Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. L., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) mieste, Baltarusijos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ankščiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 3 dalį;

A. L., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, dirba taksistu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ankščiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 3 dalį;

M. G., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-12 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64¹ straipsnį 10 MGL (375 eurų) bauda, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 2 dalį;

J. J., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo specialistu, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ankščiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 292 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L., A. L. ir J. J. padėjo M. G. neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį Baltarusijos Respublikos pilietį A. Y. gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuris viršijant susitarimo ribas tokį asmenį slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje, o būtent:

S. L. laikotarpyje nuo 2014-10-23 iki 2014-10-31 telefonu susitarė su A. L. dėl Baltarusijos Respublikos piliečio A. Y., neturinčio pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje ir neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirtusio, tolimesnio gabenimo į Baltarusijos Respubliką, o A. L. susitarė su M. G., kad pastarasis pasitiks ir nugabens A. Y. prie Lietuvos – Baltarusijos valstybės sienos. M. G. 2014-10-30 susitiko su A. Y. picerijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), prašomas A. Y. nuvežė pastarąjį į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), kur M. G. vardu priregistravo kambaryje Nr. 412, tokiu būdu paslėpdamas užsienietį, net neturintį asmens dokumento, atvykusį su suklastota Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortele, o 2014-10-31, paprašęs J. J. parodyti kelią link valstybės sienos, automobiliu Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lydimas J. J., vykusio automobiliu BMW 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno minėtą užsienietį per Lietuvos Respublikos teritoriją, tačiau Švenčionių raj., (duomenys neskelbtini) kaime esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje pasienio ruože, 2,17 km nuo valstybės sienos, 2014-10-31, 14.30 val., M. G., A. Y. ir J. J. Lietuvos pasienio tarnybos pareigūnų buvo sulaikyti.

Šiais savo S. L., A. L. ir J. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 292 straipsnio 1 dalyje, o M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. L. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad pažįsta tik A. L. ir A. Y.. Pastarąjį pažįsta nuo vaikystės. Kaltinamasis atvažiavo gyventi į Vilnių, įsteigė įmonę, Y. gyveno Austrijoje, Vokietijoje, o A. L. pažįsta dėl automobilių verslo, padėjo su automobilių verslu, automobilius parvežti į Baltarusiją ir iš jos, ratus įsigyti. Kitų kaltinamųjų nepažįsta. Prieš 1,5 metų kaltinamajam paskambino A. Y., paklausė ar kaltinamasis yra Lietuvoje, norėjo per Lietuvą grįžti į Baltarusiją. Norėjo susitikti, nupirkti uošviui padangas, nes čia pigiau. Kaltinamasis paaiškino, kad gyvena Latvijoje dėl žmonos sveikatos problemų, paklausė ar kaltinamasis pažįsta kokį asmenį, kuris galėtų jam padėti, pavežioti po Vilnių, kur jam reikėtų, paieškoti padangų, pažiūrėti kokios kainos, galbūt net įsigyti, kad asmuo kalbėtų rusiškai. A. L. kaltinamasis pažinojo kaip taksistą, Y. paklausė ar galės tas asmuo jį pasitikti, kaltinamasis atsakė Y., kad pažįsta tokį asmenį. Kaltinamasis pradėjo kalbėti su A. L., kuris sutiko pavežioti, pasitikti jį. Kaltinamasis susitarė su A. L.. A. Y. pasakė kokią būtent dieną jis atvyks, kaltinamasis tiesiog padėjo tautiečiui. Apie kažkokį atlygį kaltinamajam jokios kalbos nebuvo. Tą dieną A. Y. paskambino kaltinamajam, pasakė, kad po 40 minučių bus Kaune, tuomet kaltinamasis paskambino A. L., šis pasakė, kad pasitiks Y.. Y. paskambino ir pasakė, kad niekas nesutiko jo, tuomet kaltinamasis paskambino L., paklausė kodėl nepasitiko jo, jis atsakė, kad tuoj pat pasitiks jį. Matyt jie susitiko, kaltinamasis daugiau nekalbėjo. Vakare iš smalsumo kaltinamasis paskambino A. Y., šis atsakė, kad ne šiandien išvažiuos į Baltarusiją, kad porą dienų pabus Vilniuje. Daugiau kaltinamasis su juo nebendravo. Kažkur apie Naujuosius metus Y. kaltinamąjį pasveikino su šventėmis, pasakė, kad turėjo kažkokių problemų, bet kaltinamasis tiksliai nesigilino. Jis buvo įsitikinęs, kad pas A. Y. visi dokumentai buvo tvarkoje, žino, kad šis ilgą laiko tarpą gyveno Vokietijoje, skambino iš vokiškų telefono numerių, jis kaltinamajam neaiškino jokių smulkmenų, o jam nebuvo reikalo klausinėti, domėtis kaip, kas, galvojo, kad su jo dokumentais viskas gerai. Kai kaltinamąjį apklausė pirmą kartą, jis papasakojo apie padangas, nežino kodėl A. Y. jį apkalba. Y. sakė, kad nori nupirkti padangas uošviui bei kad prie pasienio ruožo jį sutiks uošvis, daug kas taip daro. Kaltinamasis nesupranta, ką padarė blogo, kad surado taksistą, kuris pavežios Y. po Vilnių? Kadangi yra atitinkamas draudimas, kuris brangiai kainuoja, reikia laukti eilėse, todėl daug kas naudojasi tokia paslauga, kad paveža juos iki sienos, kur tikrina pasieniečiai ir muitininkai, žmogus pereina pėsčias, juos sutinka taksistai ir jie važiuoja savo reikalais. Toks buvo pokalbio kontekstas. A. Y. reikėjo grįžti į Baltarusiją. Kaltinamasis nežino, ką jie toliau ten tarėsi, Y. paprašė kaltinamojo surasti žmogų, kuris jį pavežiotų, nieko bendro su tuo, ką jie ten šnekėjo kaltinamasis neturi. Jie jau patys bendravo. Kaltinamasis tiesiog davė L. numerį. Jis nežinojo, ar A. Y. turėjo kokių dokumentų, ar ko neturėjo, pas kaltinamąjį su dokumentais viskas gerai, jis nepasakojo ir neklausė. Jiedu periodiškai bendravo per „Skype“, telefoną, sveikino vienas kitą su šventėmis, ne draugavo, o tiesiog karts nuo karto skambindavo vienas kitam. Kaltu neprisipažįsta visiškai. Y. savo apklausoje teisingai nurodo, kad jis pas L. paklausė ar pastarasis galėtų pagelbėti pasitinkant jį Lietuvoje ir palydint iki Baltarusijos sienos. Kaltinamasis asmeniškai nesiūlė L. atlygio už šią paslaugą. Jis buvo įsitikinęs, kad A. Y. gyvena Vokietijoje legaliai, ne vienerius metus ten gyveno, visi telefono numeriai buvo vokiški, kad gauti kortelę, reikia turėti dokumentą, kaltinamasis turėjo tik vieną L. telefono numerį, (duomenys neskelbtini) lygtais numerio pabaiga. Sumos už ratus, už padangas, kaip pervežti ratus, kad nebūtų brangūs ratai, jis jau nepamena, gal per žalią, raudoną kanalus, tai buvo prieš 1,5 metų, visi dialogai buvo būtent dėl padangų, nebuvo net minčių kažką neteisėtą daryti. Kaina sumažėjo nuo 1000 dolerių iki 800 litų, kadangi Y. nenorėjo pirkti brangių padangų. Kaltinamasis nežinojo, kiek jis turėjo pinigų, kalba ėjo apie padangas, jis nežino, už ką A. Y. būtų pirkęs, neklausė, nežino, kas būtų sumokėjęs už padangas. Ratai - tai automobilio ratai. Daugiau jokių bylų kaltinamojo atžvilgiu nėra, jis neturėjo jokių baudų, yra doras pilietis, niekada nebuvo nei baustas, nei teistas.

Ikiteisminio tyrimo apklausos metu S. L. iš esmės davė analogiškus parodymus. Dėl jam išklausyti pateiktų telefoninių pokalbių bei Skype programos SMS pranešimų, gautų techninių priemonių pagalba atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, kaltinamasis parodė, kad pokalbiai vyksta su A. L., kalbama dėl A. Y. priėmimo Lietuvoje, pinigai minimi tik dėl ratų („koliosa“ – tai ratai su padangomis, o „pakryški“ – padangos). Dėl jokio piniginio atlygio tartasi nebuvo. Jis tik prašė A. L. sutikti A. Y., pavežioti jį Vilniuje ir nuvežti prie Lietuvos – Baltarusijos sienos (t. 2, b. l. 50-51, 129-130).

