenciją, nenagrinėjami. Minėto straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad skundai dėl statybos teisėtumo, pateikti pagal kompetenciją, nenagrinėjami, jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 2 metus iki skundo pateikimo, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai kyla įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas. Jeigu kyla įtarimų dėl galimų viešojo intereso pažeidimų, skundas visais atvejais nenagrinėjamas, jeigu jis paduotas praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo.

Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymas nustato geodezinę ir kartografinę veiklą, jos valstybinį valdymą, geodezininko veiklos sąlygas, kvalifikaciją, teises ir pareigas, geodezinių punktų skirstymą, įrengimą ir jų apsaugą, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūrą, valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių autorių teisių apsaugą ir jų naudojimą (1 straipsnio 1 dalis). Geodezijos ir kartografijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis numato, kad erdviniai duomenys – duomenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai apibūdina konkrečią vietą arba geografinę vietovę, t. y. parodo gamtinių ir antropogeninių objektų, esančių Žemės paviršiuje, virš jo ar žemiau jo, bei gamtinių, antropogeninių ir socialinių reiškinių padėtį erdvėje, ir yra tinkami atvaizduoti pasirinktu masteliu ir kompleksiškumu. Geodezijos ir kartografijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūra skirta: 1) kaupti valstybės kadastrų, registrų, valstybės informacinių sistemų, valstybės ir savivaldybių institucijų erdvinių duomenų rinkinių metaduomenis pagal aplinkos ministro patvirtintą tvarkos aprašą; 2) teikti erdvinių duomenų rinkinius ir su jais susijusius metaduomenis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą ir kt. Geodezijos ir kartografijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros valstybės informacinių išteklių paskirtis – užtikrinti visų valstybės kadastrų, registrų ir valstybės informacinių sistemų bei valstybės ir savivaldybių institucijų tvarkomų erdvinių duomenų rinkinių ir naudojimosi jais paslaugų sąveikumą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros valstybės informacinius išteklius sudaro: 1) Lietuvos erdvinės informacijos portalas. Šis portalas skirtas užtikrinti naudojimosi erdviniais duomenimis paslaugų sąveikumą ir kt.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalis numato, jog administracinis sprendimas turi būti motyvuotas bei pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis ar kitomis administraciniam sprendimui įtakos turėjusiomis aplinkybėmis (5 ir 6 punktai). Be kita ko, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje individualiam teisės aktui nustatyti reikalavimai laikytini gero administravimo principo atspindžiu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015). Gero viešojo administravimo principas įpareigoja viešojo administravimo subjektą, priimant sprendimą, jame nurodyti faktinių aplinkybių bei teisės normų, kurių pagrindu priimtas sprendimas, visumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-878/2013, 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2577-602/2021 ir kt.). Akcentuotina ir tai, jog pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, išklausyti asmenis, kurių atžvilgiu yra priimami administraciniai sprendimai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5184-575/2019), taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 ir kt.).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2011-06-27 sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 išaiškino, jog VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi ( atitinka dabar galiojančios VAĮ redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus) iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą) (2015-02-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012-07-20 nutartis administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012-08-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012).

Kaip matyti iš interneto svetainės (duomenys neskelbtini), jos tikslas sudaryti sąlygas centralizuotai teikti duomenų naudotojams valstybės kadastrų, registrų tvarkytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų asmenų sukurtus ir tvarkomus erdvinių duomenų rinkinius, jų metaduomenis. Lietuvos erdvinės informacijos portalas sukurtas 2008 metais projektu „Lietuvos geografinės informacijos infrastruktūros išvystymas“, kurį finansavo Lietuvos Respublika ir Europos Sąjunga. Lietuvos erdvinės informacijos portalo tvarkytojas yra valstybės įmonė „GIS- 5 Centras“, Lietuvos erdvinės informacijos portalo valdytojas yra Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.

