Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-03-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-118-929/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-25
Bylos Nr.
1A-118-929/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09246-2021-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
Nuteistasis
I. S.
Civilinis ieškovas
A. Ž.
Advokatai
Liudas Paltanavičius, Saulius Lauraitis
Kategorijos
  • 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-118-929/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09246-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.10.; 2.1.8., 2.1.15.3.; 2.1.15.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Aistei Bareikei,dalyvaujant prokurorei Marinai Ridikienei,nuteistajam I. S. (I. S.), jo gynėjui advokatui Sauliui Lauraičiui,vertėjai Boženai Seniut,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. Ž. atstovo advokato Liudo Paltanavičiaus ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Marinos Ridikienės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo I. S. (T.) buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. kovo 26 d. padarytos nusikalstamos veikos), ir nubaustas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. kovo 27 d. padarytos nusikalstamos veikos), ir nubaustas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. kovo 28 d. padarytos nusikalstamos veikos), ir nubaustas 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. kovo 28 d. padarytos nusikalstamos veikos), ir nubaustas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. kovo 28 d. padarytos nusikalstamos veikos), ir nubaustas 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. balandžio 8 d. padarytos nusikalstamos veikos), ir nubaustas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. balandžio 8 d. padarytos nusikalstamos veikos), ir nubaustas 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. balandžio 8 d. padarytos nusikalstamos veikos), ir nubaustas 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. balandžio 8 d. padarytos nusikalstamos veikos), ir nubaustas 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme bei pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. balandžio 17 d. padarytos nusikalstamos veikos), ir nubaustas 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, I. S. paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. kovo 28 d. padarytos nusikalstamos veikos) tarpusavyje subendrintos apėmimo būdu, ir jam paskirta subendrinta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, I. S. paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. balandžio 8 d. padarytos nusikalstamos veikos) tarpusavyje subendrintos apėmimo būdu, ir jam paskirta subendrinta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, I. S. paskirtos bausmės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, taip pat 215 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. balandžio 8 d. padarytos nusikalstamos veikos) tarpusavyje subendrintos apėmimo būdu, ir jam paskirta subendrinta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, apėmimo būdu subendrintos bausmės dalinio sudėjimo subendrintos būdu su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. kovo 26 d. padarytos nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. kovo 27 d. padarytos nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. kovo 28 d. padarytos nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2021 m. balandžio 17 d. padarytos nusikalstamos veikos), prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir I. S. paskirta subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas I. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 17 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš I. S. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. Ž. priteista 3 014 Eur turtinei žalai ir 350 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 400 Eur advokato paslaugoms apmokėti; nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. S. priteista 800 Eur turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. P. priteista 2 500 Eur turtinei žalai atlyginti.

2021 m. balandžio 17 d. kratos metu rastos monetos (viso 8,68 Eur), 23 kupiūros (viso 2150 Eur ir 10 JAV dolerių), kurie perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti O. K..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. I. S. nuteistas už tai, kad 2021 m. kovo 26 d., apie 14.17 val., prekybos centre „IKEA“, esančiame Vilniuje, Vikingų g. 1, vonios prekių skyriuje, iš prekybiniame vežimėlyje buvusios A. Ž. rankinės pagrobė svetimą, A. Ž. priklausantį bendros 2972 Eur vertės turtą: 135 Eur vertės odinę piniginę, kurioje buvo: 2802 Eur grynųjų pinigų, 35 Eur vertės „Equador“ soliariumo abonementas. Šiais savo veiksmais I. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, I. S. nuteistas už tai, kad 2021 m. kovo 27 d., apie 13.37 val., prekybos centre „RIMI“, esančiame Vilniuje, Žirmūnų g. 64, prekybos centro kasoje Nr. 10, iš prekybinio vežimėlio pagrobė svetimą, A. K. M. priklausantį bendros 1767 Eur vertės turtą: 30 Eur vertės odinę rankinę, kurioje buvo: 800 Eur vertės mobiliojo ryšio telefonas „SAMSUNG GALAXY NOTE 9“ 50 Eur vertės odiniame dėkliuke su 10 Eur vertės įdėta UAB „Bitė“ SIM kortele bei 18 Eur vertės 128 GB atminties kortele, 600 Eur vertės mobiliojo ryšio telefonas „SAMSUNG GALAXI NOTE 3“ 11 Eur vertės odiniame dėkliuke su 10 Eur vertės įdėta UAB „Tele2“ SIM kortele ir 16 Eur vertės 32 GB atminties kortele, 186 Eur vertės fotoaparatas „Sony“ su 10 Eur vertės 16 GB atminties kortele, 6 Eur vertės odine pinigine, kurioje buvo 20 Eur grynųjų pinigų. Šiais savo veiksmais I. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

3. Be to, I. S. nuteistasis už tai, kad 2021 m. kovo 28 d., apie 13.37 val., prekybos centre „DEPO“, esančiame Panevėžyje, Klaipėdos g. 145, vonios kambario aksesuarų skyriuje, iš prekybiniame vežimėlyje buvusios Z. T. rankinės-kuprinės pagrobė G. S. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę ir šios kortelės PIN kodą, taip neteisėtai įgijo bei laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Šiais savo veiksmais I. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

4. Be to, I. S. nuteistasis už tai, kad 2021 m. kovo 28 d., laikotarpiu nuo 13.49 val. iki 13.53 val., prekybos centre „Ryo“, esančiame Panevėžyje, Savitiškio g. 61, bankomatuose „SEB“, „Luminor“ ir „Medus“, neteisėtai panaudodamas G. S. vardu išduotą mokėjimo priemonę - AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę bei šios mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - PIN kodą, identifikuodamas save kaip teisėtą banko sąskaitos savininkę G. S., neteisėtai inicijavo bei atliko aštuonias pinigų balanso peržiūros bei grynųjų pinigų išėmimo operacijas, iš G. S. „Swedbank“ banko sąskaitos pasikėsindamas išgryninti 1800 Eur, 600 Eur, 500 Eur, 300 Eur bei 700 Eur, tačiau šių operacijų neužbaigdamas dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – pinigų nuėmimo limito viršijimo, išgrynino 800 Eur ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – G. S. priklausantį turtą – 800 Eur. Šiais savo veiksmais I. S. padarė nusikaltimas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

5. Be to, I. S. nuteistas už tai, kad 2021 m. balandžio 8 d., laikotarpiu nuo 10.15 val. iki 10.45 val., prekybos centre „Promo“, esančiame Kaune, Savanorių pr. 404a, iš prekybinio vežimėlio pagrobė svetimą E. P. priklausantį bendros 2500 eurų vertės turtą: rankinę su piniginėmis, kuriose buvo 2500 Eur grynųjų pinigų bei individualios įmonės „E.“, E. P. ir J. P. vardu išduotomis AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelėmis ir šių kortelių PIN kodais, taip neteisėtai įgijo bei laikė svetimas elektronines mokėjimo priemones bei jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti. Šiais savo veiksmais I. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje.

