Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-09-28 · Byla Nr. ATP-879-195/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-07-22Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-09-28Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-28
Bylos Nr.
ATP-879-195/2016
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00697-2016-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Šumskas
Kategorijos
  • 2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-879-195/2016Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00697-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.6 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. Ž. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties, kuria atmestas D. Ž. skundas dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2016 m. gegužės 24 d. nutarimo, kuriuo už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 110 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, ji nubausta 65 eurų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Ž. nubausta už tai, kad 2016 m. balandžio 7 d., apie 18.00 val. D. Ž. šuo, Elektrėnų sav., Semeliškių mst., Basanavičiaus g., lakstydamas nepririštas be pavadėlio ir antsnukio, pribėgo prie gatve einančių M. C. ir G. K., ant jų lojo ir urzgė, taip juos išgąsdindamas, tuo sukėlė grėsmę žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai, bei pažeidė kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Šiais veiksmais D. Ž. pažeidė Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 03v-1127 „Dėl gyvūnų laikymo Elektrėnų savivaldybės teritorijoje gyvenamosiose vietovėse“ patvirtintų taisyklių 6.7. bei 91 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 4 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Elektrėnų savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2016 m. gegužės 24 d. nutarimu D. Ž. buvo pripažinta kalta pagal administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 110 straipsnio 4 dalyje padarymą ir nubausta 65 eurų dydžio bauda.

Pastarąjį nutarimą D. Ž. apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 22 d. nutartimi nubaustosios D. Ž. skundą atmetė nurodydamas, kad D. Ž. veika atitinka ATPK 110 straipsnio 4 dalies sudėtį. Nurodė, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina faktą, jog D. Ž. šuo, lakstydamas be pavadėlio ir antsnukio pribėgo prie gatve einančių M. C. ir G. K., ant jų lojo ir urzgė, taip išgąsdindamas M. C., tuo sukėlė grėsmę žmonių ir kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai bei apžeidė kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu D. Ž. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį.

D. Ž. nesutikdama su apylinkės teismo priimtu nutarimu nurodo, kad jos šuo 2016 m. balandžio 7 d. buvo pririštas, pažymi, jog tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent jos šuo išgąsdino M. C. byloje nėra. Atkreipia teismo dėmesį, kad skundžiamame nutarime apylinkės teismas vadovavosi tik išgalvotais M. C. parodymais.

Šalies argumentai

Apeliantės teigimu, M. C. bei G. K. parodymai nenuoseklūs. Pažymi, kad savo pareiškime ji nurodė, jog šuo ją užpuolė apie 18 val., Elektrėnų savivaldos tarybos Administracinės komisijos posėdyje ji teigė, kad G. K. nuvijo D. Ž. šunį, tuomet nuėjo prie mokyklos (apie 200 metrų), šuo juos sekė ir tuomet jie iškvietė policiją. Nurodo, kad bylą nagrinėjant Trakų rajono apylinkės teisme M. C. parodymus pakeitė nurodydama, kad užpuolus šuniui policijai paskambino prie D. Ž. namų. Nurodė, kad G. K. teisme paliudijo, jog policijai paskambino 18 val., kaip ir M. C., tačiau nurodė skirtingas vietas iš kur buvo paskambinta policijai. Apeliantės manymu, teismas neatkreipė dėmesį į tai, kad byloje yra duomenys iš policijos registro, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji paskambino į policiją 19 val. 37 min.

Apeliantė atkreipia teismo dėmesį, kad G. K. teisme parodė, kad šuo atbėgo nuo kalno ir nubėgo keliu link upės, šuo nelojo, neurzgė, nepuolė, nesekė iš paskos, tiesiog prabėgo pro šalį. Taip pat pažymi, jog nuketėjusioji pareiškime teigė, kad ją užpuolė pilkas šuo su tamsiomis dėmėmis, kai tuo tarpu teisme kategoriškai teigė, kad juos užpuolė baltas šuo pilkomis dėmėmis. Elektrėnų savivaldos tarybos Administracinės komisijos posėdyje ji teigė, kad ją užpuolė baltas šuo juodomis dėmėmis.

Nubaustosios teigimu, nukentėjusiosios M. C. ir G. K. pareiškimuose, parodymuose nurodytos aplinkybės nesutampa, taip pat nesutampa jų parodymai tarpusavyje.

D. Ž. nuomone, R. Z. parodymai vertintini kaip nepatikimi, kadangi ji yra šeimos narys, be to, ji pati įvykio nematė, patvirtino tik tai ką jai pranešė dukterėčia.

Nubaustoji taip pat atkreipia teismo dėmesį, jog policijos pareigūnas, duodamas parodymus patvirtino, jog palaido šuns Semeliškių g. nematė, tai užfiksuota ir pareigūno 2016 m. balandžio 7 d. tarnybiniame pranešime.

Nurodo, kad liudytoja V. A. teisme nagrinėjant bylą negalėjo prisiminti kokią dieną ir kokį mėnesį matė įvykį, kai M. C. vaikščiojančią su šunimi aplojo kitas šuo. Pastaroji liudytoja pagal jai pateiktą šuns nuotrauką taip pat negalėjo patvirtinti, kad būtent šis šuo aplojo nukentėjusiąją įvykio dieną.

