Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėja Justinai Žemaitytei

atsakovės atstovams advokatei Natalijai Bosakienei, advokatei Tatjanai Kočegarovai ir A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Antakalnio būstas“ ieškinį atsakovei T. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsakovės T. V. priešieškinį ieškovei UAB „Antakalnio būstas“ dėl sąskaitų dalių pripažinimo neteisėtomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais. Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2013 išdėstytais išaiškinimais, nurodė, kad atsakovai turi pareigą atsiskaityti su ieškovu už ieškovo suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovo atstovė paaiškino, kad dušinių remonto darbai buvo atlikti vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros akto išvadomis, atliktais patikrinimo aktais, kuriais buvo nustatytas dušinių kritinis stovis, bei gyventojų prašymu. Taip pat ieškovo atstovė nurodė, kad pamatų sutvirtinimo projektas buvo rengiamas 2016 metais atsižvelgus į 2016-04-07 apžiūros aktą, kuriame nustatyta, kad pastato būklė yra bloga. Už projekto rengimą priskaičiuotos sumos sąskaitose įtrauktos tik po to kai gyventojai pritarė namo remontui. Prašė ieškinį patenkinti.

Trečiasis asmuo apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai. Trečiasis asmuo į posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Byla nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 247 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Priešieškinys tenkintas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Antakalnio būstas“ teikė namo, esančio Žolyno g. 10, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, veikdamas 2012-10-09 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymo Nr. 30-1949 pagrindu, bei 2012-10-09 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1948 pagrindu, kurio galiojimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-28 d. įsakymu Nr. 30-3400 “Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administravimo pratęsimo“. Remiantis byloje esančiu Nekilnojamojo turto registro išrašu, butas, esantis Žolyno g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo 2013-02-06 d. priklauso nuosavybės teise atsakovei. Nustatyta, jog atsakovė už laikotarpį nuo 2017-11-01 d. iki 2018-01-31 d. ieškovui skolinga 167,39 Eur.

Iš pateiktų sąskaitų už laikotarpį nuo 2017-08-31 iki 2018-08-31 matyti, jog atsakovės 167,39 skolą sudaro mokesčiai už atliktą dušinių remontą bei namo pamatų sutvirtinimo projekto rengimą bei statybos leidimą.

Iš 2017-03-30 butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad gyventojai pritarė namo pamatų ir sienų atstatymo darbams bei nepritarė bendro naudojimo patalpų sutvarkymo darbams. Ieškovo 2017-05-09 gyvenamojo namo apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad neremontuotų prausyklų ir WC būklė yra bloga, bei nurodyta atlikti 1 ir 2 aukšto prausyklų ir WC remontą įrengiant patikimą hidroizoliaciją (II tomas e. b. l. 163). Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros 2017-06-20 akte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta sutvarkyti tik 5 aukšto dušinių hidroizoliaciją, kad vanduo nebėgtų į 4 aukštą. Atsakovo surašytame 2017-06-28 statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad rekomenduojama 5 aukšto dušinėse keisti esančius vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdžius. Atsakovo surašytame 2017-08-18 statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) rekomenduojama 5 aukšto dušinėse atlikti kapitalinį remontą įrengiant hidroizoliaciją, atstatant sienų ir grindų plyteles (I tomas e. b. l. 103-105). Ieškovas 2017-08-17 d. gavo 7 asmenų prašymą įrengti 5 aukšto dušinėje vieną dušo kabiną, tris praustuvus, įrengti tris vietas automatinėms skalbimo mašinoms ir kojaplovę. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, 112 ir 116 buto savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė, tačiau už savivaldybės butus pasirašė kiti asmenys (ne būtų savininkas) (116 buto nuomininkas NTR duomenimis yra I. J., o pasirašė nežinomas trečiasis asmuo, už 112 butą pasirašė buto nuomininkė G. R.,). Tokiu būdu iš esmės 2017-08-17 d. prašyme yra tik 5 savininkų parašai..

Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (toliau - CK) 4.82 straipsnyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga; butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ar kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Kitaip tariant, pareiga apmokėti išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, kyla, jeigu: 1) bendraturtis yra davęs sutikimą, kuris buvo pagrindu tokioms išlaidoms susidaryti; 2) išlaidos yra susidariusios, įgyvendinant privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus; 3) patalpų savininkų susirinkimas yra priėmęs sprendimą, kuris buvo pagrindu tokioms išlaidoms susidaryti. Visi šie pagrindai yra savarankiški (alternatyvūs) ir nėra būtinoji vienas kito atsiradimo (taikymo) sąlyga (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1214-585/2017). Sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl aptariamų įstatymo nustatytų pareigų vykdymo išlaidų priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – ne.

