Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. Ž. skundą dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2016-05-24 nutarimo Nr. SAVAD-42N-61644267-16/AkN-35 admistracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. Ž. skundu prašo panaikinti Elektrėnų savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2016-05-24 nutarimą Nr. SAVAD-42N-61644267-16/AkN-35 administracinio teisės pažeidimo byloje (toliau – nutarimas), nes byloje nėra įrodyta, kad tai jos šuo išgąsdino M. C.. Teigia, kad M. C. šunis galėjo supainioti, kadangi daug palaidų šunų atbėga ir išbėga iš jos kiemo.

Elektrėnų savivaldybės tarybos Administracinė komisija atsiliepime į skundą ir jos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad palaiko atsiliepimo argumentus, prašė skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas D. Ž. buvo surašytas dėl to, kad 2016-04-07, apie 18.00 val. D. Ž. šuo, Elektrėnų sav., Semeliškių mst., Basanavičiaus g., lakstydamas palaidas be pavadėlio ir antsnukio, pribėgo prie gatve einančių M. C. ir G. K., ant jų lojo ir urzgė, taip juos išgąsdindamas, tuo sukėlė grėsmę žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai, bei pažeidė kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Šiais veiksmais D. Ž. pažeidė Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 03v-1127 „Dėl gyvūnų laikymo Elektrėnų savivaldybės teritorijoje gyvenamosiose vietovėse“ patvirtintų taisyklių II skirsnio 6.7. p. bei VIII skirsnio 91 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 str. 4 d. Nurodė, kad apklaustų liudytojų ir M. C. parodymais įrodyta, jog šuo išgąsdino nukentėjusiąją M. C., ji dėl to parašė pareiškimą policijai, todėl nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra pagrindo.

Skundas atmetamas.

2016-05-02 D. Ž. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau - protokolas) dėl to, kad 2016-04-07, apie 18.00 val. D. Ž. šuo, Elektrėnų sav., Semeliškių mst., Basanavičiaus g., lakstydamas palaidas be pavadėlio ir antsnukio, pribėgo prie gatve einančių M. C. ir G. K., ant jų lojo ir urzgė, taip juos išgąsdindamas, tuo sukėlė grėsmę žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai, bei pažeidė kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Šiais veiksmais D. Ž. pažeidė Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 03v-1127 „Dėl gyvūnų laikymo Elektrėnų savivaldybės teritorijoje gyvenamosiose vietovėse“ patvirtintų taisyklių II skirsnio 6.7. p. bei VIII skirsnio 91 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 4 d.

D. Ž. Elektrėnų savivaldybės tarybos Administracinės komisijos komisijos 2016-05-24 nutarimu Nr. SAVAD-42N-61644267-16/AkN-35 pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 4 d., už kurį jai paskirta administracinė nuobauda – 65 Eur bauda (b.l. 5-8).

Teismas, nagrinėdamas bylą pagal skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, išreikalavęs bylos medžiagą, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. Ž. teismo posėdyje nurodė, jog nesutinka su priimtu nutarimu, nes byloje nėra įrodyta, kad tai jos šuo išgąsdino M. C.. Teigė, kad M. C. šunis galėjo supainioti, kadangi daug palaidų šunų atbėga ir išbėga iš jos kiemo. Nurodė, kad 2016-04-07 apie 18.00 val. ji su vyru ir vaikais buvo namuose, todėl prisimintų, jeigu šuo būtų buvęs nutrūkęs. Teigė, jog šuo nebuvo nufotografuotas, policijos pareigūnai tą vakrą nebuvo atvykę į jų kiemą, todėl byloje nėra teisioginių įrodymų, kad M. C. išgąsdino jos šuo. Nurodė, kad M. C. apskundė ją, kadangi nori jai atkeršyti už tai, kad kažkada žiemą ji buvo iškvietusi policiją, kuomet jų šeima naktį švęsdami labia garsiai triukšmavo. Teigė, jog anksčiau žiemą ar pavasarį būdavo, kad šunys išlysdavo pro tvorą ir pabėgdavo. Pažymėjo, jog jos šuo yra neveislinis. D. Ž. teigė, kad M. C. niekada nesikreipė nei į vieną jos šeimos narį dėl to, kad ją išgąsdino ar buvo atitrūkęs jos šuo.

Nukentėjusioji M. C. duodama parodymus teismo posėdžio metu nurodė, jog įvykio vakarą ji išėjo su draugu G. K. pasivaikščioti ir išvedė su uždėtu antkakliu savo šunį. Išėjus iš kiemo, ties (duomenys neskelbtini) iš priekio atbėgo D. Ž. šuo, kuris buvo palaidas, be pavadėlio ir antsnukio, ir pradėjo urgzti bei pulti jos šunį. Ji paskambinusi policijai ir draugo paprašiusi, kad nuvytų šunį, tačiau šuo nesitraukė, ėjo iš paskos. Kai jie priėjo prie mokyklos, maždaug už 10 min. atvažiavo policija, tuo metu šuo jau buvo nubėgęs.Teigė, kad D. Ž. šuo ne pirmą kartą laksto palaidas, o ji šunis pažįsta. Kategoriškai teigė, jog ją išgąsdinęs šuo, kuris buvo nemažas, baltas su pilkomis dėmėmis, ir kuris urzgė, ėjo link jos, buvo D. Ž. šuo. Nurodė, kad įvykį dar mate kamynė A.. Parodžius byloje esančią D. Ž. šuns nuotrauką (b.l. 28), patvirtino, jog ją išgąsdino būtent tas šuo.