Atsiliepimas

Elektrėnų savivaldybės tarybos administracinės komisijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį, o apeliacinio skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, nustatyta, kad apylinkės teismas, palikdamas galioti Elektrėnų savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2016 m. gegužės 24 d. nutarimą, kuriuo už ATPK 110 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, D. Ž. nubausta 65 eurų dydžio bauda, esminių teisės taikymo klaidų nepadarė.

ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimus, to paties straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už 1 dalyje numatytos veikos, kuri sukėlė grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei.

Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 03V-1127 „Dėl gyvūnų laikymo Elektrėnų savivaldybės teritorijoje gyvenamosiose vietovėse“ patvirtintų taisyklių 6 punkte nurodyti, reikalavimai privalomi gyvūnų laikytojams, šio straipsnio 6.7 punkte nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Tų pačių taisyklių 91 punkte nurodyta, kad šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo.

Patikrinus byloje esančią medžiagą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padaryta išvada, kad D. Ž. už ATPK 110 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą administracinėn atsakomybėn patraukta pagrįstai. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai, o būtent:

Šalies argumentai

1) M. C. paaiškinime bei bylos nagrinėjimo metu teisme duoti parodymai, kad įvykio vakarą jai išėjus pasivaikščioti su G. K. ir savo šunimi, juos užpuolė kaimynų šuo, kuris nuolat laksto nepririštas. Nurodė, kad juos užpuolęs kaimynų šuo buvo be pavadėlio ir antsnukio, urzgė ir puolė jos šunį. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad kartu su ja ėjusio draugo prašė, jog jis nuvytų šunį, tačiau šuo nesitraukė, ėjo iš paskos, tuomet ji iškvietė policiją. Nurodė, kad tuo metu kai atvyko policija (maždaug po 10 min) šuo jau buvo nubėgęs. M. C. užtikrintai nurodė, kad ją išgąsdino baltas su pilkomis dėmėmis nemažas šuo, kuris priklauso D. Ž.. Taip pat nurodė, jog šį įvykį matė kaimynė A. Parodžius byloje esančią D. Ž. šuns nuotrauką, patvirtino, jog ją išgąsdino būtent šis šuo (b.l.28, 19, 21,71-73);

2) Liudytojas G. K. savo paaiškinime bei bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog įvykio vakarą jis drauge su M. C. vedžiojo jos šunį, kai prie jų pribėgo kitas šuo (šviesus su tamsiomis dėmėmis) ir puolė jų vedžiojamą šunį. Liudytojas nurodė, kad jo draugė išsigando ir skambino policijai, o jis bandė šunį nuvyti. Teigė, kad kai atvažiavo policija, šuo jau buvo nubėgęs. Liudytojas patvirtino, kad byloje esanti šuns nuotrauka yra D. Ž. priklausantis šuo, kuris išgąsdino jo draugę (b.l.22, 28,71-73);

3) Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiasis patrulis liudytojas E. P. tarnybiniame pranešime bei bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad 2016 m. balandžio 7 d. 19.45 val. dirbdamas patruliu gavo pranešimą, jog pranešėją užpuolė kaimynų šuo. Nuvykus į įvykio vietą užpuolusio šuns nerado, tačiau pareiškėja M. C. atrodė išsigandusi, paaiškino, jog ją užpuolė kaimynės D. Ž. šuo, kuris pastoviai būna nepririštas ir ją užpuola jau ne pirmą kartą, o ji į prašymus pririšti šunį kaimynė nereaguoja (b.l.20, 80-1);

4) Liudytoja V. A. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog prisimena įvykį. Paaiškino, kad ji pro langą matė praeinant M. C. su vaikinu, kurie vedėsi savo šunį. Liudytoja nurodė, kad vėliau ji išgirdo triukšmą, M. C. riksmą, šunų lojimą, urzgimą ir priėjusi prie lango pamatė, kad D. Ž. šuo užpuolė M. C., kuri šaukė ir slėpėsi už savo draugo. Liudytoja nurodė, kad išgąsdinęs M. C. šuo bėgiojo be antsnukio, baltas su juodu, tokių daugiau gatvėje nėra, todėl ji atpažinusi, kad tai D. Ž. šuo. Nurodė, kad šis D. Ž. šuo dažnai būna nepririštas bėgioja po gatvę. Parodžius byloje esančią D. Ž. šuns nuotrauką, nurodė, jog, jos manymu, tai tas pats šuo, kuris užpuolė M. C. (b.l.80-81);

5) Liudytoja R. Z. teismo posėdžio metu nurodė, jog įvykio dieną ji buvo namuose, kai dukterėčia su draugu išėjo pasivaikščioti, o grįžusi išsigandusi pasakojo, jog ją buvo užpuolęs Žymantų šuo. Liudytoja paaiškino, kad dukterėčia grįžo išsigandusi, jai drebėjo rankos. Nurodė, jog ir anksčiau yra buvę tokie atvejai ir ją pačią buvo užpuolęs D. Ž. šuo. Teigė, jog kaime panašių šunų nėra ir D. Ž. šuns nebūtų įmanoma supainioti su kitais šunimis (b.l.72-73).