6. Be to, I. S. nuteistas už tai, kad 2021 m. balandžio 8 d., laikotarpiu nuo 11 val. iki 11.02 val. „SEB“ bankomate, esančiame Kaune, Pramonės pr. 29, neteisėtai panaudodamas E. P. vardu išduotą mokėjimo priemonę - AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę bei šios mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - PIN kodą, identifikuodamas save kaip teisėtą banko sąskaitos savininkę E. P., neteisėtai inicijavo bei atliko penkias pinigų balanso peržiūros bei grynųjų pinigų išėmimo operacijas, iš E. P. „Swedbank“ banko sąskaitos pasikėsindamas išgryninti 400 Eur, 350 Eur bei 290 Eur, tačiau šių operacijų neužbaigdamas dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – nesant pakankamai lėšų bei užblokavus kortelę, taip apgaule savo naudai pasikėsino įgyti svetimą – E. P. priklausantį turtą – 400 Eur. Šiais savo veiksmais I. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

7. Be to, I. S. nuteistasis už tai, kad 2021 m. balandžio 17 d., apie 12.40 val. prekybos centre „IKEA“, esančiame Vilniuje, Vikingų g. 1, prekybinės salės dalyje – sandėlyje, iš prekybinio vežimėlio paėmęs J. Z. priklausančią rankinę, pasikėsino pagrobti svetimą J. Z. priklausantį bendros 802 Eur vertės turtą: 30 Eur vertės kuprinės formos rankinę, kurioje buvo: 40 Eur grynųjų pinigų, 500 Eur vertės mobiliojo ryšio telefonas „SAMSUNG A71“ 20 Eur vertės knygutės pavidalo dėkle su 1 Eur vertės įdėta UAB „Bitė“ SIM kortele, 150 Eur vertės mobiliojo ryšio telefonas „SAMSUNG A21E“ 10 Eur vertės knygutės pavidalo dėkle su 1 Eur vertės įdėta UAB „TELE2“ „PILDYK“ SIM kortele, 50 Eur vertės kaitinamojo tabako įrenginys „IQOS“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų. Šiais savo veiksmais I. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

8. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. Ž. atstovas advokatas L. Paltanavičius prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį pakeisti – paskirti I. S. subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 3 metų laisvės atėmimo. Kratos metu rastas I. S. priklausančias pinigines lėšas skirti A. Ž. civiliniam ieškiniui patenkinti. Taip pat prašo priteisti iš I. S. nukentėjusiosios A. Ž. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.1. Skunde nurodoma, kad I. S. paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmės yra per švelni, neatitinka nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumo. I. S. vos per kelias savaites padarė net 10 tyčinių nusikalstamų veikų, tai yra 6 tyčinius nesunkius nusikaltimus (2 iš jų nutrūko pasikėsinimo stadijoje) ir 5 tyčinius apysunkius nusikaltimus (visi baigti). Dauguma nusikaltimų turtinio pobūdžio. Sistemingos, tyčinės, įžūlios (vykdytos viešose vietose, kur nukentėjusieji asmenys nuolat apsiperka, jaučiasi saugūs, nepaisant vaizdo stebėjimo kamerų, pašalinių asmenų, nukentėjusiems vos kelioms sekundėms paleidus savo asmeninius daiktus iš akiračio) nusikalstamos veikos nutrūko ne dėl I. S. valios priklausančių aplinkybių, o dėl to, kad pvz., 2021 m. balandžio 17 d. jis buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų vykdant nusikalstamą veiką ir perduotas policijos pareigūnams. Iš to akivaizdu, kad pastarojo nesulaikius, jis ir toliau vykdytų nusikalstamas veikas. Teismas neišsireikalavo išsamesnių duomenų apie I. S. teistumus užsienyje, todėl dėl neaiškumo, kada priimti nuosprendžiai, ar teistumas išnykęs ir pan., tokių įrodymu nevertino. Į bylą pateikti Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyboje esantys duomenis patvirtina, kad I. S. Vokietijoje buvo ne kartą teistas, tai yra už turto prievartavimą 2000 m., už plėšimą 2001 m., už užpuolimą 2003 m., už sukčiavimą 2005 m. ir 2006 m., už grasinimus 2001 m., 2003 m., 2005 m., už fizinio skausmo sukėlimą 2003 m. Šie duomenys rodo, kad jis yra recidyvistas, linkęs pažeidinėti teisės aktų reikalavimus, vykdyti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, be to nuo 2021 m. yra paieškomas nacionalinių lygiu. Tai rodo jo pavojingumą bei leidžia spręsti, kad paskirta bausme nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai.