Kaltinamasis A. L. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pažįsta L., nes ankščiau padėdavo jam per sieną tranzitu gabenti automobilius. S. L. susipažino per draugą, tada dirbo pasieniečiu, jam padėjo teisėtu būdu. Pažįsta ir Graičiūną, jie yra kaimynai. J. ir Y. kaltinamasis nepažįsta. Kaltinamajam paskambino L. ir paprašė sutikti žmogų. Tuo metu kaltinamasis dirbo taksistu. L. paprašė sutikti Baltarusijos pilietį. Kur kaltinamasis turi jį sutikti, L. pasakė, kad praneš, kai tas žmogus atvyks į Lietuvą. Minėtą žmogų kaltinamasis turėjo pasitikti su automobiliu, kur tiksliai nesakė. Su M.u jiedu susitiko netyčia po L. skambučio, autobusų stotyje. Jis ten buvo su automobiliu, su draugu. Jis pasakė M.ui, kad reikia padėti vieną žmogų nuvežti iki valstybės sienos. Jeigu M.as nebūtų sutikęs nuvežti baltarusio, jis būtų nesutikęs jo pasitikti. Kaltinamasis antrą kartą paskambinus L. pasakė, kad gali pasitikti atvykstančio baltarusio. M.as kaltinamajam pasakė, kad sutinka nuvežti baltarusį iki sienos, nesakė į kokią vietą. Nežino, kokiu transportu turėjo vežti baltarusį. Šiuo klausimu kaltinamasis su M.u buvo susitikęs kartą, vėliau bendravo telefonu. Jis pagalvojo, kad baltarusis gali neturėti Lietuvos vizos ir paklausė, ar M.as gali padėti baltarusiui patekti į Baltarusiją. L. nesakė kaltinamajam, kad baltarusis neturi vizos, nežino, kodėl taip pagalvojo, gal dėl to, kad reikėjo jį pasitikti ir nuvežti iki sienos. Taip pat sakė, kad M.as už šį darbą gaus pinigų, kiek tiksliai neprisimena, gal 700 Lt. Tuo metu, kai skambino kaltinamajam, L. buvo Latvijoje, nes skambino iš latviško numerio. L. paskambino ir pasakė, kad atvyksta baltarusis autobusu iš Vokietijos, ir kad reikia jį pasitikti. Kaltinamasis davė M.ui baltarusio telefono numerį, kurį jam atsiuntė L.. M.as susiskambino su Y., o kaip viskas vyko toliau kaltinamasis nežino, vėliau M.as sakė, kad pasitiko Y.. L. pasitikimo dieną neskambino, skambino sekančią dieną, klausė kaip sekasi. Kaltinamojo padėjimas buvo tas, kad suorganizavo susitikimą. G. Y. turėjo nuvežti į (duomenys neskelbtini) pasieniečių punktą, neprisimena, ar tai nurodė M.ui. M.as gyvena Architektų gatvėje, neprisimena kokiu tikslu su juo susitiko spalio 19 dieną, kažką kalbėjo. Apie įrašuose užfiksuotus pokalbius kaltinamasis paaiškina, kad: „per brangu“ nežino ką turėjo omeny; „kai praeitą kartą, ar ne“ – gal pirmą kartą kalbėjo apie mažesnę sumą nei 1500 Lt; „štuka“ – 1000 Lt, šią sumą turėjo pasakyti L.ui, jis taip ir padarė. Neprisimena, kodėl pokalbyje minėjo padangas. Kaltinamasis neprisimena, kam žadėjo duoti 200 Lt. L.o turėjo paklausti, kiek šis sutinka duoti pinigų. L. sakė, kad duos 200 Lt. Kaltinamasis M.ui sakė, kad 700 Lt dalintų kaip nori. Baltarusis turėjo atvažiuoti Spalio 29-31 dienomis. Kad „bus 30 dieną“ kalbėjo apie padangas. Su M.u kalbėjo ir apie baltarusį, ir apie padangas. Numeris, kurį kaltinamasis siuntė M.ui yra baltarusio. Spalio 29 d. baltarusis turėjo atvažiuoti į Lietuvą. A. Y. atvykimo laiką sužinojo spalio 29 d. kai L. jam paskambino. Kaltinamasis M.ui davė baltarusio numerį ir šis asmeniškai bendravo su baltarusiu. Kaltinamasis tuo metu nebedirbo pasieniečiu. L. jo draugas, prašė padėti, todėl jis ir rūpinosi baltarusio pasitikimu. Niekas neskatino priimti tokį sprendimą. Kaltinamasis neprisimena, apie kokį žmogų kalbėjo L. kai minėjo „nuo manęs buvo atėjęs žmogus“. Neprisimena, apie kokią galimybę klausė L.. Gal rašė L.ui, kad ,,už 1500 Lt gal ir padarysime“. S. L. vyko susirašinėjimas dėl sumos. „iki pietų bus“ reiškia, kad tuo metu baltarusis turėjo atvažiuoti į Vilnių. Nežino, apie kokius ratus kalbėjosi. „į čia kainavo“ nežino, gal ratai kainavo 800 Lt. Kaltinamasis neprisimena, kas prekiavo ratais bei kas nustatinėjo kainas. Sakydamas „daikčiukus“ L. turėjo omeny pinigus. „Kitas bus“ - kaltinamasis turėjo omeny, kad pasitiks jo draugas. „Aš tau atiduosiu, o tu žiūrėk pats“ – gal L. turėjo omeny pinigus. „Gražiai padaryti“ - turėjo gražiai sutikti. „Tegul surenka, kad neslampinėtų“ – kad vienas neliktų ir nepasiklystų. Buvo pokalbis apie tai, kad rytoj kaltinamasis ten eis. Spalio 30 d. kaltinamasis dar nebuvo Vilniuje. Jis neprisimena, kur tiksliai susitiko su M.u, pirmiausia gal skambino, o tada jie susitiko. Skambino M.ui ir klausė, ar sutiko baltarusį. L. žinojo, kad kaltinamasis dirbo pasieniečiu. Dirbo (duomenys neskelbtini) punkte. Kai padėjo L. pergabenti du automobilius, nežinojo, kieno tie automobiliai. Su J.u kontrolės punkte nesusitikdavo. L. nieko nesakė apie tai, kad baltarusis be vizos ar dokumentų. L. atrodo nesakė, kad kaltinamajam padės kiti žmonės, tiksliai neprisimena. Iš dalies pripažįsta, kad organizavo žmogaus gabenimą per sieną. L. teisingai pasakojo apie jų susipažinimo aplinkybes. Neprisipažįstu, kad organizavo baltarusio gabenimą, nežinojo nei kur jis yra, tik L. jam sakė, kad jis važiuoja iš Vokietijos. Kaltinamasis nebuvo asmeniškai susitikęs su Y.. Apie tai, kad Y. galimai neturi Lietuvos vizos kaltinamasis pagalvojo pats. Kaltinamasis buvo sulaikytas spalio mėnesį. Dirbo taksi vairuotoju, atvažiavo ir sulaikė. Apklausos metu pareigūnai jam nedarė jokio poveikio, po apklausos iš karto paleido. M.ui nesakė, kad mano, jog Y. neturi vizos. Neprisimena, ar M.ui sakė, kad Y. gali neturėti dokumentų. Su M. G. gyveno viename kaime, o reikalų dėl žmonių gabenimo nebuvo, tvarkė reikalus dėl padangų pirkimo. Kai kalbasi apie padangas, apie jas ir kalbėjosi, jokių užslėptų minčių. M.ui sakė, kad sumokės jam už kurą 700 Lt. Galvojo, kad Y. reiks pavežioti po miestą, todėl žadėjo 700 Lt. Į kokį postą veš Y. su M.u nesitarė. Galvojo, kad Y. neturi vizos, manė, M.as taip pat pasidomės, kokius dokumentus turi Y. (t. 4, b. l. 89-92).

Kito posėdžio metu A. L. papildomai parodė, kad yra įgijęs profesiją, mokėsi pasieniečio mokykloje (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini), 1,5 metų mokėsi. L. pažįsta seniai, padėdavo per postą pergabenti automobilius, tuomet mokėsi pasienio mokykloje, susipažino per draugą, per kaimyną. Reikėjo pervežti automobilį per sieną, pasiimti iš Klaipėdos, per (duomenys neskelbtini) postą nuvežti į Baltarusiją. Du - trys kartus tokiu būdu padėjo. M.as yra kaltinamojo kaimynas, Arvyduose gyvena. A. Y. nepažįsta, nėra matęs. Dėl padangų kalbėjo su L., su M.u lygtais, dabar neatsimena. Skirtingi tai buvo pokalbiai. Kaltinamajam kilo kažkokių abejonių, kad viza pasibaigusi, bet niekam apie tai nesakė, jam tada būtų bauda apie 120 Lt, ir pravažiuotų normaliai. Iš pirmo pokalbio suprato, kad reikės žmogų nuvežti iki sienos, pasitikti, nuvežti į Baltarusiją. Jeigu būtų pareigūnas ir jo tokio dalyko paprašytų, jis pasižiūrėtų, ar turi vizą, tiesiog reikėjo pavežioti po Vilnių ir prie posto pavežti, nes jis baltarusis. Kaltinamasis tik paskambino M.ui, paklausė, ar jis gali pasitikti, neprašė, kad M.as įsitikintų, kad jis turi vizą. Asmeniškai kaltinamasis negalėjo padėti L. dėl darbo pobūdžio, kadangi buvo išankstiniai užsakymai iš oro uosto, todėl paprašė M.o, ar gali pasitikti. Kur M.as tuo metu dirbo, kaltinamasis nežino. Tuo metu kaltinamasis turėjo vieną telefoną, iš jo paėmė tą telefoną, jis nuėjo į TELE 2 atsiimti kortelės su tokiu pačiu numeriu, negalvojo, kad jis klausomas, pasiėmė ir toliau naudojosi tuo numeriu. Kitu telefonu nebendravo nei su L., nei su kitais asmenimis, tik tuo telefonu, kuris buvo klausomas (t. 5, b. l. 193-194).

Ikiteisminio tyrimo apklausos metu kaltinamasis davė parodymus dėl jam išklausyti pateiktų telefoninių pokalbių bei Skype programos SMS pranešimų, gautų techninių priemonių pagalba atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus. Kaltinamasis parodė:

Suvestinė 4021: jis kalba su S. L., šis jo klausia, ar jis galėtų padėti žmogui, o būtent Baltarusijos Respublikos piliečiui patekti į Baltarusijos Respubliką kertant Lietuvos Respublikos sieną.

Skype programos SMS susirašinėjimai (suvestinės) 4157, 4161-4166, 4168, 4169, 4171-4175, 4225, 4227, 4228, 4229, 4230, 4231, 4249, 4251, 4263, 4278, 4283-4287, 4289, 4316, 4317, 4324-4328, 4329, 4439, 4440, 4444: čia jis susirašinėja su S. L.; jie sutarė, kad už Baltarusijos Respublikos piliečio pervežimą per LR sieną į Baltarusijos Respubliką S. L. sumokės 1000 Lt. Taip pat kaltinamajam buvo pasakyta, kokiomis dienomis baltarusis gali atvažiuoti į Vilnių.

Suvestinė 4496: S. L. susitaria su kaltinamuoju, kad pastarasis neimtų iš baltarusio jokio užmokesčio, su juo atsiskaitys pats S. L.. Apie tikslų atsiskaitymo laiką jie nesitarė, S. L. sakė, kad paskambins.

Suvestinė 7862: kaltinamasis kalba su M. G.. Kalbama apie tai, kiek M. G. nori gauti už baltarusio pervežimą. Neprisimena, kam jie turėjo duoti 200 Lt.

Suvestinė 8112: kaltinamasis kalba su M. G.. Sakydamas ,,šitas vakar skambino, girdi“ turėjo omeny S. L.. Kaltinamasis M. G. pasakė, kad S. L. duoda 1000 Lt, iš kurių 300 Lt jis pasilieka sau, o 700 duoda M. G..

Suvestinė 8134: kaltinamasis kalba su M. G.. Sako M. G., kurią dieną į Lietuvą atvažiuoja baltarusis, kurį jis turės pervežti į Baltarusijos Respubliką.

Suvestinė 8928: kaltinamasis neprisimena, apie ką čia jis kalba su M. G.. Jis nežinojo, su kuo M. G. vežė Baltarusijos Respublikos pilietį, kurį jis turėjo pergabenti per LR valstybės sieną (t. 2, b. l. 175-176).