Patikrinus byloje esančius duomenis nėra jokio pagrindo abejoti apklaustų nukentėjusiosios M. C., liudytojų – G. K., E. P., V. A. bei R. Z. duotų parodymų teisingumu. Nors nubaustoji savo apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusiosios M. C. ir liudytojo G. K. parodymai nėra nuoseklūs, tačiau patikrinus byloje esančius duomenis esminių neatitikimų ankščiau nurodytų asmenų parodymuose nenustatyta. Apeliantės nurodytos aplinkybės, jog nesutampa šių asmenų parodymai dėl vietos ir laiko, kur ir kada jie būdami pranešė apie įvykį policijos pareigūnams neturi įtakos apeliantės veiksmų kvalifikavimui dėl nepririšto šuns nepriežiūros ir dėl to kilusių padarinių, kadangi ir įvykio vieta ir pranešimo policijai laikas dėl įvykio skiriasi labai nežymiai. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų M. C. ir G. K. parodymai iš esmės yra nuoseklūs, sutampantys, proceso metu nenustatytos jokios priežastys, rodančios, kad jie galėtų būti suinteresuoti bylos baigtimi, teikti apie nagrinėjamas byloje aplinkybes neteisingą informaciją.

Nors apeliantės skunde nurodoma, kad tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent jos šuo išgąsdino M. C. byloje nėra, tačiau šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju administracinis teisės pažeidimas pasireiškė teisinės pareigos nevykdymu, t.y. nubaustoji nesilaikė Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 03v-1127 „Dėl gyvūnų laikymo Elektrėnų savivaldybės teritorijoje gyvenamosiose vietovėse“ patvirtintų taisyklių 6.7. bei 91 punktuose nustatytų reikalavimų, neužtikrino, kad jos laikomas šuo nesukeltų grėsmės kitų asmenų ramybei, turtui, sveikatai ar gyvybei. Kitaip tariant D. Ž. neveikimas, sukėlė padarinius, t.y. jos laikomas šuo ne tik lakstė be pavadėlio ir antsnukio, bet ir išgąsdino M. C.. Pažymėtina, kad tarp nubaustosios veikos ir padarinių yra akivaizdus priežastinis ryšys, kadangi D. Ž. laikomas šuo lakstė nepririštas ir sukėlė grėsmę nukentėjusiosios M. C. bei jos vedžiojamo šuns, sveikatai ir gyvybei. M. C. patyrė išgąstį bei neigiamas emocijas (šį faktą patvirtino liudytojai G. K., E. P. bei R. Z.). Konstatuotina, kad ATPK 110 straipsnio 4 dalies nuostatos bei Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 03v-1127 „Dėl gyvūnų laikymo Elektrėnų savivaldybės teritorijoje gyvenamosiose vietovėse“ patvirtintų taisyklių 6.7. punkto bei 91 punkto reikalavimai, numato administracinę atsakomybę ne už žalos atsiradimą, o už grėsmės žalai atsirasti sukėlimą.

Atmestinas kaip nepagrįstas D. Ž. apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusiąją išgąsdino ne jos, o atklydęs svetimas šuo, kadangi šis teiginys prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

Žemesnės instancijos teismas

Sutiktina su apylinkės teismo įrodymų vertinimu bei sprendimu kritiškai vertinti D. Ž. sutuoktinio R. Ž. bei A. Ž. parodymus kaip asmenų suinteresuotų bylos baigtimi.

Šalies argumentai

Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusioji savo pirminiame pareiškime, Elektrėnų savivaldos tarybos Administracinės komisijos posėdyje bei bylos nagrinėjimo teisme metu painiojosi nurodydama skirtingus duomenis apie šuns išvaizdą, nelaikyti reikšminga, kadangi apibūdindama šuns išvaizdą nukentėjusioji davė paaiškinimus su nežymiais netikslumais, kurie nesudaro pagrindo abejoti jos duotų parodymų patikimumu, tuo labiau, kad parodžius byloje esančią D. Ž. šuns nuotrauką, pastaroji patvirtino, jog ją išgąsdino būtent šis šuo.

Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės skundo argumentas, kad R. Z. parodymai turi būti vertintini kaip nepatikimi, kadangi ji yra nukentėjusiosios šeimos narys, be to, ji pati įvykio nematė. Kaip matyti iš apylinkės teismo motyvų, apylinkės teismas vertindamas pastarosios liudytojos parodymus juos vertino tik toje apimtyje, kurioje jie suteikia informacijos dėl nukentėjusios išgąsčio bei būsenos po įvykio, todėl šiuos parodymus vertinti kritiškai ir jais nesivadovauti teismas neturėjo jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus byloje surinktus duomenis konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta ar buvo netinkamai individualizuota. Paskirtoji nuobauda yra tinkama įgyvendinant tiek nubaudimo, tiek prevencinius tikslus. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant įstatyme numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, skundžiama Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

D. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras ŠumskasNuorašas tikras: Artūras ŠumskasTeisėjas