8.2. Teismas nurodė, kad I. S. atsakomybė lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau neatsižvelgė, kad pastarasis viso proceso metu klaidino teismą dėl esminių nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybių, tai yra melavo dėl teistumų. 2021 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra neteistas, o prokurorei nurodžius, kad yra gauti duomenys apie pastarojo teistumą Vokietijoje ir nacionalinę paiešką melavo, kad galimai buvo kartą ar du teistas, kai buvo labai jaunas, nepaisant to, kad buvo teistas mažiausiai 9 kartus. Be to, nuteistasis melavo dėl nusikalstamu veiku įvykdymo motyvų, tai yra I. S. apklaustas teigė, kad nusikalstamų veikų vykdyti neplanavo, jos buvo įvykdytos spontaniškai, netikėtai pamačius svetimus, be priežiūros paliktus daiktus. Nuteistasis nurodė, kad į įvykio vietas vyko turėdamas tikslą susitikti su automobilių pardavėjais ir apžiūrėti automobilius, nors iš 2021 m. kovo 26 d. vaizdo įrašo Nr. 14 16 57 (UTC+02_00) matyti, kad nuteistasis kurį laiką stebėjo nukentėjusiąją A. Ž., sekė jai iš paskos ir vos pastarajai nusisukus, atsidarė rankinę ir greitai išsitraukęs piniginę pasišalino. Šios aplinkybės leidžia spręsti apie iš anksto susiformavusią tyčią įžūliai, viešoje vietoje, pavogti jos turtą. Be kita ko, I. S. teismo posėdžio metu nurodęs, kad užsiima automobilių pirkimu, duodamas parodymus kalbėjo apie neegzistuojančių automobilių markes. Tai rodo, kad jis nieko neišmano apie automobilius. Galiausiai, I. S. nurodęs, kad labai gailisi, pasižada atlyginti visiems nukentėjusiems padarytą žalą, nenurodė kodėl iki šiol nė vienam nukentėjusiam net iš dalies nėra atlyginęs padarytos žalos, nenurodė kodėl nė vieno nukentėjusiojo iki šiol neatsiprašė, kodėl nebandė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių. Taip pat neįrodė kaip, būdamas bedarbis, sugebės atlyginti žalą.

8.3. Nukentėjusiosios atstovo įsitikinimu, nuteistasis kaltę pripažino tik dėl to, kad buvo pagautas įvykio vietoje, suvokė, kad buvo filmuotas vaizdo kamerų, yra surinkta neabejotinų jo kaltumą pagrindžiančių įrodymų. Jo parodymai dėl nusikaltimų metu pavogtų pinigų, kratos metu rastų pinigų yra melagingi, neprisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo. Atsižvelgiantį tai, pirmosios isntancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad yra I. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Skunde nurodoma, kad teismas taip pat nevertino ir to, kad I. S. turi akivaizdžiai išreikštą polinkį pelnytis iš nusikalstamų veikų darymo, nėra linkęs keisti savo elgesio, yra pavojingas visuomenei, neturi šeimos, darbo, gyvenamosios vietos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepaskyrė prokurorės prašomos galutinės 3 metų laisvės atėmimo bausmė, o skyrė vos 2 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra ženkliai per švelni.

8.4. Nukentėjusiosios atstovas nurodo, kad teismas, pasisakydamas dėl kratos metu pas I. S. draugą O. K. automobilyje „Volkswagen Golf, iš I. S. lagamino paimtų 12 monetų (viso 8,68 Eur) ir 23 vnt. kupiūrų (viso 2150 Eur ir 10 JAV dolerių) grąžinimo, rėmėsi nuteistojo bei jo draugo, vežusio nuteistąjį į nusikaltimų įvykdymo vietas, parodymais, kurie negali būti vertinami kaip patikimi. O. K. yra I. S. draugas. Jis kantriai laukė nuteistojo automobilyje, kol šis darė nusikalstamas veikas. Matė, kad I. S. iš parduotuvių grįžta be prekių (produktų), o su svetimais pinigais. Be to, O. K. nurodė, kad jis kiekvieną kartą atveždavo I. S. į parduotuves ir jo laukė, todėl neabejotinai žinojo apie nuteistojo daromas nusikalstamas veikas. I. S. neįrodė, kad jo lagamine galėjo būti laikomi draugo daiktai.

8.5. Teismas nevertino ir to, kad I. S. neneigė, jog pinigai rasti būtent jo lagamine, todėl būtent tuo metu kai pinigai atsidūrė jo lagamine, jie tapo jo nuosavybe. O. K., šiuo atveju, turi tik reikalavimo teisę į pinigus, jeigu įrodytų, jog jie buvo jo. Be to, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad kratos metu rastos ir paimtos 23 įvairaus nominalo kupiūros. Iš nukentėjusiosios A. Ž. parodymu matyti, kad didžioji dalis iš jos pavogtų pinigų ir buvo būtent kupiūros po 100 Eur, o kita dalis — įvairaus nominalo kupiūros. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kratos metus paimti pinigai ir yra dalis dar nespėtų realizuoti iš A. Ž. pavogtų pinigų. Tai patvirtina 2021 m. kovo 26 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, 2021 m. balandžio 21 d. liudytojo apklausos protokolas ir kt. Pozicijos, kad pinigai rasti kratos metu tikėtina yra iš nusikalstamų veikų gauti pinigai laikėsi ir prokurorė. 2021 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio metu ji nurodė, kad tikslinga nuosavybės teisės apribojimą palikti iki bus atlyginta žala ir panaudoti šias pinigines lėšas ieškiniams tenkinti. Nuteistasis niekur nedirba, neturi jokio turto, todėl jis negalės atlyginti nukentėjusiems padarytos žalos. Taigi, teismas remdamasis iš esmės vien nuteistojo ir jo draugo parodymais bei prielaidomis, nevertindamas byloje esančių įrodymų, nepagrįstai nurodė, jog liko neįrodyta, kad pas I. S. lagamine rasti pinigai iš tiesų priklauso jam, o ne jo draugui O. K..

9. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį dalyje dėl daiktų - 2 150 Eur grąžinimo O. K. ir paskirti šias pinigines lėšas A. Ž., G. S. ir E. P. civiliniams ieškiniams patenkinti proporcingai teismo priteistoms sumoms.

9.1. Prokurorė nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas nusprendė kratos metu nuteistojo lagamine rastus 2150 eurų grąžinti O. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai jo kaltę pagrindžiančių duomenų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 212 straipsnio 2 punktas). Sprendimą kratos metu I. S. lagamine rastus pinigus grąžinti O. K. teismas grindžia tuo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad dėl kratos, kurios metu buvo rasti ir paimti pinigai, vadovaujantis BPK 160¹ straipsnio 1 dalimi, būtų buvusi gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, patvirtinanti šios prievartos priemonės teisėtumą. Tokiu atveju, vadovaujantis minėto straipsnio 3 dalimi, kratos metu paimti daiktai, vertybės ir dokumentai grąžinami asmenims, iš kurių jie paimti. I. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kratos metu jo lagamine rasti pinigai priklauso O. K.. Tos pačios pozicijos laikėsi ir O. K., kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikęs prašymą dėl automobilyje rastų pinigų grąžinimo jam, šį prašymą motyvuodamas tuo, kad tai yra jo sunkiu darbu uždirbti asmeniniai pinigai, skirti automobilio pirkimui (duomenų apie tai, kad šis prašymas buvo išspręstas nėra). Šių aplinkybių visumos pagrindu teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog piniginės lėšos priklauso I. S..