Kaltinamasis M. G. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad nežinojo, kad A. Y. nelegalas, žinojo, kad jis iš Vokietijos, bet nenumanė, kad jis be dokumentų. Su J. J. jie yra kursiokai, su A. L. jiedu draugai nuo vaikystės. Nei S. L., nei A. J. kaltinamasis iki tol nepažinojo. Kaltinamajam paskambino A. L., pasakė, kad negali pasitikti to žmogaus, paklausė ar negalėtų pavežioti jo, jokių kitų minčių kaltinamasis neturėjo. Jis sutiko pavežioti A. Y., šis turėjo jam paskambinti, tiksliai nepamena, susitiko su tuo asmeniu iš Vokietijos Vilniaus centre, (duomenys neskelbtini)atvėje, picerijoje, vakaras jau buvo; gali būti, kad 19:00 val. susitiko. A. Y. paprašė, kad kaltinamasis nevežtų jį iki pasienio posto, kur jis galėtų kirsti sieną, tą vakarą nenorėjo vykti, nes buvo pavargęs, paklausė kur gali apsistoti, kaltinamasis pokalbio tiksliai nepamena. A. Y. pasakė, kad nori pailsėti, kad kitą dieną jį nevežtų. Su J.u kaltinamasis bendravo dėl mokslų, dėl kursinio, paklausė, kur yra Adutiškio postas, nes J. J. gyveno Švenčionyse, kaltinamasis klausė, kaip nuvažiuoti iki to Adutiškio posto, žinojo, kad tai oficialus sienos perėjimo punktas. Su J.u jie susitiko Švenčionyse, kaltinamasis paprašė parodyti, į kurią pusę važiuoti, kaltinamasis važiavo Opel Vectra automobiliu. J. J. atvažiavo su automobiliu BMW, susitikę kalbėjosi apie mokslus, to asmens iš Vokietijos jis J.ui nepristatinėjo. Kaltinamasis ieškojo Adutiškio posto, dėl A. Y. jis J. J. nieko neaiškino, tiesiog paklausė, į kurią pusę reikia važiuoti, tada J.as pasakė, kad parodys kur važiuoti ir juos sulaikė. Kaltinamasis važiavo gale su Y., o J. J. važiavo priekyje. Juos sustabdė kažkokiame kaimelyje, J. J. turėjo važiuoti atgal, o kaltinamasis turėjo toliau važiuoti iki Adutiškio. Tas asmuo buvo sakęs, kad už sugaištą laiką ir už kurą sumokės. Su Y. kalbėjosi rusiškai, šis pasakojo, kad gyvena porą metų Vokietijoje, kad merginą turi, kad važiuoja namo ir viskas, daug nebendravo. Sakė, kad padangų jam reikia. Kaltinamasis žinojo, kad Jevgenijus dirbo pasienyje, pats kaltinamasis studijavo teisę Utenos kolegijoje. Kaltinamasis pas K. važiavo, nes jis kaltinamajam padėdavo su darbais sode, baltarusis buvo kartu automobilyje. Kieno automobilyje važiavo Y. nepamena, po to, kai jie susitiko su J. J., apie jokius 700 Lt kalbos nebuvo. Žiūrėtų, kiek benzino išvažinėtų, tiek A. Y. jam pinigų ir duotų. Baltarusis turėjo lagaminėlį, kuprinę, kaltinamasis nežino, kas buvo viduje, šis prašė nuvežti iki posto, nežino, ką jis būtų daręs, J. J. jiems tik parodė, kokioje pusėje yra Adutiškio postas. Baltarusis nieko nesakė ar kas jo lauks, kaltinamasis nesidomėjo. Jam net nekilo minčių, neklausė, ar A. Y. turi dokumentus, nežino, ar galima eiti per perėjimo punktą be paso. Nepamena, kuris pirmas iš automobilių važiavo, pakeliui niekas nestabdė. Baltarusis nieko neminėjo apie tai, kad jis čia yra nelegaliai, pasakė, kad dirbo Vokietijoje, turi panelę, jo tapatybės kortelę pareigūnams pateikė pats kaltinamasis, pamatė, kad baltarusis užkišo kažką už automobilio užuolaidų, kaltinamasis parodė pareigūnams, kurioje vietoje kortelė. A. L. paskambinęs neminėjo, kad tas asmuo turi problemų, tokiu atveju kaltinamasis nebūtų važiavęs, jie su J.u atsisveikino ir jis turėjo grįžti namo. Baltarusis nurodė kaltinamajam maršrutą, jis sakė kur jį vežti (t. 6, b. l. 29-31).

Ikiteisminio tyrimo apklausos metu kaltinamajam buvo pateikti išklausyti telefoniniai pokalbiai bei Skype programos SMS pranešimai, gauti techninių priemonių pagalba atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus. Kaltinamasis atsisakė komentuoti pateiktas suvestines 7862, 8112, 8866, 8876, 8905, 8928, 9018, 9058, 9063, 9065 ikiteisminio tyrimo metu, o visus paaiškinimus duos teisme. Apie pateiktas pokalbių suvestines: kai kuriuose pokalbiuose kalbama apie ratus, apie automobilius, nereikšmingi pokalbiai apie automobilius, dėl to nekomentavo, pokalbiai buvo apie darbą. Telefoninio pokalbio su J. J. turinio kaltinamasis neatsimena. Buvo toks pokalbis, kad parodytų kelią iki punkto (t. 3, b. l. 5-6, 42).

Kaltinamasis J. J. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad jam paskambino M. G., jie pažįstami, kartu mokėsi, tuo metu kaltinamasis gyveno Švenčionyse, jiedu susitiko prie parduotuvės „Maxima“. Dažniausiai su M.u jie bendravo dėl mokslų, nes buvo likusi savaitė iki sesijos, paskui M. G. paskambino po poros valandų, jie susitarė susitikti kitoje vietoje, M. G. paprašė parodyti kryptį iki pasienio punkto, jie sustojo prie parduotuvės, juos sulaikė, pasakė, kad jie yra sulaikomi dėl narkotikų, apieškojo automobilį, narkotikų nerado. Neatsimena, ar darė asmens kartą, M.as važiavo pirmas, kaltinamasis iš galo, baltarusis sėdėjo pas jį. Kaltinamajam reikėjo iki parduotuvės, nežino, kodėl A. Y. pas jį atsisėdo. Kaltinamasis turėjo parodyti kelią iki parduotuvės, jis nežinojo, kad baltarusis be dokumentų, tas gerai atrodė, iki to įvykio apie 4 metus kaltinamasis dirbo pasienyje. Švenčionių miestas įeina į pasienio ruožą. Yra du pasienio punktai. Jis nieko daugiau nežino, turėjo tik kryptį parodyti, nuėjo į parduotuvę, o M.ą sulaikė, kaltinamasis paklausė, kas atsitiko, pareigūnai paaiškino, kad dėl narkotikų. Kaltu J. J. neprisipažįsta. Kad tas asmuo baltarusis, kaltinamasis sužinojo tik po sulaikymo. Baltarusis lygtais turėjo kuprinę, rankose nieko neturėjo. Neatsimena, ar daiktus pernešė į kaltinamojo automobilį iš M. G. automobilio. M.ą pažįsta seniai, todėl nesuabejojo. Prieš pradedant dirbti pasienyje, kaltinamasis baigė mokyklą, įstojo į kolegiją. Sulaikymo metu kaltinamasis ėjo link parduotuvės, pamatė, kaip privažiavo automobilis, nuėjo paklausti kas atsitiko. Jis būtų važiavęs namo, nes jam po poros valandų reikėjo į darbą. Jokių duomenų, susijusių su tarnybą, kaltinamasis M.ui nepasakojo, su M.u susitarė, kad parodys kelią į postą, sustojo prie parduotuvės, atsisveikino ir nuėjo į parduotuvę.

Ikiteisminio tyrimo metu J. J. kaltu prisipažino iš dalies, nes parodė kelią, kur yra Adutiškio postas. M. G. pažįsta kažkur nuo 2011 m. kai pradėjo su juo kartu mokytis Utenos kolegijoje, Verslo ir technologijos fakulteto Teisės studijose. Tiksliai valandos neatsimena, 2014 m. spalio 31 d. prieš pietus jam paskambino M.as, kuris paprašė susitikti su juo Švenčionių m. centre prie „Maxima“ parduotuvės. Po dar kokių dviejų valandų, jis vėl paskambino ir nurodė atvykti ne prie parduotuvės, tačiau atvažiuoti prie išvažiavimo iš Švenčionių m. Adutiškio kryptimi. Kai atvažiavo į sutartą vietą automobiliu „BMW 323“, v/n (duomenys neskelbtini), priklausančiu jo mamai J. J., tai ten jau stovėjo jam pirmą kartą matytas automobilis Opel Vectra, kurio valstybinių numerių neįsidėmėjo. Kai privažiavo prie to automobilio ir sustojo šalia, tai iš jo išlipo M.as ir jam nepažįstamas vyriškis, kurį pamatė pirmą kartą ir jo vardo bei pavardės, o taip pat kokios jis tautybės nežinojo ir apie tai jam M.as nieko nepasakojo. M.as taip pat žinojo, kad jis dirba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, todėl kai išlipo iš automobilio jis iš karto paprašė jo, kad padėti tam piliečiui parodyti artimiausią kelią-kryptį iki valstybės sienos, nes tas asmuo norėjo grįžti į Baltarusijos Respubliką. M.as jam neminėjo to asmens pilietybės, jis pats neklausinėjo, tačiau suvokė, kad tas asmuo yra Baltarusijos Respublikos pilietis. Tuo metu kai bendravo su M.u, tas asmuo visą laiką tylėjo ir nieko nekalbėjo bei neklausinėjo. Kai jis sutiko parodyti kryptį iki valstybės sienos, M.as rusų kalba nurodė tam asmeniui sėsti į jo automobilį ir jie pradėjo važiuoti. M.as važiavo pirmas, o jis su tuo asmeniu iš paskos. Nuvažiavus nuo Švenčionių miesto apie 20 kilometrų Adutiškio kaimo kryptimi, M.o vairuojamas automobilis nuvažiavo greičiau ir jo nebematė, o kai privažiavo prie parduotuvės „Aibė“, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, telefonu paskambino M.ui, norėdamas sužinoti kur jis nuvažiavo ir pranešė jam, kad sustojo iš anksto sutartoje vietoje. Jis jam pasakė, kad tuojau atvažiuos. Po jo skambučio, po kokių 4 minučių privažiavo M.as ir tas asmuo persėdo į jo automobilį. Jis norėjo nueiti į tą parduotuvę, tada prie jų privažiavo pareigūnai ir visi buvo sulaikyti. Nors jis yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, tuo metu nedirbo, tačiau iš M.o prašymo suprato, kad jam nereikės daryti nusikaltimo ir gabenti to asmens per valstybės sieną, todėl sutiko parodyti kryptį. Jokioje bendrininkų grupėje nedalyvavo ir iš anksto dėl Baltarusijos Respublikos piliečio gabenimo nesitarė ir iš anksto nesitarė su M.u daryti nusikalstamos veikos. Jam M.as niekada nebuvo užsiminęs, kad tas asmuo yra Lietuvos Respublikoje neteisėtai. Labai gailisi, kad sutiko padėti M.ui (t. 3, b. l. 94-95).

Ikiteisminio tyrimo apklausos metu J. J. davė parodymus dėl jam išklausyti pateiktų telefoninių pokalbių bei Skype programos SMS pranešimų, gautų techninių priemonių pagalba atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus. Kaltinamasis parodė:

Suvestinė 9018: šiame įraše jis kalba su M. G.. Pokalbio metu M. G. pasakė, kad nori pas jį atvažiuoti. Kaltinamasis negali paaiškinti M. G. pasakymo, kad ,,jis bus su kažkuo dviese“. Kai M. G. jam pasakė,, O klausyk, o ten išeitų kaip nors, ką nors“, į ką kaltinamasis atsakė, kad jiems reikia susitikti, mano, kad kalbėjo apie mokslus. Kaltinamasis neprisimena tiksliai, apie ką jie kalbėjosi šiame įraše, greičiausiai, kad apie pagalbą dėl kursinio darbo. Tuomet jie susitarė susitikti prie parduotuvės ,,Maxima“.

Suvestinė 9058: pokalbis su M. G.. M. G. jam pasakė, kad laukia kaltinamojo ne prie parduotuvės, kaip buvo susitarę ankstesnio pokalbio metu, bet prie išvažiavimo iš Švenčionių link Adutiškio gyvenvietės.