Byloje nustatyta, jog Inspekcija, gavusi pareiškėjos skundą, nustatė, jog žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), yra suformuotas kadastriniais matavimais ir valdomas privačių asmenų – Ž. P. ir T. P. (b. l. 7). Atsakovė taip pat patikrino duomenis portale (duomenys neskelbtini), iš kurių buvo nustatyta, jog pastatas žemės sklype (duomenys neskelbtini), prie sklypo ribos su (duomenys neskelbtini), pastatytas daugiau nei prieš 20 metų, t. y. statinys stovėjo jau 1999 metais (b. l. 21–22). Portalo earth.google.com duomenimis pareiškėjos skundžiamo pastato rekonstrukcijos darbai atlikti iki 2021 m. rugsėjo 19 d., t. y. iki 2021 m. rugsėjo 19 d. statinys buvo rekonstruotas padidinant jo išorės matmenis (b. l. 32). Šias aplinkybes patvirtina į bylą atsakovės pateiktos ekrano kopijos iš portalų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 21–22, 32). Tai įvertinus, Komisijai nėra pagrindo abejoti Inspekcijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėja su Skundu į Inspekciją kreipėsi 2024 m. gegužės 20 d., t. y. kreipėsi tuomet, kai nuo statybos darbų atlikimo iki pareiškėjos Skundo pateikimo jau buvo praėję daugiau kaip 2 metai, todėl atsakovė pagrįstai vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 8 punktu nutraukė pareiškėjos skundo nagrinėjimą.

Pažymėtina, kad pareiškėja savo skunde Komisijai nurodė, jog nusipirkusi žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad kaimyniniame žemės sklype (Žiogų g. 11) esantis namas galimai yra per arti jos sklypo ribos bei tai jai patvirtino buvęs pareiškėjos žemės sklypo savininkas. Žemės sklypą pareiškėja įsigijo 2023 m. birželio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (b. l. 24–25), tačiau tuo metu, kai įsigijo žemės sklypą, pareiškėja nesikreipė į atsakovę dėl galimai neteisėtos statybos gretimame žemės sklype, o kreipėsi tik 2024 m. gegužės 20 d., nors žemės sklypo pirkimo metu buvo informuota apie anksčiau vykdytas statybas gretimame sklype.

Pareiškėjos argumentas, jog Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjos skundą, turėjo vadovautis ne nuotraukomis internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), o nekilnojamojo turto registro duomenimis, kurie įrodytų statinio registravimo teisinius pagrindus bei suteiktų informacijos apie atliktus rekonstrukcijos darbus, yra nepagrįstas ir atmestinas. Pažymėtina, kad Inspekcijai užtenka nustatyti faktinę aplinkybę, jog skundas buvo paduotas praėjus daugiau kaip 2 metams nuo statybos darbų atlikimo, ir tai yra imperatyvus teisinis pagrindas nutraukti skundo nagrinėjimą. Be to, Inspekcija šiuo atveju net nebūtų galėjusi vadovautis nekilnojamojo turto registro duomenimis, nes statinys nėra registruotas viešame registre. Komisija sprendime teisingai ir pagrįstai sprendė, jog (duomenys neskelbtini) yra oficialūs valstybės ir savivaldybių erdviniai duomenys, kuriais Inspekcija galėjo remtis nagrinėdama pareiškėjos skundą. Pareiškėja nepateikė jokių kitų argumentų dėl Komisijos sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Inspekcija neturėjo pagrindo nagrinėti pareiškėjos Skundo, kadangi paaiškėjo, kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 2 metus iki pareiškėjos Skundo pateikimo, todėl nutraukė pareiškėjos Skundo nagrinėjimą. Byloje nėra pateikta duomenų ir įrodymų, kad dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kad buvo pažeistas viešasis interesas. Pareiškėja nei skunde, nei posėdžio metu taip pat nenurodė, jog po 6 žemės sklypo įsigijimo gretimame žemės sklype buvo vykdomos kokios nors statybos. Todėl šiuo atveju atsakovė teisėtai nutraukė pareiškėjos Skundo nagrinėjimą.

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Teismas pažymi, kad pareiškėja skunde nenurodo jokių teisinių argumentų ir aplinkybių, kodėl jos vertinimu, skundžiamas Sprendimas turėtų būti panaikintas. Pareiškėja skunde nenurodė jokių svarių argumentų, bei ABTĮ 91 ir Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsniuose, nustatytų reikalavimų, kuriais remiantis būtų teisinis pagrindas panaikinti Inspekcijos teisėtus ir motyvuotus skundžiamą Sprendimą.

Teismas konstatuoja, kad skundžiamas Sprendimas yra išsamus ir aiškus, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, atitinkantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėjos reikalavimas jį panaikinti netenkintinas.

Teismas pažymi, jog atmetus pagrindinį skundo reikalavimą dėl skundžiamo Sprendimo panaikinimo, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Valstybinės teritorijos planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą atlikti naują patikrinimą pagal Pareiškėjos 2024 m. birželio 20 d. skunde išdėstytus faktus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

J. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.