9.2. Nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis prokurorė skunde nurodo, kad priešingai, nei konstatuota nuosprendyje, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis dėl 2021 m. balandžio 17 d. kratos O. K. automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo patvirtinimo buvo gauta IBPS sistemoje 2021 m. balandžio 19 d. O. K. prašymas dėl daiktų grąžinimo buvo išspręstas 2021 m. birželio 15 d. prokuroro nutarimu. Taigi teismas, neįsitikinęs, ar tokia nutartis iš tikrųjų nebuvo priimta, padarė nepagrįstą išvadą, jog minėtos kratos teisėtumas nebuvo patvirtintas. Prokurorė nurodo, kad beveik visi ikiteisminio tyrimo bylos duomenys, taip pat ir ikiteisminio tyrimo teisėjų priimamos nutartys yra formuojamos elektroniniu būdu. Surašius kaltinamąjį aktą yra formuojamas elektroninės bylos apyrašas, po ko byla elektroniniu būdu yra perduodama teismui. Taigi, tuo atveju, jei dėl žmogiškos klaidos popieriniame bylos variante iš tikrųjų trūksta minėtos nutarties ir kilus abejonėms dėl to, ar ji buvo priimta, teismas turi galimybę tai patikrinti elektroninėje byloje, tačiau šiuo atveju to nepadarė, nepagrįstai konstatuodamas, kad kratos teisėtumas nebuvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi.

9.3. Skunde nurodoma, kad priimdamas sprendimą dėl pinigų grąžinimo, teismas besąlygiškai rėmėsi subjektyviais I. S. bei O. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, teiginiais apie pinigų priklausomybę, tačiau nevertino objektyvių bylos duomenų, O. K. procesinės padėties, vaidmens bei santykių su nuteistuoju. Anot prokurorės, suradus pinigus būtent nuteistojo I. S. asmeniniame lagamine, vien jo bei jį į nusikaltimų vietas vežiojusio O. K. teiginių, kad pinigai priklauso pastarajam, nepakanka. I. S. nuo pat pirmos apklausos visą kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo prisiėmė tik sau, nurodydamas, kad nusikalstamas veikas vykdė vienas, niekas jam nepadėjo. Pirminė abiejų, tuo metu dar įtariamųjų, versija dėl atvykimo į Lietuvą priežasties skyrėsi. I. S. parodymai nebuvo nuoseklūs ir dėl kitų aplinkybių. Posėdžio dėl kardomosios priemonės skyrimo metu parodęs, jog nebuvo „Ikea“ parduotuvėje kovo 26 d. ir vagystės neįvykdęs, vėliau, O. K. davus parodymus, I. S. dėl įvykdytos vagystės kaltę pripažino. Be to, posėdžio dėl kardomosios priemonės skyrimo metu I. S. parodė, kad prie „Ikea“ atvažiavo kartu su R., pas kurį automobilyje palikęs rankinę su dokumentais ir pinigais, nuėjo pavalgyti „Mcdonalds“, o jam grįžus, R. išvažiavo ir jis liko be nieko, todėl nuėjo į „Ikea“ ir paėmė rankinę. Tuo tarpu O. K. parodė, kad pats atvežė I. S. prie „Ikea“ prekybos centro, automobilį pasistatė aikštelėje už „Mcdonalds“, o išlipdamas iš automobilio I. S. jokio rankinuko neturėjo, jo lagaminas liko automobilyje, R. nėra matęs. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją O. K. parodė, kad tai buvo asmeninis I. S. lagaminas, o jis turėjo rankinuką. Posėdžio metu I. S. parodė, kad O. K. jo rankinuko nematė todėl, kad jis nešiojo jį savo kišenėje, o paklaustas kaip tuomet paliko rankinuką R. automobilyje, parodė, kad su rankinuku kišenėje buvo nepatogu sėdėti automobilyje, todėl buvo jį ištraukęs ir taip paliko. Tačiau, anot prokurorės, tokiu atveju I. S. būtų išsitraukęs rankinuką ir sėsdamas į O. K. automobilį, ir šis būtų apie jį žinojęs. Tuo tarpu O. K. visuomet teigė, kad I. S. turėjo tik lagaminą. Be to, neįtikima atrodo ir nuteistojo versija, kad susitikęs su nepažįstamu asmeniu dėl konkretaus tikslo – automobilio pirkimo, paliktų šio automobilyje rankinuką su didele pinigų suma ir eitų pirkti maisto be piniginės. Prokurorė nurodo, kad iš kratos protokolų matyti, jog I. S. lagamine, jau po 2021 m. balandžio 17 d. veikos padarymo, buvo rastas rankinukas-piniginė su pinigais. Kita panaši piniginė su I. S. ir O. K. pasais buvo rasta jų nuomotame bute, maiše.