Suvestinė 9063: kalbasi kaltinamasis su M. G.. Jie kalbasi apie automobilį, kuris matuoja greitį ir kaltinamasis paprašė M. G., kad šis pasakytų, ar yra toks automobilis.

Suvestinė 9065: pokalbis su M. G.. Jie vėl kalbasi apie tai, ar kelyje stovi koks nors automobilis, kuris matuoja greitį.

Pateikus galutinį kaltinimą kaltu neprisipažino ir parodė, kad nežinojo, jog vežamas vyriškis yra Baltarusijos pilietis (t. 3, b. l. 130).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Y. parodė, kad 2013 m. pavasarį per Rusijos Federaciją jis, neturėdamas vizos, išvyko į Suomijos Respubliką. Po to kurį laiką gyveno Švedijoje, Vokietijoje. 2014 m. spalio mėnesio viduryje jis nusprendė grįžti į Baltarusijos Respubliką. Jam reikėjo pagalbos Lietuvoje, kad padėtų pasiekti Lietuvos – Baltarusijos valstybių sieną, kurią jis galėtų kirsti. Todėl jis paskambino savo pažįstamam S. L., kuris gyveno Baltarusijos Respublikoje, o po to buvo persikėlęs gyventi į Lietuvos Respubliką. Jis skambino iš mobiliojo ryšio telefono, į kurį buvo įdėta Vokietijos SIM kortelė. Liudytojas paklausė S. L. (S. L.), ar šis galėtų jam pagelbėti pasitinkant jį Lietuvoje ir palydint iki sienos su Baltarusijos Respublika. S. L. (S. L.) pasakė, kad dabar gyvena ne Lietuvoje, o Latvijoje, bet pasistengs surasti žmogų, kuris liudytojui pagelbės. Už šią paslaugą A. Y. S. L. (S. L.) jokio atlygio nežadėjo, tik pasakė, kad atsiskaitys su tais žmonėmis, kurie jį pasitiks ir palydės. Apie jokias konkrečias pinigų sumas kalbos nebuvo. 2014-10-29 pakeleivingu automobiliu liudytojas išvyko iš Vokietijos ir atvyko į Lenkiją. 2014-10-30 labai anksti ryte, tarp Belostoko ir Augustavo miestų, jis susirado automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje buvo krovininiai automobiliai. Jis paprašė vieno iš vairuotojų nuvežti jį į Lietuvą. Vairuotojas nurodė, kad galės nuvežti iki Kauno m. Šio krovininio automobilio numeriai buvo Latvijos Respublikos, tačiau viso numerio neprisimena. Šiuo automobiliu liudytojas kirto Lietuvos – Lenkijos valstybių sieną, galimai per Kalvarijos pasienio postą. Krovininio automobilio vairuotojas jį išleido autostradoje prie Kauno esančioje degalinėje Lukoil. Ten liudytojas pamatė stovinčius mikroautobusus. Vieno iš jų vairuotojas už 6 eurus nuvežė jį į Kauno autobusų stotį. Autobusas iš Kauno į Vilnių išvyko 11.30 val. Važiuodamas liudytojas vėl paskambino S. L. (S. L.) ir paklausė, ar jam pavyko surasti žmogų, kuris jį pasitiks. S. L. (S. L.) atsakė, kad žmogus, kuris jį pasitiks liudytojui paskambins. Po kiek laiko A. Y. paskambino vaikinas, kuris prisistatė M.u (pavardės nežino) ir liepė jam atvykus eiti į (duomenys neskelbtini) piceriją, esančią centre, (duomenys neskelbtini). Apie 13.30 val. liudytojas jau buvo M.o nurodytoje kavinėje. Pats M.as į kavinę atvažiavo tik apie 18 val. Liudytojas pasakė M.ui, jog reikia, kad jis jį nuvežtų kur nors prie Lietuvos – Baltarusijos valstybių sienos, kad liudytojas po to galėtų pats pereiti sieną nelegaliai per mišką, per žalią juostą. M.as internete ieškojo vietos, kur eitų kelias netoli valstybės sienos. Jis pažadėjo liudytojui, kad nuveš jį į vietą, kur netoli eis valstybės siena. Su M.u jie taip pat sutarė, kad A. Y. apmokės kelionės išlaidas, tačiau apie konkrečias sumas kalbos nebuvo. Paskui jie M.o automobiliu Opel Vectra, valst. Nr. raudonos spalvos (tranzitiniai), jų neprisimena, išvyko iš miesto ir nuvažiavo pas kažkokį vaikiną, kurio jam nepristatė. Iš pokalbio su M.u liudytojas suprato, kad jie važiuoja pas M.o pažįstamą, kuris jiems gali suteikti kažkokios informacijos, kaip ir kurioje vietoje geriau kirsti valstybės sieną. Liudytojas suprato, kad tas vaikinas žino apie jį. Liudytojas mano kad jiems važiuojant M.as skambino būtent tam vaikinui, bet neprisiskambino. Iš to, ką jis suprato, jie atvažiavo į nedidelį kaimelį, kuriame buvo keli namai. Vaikinas, pas kurį jie atvažiavo, buvo išgėręs. M.as kurį laiką su juo kalbėjosi, tačiau liudytojas nežino apie ką. Jis tik suprato, kad M.as klausė vaikino, ką šis veikia vakare, tas atsakė, kad vakare dirba. Iš jų pokalbio liudytojas suprato, kad vaikinas užsiima neteisėtais veiksmais (kontrabanda), žino reikiamus kelius ir pan., pasakojo, kaip jį sulaikinėjo pareigūnai. Jiems su M.u išvažiavus, liudytojas pasakė M.ui, kad šiandien jau niekur eiti nenori, nes yra pavargęs, be to, jau buvo tamsu, todėl paprašė, kad M.as jį nuvežtų į kokį nors viešbutį. M.as jį nuvežė į viešbutį ,,(duomenys neskelbtini)a“ (adreso nežino). Viešbutyje M.as jį užregistravo savo vardu, tačiau už viešbutį mokėjo pats A. Y.. Jis sakė M.ui, kad turi asmens tapatybės kortelę ir gali pats užsiregistruoti, tačiau kai M.as sužinojo, kad dokumentas suklastotas, patarė geriau su ja nesiregistruoti, nes darbuotojai pagal kortelės kodą gali pamatyti, kad ji padirbta. Tuomet pats liudytojas paprašė M.o, kad šis jį užregistruotų savo vardu ir jis sutiko. Jiedu susitarė, kad liudytojas paskambins M.ui kitos dienos ryte. Tą patį vakarą liudytojas dar pirko netoli viešbučio esančioje parduotuvėje ,,Maxima“ sau maisto produktus. 2014-10-31, apie 11 val., liudytojas paskambino M.ui ir pasakė, kad šis atvažiuotų jo paimti. Apie 12.15 val. atvažiavo M.as, A. Y. įsėdo į jo automobilį. Jis paprašė M.o nuvežti jį į tokią vietą, kur nuo kelio būtų netoli valstybės siena. Kadangi jie nagrinėjo žemėlapį, liudytojas žinojo, kad jie važiuoja link Švenčionių. Važiuojant jis M.ui atidavė turėtą netikrą asmens tapatybės kortelę, kad šis ją išmestų. M.as ją užkišo po skydeliu nuo saulės vairuotojo pusėje. Kodėl liudytojas pats jos neišmetė, paaiškinti negalėjo. M.as kelis kartus kalbėjosi su kažkuo telefonu, bet nei su kuo, nei apie ką, jis nežino, nes nesupranta lietuvių kalbos. Važiuojant, jis klausė M.o, kurioje pusėje yra valstybės siena, šis jam nurodė, kad dešinėje. Kai jie privažiavo nedidelį miestelį, kurio pavadinimo nežino, sustojo prie parduotuvės ,,Maxima“, kurį laiką pastovėjo, paskui, pavažiavę kelis kilometrus, sustojo ties dideliu kelių išsišakojimu. Sustojus, M.as pasakė, kad dabar turi privažiuoti dar vienas vaikinas, kuris jam padės kirsti valstybės sieną. Kuo tiksliai turėjo pasireikšti pagalba, M.as nedetalizavo. Paskui prie jų privažiavo automobilis BMW mėlynos spalvos, numerio neprisimena. Iš automobilio išlipęs vairuotojas prisistatė, bet vardo liudytojas neprisimena. BMW vairuotojas kurį laiką kalbėjosi su M.u, bet apie ką, jis nežino. Po to M.as liepė liudytojui persėsti į BMW automobilį, tačiau kodėl, nepaaiškino. BMW jie važiavo paskui M.o automobilį. Liudytojas suprato, kad jie yra netoli valstybės sienos, t. y. tos vietos, kur jam reikės kirsti valstybės sieną, ir kad BMW vairuotojas jiems padeda. Paskui M.o automobilis nuvažiavo toliau į priekį. Liudytojas suprato, kad M.as nuvažiavo patikrinti, ar pakeliui nėra pasienio pareigūnų, nes tikrai žinojo, kad jie yra pasienio zonoje ir greitai pasieks tą vietą, kur turės kirsti valstybės sieną. Pavažiavus labai nedaug, gal kokius 5 km., M.o automobilis sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, prie miestelio parduotuvės. Jiems sustojus, prie jų privažiavo M.as ir liudytojas iš karto grįžo į M.o automobilį, nes suprato, kad jau atvažiavo į vietą, iš kurios jis turės kirsti valstybės sieną. Kai įsėdo į automobilį, liudytojas ruošėsi pasiimti kuprinę ir eiti link valstybės sienos, tačiau tuo metu prie jų privažiavo pareigūnai, kurie jį sulaikė. Tuo metu M.as taip pat sėdėjo automobilyje. Ar BMW vairuotojas buvo automobilyje, ar buvo išlipęs, liudytojas neprisimena. M.as ir BMW vairuotojas taip pat buvo sulaikyti. Liudytojas dar papildė, kad su savimi turėjo suklastotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę A. J. vardu, kurią jam buvo davęs draugas D. (pavardės neprisimena) 2014 m. pradžioje. Kas šį dokumentą pagamino ir kiek kainavo liudytojas nežino. Šioje kortelėje yra tikra jo gimimo data, o nuotrauka parinkta panaši į jo. Paskui liudytojas nurodė, kad pats ją užkišo po skydeliu nuo saulės vairuotojo pusėje, nes nenorėjo, kad dėl suklastotos kortelės M.ui kiltų problemų. Dar papildo, kad jiems su M.u būnant kavinėje ir paskui važiuojant M.as vis skambindavo kažkokiam asmeniui į Baltarusijos Respubliką, kuris turėjo jį pasitikti, kai liudytojas kirs valstybės sieną, nes pokalbio metu vis pasakydavo, kiek šiam žmogui liko važiuoti kilometrų. Liudytojui M.as tik pasakė, kad šis žmogus gyvena už Minsko, tačiau nei jo vardo, nei pavardės nepasakė. Liudytojas gailisi dėl savo poelgio, supranta, kad pasielgė neteisingai. Tuo metu negalėjo kitaip pasielgti. Suprato, kad pažeidė įstatymą ir gali susilaukti bausmės (t. 1, b. l. 189, 211-217).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo A. Y. patvirtino savo parodymus (t. 1, b. l. 206-208). Analogiškus parodymus jis davė ir apklausiamas kaltinamuoju teisiamajame posėdyje (t. 5, b. l. 178). Jis niekam pinigų nemokėjo ir dėl to nesitarė. Su savimi turėjo 130 eurų. Jeigu nebūtų sulaikę pareigūnai, gal M.ui būtų sumokėjęs už benziną ir vežimą iki sienos.

