Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-09-25 · Civilinė byla Nr. e2S-2629-910/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-25
Bylos Nr.
e2S-2629-910/2018
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01892-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Ieškovas
UAB „Moment credit“
Atsakovas
R. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2629-910/2018Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01892-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugsėjo 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Moment credit“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Moment credit“ ieškinį atsakovei R. Ž. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi ieškovui nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti nurodytus ieškinio trūkumus – patikslinti atsakovės gyvenamąją vietą.

2. Teisme nustatytu terminu gautas ieškovo prašymas dėl trūkumų šalinimo. Ieškovas prašo priimti ieškinį, nepageidauja skirti kuratoriaus ir, vadovaudamasis CPK 130 straipsniu, procesinius dokumentus šioje byloje prašo įteikti atsakovei viešo paskelbimo būdu. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra Trakų r. sav., o tikslus atsakovės adresas nėra žinomas, todėl, teismui netenkinus prašymo procesinius dokumentus įteikti atsakovei viešo paskelbimo būdu, bus pažeistos ieškovo procesinės teisės į teisminę gynybą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi ieškovo UAB „Moment credit“ ieškinį atsakovei R. Ž. dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

4. Teismas, neturėdamas duomenų apie paskutinę žinomą atsakovės gyvenamąją vietą, netenkino ieškovo prašymo procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu. Be to, ieškovui nenurodžius paskutinės žinomos atsakovės gyvenamosios vietos, teismas negali spręsti dėl bylos teismingumo šioje byloje (CPK 26-28 straipsnis).

5. Teismas pažymėjo, kad ieškovas yra vartojimo kreditus teikianti bendrovė, nuolat sudarinėja vartojimo kredito sutartis, kuriose turi užfiksuoti kredito gavėjų kontaktinius duomenis. Ieškovui, kaip verslo subjektui, keliami aukštesni atidumo, apdairumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimai.

6. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų tinkamai nepašalino, teismas ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, prašydamas skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1. Duomenų apie byloje dalyvaujančių asmenų gyvenamąją ar buveinės vietą ar kitų procesinių dokumentų įteikimo adresų nenurodymas laikomas esminiu ieškinio trūkumu, kurį galima pašalinti taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Tačiau byloje dalyvaujančio fizinio asmens gyvenamosios vietos konkretaus adreso nenurodymas, kai tas asmuo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, nelaikomas ieškinio trūkumu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC36-1). Kai ieškovui nežinoma atsakovo (fizinio asmens) gyvenamoji vieta ar kiti galimi procesinių dokumentų įteikimo adresai arba šiais adresais siųsti procesiniai dokumentai neįteikiami, ieškovas turi teisę procesiniame dokumente nurodyti, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta nėra deklaruota, faktinė gyvenamoji vieta ar kiti procesinių dokumentų įteikimo adresai nežinomi ir prašyti teismo procesinius dokumentus įteikti teisme (CPK 127 straipsnis), kuratoriui (CPK 129 straipsnis), viešo paskelbimo (CPK 130 straipsnis) ar kitais būdais.

7.2. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės R. Ž.. Ieškovas atsakovės gyvenamąją vietą nurodė Trakų rajono savivaldybę, taip pat teikė teismui prašymą dėl trūkumų šalinimo, prie kurio pridėjo Gyventojų registro išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovė įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Trakų rajono savivaldybėje. Be Gyventojų registro išrašo, informacijos apie atsakovės paskutinę gyvenamąją vietą nėra (sudarydama sutartį, atsakovė nenurodė gyvenamosios vietos), jokių kitų objektyvių duomenų apie kitą faktinę atsakovės gyvenamąją vietą, nei nurodo ieškovas, ar duomenų, paneigiančių, jog atsakovė faktiškai gyvena ne Trakų rajono savivaldybėje, taip pat nėra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta.

9. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys jam grąžintas, nepašalinus ieškinio trūkumų. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą ir trūkumų šalinimą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

10. Teismų praktikoje nurodoma, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, pareiškėjui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu ir yra skirtas tiek galimybei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam teismo procesui užtikrinti. Taigi ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).

11. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą į teismą besikreipiantis asmuo ieškinyje privalo nurodyti šiuos duomenis: dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį, vardą, pavardę, asmens kodą (jeigu jis žinomas), gyvenamąją vietą, pareiškėjui žinomus kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kitus adresus. Jeigu šie duomenys ieškinyje nurodomi neteisingai arba jeigu jie iš viso nepateikiami, vadovaujantis bendrąja nuostata, taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas. Kartu pažymėtina, kad visais atvejais teismas atitinkamų duomenų apie byloje dalyvaujančius duomenis nenurodymą turi įvertinti remdamasis CPK 115 straipsnio 4 dalyje nurodytu kriterijumi – ar tų duomenų trūkumas yra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai.