9.4. Skunde prokurorė taip pat nurodo, kad nors I. S. ir O. K. teigė į Lietuvą atvykę pirkti automobilių, per tris savaites buvimo Lietuvoje, nė vienas iš jų jokio automobilio nenusipirko, tačiau periodiškai vykdavo į įvairiuose Lietuvos miestuose esančius prekybos centrus, kur I. S. vykdydavo analogiškas nusikalstamas veikas. Prekybos centruose I. S. užtrukdavo net iki dviejų valandų, tačiau O. K. parodė, jog neklausinėdavo jo, kur šis eina, ar kodėl užtruko, kas, prokurorės vertinimu, atrodo neįtikima. Nors O. K. nurodė, kad jam baiginėjosi atostogos ir jis turėjo grįžti į darbą Lenkijoje, iš N. B. parodymų matyti, kad jie pasakė, jog nori pagyventi nuomojamame bute dar apie pusantro mėnesio, nepasakojo, dėl ko atvažiavo iš Lenkijos į Lietuvą, tik paminėjo, kad atvažiavo savo reikalais. Prokurorė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad O. K. parodė, jog atsivežė 2300 Eur, iš kurių mokėdavo už degalus, maistą ir cigaretes, tačiau įvertinus kratos metu rastą pinigų sumą, tikėti, kad O. K. savo reikmėms per tris savaites išleido tik 150 Eur, nėra pagrindo. Sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo klausimą, O. K., kalbėdamas apie įvykius „Ikea“ parduotuvėje parodė, kad abu kartus automobilį statė ne prie „Mcdonalds“, bet truputį tolėliau aikštelėje po viešbučiu, kur jam nurodė I. S.. Parodė, jog viršuje yra „Makdonalds“ stovėjimo aikštelė, o apačioje prie viešbučio (kuriame jie nebuvo apsistoję) buvo pastatytas automobilis. Iš to matyti, kad nors I. S. nurodomi susitikimai su R. turėjo vykti prie „Ikea“ ar „Mcdonalds“, automobilis buvo statomas ne prekybos centrų aikštelėje, kuri yra filmuojama, o už prekybos centrų filmavimo kamerų apimamos zonos ribų. Įvertinus visus šiuos duomenis, O. K. parodymai apie buvimo Lietuvoje tikslus, jo nežinojimą apie I. S. vykdomas veikas, turėtų būti vertinami kritiškai. Prokurorė pažymi, kad O. K. šis negalėjo paaiškinti, kodėl jam priklausantys pinigai turėjo būti laikomi I. S., kurį jis pažįsta tik apie mėnesį laiko, lagamine ir su kuriuo, pagal jų abiejų parodymus, santykiai jau buvo atšalę ir O. K. netgi ketino vienas grįžti atgal į Lenkiją. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad I. S. lagamine nebuvo rasta jokių O. K. priklausančių daiktų ar dokumentų. Tą dieną O. K. neketino pirkti jokio automobilio, todėl ir tikslo vežiotis pinigus, skirtus automobiliui pirkti, nebuvo.

10. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, o prokurorė – jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nukentėjusiosios A. Ž. atstovo advokato ir prokurorės apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies

Dėl kratos metu automobilyje „Vokswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastų pinigų

11. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresnysis tyrėjas 2021 m. balandžio 17 d. priėmė nutarimą daryti kratą (3 t., b. l. 168-169). Šio nutarimo pagrindu įtariamojo O. K. automobilyje „Vokswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atlikta neatidėliotina krata, kurios metu buvo paimta, be kita ko, 12 monetų (viso 8,68 Eur) ir 23 vnt. kupiūrų (viso 2150 Eur ir 10 JAV dolerių) (3 t., b. l. 170-187). Kratos metu rastos monetos (viso 8,68 Eur), 23 kupiūros (viso 2150 Eur ir 10 JAV dolerių) 2021 m. gegužės 5 d. nutarimu, 2021 m. gegužės 6 d. kvitu A serija (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. gegužės 6 d. kvitu B serija (duomenys neskelbtini) buvo perduotos saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių (3 t., b. l. 192-195). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nusprendė šias kratos metu rastas piniginės lėšas, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti O. K.. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo visų pirmą tuo, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog vadovaujantis BPK 160¹ straipsnio 1 dalimi per tris dienas nuo 2021 m. balandžio 17 d. nutarimo priėmimo būtų buvusi gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, patvirtinanti kratos teisėtumą. Be to, teismas pažymėjo, kad tiek I. S., tiek O. K. proceso metu nurodė, jog kratos metu rastos piniginės lėšos priklauso O. K., ir tokia jų versija nėra paneigta, o prokurorės pozicija, kad gautos piniginės lėšos priklauso kaltinamajam I. S. ir turėtų būti traktuojamos kaip nusikalstamos veikos rezultatas, grindžiama prielaidomis, kuriomis teismas negali vadovautis.

12. Priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje prokurorė kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis dėl 2021 m. balandžio 17 d. kratos O. K. automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo patvirtinimo buvo priimta 2021 m. balandžio 19 d. O. K. prašymas dėl daiktų grąžinimo buvo išspręstas 2021 m. birželio 15 d. prokuroro nutarimu. Teisėjų kolegija nesutinka su prokurorės skundo teiginiais, kad ikiteisminio tyrimo bylos duomenys ir ikiteisminio tyrimo teisėjų priimamos nutartys yra formuojamos elektroniniu būdu, todėl kilus abejonėms dėl tam tikrų bylos dokumentų buvimo, teismas turi galimybę tai patikrinti elektroninėje byloje. BPK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kaltinamąjį aktą kartu su visa bylos medžiaga prokuroras perduoda teismui, kuriam ta byla teisminga. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą teismui su kaltinamuoju aktu yra perduodama ne elektroninė, bet popierinė baudžiamoji byla, ir tokioje byloje turi būti bei teismui perduodami visi bylos dokumentai. Atsižvelgiantį tai, bylą nagrinėjantis teisėjas ar kiti proceso dalyviai neturi pareigos ieškoti reikiamų bylos dokumentų Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje, kaip apeliaciniame skunde nurodo prokurorė.

13. Kita vertus, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas visgi neįsitikino, ar ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis dėl O. K. automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)atliktos kratos teisėtumo patvirtinimo iš tikrųjų nebuvo priimta, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog minėtos kratos teisėtumas nebuvo patvirtintas. Nustatęs, kad bylos medžiagoje nėra ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties dėl kratos teisėtumo patvirtinimo, teismas turėjo imtis priemonių šiai aplinkybei patikrinti, pvz., užklausti prokurorą, ar minima nutartis buvo priimta, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą grąžinti automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atliktos kratos metu rastus pinigus O. K., nepagrįstai vadovavosi BPK 160¹ straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu negauta procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą patvirtinanti nutartis, kratos metu paimti daiktai, vertybės ir dokumentai grąžinami asmenims, iš kurių jie paimti.