Liudytojas A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta M. G. daugiau negu du metus. Jam ikiteisminio tyrimo metu uždavinėjo klausimus, kokius konkrečiai nepamena, daug ko apklausinėjo. Dabar jis suimtas dėl to, kad neatsižymėdavo, 90 parų areštavo. M.as jam siūlė „chalturkos“, kad kitą rytą padėtų jam sode atlikti darbus, liudytojas sutiko padirbėti pas M.ą, paprašė, kad jį pavežtų prie degalinės, norėjo nusipirkti atsigerti. Liudytojas nerodė, kur pereiti geriau valstybės sieną, tyrėja jo paklausė, ar pažįsta M.ą, nes liudytojas irgi turėjo reikalų su kontrabanda. Jo apklausoje nebuvo vertėjo. Jis pasirašė liudytojo apklausos protokolą, nes galvojo, kad jį apklausinėja dėl jo kontrabandos bylos. Liudytojas parodė, kad nepažįsta to žmogaus, kur su M.u atvažiavo, nelabai pamena, tas asmuo lyg tai rusiškai kalbėjo, jam jokio atlyginimo nebuvo žadėta, dirbti turėjo kitą dieną sodyboje, bet kitą dieną M.as neatvažiavo nuvežti jį į darbą. Jokių daiktų, padangų, ratų jie su savimi neturėjo, jie išlipo iš automobilio tiesiog parūkyti. Ratai tai „koleso“, su narkotikais nieko bendro liudytojas neturi, jis ne narkomanas, girdėjo, kad vadina narkotikus – „kaliosa“. Tyrėjas žinojo kuo jis užsiima, gal žinojo apie viską ir tiesiog gal taip užrašė. Tarp liudytojo ir M.o nebuvo kalbos apie sienos perėjimą. Maždaug prieš 3 metus liudytojas užsiiminėjo kontrabandą, neseniai, prieš 4-5 mėn., buvo teismas, jį nuteisė ir skyrė 6700 eurų baudą. Už kontrabandą jį paėmė, sulaikė, po to nuvežė į areštinę, tada į Lukiškes. Tą dieną jis buvo išgėręs alaus. Tyrėjas jo klausė, ar pažįsta M.ą, tada davė pasirašyti dėl kontrabandos, liudytoją apklausinėjo vienas asmuo, vertėjo nebuvo. Su tyrėju jie kalbėjo truputi rusiškai, truputi lietuviškai. Jis žinojo, kad jį sulaikys už kontrabandą. Parodymai dėl sienos perėjimo – neteisingi. Daug popierių buvo, daug ką pasirašė. Vienoje apklausoje liudytoją apklausinėjo ir dėl M.o, ir dėl kontrabandos, iki tos dienos namuose jo neapklausinėjo. Tyrėjas buvo be uniformos, išvežė į areštinę, po to į Lukiškes. Byloje dėl kontrabandos jų buvo daug asmenų. Kai liudytojas grįžo iš Lukiškių dėl kontrabandos, jo daugiau niekas neieškojo. Liudytojui tekdavo dirbti pas M.ą, už darbą M.as jam atlygindavo. Kai liudytoją išleido, M.as su tuo vaikinu išvažiavo į Vilniaus pusę. M.as su kažkuo kalbėjo telefonu, kai buvo tada atvažiavęs, žemėlapio nerodė. Žemėlapis tai „karta“. Liudytojas nėra ne karto niekam padėjęs pereiti per sieną. M.as neprašė jo tokios pagalbos. Liudytojas gyvena 15 km. iki sienos, maždaug žino savo apylinkės gyvenvietes. Jo gyvenamoji vieta jau laikoma pasienio ruožu. Jeigu M.as būtų prašęs, nebūtų pervedęs asmens per sieną, nes už tai baudžiama (t. 6, b. l. 22-24).

Liudytojas V. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamuosius pažįsta darbiniais reikalais. Dirba (duomenys neskelbtini) rinktinės poskyrio vyriausiuoju tyrėju. Apie šią bylą gali pasakyti, kad buvo penktadienis, darbo pabaiga, poskyrio viršininkas pranešė, kad kolegoms iš Vilniaus reiks pagalbos. Gavo nurodymus važiuoti į Švenčionis, sulaikyti įtariamąjį. Jie nuvyko į Švenčionis, laukė, paskui gavo informacijos, kad įtariamasis važiuoja link Adutiškio. Pareigūnai vyko jiems iš paskos. Vėliau buvo gauti nurodymai sulaikyti įtariamuosius. Prie parduotuvės liudytojas su kolegomis pamatė automobilius Opel ir BMW. Sulaikė asmenis, tarp kurių buvo jų kolega J. J.. Vienas iš sulaikytųjų prisistatė, kad yra Baltarusijos pilietis. Sulaikytuosius pareigūnai pristatė į (duomenys neskelbtini) rinktinės poskyrį. Automobilyje rado ID kortelę. Asmenis buvo sulaikyti 1 km. atstumu nuo sienos, tokiu atveju asmenys turi pateikti asmens dokumentus, nes tai pasienio ruožas. Sulaikyto pasieniečio liudytojas nepažinojo. Į liudytojo pareigas įeina aptarnauti visas penkias užkardas. Sulaikytieji nesipriešino, bandant sulaikyti, Opel vairuotojas buvo įjungęs atbulinę pavarą, tačiau užkirtus kelią jis niekur neišvažiavo. Liudytojas nežino, ar įtariamųjų automobiliai prie parduotuvės atvažiavo kartu. Sulaikytuose automobiliuose draudžiamųjų daiktų rasta nebuvo, J. J. automobilyje rado tris naujus mobiliuosius telefonus, pas Baltarusijos pilietį rado žemių, nors galvojo, kad tai narkotikai. Padangų automobiliuose nerado, rado asmeninę kuprinę. Opel salone galėjo būti krepšys. „Kaliosa“ dažniausiai vadina narkotikus. Ekipaže jie buvo dviese, iš paskos atvažiavo pastiprinimas, vėliau skyriaus viršininkas. Tikrino sulaikytųjų dokumentus. Baltarusijos pilietis rinktinėje jiems teigė, kad važiavo tvarkytis dokumentų į Baltarusijos ambasadą. Pareigūnams buvo duoti nurodymai jiems esant prie (duomenys neskelbtini) sulaikyti. Jiems atvykus prie parduotuvės, užkirto automobiliams kelią, liepė stovėti. Rinktinėje bendraujant su sulaikytaisiais, klausiant ar turi draudžiamųjų daiktų, Opel vairuotojas pasakė, kad pas jį automobilyje guli dokumentai, pareigūnai rado tapatybės kortelę. Liudytojas nesidomėjo, kokia kryptimi ruošėsi vykti įtariamieji, jie gavo nurodymus juos pristatyti į rinktinę. Opel vairuotojas, pareigūnams privažiuojant prie jų, atsisveikino ir ruošėsi išsiskirti. Liudytojas pasienyje dirba nuo 2003 m. Norint užtikrinti pasienio apsaugą naudojamos tvoros, davikliai, poskyriuose kameros. Sulaikytų asmenų buvimo vietą pareigūnams nurodė vadovybė.

Liudytojas V. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) rinktinės poskyrio vyriausiuoju tyrėju. Pernai metais, rudenį, darbo pabaigoje buvo gauta informaciją, kad reikia sulaikyti automobilį Švenčionių rajone (duomenys neskelbtini) kaime, prie parduotuvės. Nuvykę pareigūnai pamatė automobilius ir tris asmenis, kurie atsisveikino tarpusavyje. Juos sulaikė, vėliau buvo nustatyta, kad jie ruošėsi pergabenti Baltarusijos pilietį per valstybės sieną. Sulaikymo vietoje atstumas iki sienos buvo apie 1 km. Sulaikius asmenis, pareigūnai apžiūrėjo automobilius, pas J. J. rado tris mobiliuosius telefonus, kurie buvo neišpakuoti. Kitame automobilyje rado kelioninius krepšius. Vėliau rado padirbtą asmens tapatybės kortelę. Padangų automobilyje nerado. „Kaliosa“ reiškia narkotikai. Liudytojo darbo vieta yra visas (duomenys neskelbtini) rajono ruožas. Sulaikyti asmenys nebandė priešintis, tik J. J. bandė neatkreipdamas dėmesio pasišalinti. Sulaikius asmenis vėliau atvyko kitas ekipažas. Sulaikomi asmenys klausė pareigūnų, už ką yra sulaikomi. Liudytojas neprisimena, ko jų klausė Opel vairuotojas. Sulaikytieji buvo įtariami narkotinių medžiagų gabenimu, pareigūnai jiems tą pasakė. Kiek prisimena, jie juos sulaikė, nes turėjo informacijos, kad jie gali gabenti narkotikus. Su sulaikytaisiais kalbėjo lietuviškai, aktyviausiai reiškėsi Graičiūnas, baltarusis kalbėjo mažai. Baltarusis neaiškino kur jis vyksta. Liudytojas su kolega galėjo ir negirdėti vienas kito pokalbių su sulaikytaisiais, buvo vėjuota. Kai rado tapatybės kortelę automobilyje, ikiteisminio tyrimo tyrėjas bendravo šiuo klausimu. Sulaikymo vietoje buvo galimybė kirsti valstybės sieną, iki sienos buvo 1 km. Liudytojas nežino, ar atkarpoje iki sienos yra pasienio apsauga. Galima daryti išvadą, kad suimtųjų automobiliai buvo kontroliuojami.