Pažymėtina, kad ieškovas, kaip administratorius savo veikloje turi vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintais Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais (toliau – Nuostatai). Nuostatai reglamentuoja bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, nustato informacijos apie administratoriaus veiklą skelbimo tvarką ir apimtį. Nuostatų 7.3 punkte nurodyta, kad administratorius privalo pateikti patalpų savininkams ar jų įgaliotiems asmenims paaiškinimus žodžiu, raštu ir (ar) elektroniniu laišku apie Nuostatų IV skyriuje nurodytus jiems apskaičiuotus mėnesinius mokėjimus, įmokas, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, kitus darbus ar suteiktas paslaugas, leisti susipažinti su šių darbų ir paslaugų sutartimis, sąmatomis, darbų priėmimo aktais; jeigu patalpų savininkai kreipiasi raštu ar elektroniniu laišku, – atsakyti raštu ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo. Paaiškinimus apie apskaičiuotus mėnesinius mokėjimus, įmokas, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, kitus darbus ar suteiktas paslaugas turi teikti namo administratorius, kuris atsako už mokesčių ir įmokų skaičiavimo pagrįstumą ir teisingumą. Nustačius mokesčių paskirstymo klaidas, administratorius privalo jas ištaisyti. Nuostatų 4.2 punkte nustatyta, kad administratorius sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų aprašą (toliau – Objektų aprašas). Objektų aprašą skelbia Nuostatų 14.1 papunktyje nurodytu būdu, jo kopijas Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu per 5 darbo dienas nuo jo patvirtinimo dienos teikia patalpų savininkams. Objektų aprašo pavyzdinę formą nustato aplinkos ministras. Objektų aprašas ¼ butų ir kitų patalpų savininkų rašytiniu prašymu svarstomas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime ir tikslinimas jų sprendimu (Nuostatų 4.2 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros skyrius atliko patikrinimą ir nustatė, kad ieškovas paskelbė pataisytą 2018-01-28 objekto aprašą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio III skyriuje atskirų butų bendroji dalinė nuosavybė (koridoriai, virtuvės, prausyklos, tualetai) įvardinta kaip pastato bendrojo naudojimo patalpos, bei pažymėjo, kad į objekto aprašo III skyrių „Pastato bendrojo naudojimo patalpos“ negali būti įtrauktos patalpos, nuosavybės teise priklausančios atskiriems butų ir kitų patalpų savininkams. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė sutiko, kad ginčo patalpos – dušinės yra privati bendroji dalinė atitinkamų butų nuosavybė. Darytina išvada, jog prieš vykdant dušinėse remonto darbus ieškovas privalėjo laikytis taisyklių nustatytų CK 4.83 straipsnyje.