14. Teisėjų kolegija nesutinka ir skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad byloje nėra pakankamų ir neabejotinų duomenų, jog kratos metu rastos piniginės lėšos priklauso būtent nuteistajam I. S.. Darydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik subjektyviais I. S. bei O. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, teiginiais apie pinigų priklausomybę, tačiau nevertino jų parodymų visumoje su kitais bylos duomenimis, neatsižvelgė į O. K. procesinę padėtį, vaidmenį bei santykius su nuteistuoju. I. S. teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad minėtos kratos metu O. K. automobilyje rasti pinigai priklauso O. K., nepaisant to, kad buvo rasti jo (t. y. I. S.) lagamine. Tos pačios pozicijos laikėsi ir O. K., kuris ikiteisminio tyrimo metu pateikė prašymą dėl automobilyje rastų pinigų grąžinimo jam, šį prašymą motyvuodamas tuo, kad tai yra jo sunkiu darbu uždirbti asmeniniai pinigai, skirti automobilio pirkimui (4 t., b. l. 170-171). Teisėjų kolegija sprendžia, jog suradus pinigus I. S. asmeniniame lagamine, vien jo bei jį į nusikaltimų vietas vežiojusio O. K. teiginių, kad pinigai priklauso pastarajam, nepakanka. Iš O. K. prašymo dėl pinigų gražinimo matyti, kad jis šiuos pinigus atsivežė automobiliui įsigyti (4 t., b. l. 170-171), be to, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu O. K. paaiškino, kad atsivežė 2300 Eur, iš kurių 2000 buvo skirti automobiliui įsigyti (t. 4, b. l. 181). Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją jis taip pat nurodė, kad automobiliui įsigyti galėjo sau leisti išleisti iki 2000 Eur (t. 5, b. l. 6-12). Būtent tokia suma buvo rasta automobilyje buvusiame I. S. lagamine. Remdamasis šiomis O. K. nurodytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad rasti pinigai priklauso pastarajam.

15. Visgi teismas neįvertino byloje nustatytų ir prokurorės apeliaciniame skunde pagrįstai akcentuojamų aplinkybių, kad I. S. ir O. K. teigė į Lietuvą atvykę pirkti automobilių, tačiau per tris savaites buvimo Lietuvoje, nė vienas iš jų jokio automobilio nenusipirko. Jie vykdavo į įvairiuose Lietuvos miestuose esančius prekybos centrus, kur I. S. vykdydavo analogiškas nusikalstamas veikas. Be to, skyrėsi ir pirminė I. S. bei O. K. versija dėl atvykimo į Lietuvą priežasties. I. S. posėdyje dėl kardomosios priemonės skyrimo parodė, kad O. K. turėjo padėti jam nusipirkti automobilį, jie kartu apžiūrinėjo automobilius, kartu atvažiavo, tiesiog buvo kaip vairuotojas (5 t., b. l. 48). Tuo tarpu O. K. parodė priešingai, kad būtent I. S. turėjo padėti jam nusipirkti automobilį (4 t., b. l. 88). Vėliau I. S. pakeitė savo versiją ir laikėsi O. K.. O. K. parodė, kad atsivežė 2300 Eur, iš kurių mokėdavo už degalus, maistą ir cigaretes, tačiau įvertinus kratos metu rastą pinigų sumą, kyla pagrįstų abejonių, kad jis savo reikmėms per tris savaites išleido tik 150 Eur. O. K. negalėjo paaiškinti kodėl jo pinigai buvo laikomi I. S., kurį jis pažįsta tik apie mėnesį laiko, lagamine. Be to, šiame lagamine nebuvo rasta jokių kitų O. K. priklausančių daiktų ar dokumentų. Apibendrinant konstatuotina, kad be nagrinėjamo klausimo išsprendimu suinteresuotų asmenų nuteistojo I. S. ir O. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai jo kaltę pagrindžiančių duomenų, teiginių, nėra jokių objektyvių duomenų, kad I. S. lagamine rasti pinigai priklausytų O. K.. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie pinigai priklausė būtent nuteistajam I. S., todėl skundžiamas nuosprendis keistinas, panaikinant jo dalį dėl 2021 m. balandžio 17 d. kratos metu rastų pinigų grąžinimo O. K..

16. Kaip matyti iš bylos duomenų, O. K. automobilyje „Vokswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kratos metu rasti pinigai buvo apžiūrėti, aprašyti ir perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių. Iš to seka, jog šie pinigai buvo pripažinti daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, todėl jų klausimas proceso eigoje buvo sprendžiamas vadovaujantis BPK 91-94 straipsnių nuostatomis. Tokią išvadą leidžia daryti ir prokurorės 2021 m. birželio 15 d. nutarimo, kuriuo buvo išspręstas O. K. prašymas dėl daiktų grąžinimo, turinys. Šiame nutarime, atmesdama O. K. prašymą, prokurorė vadovavosi BPK 91,93 straipsnių nuostatomis ir nurodė, kad bylos duomenys suteikia pagrindo manyti, jog I. S. rankinėje buvę pinigai galimai gauti nusikalstamu būdu, todėl jie negali būti grąžinti O. K..

17. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo kratos metu rastas pinigines lėšas paskirti nukentėjusiųjų civiliniams ieškiniams patenkinti proporcingai teismo jiems priteistoms sumoms. Šis prokurorės prašymas negali būti tenkinamas, nes tokio procesinio sprendimo priėmimo galimybės įstatymas nenumato. BPK 94 straipsnyje nustatyta kokių priemonių priimant nuosprendį imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai viekai tirti ir nagrinėti. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad daiktai gali būti grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti – pereina į valstybės nuosavybę. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, kuris (kurie) iš nukentėjusiųjų yra nuteistojo O. S. lagamine rastų pinigų savininkai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad O. S. nusikalstamas veikas darė nuo 2021 m. kovo 26 d. iki 2021 m. balandžio 17 d., kuomet buvo sulaikytas prekybos centro apsaugos darbuotojų. Iš viso nuteistasis padarė 11 nusikaltimų (du iš jų nutrūko pasikėsinimo stadijoje). Šiais nusikaltimais keturiems nukentėjusiems buvo padaryta turtinė žala, t. y. I. S. neteisėtai pasisavino jiems priklausantį turtą, taip pat ir grynuosius pinigus. Teisėjų kolegija nesutinka su nukentėjusiosios A. Ž. atstovo skunde nurodytais argumentais, kad O. K. automobilyje atliktos kratos metu rasti pinigai yra dalis dar nespėtų realizuoti iš nukentėjusiosios A. Ž. pavogtų pinigų, kadangi iš jos buvo pavogti ir pinigai kupiūromis po 100 Eur bei įvairaus nominalo kupiūromis. Pažymėtina, kad nusikalstama veika prieš šią nukentėjusiąją buvo padaryta 2021 m. kovo 26 d., o kratos metu pinigai buvo rasti 2021 m. balandžio 17 d. Per šį laiką I. S. padarė ir kitas nusikalstamas veikas, kurių metu pagrobė ar neteisėtai panaudodamas elektronines mokėjimo priemones išgrynino ir kitiems nukentėjusiesiems priklausiančias pinigines lėšas. Atsižvelgiant į tai, vien dalies iš nukentėjusiosios A. Ž. pagrobtų ir kratos metu rastų pinigų kupiūrų nominalo sutapimas neleidžia daryti išvados, kad I. S. lagamine rasti pinigai buvo pagrobti būtent iš šios nukentėjusiosios. Be nurodyto, teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 94 straipsnio nuostatos nenumato ir galimybės paskirstyti iš nuteistojo paimtų pinigų nukentėjusiems proporcingai teismo jiems priteistiems civiliniams ieškiniams atlyginti, kaip apeliaciniu skundu to prašo prokurorė. Ši BPK norma, kaip minėta, reglamentuoja proceso metu paimtų daiktų grąžinimą teisėtiems savininkams, o ne nustato jiems padarytos žalos atlyginimo būdus. Teismas priimdamas nuosprendį nesprendžia klausimo kokiu būdu, eiliškumu ar proporcijomis turi būti atlyginamos (išieškomos) nukentėjusiems priteistos sumos. Šie klausimai yra sprendžiami nuosprendžio vykdymo proceso metu.