Kaltinamųjų S. L., A. L., M. G. ir J. J. kaltė šioje baudžiamojoje byloje grindžiama:

Įvykio vietos apžiūros protokolu. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad 2014-10-31 Švenčionių rajone, (duomenys neskelbtini) k., prie maisto prekių parduotuvės, kuri yra prie kelio sankryžos Švenčionys – Adutiškės, ir kelio, vedančio į (duomenys neskelbtini) k. bei žvyrkelio, vedančio link valstybės sienos stovi du lengvieji automobiliai BMW 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu automobiliai paimti (t. 1, b. l. 11-18).www.maps.lt pagalba buvo nustatyta, kad atstumas nuo parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) k., Švenčionių r. iki Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybių sienos yra 2,17 km. (t. 1, b. l. 19-20).2014-10-31 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad viešbučio ,,(duomenys neskelbtini)a“ priėmimo tarnybos vadovas D. R. savo iniciatyva pateikė kambario Nr. 412 registracijos kortelės kopiją ir užsakymo rez. 9568 išrašą, kuriuose matyti, kad užsakymas atliktas ir registracijos kortelė užpildyta M. G. vardu (t. 1, b. l. 72-74).Techninių priemonių panaudojimo atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus protokolu, kuriame nurodyta, kad 2014-08-01 Vilniaus apygardos teismas nutartimi sankcionavo techninių priemonių naudojimą specialia tvarka M. G. atžvilgiu. 2014-08-01 VSAT Imuniteto skyriaus viršininkas, vadovaudamasis 2014-08-01 Vilniaus apygardos teismo nutartimi ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 str. 12 dalimi, priėmė nutarimą pradėti vykdyti M. G. naudojamo abonento, kurio numeris (duomenys neskelbtini), slaptą kontrolę, siekiant gauti informacijos apie šio asmens galimai vykdomą nusikalstamą veiką, veikos pobūdį, nusikalstamoje veikoje dalyvaujančius bendrininkus. Šio procesinio veiksmo metu buvo užfiksuoti tyrimui reikšmingi užšifruoti pokalbiai, o būtent: 2014-10-19 (pirmas skambutis 13.37 val.), 2014-10-22, 2014-10-26, 2014-10-28, 2014-10-30 buvo užfiksuoti pokalbiai ir SMS pranešimai (protokole pokalbiai Nr. 7857, 7858, 7862, 8112, 8123 – 8128, 8134, 8541, 8744, 8856, 8859, 8865, 8869, 8905, 8928, 8945, 8947), kurių metu A. L., kuris naudojosi mobiliojo ryšio telefonu (toliau – MRT), kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), skambino ir rašė SMS panešimus į M. G. MRT, kurio Nr. (duomenys neskelbtini); 2014-10-30, 2014-10-31 (pirmas skambutis 13.17 val.) buvo užfiksuotas A. Y. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pokalbis su M. G. (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (protokole pokalbis Nr. 8866, 8868, 8872, 8876, 8877, 8887, 8901, 8952, 9005, 9013); 2014-10-31 (pirmas skambutis 12.31 val.) buvo užfiksuoti pokalbiai ir SMS pranešimai (protokole pokalbiai Nr. 9018, 9050, 9056, 9058, 9063, 9065, 9075), kurių metu M. G., kuris naudojosi MRT, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), skambino ir rašė SMS pranešimus į J. J. MRT, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Informacija saugoma kompiuterinėje laikmenoje Nr. VSAT-IS-010 RN (t. 1, b. l. 97-112).Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės protokolu, kuriame nurodyta, kad 2014-08-13 Vilniaus apygardos teismas nutartimi sankcionavo techninių priemonių naudojimą specialia tvarka A. L. atžvilgiu. 2014-12-17 VSAT Vilniaus rinktinės KŽS tyrėjas T. J., vadovaudamasis 2014-08-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 str. 22 d., 8 str. , 19 str. 1 d. priėmė nutarimą pradėti vykdyti A. L. naudojamo abonento, Nr. (duomenys neskelbtini), slaptą kontrolę siekiant gauti papildomos informacijos apie šio asmens galimai vykdomą nusikalstamą veiką, jos mechanizmą, kitus nusikalstamoje veikoje dalyvaujančius asmenis. Šio procesinio veiksmo metu buvo užfiksuoti tyrimui reikšmingi užšifruoti pokalbiai, o būtent: 2014-10-16 (pirmas skambutis 11.22 val.), 2014-10-19, 2014-10-21, 2014-10-22, 2014-10-23, 2014-10-24, 2014-10-27, 2014-10-29, 2014-10-30 buvo užfiksuoti pokalbiai ir susirašinėjimai Skype programa (protokole pokalbiai Nr. 4021, 4022, 4151, 4174, 4175, 4225, 4227 – 4231, 4249, 4251, 4263, 4278, 4283 – 4287, 4289, 4316, 4317, 4324 – 4326, 4328, 4329, 4439, 4157, 4161 – 4166, 4168, 4169, 4171 – 4173, 4440, 4444, 4496, 4525 – 4527, 4534, 4570), kurių metu A. L. skambino ir rašė pranešimus į S. L. MRT, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Informacija saugoma kompiuteriniame diske Nr. VSAT-VR-KŽS-076 (RN) (t. 1, b. l. 121-129).Daiktų apžiūros protokolais, kuriais buvo apžiūrėti pas kaltinamuosius A. L., M. G. ir J. J. surasti ir paimti mobilieji ryšio telefonai ir SIM kortelės (t. 2, b. l. 149-154, 208-216, 227-228, 232-233, t. 3, b. l. 83-88).

Atlikus abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę nustatyti J. J. kontaktai su M. G. į abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) (2014-10-02 nuo 14.37 val. siųsti 4 SMS pranešimai ir skambučiai: 2014-10-28 16.14 val.; 2014-10-29 16.14 val.; 2014-10-31 nuo 12.32 val.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikų kvalifikavimo

Išanalizavus ir teisiamajame posėdyje patikrinus visus byloje surinktus įrodymus, nustatytos sekančios nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės. Baltarusijos Respublikos pilietis A. Y., neteisėtai gyvendamas Europos Sąjungos valstybėse – Švedijoje ir Vokietijoje, nutarė grįžti į Baltarusiją, bet vizos šiai kelionei neturėjo. A. Y. telefonu paskambino savo geram pažįstamam S. L. ir prašė jo pagalbos pasilikti Lietuvoje bei padėti grįžti į Baltarusiją. Tačiau S. L. tuo metu gyveno jau ne Lietuvoje, o Latvijoje, ko A. Y. nežinojo. S. L. pažadėjo Lietuvoje surasti žmogų, kuris jį pasitiks Lietuvoje ir padės pasiekti Lietuvos – Baltarusijos sieną. S. L. paskambino A. L., kuris pažadėjo tai padaryti, bet pats tuo laiku neturėjo laiko ir susitarė su M. G., kad šis pasitiks baltarusį. A. Y. 2014-10-30 neteisėtai iš Lenkijos atvažiavo į Lietuvą, susitarė su M. G. susitikti Vilniuje, (duomenys neskelbtini)atvės perėjoje, kur įvyko jų susitikimas. M. G. su A. Y. buvo nuvažiavę pas A. K., kokiu tikslu nenustatyta. Buvo tamsu, A. Y. buvo pavargęs ir paprašė M. G. nuvežti į kokį nors viešbutį Vilniuje, kur jis pernakvotų, o kitą dieną nuvežtų iki Baltarusijos sienos. M. G. nuvežė A. Y. į „(duomenys neskelbtini)os“ viešbutį ir ten apgyvendino, viešbutyje A. Y. užregistravo savo vardu, nes pastarasis savo dokumento neturėjo, turėjo suklastotą asmens tapatybės kortelę, už viešbutį sumokėjo A. Y.. 2014-10-31, apie 12.00 val., M. G. pasiėmė A. Y. iš viešbučio, paskambino J. J., kad pastarasis parodytų kelią kur vežti link Lietuvos – Baltarusijos sienos. Pakeliui A. Y. buvo persėdęs į J. J. vairuojamą automobilį BMW 323 ir gabenamas link tikslo, tačiau Švenčionių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje automobilių Opel Vectra (vairuotojas M. G.) ir BMW 323 (vairuotojas J. J.) bei jais važiavę A. Y., M. G. ir J. J. pasienio pareigūnų buvo sulaikyti (2,17 km atstume nuo valstybės sienos).

S. L. ir A. L. kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje, iš savanaudiškų paskatų, tikslu gauti piniginį atlygį, laikotarpyje nuo 2014-10-23 iki 2014-10-31 organizavo tolimesnį, neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirtusio asmens slėpimą ir gabenimą Lietuvos Respublikoje. Baltarusijos Respublikos piliečiui S. L. pažadėjus piniginį 1000 Lt atlygį, jie sutarė su Lietuvos Respublikos piliečiu M. G. dėl Baltarusijos Respublikos piliečio A. Y., gim. (duomenys neskelbtini)., neturinčio pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje gabenimo prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir per ją į Baltarusijos Respubliką, už tai pažadėdami 700 Lt piniginį atlygį. Pastarasis (M. G.) vykdydamas A. L. nurodymą pristatyti Baltarusijos Respublikos pilietį A. Y. į Baltarusijos Respubliką, 2014 m. spalio 30 d. pastarąjį pasitiko picerijoje „(duomenys neskelbtini) pizza“ esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atvežė A. Y. į viešbučio „(duomenys neskelbtini)a“, esančio (duomenys neskelbtini) kambarį Nr. 412, o 2014 m. spalio 31 d. automobiliu Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečiu J. J. vykusiu automobiliu BMW 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno minėtą užsienietį per Lietuvos Respublikos teritoriją iš Vilniaus, tačiau Švenčionių raj., (duomenys neskelbtini) k. esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje buvo sulaikyti.

Šiais savo veiksmais S. L. ir A. L. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 3 dalyje.

M. G. kaltinamas tuo, kad iš savanaudiškų paskatų, tikslu gauti piniginį atlygį, veikdamas bendrininkų grupėje su Lietuvos Respublikos piliečiu A. L. ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečiu J. J., laikotarpyje nuo 2014-10-23 iki 2014-10-31 organizavo tolimesnį, neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirtusio asmens slėpimą ir gabenimą Lietuvos Respublikoje. A. L. pažadėjus jam 700 Lt piniginį atlygį ir nurodžius pergabenti nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinį ir neteisėtai valstybės sieną perėjusį Baltarusijos Respublikos pilietį A. Y., gim. (duomenys neskelbtini). prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir per ją į Baltarusijos Respubliką, jis 2014 m. spalio 30 d. pastarąjį pasitiko picerijoje „(duomenys neskelbtini) pizza“ esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po to atvežė A. Y. į viešbučio „(duomenys neskelbtini)a“, esančioje (duomenys neskelbtini), kambarį Nr. 412. 2014-10-31 d. apie 12 val. jis susitarė su VSAT (duomenys neskelbtini) rinktinės SS pasieniečiu J. J. dėl tolimesnio Baltarusijos Respublikos piliečio A. Y. neteisėto gabenimo per Lietuvos Respublikos teritoriją į Baltarusijos Respubliką, automobiliu Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir gabeno Baltarusijos Respublikos pilietį A. Y. per Lietuvos Respublikos teritoriją, tačiau Švenčionių raj. (duomenys neskelbtini) k. esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje buvo sulaikyti.

Šiais savo veiksmais M. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 2 dalyje.

J. J. kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečiu, veikdamas bendrininkų grupėje su Lietuvos Respublikos piliečiu M. G., šalino kliūtis, kad Baltarusijos Respublikos pilietis A. Y., gim. (duomenys neskelbtini). galėtų nekliudomai kirsti Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sieną. 2014 m. spalio 31 d. apie 14.30 val. prie išvažiavimo iš Švenčionių m. Adutiškio m. kryptimi susitiko su M. G., ir automobiliu BMW 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lydėjo M. G., kuris automobiliu Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį ir neteisėtai valstybės sieną perėjusį Baltarusijos Respublikos pilietį A. Y., gim. (duomenys neskelbtini). per Lietuvos Respublikos teritoriją prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir per ją į Baltarusijos Respubliką, tačiau Švenčionių raj., (duomenys neskelbtini) k., esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje buvo sulaikyti, dėl ko buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos - Valstybės sienos apsaugos tarnybos - funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas bei šiurkščiai pažeisti Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2, 4 ir 8 punktuose numatyti teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principai, taip pat Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1, 4, 5 ir 9 punktuose numatytos pareigūno pareigos - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis etikos principų bei taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai.

Šiais savo J. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 292 straipsnio 1 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje.