Vertinant nurodytuose teisės aktuose nustatytą privalomų darbų sąrašą ir ieškovo atliktų dušinių langų, durų, maišytuvų keitimo, pertvarų montavimo, bei estetinio pagerinimo darbai, teismo vertinimo nėra priskirti privalomiesiems darbams, minėtais darbais bendroji dalinė nuosavybė buvo pagerinta. Ieškovas būdamas atsakingas už namo bendrosios nuosavybės valdymą ir bendrojo naudojimo objektų būklę, bei organizuodamas techninės priežiūros ar remonto darbus privačios nuosavybės ribose (bendrojo naudojimo prausyklų privačiose ribose), turėjo gauti privataus turto bendraturčių sutikimą (prašymą) atlikti veiksmus, susijusius su privačios nuosavybės techninės priežiūros ir remonto darbų organizavimu.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kapitalinio namo remonto projektas buvo parengtas 2016 metais, tačiau mokesčiai į sąskaitas įtraukti tik 2017 metais. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017-03-30 įvyko gyventojų balsavimas dėl svarstomų klausimų t.y. dėl namo pamatų ir sienų atstatymo darbų ir bendro naudojimo patalpų sutvarkymo. Gyventojai pritarė dėl namo pamatų ir sienų atstatymo darbų bei nepritarė bendro naudojimo patalpų sutvarkymo darbams. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad sąskaitose už 2017 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėn. ieškovas prašo apmokėti už pamatų sutvirtinimo projekto rengimą, statybos leidimą. 2017 m liepos mėn. sąskaitoje informuojama, jog atliktas pamatų sutvirtinimo projekto rengimas, statybos leidimas ir atliktų darbų kaina yra 5324,00 Eur. (III tomas e.b.l. 9-12). Byloje nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 16 d. ieškovas UAB „Antakalnio būstas“ patvirtino projektavimo užduotį ir pavedė parengti UAB „Statybų inžinerinė strategija“ bendrabučio Žolyno g. 10, Vilniuje, kapitalinio remonto projektą su leidimu statybai (IV tomas e.b.l. 202). Projektavimo darbų apimtis numatyta parengti techninį kapitalinio remonto projektą pastato dalims t.y. viso pastato išorinių sienų ir bendro naudojimo prausyklos ties pirmu įėjimu grindų remontui, viso pastato išorinių sienų remontui ir viso pastato cokolio bei pamatų remontui. Pažymėtina, kad ieškovas gyventojų balsavimo šiuo klausimu byloje nepateikė. Tokiu būdu kapitalinio namo remonto projektas buvo parengtas anksčiau nei gyventojai balsavo už namo pamatų ir sienų sutvirtinimo darbus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vadovaujantis nuostatų 14.1.4.4 papunkčiu ieškovas privalėjo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų, namo techninės priežiūros ir kitų paslaugų pirkimo pateikti informaciją savo internetinėje svetainėje apie jų rezultatus. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros skyrius atlikęs patikrinimą nustatė, kad informacijos dėl minėtų namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimų, ieškovo internetinėje svetainėje nebuvo pateikta.

CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi administratorius( ieškovas) neturėjo teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turėjo būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turėjo pritarti patalpų savininkai. Pažymėtina, kad 2017-03-30 butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolu Nr. AB-SP-17-0213 gyventojai pritarė namo pamatų ir sienų atstatymo darbams, tačiau ne kapitaliniam namo remontui ir jo projekto rengimui. Atsižvelgiant į tai, namo administratorius (ieškovas), vykdydamas savo pareigą įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, turėjo gauti bendraturčių sutikimą kapitaliniam namo remontui atlikti ir tik tuomet reikalauti apmokėjimo iš visų namo bendraturčių proporcingai jų turimai nuosavybės daliai už šiuos darbus. (CK 4.82 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Remiantis išdėstytu atsakovės argumentas, kad ji neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių nebuvo duotas sutikimas ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka, laikytinas pagrįstu. Tokiu būdu ieškovo UAB „Antakalnio būstas“ nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio teikiamų sąskaitų dalys, kuriose yra numatytas mokestis už atliktus dušinės remonto darbus, įskaitant dušinių durų keitimą, maišytuvą, langus, duris, vamzdynus ir kitus mokesčius, susijusius su atliktu dušinių remontu, ir kurioje numatytas mokestis, įvardintas kaip „Pamatų sutvirtinimo projekto rengimas, statybos leidimas“, pripažintinos neteisėtomis. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinys atmestinais, o atsakovės priešieškinio dalis dėl ieškovo sąskaitų dalies pripažinimo neteisėtomis tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, jog teismas pasisakė dėl ieškovo sąskaitų dalies neteisėtumo, priešieškinio reikalavimas dėl ieškovo įpareigojimo teikti sąskaitas be ginčo mokesčių laikytinas pertekliniu, todėl atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės priešieškinys iš ėsmės yra patenkintas, atsakovei iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 75,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 1200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatų suteiktas teisines paslaugas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), 0 (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš viso atsakovės naudai iš ieškovės priteistina 1275,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 8,71 Eur. Remiantis LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ bei CPK 93 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iš ieškovės priteistina 8,71 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažintini ieškovo UAB „Antakalnio būstas“ teikiamų sąskaitų, už laikotarpį nuo 2017–08–31 iki 2018–08–31 dalis, kuriose yra numatytas mokestis už atliktus dušinės remonto darbus, įskaitant dušinių durų keitimą, maišytuvą, langus, duris, vamzdynus ir kitus mokesčius, susijusius su atliktu dušinių remontu, ir kurioje numatytas mokestis, įvardintas kaip „Pamatų sutvirtinimo projekto rengimas, statybos leidimas“.

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei T. V. a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB „Antakalnio būstas“, į. k. 121449152 1275,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų,

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės UAB „Antakalnio būstas“, į. k. 121449152, 8,71 Eur (aštuonis eurus 71 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.