18. BPK 116 straipsnis įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar teismą imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Nagrinėjamu atveju paminėtų įstatymo nuostatų prokurorė nesilaikė ir laikino nuosavybės teisės apribojimo O. K. automobilyje atliktos kratos metu rastiems pinigams ikiteisminio tyrimo metu nepaskyrė. Kaip matyti iš 2021 m. rugsėjo 13 d. teisiamojo posėdžio protokolo, prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė palikti galioti laikiną nuosavybės teisių apribojimą minėtiems pinigams, iki bus atlyginta žala, panaudoti šias pinigines lėšas ieškiniams tenkinti, tačiau, kaip minėta, byloje nėra jokių duomenų, kad BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė būtų paskirta, apie tai pažymėta ir kaltinamajame akte.

19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustačius, jog kratos metu rasti pinigai priklausė nuteistajam I. S., yra tikslinga apriboti nuosavybės teisę į šiuos pinigus iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių įvykdymo. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas nagrinėjamu atveju turi būti taikomas byloje pareikštiems civiliniams ieškiniams užtikrinti, todėl neturi reikšmės ta aplinkybė, ar pas I. S. rasti pinigai buvo įgyti teisėtai, ar nusikalstamu būdu, ir iš kokių konkrečiai nusikaltimų jie buvo gauti. Toks sprendimas atitinka BPK 116 straipsnio nuostatas, taip pat prokurorės bei iš dalies nukentėjusiosios A. Ž. atstovo apeliaciniuose skunduose išreikštą valią, kad O. K. automobilyje atliktos kratos metu rasti pinigai būtų paskirti nukentėjusiems nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti, todėl neprieštarauja BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatoms apibrėžiančioms apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas.

Dėl I. S. paskirtos bausmės

20. Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios A. Ž. atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo I. S. paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė yra per švelni, neatitinka padarytų nusikalstamų veikų ir nuteistojo asmenybės pavojingumo, todėl prašo bausmę sugriežtinti ir paskirti I. S. galutinę 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija su nukentėjusiosios atstovo apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamai paskirtos bausmės nesutinka.

21. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Be to, pažymėtina, kad teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas bausmes nuteistajam I. S., pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė bei įvertino teisingai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, buvo įvertintas nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, stadija, šiomis nusikalstamomis veikomis padaryta žala. Skundžiamame nuosprendyje atsižvelgta į tai, kad I. S. padarė šešis tyčinius nesunkius nusikaltimus (du iš jų nutrūko pasikėsinimo stadijoje) bei penkis tyčinius apysunkius nusikaltimus (visi baigti). Ši aplinkybė leido teismui konstatuoti, kad nuteistasis, neturėdamas legalaus pragyvenimo šaltinio, turi polinkį pelnytis iš nusikalstamų veikų darymo, nėra linkęs keisti savo elgesio, intensyviai nusikalsta ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jei jis nebūtų sulaikytas 2021 m. balandžio 17 d. nusikalstamos veikos darymo metu, ir toliau elgtųsi teisei priešingu būdu. Šios skundžiamame nuosprendyje išdėstytos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes atsižvelgė ir įvertino visus nukentėjusiosios atstovo apeliaciniame skunde akcentuojamus nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų ir jo asmenybės pavojingumo aspektus. Be to, teismas atsižvelgė ir į kitus I. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis, t. y. kad jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, nedirbantis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neteistas.

23. Nukentėjusios atstovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nevertino I. S. teistumų užsienyje, todėl skirdamas bausmę neatsižvelgė, kad jis ne kartą teistas. Visgi, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas analizavo byloje esančius Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos duomenis apie tai, kad I. S. Vokietijos Federacinėje Respublikoje buvo kelis kartus teistas ir nuo 2021 m. yra ieškomas nacionaliniu lygiu. Bylos duomenimis, I. S. teistas už turto prievartavimą, įvykdytą 2000 m., plėšimą, įvykdytą 2001 m., užpuolimą, įvykdytą 2003 m., sukčiavimus, įvykdytus 2005 m. ir 2006 m., grasinimus, įvykdytus 2001 m., 2003 m., 2005 m., bei fizinio skausmo sukėlimą, įvykdytą 2003 m. (5 t., b. l. 159). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad jam nepakanka informacijos apie Vokietijos Federacinėje Respublikoje I. S. atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius (nėra aišku, ar teistumas yra išnykęs), todėl skirdamas bausmę neatsižvelgė į šiuos nuosprendžius kaip galimai patvirtinančius asmens teistumą. Nepaisant to, teismas įvertino, kad minėti apkaltinamieji Vokietijos Federacinės Respublikos teismo nuosprendžiai buvo priimti ir I. S. apibūdina neigiamai, kaip asmenį, linkusį pažeidinėti teisės aktų reikalavimus, daryti turtinio pobūdžio veikas. Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ankstesni I. S. teistumai užsienyje jam skiriant bausmes taip pat buvo įvertinti.

24. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą I. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistasis pripažino visas jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes ir nurodė dėl jų besigailintis. Savo kaltę nuteistasis iš esmės pripažino ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusiosios atstovo apeliaciniame skunde nurodomos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės bei jų vertinimas (įžūlios, tyčinės, padarytos viešoje vietoje, kur nukentėjusieji turi jaustis saugūs ir pan.) bei tai, kad I. S. iki šiol neatlygino nukentėjusiesiems nusikaltimais padarytos žalos savaime nekliudo pripažinti aptariamos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kaip matyti, I. S. po paskutinės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo sulaikytas ir iki šiol yra suimtas, todėl logiška, kad jo galimybės atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą yra apribotos. Nuteistajam prisipažinus padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jo prisipažinimas, nepaisant to, kad byloje buvo surinkta pakankamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, prisidėjo prie greito bylos išnagrinėjimo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad I. S. nepripažino savo teistumų ir melavo dėl padarytų nusikaltimų motyvo taip pat neleidžia spręsti, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė jam buvo nustatyta nepagrįstai. Paminėtos aplinkybės nelaikytinos esminėmis nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis, kadangi neturi reikšmės jų kvalifikavimui.

25. BK 178 straipsnio 1 dalies ir BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Tuo tarpu BK 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, I. S. už BK 178 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, taip pat 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrė minėtų straipsnių sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytas nesiekiantis sankcijose numatyto šios rūšies bausmės vidurkio. Motyvuodamas būtinybę I. S. skirti griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistojo priešingas teisei elgesys nėra atsitiktinis, o jau yra susiformavęs, gana sistemingas, jis savo elgesio nekeičia, yra pavojingas visuomenei, jo veiksmais daroma turtinė žala. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija spendžia, kad tiek parenkant skirtinų bausmių rūšį, tiek nustatant bausmių dydžius buvo tinkamai įvertinas tiek I. S. padarytų nusikalstamų, tiek jo asmenybės pavojingumas.

26. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios atstovas apeliaciniame skunde nenurodo kokio dydžio laisvės atėmimo bausmės turėtų būti skiriamos I. S. už kiekvieną iš jo padarytų nusikalstamų veikų. Iš to galima spręsti, kad apeliantas su paskirtomis bausmėmis ir jų dydžiais sutinka. Nors skunde prašoma paskirti I. S. griežtesnę subendrintą bausmę, t. y. 4 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 3 metų laisvės atėmimo (past. skunde neteisingai nurodytas vienu trečdaliu sumažintos bausmės dydis), tačiau nenurodoma visiškai jokių argumentų, kodėl nuteistajam paskirtos bausmės buvo subendrintos netinkamai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, bendrindamas bausmes pirmosios instancijos teismas nesilaikė BK 63 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir nenurodė kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvų, visgi darytina išvada, kad nuteistajam paskirtos bausmės iš esmės buvo subendrintos teisingai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau šioje nutartyje nurodytais motyvais, neturi jokio pagrindo spręsti, kad I. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė yra aiškiai per švelni ir dėl to neteisinga. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios A. Ž. atstovo apeliaciniame skunde nurodytas prašymas sugriežtinti nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirtą galutinę subendrintą bausmę yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų bei išlaidų nukentėjusiosios A. Ž. atstovo paslaugoms apmokėti priteisimo

27. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. sausio 17 d. pateikė teismui pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad iš I. S. valstybės naudai priteistinos 169,40 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato Sauliaus Lauraičio darbo užmokestis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistosios valios. Byla buvo nagrinėjama pagal prokuroro ir nukentėjusiosios atstovo apeliacinius skundus, kurie buvo tenkinti iš dalies. Be to, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra tenkinti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai priteista gana ženkli pinigų suma padarytai turtinei žalai atlyginti. Be to, |I. S. yra pilietis, nedirbantis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, be to, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš I. S. neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

29. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios A. Ž. atstovas prašo priteisti iš I. S. išlaidas, kurias nukentėjusioji patyrė apmokėdama atstovo teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Kartu su apeliaciniu skundu buvo pateiktas mokėjimo nurodymas dėl 420 eurų (t. 7, b. l. 19). Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, nukentėjusiojo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad buvo nagrinėjami prokurorės ir nukentėjusiosios A. Ž. atstovo apeliaciniai skundai, o pats nuteistasis I. S. apeliacinio skundo nepateikė, įvertinusi skundų išnagrinėjimo rezultatus (nukentėjusiosios atstovo apeliacinis skundas tenkintas tik iš dalies, o jis pats apeliacinės instancijos teismo posėdyje nedalyvavo), faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą daro išvadą, kad protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitiktų 150 eurų proceso išlaidų suma. Atsižvelgiant į tai, iš I. S. nukentėjusiajai A. Ž. priteisinta 150 Eur advokato, kuris bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje ją atstovavo, paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti jo dalį, kuria 2021 m. balandžio 17 d. kratos metu rastos monetos (viso 8,68 Eur), 23 kupiūros (viso 2150 Eur ir 10 JAV dolerių), kurie 2021 m. gegužės 5 d. nutarimu, 2021 m. gegužės 6 d. kvitu A serija AAC Nr. 005602 ir 2021 m. gegužės 6 d. kvitu B serija BBB Nr. 005573 perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti O. K..

Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1, 6 dalimis, iki nuosprendžio dalies dėl priteistų civilinių ieškinių įvykdymo laikinai apriboti nuteistojo I. S. nuosavybės teisę į 2021 m. balandžio 17 d. kratos metu rastas monetas (viso 8,68 Eur), 23 kupiūras (viso 2150 Eur ir 10 JAV dolerių).

Minėtas pinigines lėšas palikti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Neišieškoti iš nuteistojo I. S. 169,40 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nukentėjusiajai A. Ž. priteisti 150 (šimtą penkiasdešimt) eurų advokato, kuris dalyvavo apeliacinėje instancijoje kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienosTeisėjai Julita Dabulskytė-RaizgienėRasa PaužaitėUgnius Trumpulis