Teisės aktais yra nustatyta, kad užsieniečiai gali atvykti į Lietuvą tik turėdami galiojantį užsienio pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir Lietuvos Respublikos kompetentingų įstaigų išduotą vizą, leidimą ar kitokį jiems prilyginamą dokumentą. Baltarusijos Respublikos pilietis A. Y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-11 nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 291 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2014-10-30 ryte, Lazdijų rajone, neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš Lenkijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją tikslu neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sieną (t. 1, b. l. 211-214).

Nagrinėjama byla susijusi su neteisėtai valstybės sieną perėjusio užsieniečio A. Y. gabenimu ir slėpimu Lietuvos Respublikos teritorijoje (BK 292 straipsnis). A. Y. pats neteisėtai perėjo Lietuvos valstybės sieną, tačiau prieš tai telefonu susitarė, kad S. L., tuo metu gyvenantis Rygoje (Latvijos Respublika) ir negalintis suteikti pagalbos Lietuvoje, suras žmogų, kuris jį pasitiks ir padės pereiti per valstybės sieną į Baltarusiją.

Pagal BK 292 straipsnį nusikalstama veika nagrinėjamu atveju gali būti padaroma trimis alternatyviais veiksmais: 1) neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenant nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje neturintį užsienietį; 2) neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį gabenant Lietuvos Respublikos teritorijoje; 3) tokį užsienietį slepiant Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nusikaltimo objektyviajai pusei įgyvendinti pakanka, kad būtų atliktas bent kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų.

Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną kaip nusikalstama veika aprašytas pagrindine (BK 292 straipsnio 1 dalis) ir kvalifikuotomis sudėtimis (BK 292 straipsnio 2 dalis – dėl savanaudiškų paskatų ir 3 dalis – kas organizavo numatytas veikas). Nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 292 straipsnio 3 dalį apima veikas, numatytas BK 292 straipsnio 1 ir 2 dalyse (baudžiamoji byla Nr. 2K-289/2013).

Kaltinamiesiems inkriminuota, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe.

Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 2 dalis).

Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti (BK 24 straipsnio 3 dalis).

Organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs (BK 24 straipsnio 4 dalis).

Padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos padarymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus (BK 24 straipsnio 6 dalis).

Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi vykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendrininkai (BK 24 straipsnio 3 dalis).

S. L. ir A. L. kaltinami tuo, kad veikdami grupėje, iš savanaudiškų paskatų, tikslu gauti piniginį atlygį, organizavo tolimesnį, neteisėtai Lietuvos valstybės sieną kirtusio asmens slėpimą ir gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Asmuo laikomas organizatoriumi ne tik tada, kai suburia organizuotą grupę ar jai vadovauja, ar koordinuoja jos narių veiklą, suburia nusikalstamą susivienijimą, ar jam vadovauja, ar koordinuoja jo narių veiklą, bet ir tada, kai parengia nusikalstamą veiką ar jai vadovauja. Nusikaltimo organizatorius – bendros nusikalstamos veikos vadovas, pasižymintis aktyviais organizaciniais veiksmais. Esminis tokio bendrininkavimo požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos įvykdymo būdus, priemones (baudžiamoji byla 2K-102/2009).

Nustatyta, kad į savo draugą pagalbos grįžti į Baltarusiją kreipėsi A. Y., o S. L. tuo metu gyveno Rygoje ir jam padėti negalėjo, todėl paskambino savo pažįstamam Lietuvoje A. L., kad šis pasitiktų A. Y. ir padėtų jam patekti į Baltarusijos Respublikos teritoriją, palaikė ryšį telefonu ir sutarė, kada tokia pagalba bus reikalinga – praneš, kad A. Y. jau yra atvykęs į Lietuvą. A. L. buvo užsiėmęs, šio prašymo įvykdyti negalėjo, todėl paskambino savo draugui M. G., kuris sutiko baltarusį pasitikti ir jį nuvežti iki valstybės sienos, apie jo apgyvendinimą viešbutyje, slėpimą jokio susitarimo nebuvo. S. L. ir A. L. jokių nusikalstamos veikos planų neaptarinėjo, A. Y. gabenime Lietuvos Respublikos teritorijoje nedalyvavo, jie padėjo neteisėtai Lietuvoje esančiam asmeniui būti Lietuvoje ir surado žmogų, kuris nuveš A. Y. iki Lietuvos – Baltarusijos Respublikų valstybės sienos. Tokie S. L. ir A. L. veiksmai kvalifikuojami ne kaip organizatoriaus (BK 292 straipsnio 3 dalis), o kaip padėjėjo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 292 straipsnio 1 dalį. Kadangi BK 292 straipsnio 1 dalis yra sudedamoji nusikaltimo, numatyto BK 292 straipsnio 3 dalyje, dalis, veikos perkvalifikavimas pagal BK 292 straipsnio 1 dalį nepažeidžia kaltinamųjų teisių į gynybą ir pareikšto kaltinimo ribų (BPK 255 straipsnis). Teisiamajame posėdyje proceso dalyviai buvo įspėti dėl galimybės veikų perkvalifikavimo į lengvesnį straipsnį.

M. G. sutiko pasitikti neteisėtai Lietuvoje esantį užsienietį A. Y., susitiko picerijoje (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, gabeno jį Lietuvos teritorijoje, kadangi buvo tamsu, A. Y. prašymu nuvežė jį į „(duomenys neskelbtini)os“ viešbutį, esantį Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje, kur apgyvendino, įregistruodamas jį savo pavarde. M. G. baltarusį įregistravo savo vardu, nes pastarasis turėjo suklastotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę A. J. vardu, todėl M. G. patarė tokio dokumento viešbutyje nerodyti. Iš viešbučio „(duomenys neskelbtini)a“ registracijos kortelės matyti, kad 2014-10-30 – 2014-10-31 kambarys Nr. 412 buvo suteiktas M. G., už paslaugą sumokėta 135 Lt (baudžiamoji byla Nr. 1-3385-655/2014, t. 1, b. l. 19-20). Spalio 31 d. A. Y. paskambino M. G. ir pranešė, kad jis pasiruošęs kelionei. M. G. apie 12.00 val. atvažiavo prie „(duomenys neskelbtini)os“ viešbučio, pasiėmė A. Y., susiskambino su savo draugu pasieniečiu J. J. ir susitarė, kad pastarasis parodys kelią link Baltarusijos sienos. J. J. motinai priklausančiu automobiliu BMW 323 lydėjo M. G., kuris automobiliu Opel Vectra gabeno A. Y. per Lietuvos Respublikos teritoriją prie valstybės sienos su Baltarusijos Respublika, tačiau Švenčionių raj., (duomenys neskelbtini) kaime esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje buvo sustabdyti Lietuvos pasienio pareigūnų.

Ikiteisminio tyrimo metu J. J. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 229 straipsnio 1 dalį, kaip padėjėjo M. G. gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje neturintį ir neteisėtai sieną perėjusį užsienietį A. Y.. Teismas su tokia J. J. veiksmų kvalifikacija sutinka. M. G. veiksmai, kaip nusikaltimo vykdytojo, kvalifikuojami pagal BK 292 straipsnio 1 dalį. M. G. pasitiko, gabeno iki viešbučio, apgyvendino viešbutyje (įregistruodamas savo pavarde, tokiu būdu slėpdamas užsienietį), pasiėmė iš viešbučio, surado ir susitarė, kas padės jį gabenti link valstybės sienos su Baltarusija (J. J.), gabeno link valstybės sienos tikslu neteisėtai pereiti Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Baltarusijos Respublika, tačiau jis, A. Y. ir J. J. Lietuvos pasieniečių buvo sulaikyti pasienio ruože 2,17 km atstumu nuo valstybės sienos. Tai, kad A. Y. neperėjo valstybės sienos ir nepateko į Baltarusijos Respubliką, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes neteisėtas užsieniečio gabenimas Lietuvos teritorijoje jau padarytas.

Kaltinamiesiems S. L., A. L. ir M. G. inkriminuotas nusikaltimą kvalifikuojantis požymis, kad jie tai padarė dėl savanaudiškų paskatų. Šis kaltinimas paremtas techninių priemonių panaudojimo atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus rezultatais. Teigiama, kad S. L. už A. Y. pasitikimą ir nugabenimą iki Baltarusijos valstybės sienos pažadėjo A. L. sumokėti 1000 Lt, iš kurių A. L. pasiimtų sau 300 Lt, o 700 Lt atiduotų M. G.. Teisiamajame posėdyje kaltinamieji neigė bet kokį susitarimą dėl apmokėjimo už A. Y. gabenimą, tik M. G. aiškino, kad buvo susitarę, jog A. Y. apmokės už benziną, bet ir to nespėjo padaryti, nes buvo sulaikyti. Vilniaus apygardos teismo 2014-08-01 ir 2014-08-13 nutartimis sankcionuoti techninių priemonių panaudojimai specialia tvarka atitinkamai M. G. ir A. L. atžvilgiu, jie įtariami galimai užsiimantys kontrabanda. O sulaikymo dieną (2014-10-31 14.30 val.) sulaikyti automobiliais važiavę M. G., A. Y. ir J. J. buvo įtariami neteisėtu narkotinių medžiagų gabenimu (liudytojų Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų V. S. ir V. B. parodymai), tačiau jokių narkotinių medžiagų nerasta.

A. Y. apklausiamas ikiteisminio tyrimo tyrėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje jis buvo kaltinamas ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 291 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, kategoriškai tvirtino, kad jokių pinigų jis niekam nežadėjo, tokios pinigų sumos ir neturėjo (t. 1, b. l. 206-208, 211-214, 215-217). Parodė, kad išvažiuodamas iš Vokietijos turėjo 200 eurų, Lietuvoje apmokėjo bilietą už kelionę iš Kauno, jis mokėjo už viešbutį ir pirko valgyti, jam liko 132 eurai (t. 1, b. l. 206-208). 2014-10-31 kratos metu pas A. Y. rasta 132 eurai, 3 JAV doleriai ir 50 zlotų (t. 1, b. l. 48). Asmens kratos metu pas A. L. pinigų nerasta (t. 2, b. l. 148), o pas M. G. rasta 3 JAV doleriai, 33 litai 65 centai ir 28 eurocentai (t. 2, b. l. 206-207). Kaltinamieji teigia, kad techninėmis priemonėmis užfiksuoti pokalbiai dėl ratų („kaliosa“ rusiškai) kainos, nes A. Y. norėjo pirkti uošviui automobilio padangas. Šią versiją teismas laiko kaltinamųjų gynybos pozicija, jokių duomenų byloje nėra, kad būtų ieškoma ir tariamasi dėl automobilio padangų pirkimo, be to, A. Y. tam neturėjo pinigų.

