Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-77-478/2016

Teisėjas Algimantas Brigadierius Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15324-2015-6

NUTARTIS

2016 m. vasario 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Arūno Paštuolio, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Kamantauskienei, nuteistajam A. R., jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo,

A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir nubaustas:

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas 2015-03-15, apie 14.00 val.) laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas 2015-03-15, apie 19.45 val.) laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2015-03-15, apie 14.00 val., viešoje vietoje – blyninėje „N. B.“, esančioje (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, tyčia bokalu išdaužė UAB „L.“ priklausančios blyninės „N. B.“ 95 Eur vertės išorinio lango stiklą ir sunaikino svetimą turtą bei savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2015-03-15, apie 19.45 val., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kitų asmenų akivaizdoje, tyčia nulaužė nukentėjusiajai K. V. priklausančio automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 60 Eur vertės dešinės pusės galinio matymo veidrodėlį, apgadino 30 Eur vertės kairės pusės galinio matymo veidrodėlį ir įspyręs sulankstė 150 Eur vertės dešinės pusės automobilio galinį sparną, taip sugadino svetimą bendros 240 Eur vetės turtą ir šiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmetamas.

A. R., apeliaciniame skunde keldamas bausmės individualizavimo klausimą, neginčija kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikacijos, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadaryta, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nuosprendžio plačiau neanalizuodamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas A. R. pritaikytas tinkamai ir bausmė paskirta teisingai.

BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sąlygų visumą, teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas ad hoc sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusieji atleido nuteistajam, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, kaip minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, kadangi nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, tačiau ir valstybei bei teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą, įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti.

Pažymėtina ir tai, jog BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismas, net ir pripažinęs 1–3 punkte esančias sąlygas, išvadą dėl 4 punkte esančios sąlygos buvimo gali padaryti tik įvertinęs su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe susijusias aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis A. R. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino ir gailisi, todėl byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, nuteistasis susitaikė su nekentėjusiaisiais, atlygino jiems padarytą žalą, tačiau nustatyta ir nuteistojo A. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis 19 kartų buvo baustas administracine tvarka, jis teisiamas jau 8 kartą, jo teistumai nėra išnykę, jam net 3 kartus buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo asmenybės, elgesio ir jo padarytų nusikalstamų veikų analizė neduoda objektyvaus pagrindo manyti, kad nuteistasis A. R. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, nesant vienos iš BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, tenkinti nuteistojo prašymą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra jokio teisinio pagrindo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat prašo, nesant galimybės taikyti BK 38 straipsnio, paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba paskirti trumpesnę laisvės atėmimo bausmę.

BK 41 straipsnyje nustatyta bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis šiais tikslais ir skirti tokią bausmę, kuri būtų būtina ir kartu pakankama priemonė nurodytiems tikslams pasiekti.

Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas A. R. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes, kurias subendrino, nepažeisdamas BK 63 straipsnio nuostatų.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju tokia situacija nėra susidariusi. A. R. padarė du tyčinius, nesunkius, baigtus nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pripažino tai, jog A. R. prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad A. R. nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog A. R. išlaiko mažametę dukrą, priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neregistruotas, nedirba, darbo biržoje neregistruotas ir į tai, kad nusikalstamomis veikomis sunkių pasekmių nebuvo sukelta, jis atsiprašė nukentėjusiosios. Be to, skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog A. R. nuolat daro nusikalstamas veikas (praeityje baustas už įvairius nusikaltimus, tame tarpe ir už viešosios tvarkos pažeidimus) yra teisiamas jau 8 kartą, teistumai neišnykę, ne yra kartą baustas administracine tvarka.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai įvertino visas aukščiau minėtas, reikšmingas skiriamos bausmės individualizavimui aplinkybes ir pagrįstai nustatė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant laisvės atėmimo bausmę, ir už abiejų nusikalstamų veikų padarymą A. R. bausmes paskyrė, nustatant trumpesnį nei sankcijų vidurkis jų terminą. Bausmių subendrinimo taisyklių, numatytų BK 63 straipsnyje, apylinkės teismas taip pat nepažeidė. Be to, kaip jau minėta, nuteistajam paskirta bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad nuteistasis prisipažino kaltu ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, sumažinta vienu trečdaliu, galutinę bausmę paskiriant - laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytomis sąlygomis, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų; taikant BK 75 straipsnį baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirma – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Taigi sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nagrinėjamu atveju, įvertinusi nuteistojo A. R. asmenybę, jo ankstesnį nusikalstamą elgesį, tai, jog jam ankščiau net 3 kartus buvo atidėtas bausmės vykdymas, kolegija konstatuoja, jog išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nėra jokio pagrindo. Priešingai, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas.

Atsižvelgus į šias aplinkybes, paskirta bausmė tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, priešingai, ji proporcinga nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, ir todėl yra tinkamai individualizuota. Bausmės tikslas nėra vien nubaudimas, ja siekiama prevencijos tikslų – apriboti nusikaltusiam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau šiuo atveju, atsižvelgus į nuteistojo A. R. asmenybę, ankstesnį nusikalstamą elgesį, nėra pagrindo manyti, kad tokie tikslai gali būti pasiekti švelnesnio pobūdžio, nei realus laisvės atėmimas, bausme.

Pažymėtina ir tai, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimu, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. R. paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsniuose numatytų nuostatų, todėl keisti nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.