12. Duomenų apie byloje dalyvaujančių asmenų gyvenamąją ar buveinės vietą ar kitų procesinių dokumentų įteikimo adresų nenurodymas laikomas esminiu ieškinio trūkumu, kurį galima pašalinti taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Asmuo, kuris netinkamai įgyvendina pareigą nurodyti duomenis apie savo gyvenamąją, buveinės vietą ar kitus galimus procesinių dokumentų įteikimo adresus, kartu netenka teisės reikalauti, kad teismas atliktų procesinius veiksmus, kurie yra tiesiogiai susiję su procesinių dokumentų įteikimu. Tačiau byloje dalyvaujančio fizinio asmens gyvenamosios vietos konkretaus adreso nenurodymas, kai tas asmuo yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, nelaikomas ieškinio trūkumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Kai ieškovui nežinoma atsakovo (fizinio asmens) gyvenamoji vieta ar kiti galimi procesinių dokumentų įteikimo adresai arba šiais adresais siųsti procesiniai dokumentai neįteikiami, ieškovas turi teisę procesiniame dokumente nurodyti, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta nėra deklaruota, faktinė gyvenamoji vieta ar kiti procesinių dokumentų įteikimo adresai nežinomi ir prašyti teismo procesinius dokumentus įteikti teisme (CPK 127 straipsnis), kuratoriui (CPK 129 straipsnis), viešo paskelbimo (CPK 130 straipsnis) ar kitais būdais. Paprastai teismas turi teisę pasiūlyti ieškovui nurodyti kitą atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą, kurioje jam būtų galima įteikti šiuos dokumentus, bet negali šios aplinkybės vertinti kaip ieškinio trūkumo ir reikalauti iš ieškovo pateikti įrodymus apie tai, kad kitu jo nurodytu atsakovo gyvenamuoju adresu pavyks įteikti procesinius dokumentus. Kaip pažymima teismų praktikoje, priešinga išvada reikštų, kad teismas, ieškinio priėmimo stadijoje reikalaudamas iš asmens, ginančio savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, įrodymų apie tinkamą atsakovo adresą, kuriuo jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, ne tik labiau gina atsakovo teises, bet ir riboja asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-405/2007).

13. Taigi jeigu ieškinį pateikiantis asmuo pateikia įrodymus, kad duomenų apie byloje dalyvaujančio fizinio asmens deklaruotą, faktinę gyvenamąją vietą ar kitų procesinių dokumentų įteikimo adresų nepavyksta gauti, arba fizinis asmuo yra įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmeniu sąrašą, ieškinio trūkumų šalinimo institutas neturėtų būti taikomas. Po to, kai buvo išnaudotos galimybės sužinoti asmens gyvenamąją vietą ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus ir šių duomenų sužinoti nepavyko, yra pagrindas spręsti dėl procesinių dokumentų įteikimo kuratoriui (CPK 129 straipsnis) arba viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Išimtiniais atvejais, ypač kai teismo vaidmuo byloje yra aktyvus, gali būti taikoma atsakovo paieškos procedūra (CPK 132 straipsnis).

14. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovės R. Ž. gyvenamąją vietą nurodė Trakų rajono savivaldybę, taip pat 2018 m. rugpjūčio 24 d. teikė teismui prašymą dėl trūkumų šalinimo, prie kurio pridėjo Gyventojų registro išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovė R. Ž. yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Trakų rajono savivaldybėje. Šiuo atveju spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ieškovo nurodytais Gyventojų registro išrašo duomenimis ir, nesant byloje kitų duomenų apie atsakovės faktinę gyvenamąją vietą, nustatė ieškinio trūkumus. Kaip jau minėta, byloje dalyvaujančio fizinio asmens gyvenamosios vietos konkretaus adreso nenurodymas, kai tas asmuo yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, nelaikomas ieškinio trūkumu, o pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo tik teisę pasiūlyti ieškovui nurodyti kitą atsakovės gyvenamąją vietą, kurioje jai būtų galima įteikti šiuos dokumentus. Pažymėtina, kad ieškovas, laikydamasis ieškinio turinio reikalavimų, nesant duomenų apie atsakovės faktinę gyvenamąją vietą, ieškinyje prašo teismo procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Be to, nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad, ieškovui nenurodžius paskutinės žinomos atsakovės gyvenamosios vietos, teismas negali spręsti dėl bylos teismingumo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškinio pateikimo teismui metu atsakovės gyvenamoji vieta buvo apskaityta Trakų rajono savivaldybėje. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turi galimybę spręsti dėl bylos teismingumo.

15. Išdėstytų motyvų pagrindu atskirasis skundas tenkintinas, apskųsta nutartis panaikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Laima Ribokaitė