Savanaudiškomis paskatomis laikytini tokie asmens veiksmai, kuriais jis, neteisėtai gabendamas žmones, siekia gauti materialinės naudos – pinigų, daiktų, įgyti turtinę teisę, išvengti išlaidų, turto netekimo ar turtinių įsipareigojimų vykdymo. Šiuo atveju veikos padarymo motyvas yra būtinas kvalifikuoto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis ir turi būti įrodinėjamas privalomai. Inkriminuojama, kad S. L. iš savanaudiškų paskatų organizavo A. Y. neteisėtą gabenimą Lietuvos teritorijoje, pažadėdamas A. L. 1000 Lt, tačiau kuo pasireiškė S. L. savanaudiškumas, kokią turtinę naudą iš to turėtų S. L. nenurodoma. Kaltinamuosius A. L. ir M. G. pradėta sekti panaudojant technines priemones dar 2014 m. rugpjūčio mėnesį įtariant, kad jie galimai užsiima kontrabanda, o 2014-10-31 M. G., A. Y. ir J. J. sulaikomi įtariant gabenant narkotines medžiagas, tačiau nei kontrabanda, nei narkotinių medžiagų gabenimas nepasitvirtino, bet paaiškėjo, kad neteisėtai gabenamas A. Y., todėl anksčiau surinkta informacija panaudojama inkriminuojant, kad gabenimas užsieniečio buvo padarytas iš savanaudiškų paskatų. O taip pakrypus įtarimams, A. L. ir M. G. galimai naudingiau buvo aiškinti, kad buvo tartasi dėl apmokėjimo už neteisėtą A. Y. gabenimą. Galima daryti tik prielaidą, kad tai buvo daroma iš savanaudiškų paskatų (J. J. šis nusikaltimą kvalifikuojantis požymis neinkriminuotas), tačiau prielaidomis apkaltinamojo nuosprendžio grįsti negalima; visos abejonės, kurių pašalinti nepavyksta, turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai. Dėl išdėstyto kaltinamiesiems S. L., A. L. ir M. G. iš kaltinimo pašalinamas nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – savanaudiškumas. Dėl jau ir anksčiau pasisakyto kaltinamųjų S. L., A. L. ir J. J. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 292 straipsnio 1 dalį, o M. G. – pagal BK 292 straipsnio 1 dalį.

Nusikaltimas, numatytas BK 292 straipsnyje, padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltinamieji neigia žinoję, kad A. Y. neteisėtai atvyko į Lietuvą, neturi teisės gyventi Lietuvoje ir nori neteisėtai pereiti valstybės sieną grįžtant į Baltarusiją. Tačiau teismas daro priešingą išvadą. S. L., turėdamas verslą Ispanijoje ir Lietuvoje, gyvendamas šiose valstybėse ir Latvijoje (Rygoje), žinojo užsieniečių gyvenimo Europos Sąjungos valstybėse reikalavimus, ieškojo pagalbos priimti neteisėtai Lietuvoje atsiradusį A. Y., jį gabenti Lietuvos teritorijoje ir padėti neteisėtai pereiti valstybės sieną. Priešingu atveju pakaktų patarimo iš Lietuvos oficialiai autobusu ar traukiniu grįžti į Baltarusiją. A. L., kaip buvęs pasienio apsaugos pareigūnas, ir J. J., tuo metu dirbantis pasienio apsaugos pareigūnu, suprato, kad gabenamas Lietuvoje neteisėtai esantis asmuo ir to siekė. M. G. bendravo su A. Y. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje picerijoje, aptarė jo gabenimo aplinkybes, o nuvažiavus į „(duomenys neskelbtini)os“ viešbutį pamatė, kad A. Y. turi suklastotą asmens dokumentą, užregistravo pastarąjį viešbutyje savo vardu, liepdamas šio dokumento Lietuvoje nerodyti, o kitą dieną pasitelkęs į pagalbą J. J. gabeno A. Y., kol buvo sulaikyti pasienio apsaugos pareigūnų.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį

J. J. kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, o būtent:

būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečiu, veikdamas bendrininkų grupėje su Lietuvos Respublikos piliečiu M. G., šalino kliūtis, kad Baltarusijos Respublikos pilietis A. Y., gim. (duomenys neskelbtini). galėtų nekliudomai kirsti Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sieną. 2014 m. spalio 31 d. apie 14.30 val. prie išvažiavimo iš Švenčionių m. Adutiškio m. kryptimi susitiko su M. G., ir automobiliu BMW 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lydėjo M. G., kuris automobiliu Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį ir neteisėtai valstybės sieną perėjusį Baltarusijos Respublikos pilietį A. Y., gim. (duomenys neskelbtini). per Lietuvos Respublikos teritoriją prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir per ją į Baltarusijos Respubliką, tačiau Švenčionių raj., (duomenys neskelbtini) k., esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje buvo sulaikyti, dėl ko buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos - Valstybės sienos apsaugos tarnybos - funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas bei šiurkščiai pažeisti Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2, 4 ir 8 punktuose numatyti teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principai, taip pat Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1, 4, 5 ir 9 punktuose numatytos pareigūno pareigos - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis etikos principų bei taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai.

Šiais savo J. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 292 straipsnio 1 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje.

Nustatyta, kad J. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK straipsnio 6 dalyje ir 292 straipsnio 1 dalyje. Šią veiką jis padarė paprašytas savo draugo M. G., tačiau nepasinaudodamas savo kaip pasienio apsaugos tarnybos pareigūno padėtimi, ne tarnybos laiku. J. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimus, padarė nusikaltimą, už kurį ir atsako, tačiau dėl savo netinkamo elgesio kaip pareigūnas gali būti traukiamas drausminėn, o ne baudžiamojon atsakomybėn. Toks pareigūno elgesys smerktinas ir nesuderinamas su jam pavestų pareigų atlikimu. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė.

Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Ne bet koks įstatymų pažeidimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 228 straipsnį, nes jis gali ir nesiekti šios nusikalstamos veikos požymių. Vien deklaratyvus nurodymas į padarytą valstybei didelę žalą, nekonkretizavus kuo pasireiškė didelė žala, negali būti pagrindu patraukti asmenį atsakomybėn pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.

Išanalizavus teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus ir juos įvertinus, teismas daro išvadą, kad J. J. nepadarė jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, todėl dėl pareikšto kaltinimo išteisinamas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl bausmių skyrimo

Kaltinamųjų S. L., A. L., M. G. ir J. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 59 ir 60 straipsniuose, nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje, iš kaltinimo šalinama, nes nustatytas tik vienas nusikaltimo vykdytojas – M. G., o kiti padėjėjai (BK 25 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat esminėmis susiformavusiomis teismų praktikos nuostatomis. Vertinant šių nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, atsižvelgiama į tai, kad padarytas vienas apysunkis nusikaltimas (BK 292 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, S. L., A. L. ir J. J. veikė kaip padėjėjai (BK 24 straipsnio 6 dalis), o M. G. – kaip vykdytojas (BK 24 straipsnio 3 dalis). Kaltinamieji vykdė neteisėtai valstybės sieną perėjusio A. Y. prašymą padėti jam pereiti valstybės sieną namo, grįžtant į Baltarusiją, kas mažina nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Šios nusikalstamos veikos iniciatoriumi buvo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-11 nuosprendžiu nuteistas A. Y., kuris norėdamas sugrįžti į Baltarusiją kreipėsi pagalbos į S. L., A. L. paprašė savo draugo M. G. sutikti A. Y. ir jį nugabenti iki valstybės sienos su Baltarusija. M. G. pasitiko A. Y., gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje, apgyvendino viešbutyje, įregistruodamas jį savo vardu, o vėliau paprašęs J. J. parodyti kelią link valstybės sienos, lydimas J. J. gabeno A. Y. link valstybės sienos, kur pasienio ruože pasienio pareigūnų buvo sulaikyti. S. L., prašomas A. Y., įtraukė į nusikaltimą A. L., o pastarasis vykdytoją M. G., kuris į šią veiką įtraukė J. J.. Tarp kaltinamųjų susitarimo slėpti A. Y. nebuvo, tai M. G. padarė prašomas A. Y.. Bausmės individualizuojamos atsižvelgiant į kaltinamųjų vaidmenį darant nusikalstamą veiką. Atsižvelgiama į kaltinamųjų asmenybes: visi keturi dirba, turi nuolatinė gyvenamąją vietą, iki šios veikos padarymo neteisti. Už padarytą nusikaltimą numatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamųjų asmenybes, kaltinamiesiems skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, ją individualizuojant.

Į paskirtą bausmę įskaitomas kardomojo kalinimo laikas (BK 66 straipsnis). Paskyrus baudą, suėmime ir laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitomas santykiu viena suėmimo para už 2 MGL (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Už S. L. įneštas 15000 eurų užstatas grąžinamas užstato davėjui M. M. (t. 4, b. l. 44-45).

Konfiskuoti automobilių Opel Vectra GTS DTY ir BMW 323 vertę nėra įstatyminio pagrindo. Prokurorės 2014-12-05 nutarimu automobilis Opel Vectra, v/n (duomenys neskelbtini), grąžintas jo savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 43-46), 2014-12-05 nutarimu automobilis BMW 323, v/n (duomenys neskelbtini) grąžintas jo savininkei J. J. (t. 1, b. l. 62-64).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 292 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 150 MGL (5649 eurų) dydžio bauda.

Į bausmės atlikimą S. L. įskaityti suėmimo laiką nuo 2015-05-18 iki 2015-07-31 (75 dienas), vieną suėmimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (75 x 2 = 150 MGL), ir laikyti S. L. atlikusiu jam paskirtą bausmę.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę 15000 eurų užstatą panaikinti ir užstatą grąžinti užstato davėjui M. M. (t. 4, b. l. 44-45).

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 292 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 120 MGL (4519 eurų) dydžio bauda.

Į bausmės atlikimą A. L. įskaityti laikino sulaikymo laiką 2014-10-31 (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, paliekant išieškojimui 118 MGL (4444 eurų) dydžio baudą. Paskirtos baudos išieškojimo terminą nustatyti 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 160 MGL (6026 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-12 baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta 10 MGL dydžio bauda ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 170 MGL (6402 eurų) dydžio baudą.

Į paskirtos bausmės atlikimą įskaityti laikino sulaikymo 2 dienas, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (4 MGL) ir sumokėtą baudą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-12 baudžiamąjį įsakymą, paliekant išieškojimui 156 MGL (5874 eurų) dydžio baudą. Paskirtos baudos išieškojimo terminą nustatyti 15 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 292 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 100 MGL (3766 eurų) dydžio bauda.

Į bausmės atlikimą įskaityti laikino sulaikymo laiką 2014-10-31 (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, paliekant išieškojimui 98 MGL (3690 eurų) dydžio baudą. Paskirtos baudos išieškojimo terminą nustatyti 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

J. J. dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje, išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nuosprendį paskelbus laikiną nušalinimą nuo pareigų J. J. panaikinti, nuosprendžio nuorašą išsiunčiant darbdaviui.

Daiktinius įrodymus: kompiuterines laikmenas (dvi) ir CD diską palikti saugoti prie bylos. Pas A. L. paimtus mobilaus ryšio telefoną Samsung su įdėta Tele2 „Pildyk“ SIM kortele, „Labas“ SIM kortele ir SIM kortelės laikiklį grąžinti A. L.. Pas J. J. paimtą mobilaus ryšio telefoną Nokia 105 su SIM kortele ir telefono dėžute grąžinti J. J.. Pas M. G. paimtus SIM korteles (dvi) ir SIM kortelės laikiklį sunaikinti kaip beverčius.

A. L., M. G. ir J. J. išaiškinti, kad paskirtą baudą reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas – 6801. Sumokėjimą patvirtinantį banko kvito originalą pateikti Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų raštinei. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, bauda išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo 2017-02-08 dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.