Liudytojas G. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog įvykio vakarą jis drauge M. C. vedžiojo jos šunį, kai prie jų pribėgo kitas šuo ir puolė jų vedžiojamą šunį. Atbėgęs šuo buvo baltas su juodomis dėmėmis ir draugė jam pasakiusi, jog tai D. Ž. šuo. Nurodė, kad jo draugė išsigando ir skambino policijai, o jis bandė šunį nuvyti. Teigė, kad kai atvažiavo policija, šuo jau buvo nubėgęs. Parodžius byloje esančią D. Ž. šuns nuotrauką (b.l. 28), patvirtino, jog jo draugę M. C. išgąsdino būtent tas šuo.

Liudytoja R. Z. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra kaimynė, jos santykiai su D. Ž. neautralūs. Teigė, jog įvykio dieną ji buvo namuose, kai dukterėčia su draugu išėjo pasivaikščioti ir grįžusi išsigandusi papasakojo, jog ją buvo užpuolęs Žymantų šuo. Dukterėčia papasakojo, jog ėjo keliu, kai nuo Žymantų kiemo atbėgo šuo, kuris puolė link jų šunio, jie jį nuvijo, pranešė policijai apie įvykį ir parašė pareiškimą. Teigė, jog dukterėčia grįžo išsigandusi, jai drebėjo rankos. Nurodė, jog ir anksčiau yra buvę tokie atvejai ir ją pačią buvo užpuolęs D. Ž. šuo. Teigė, jog kaime panašių šunų nėra ir D. Ž. šuns nebūtų įmanoma supainioti su kitais šunimis.

Liudytojas R. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016-04-17 po projekto vežiojo įrangą, apie pietus darbus baigė ir nuo pietų buvo namuose, dirbo su dokumentais. Nurodė, jog joks šuo minėtą popietę nebuvo atitrūkęs ir kiek jis žino, jų šunys niekada nebuvo atitrūkę.

Liudytoja A. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, jog 2016-04-07 iki 18.00 val. vežiojo daiktus po projekto, o tada buvo namuose ir su namiškiais aptarinėjo projekto rezultatus. Nurodė, jog jų šuo minėtą dieną buvo pririštas prie būdos ir nebuvo atitrūkęs. Teigė, jog kai buvo mažiukas, šuo kartais pabėgdavo, tačiau iš kiemo neišbėgdavo. Teigė, jog jų kieme dažnai būna visokių šunų.

Liudytojas E. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016-04-07 dirbo patruliu, kai gavo pranešimą, jog pranešėją užpuolė kaimynų šuo. Nuvykus į įvykio vietą užpuolusio šuns jau nebebuvo, tačiau pareiškėja M. C., kuri atrodė išsigandusi ir nerami, paaiškino, jog ją užpuolė kaimynės D. Ž. šuo, kuris pastoviai laksto palaidas, o ji į prašymus pririšti šunį nereaguoja. Teigė, kad jie pravažiavo gatve ieškodami palaido šuns, tačiau jo nerado, pas D. Ž. į kiemą atvažiavę nebuvo.

Liudytoja V. A. teismo posėdžio metu nurodė, jog tiek M. C., tiek D. Ž. pažįsta, jos yra kaimynės, santykiai su jomis normalūs, nėra nei su viena susipykusi. Nurodė, kad tikslios datos neprisimena, tačiau įvykį prisimena. Ji sėdėjo virtuvėje ir skaitė, kai pro langą pamatė praeinant M. C. su vaikinu, kurie vedėsi savo šunį. Po to ji išgirdo triukšmą, M. C. riksmą, šunų lojimą, urzgimą ir priėjusi prie lango pamatė, kad D. Ž. šuo užpuolė M. C., kuri šaukė ir slėpėsi už savo draugo. Išgąsdinęs M. C. šuo buvo palaidas, be antsnukio, nemažas, baltas su juodu, tokių daugiau gatvėje nėra, todėl ji atpažinusi, kad tai D. Ž. šuo. Nurodė, kad šis D. Ž. šuo dažnai bėgioja po gatvę palaidas. Parodžius byloje esančią D. Ž. šuns nuotrauką (b.l. 28), nurodė, jog nuotrauka nėra labai kokybiška, tačiau joje panašu, kad yra D. Ž. šuo.

ATPK 110 str. 4 d. numato administracinę atsakomybę už šio straipsnio pirmoje dalyje numatytą veiką, sukėlusią grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei. ATPK 110 str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimą.

Ši norma yra blanketinė nukreipianti į Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 03v-1127 „Dėl gyvūnų laikymo Elektrėnų savivaldybės teritorijoje gyvenamosiose vietovėse“ patvirtintas taisykles. Minėtų taisyklių 6.7. p. nurodyta, jog gyvūno laikytojas turi užtikrinti, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Minėtų taisyklių VIII skirsnio 91 p. yra numatyta, kad kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. Ž. jai inkriminuojamą pažeidimą neigia, teigdama, kad byloje nėra įrodyta, kad tai jos šuo išgąsdino nukentėjusiąją M. C., kad pastaroji šunis galėjo supainioti, kadangi daug palaidų šunų atbėga ir išbėga iš jos kiemo. Taip pat nurodė, kad 2016-04-07 apie 18.00 val. ji su vyru ir vaikais buvo namuose, todėl būtų pastebėjusi, jeigu šuo būtų atitrūkęs. Teigė, jog šuo nebuvo nufotografuotas, policijos pareigūnai tą vakarą nebuvo atvykę į jų kiemą, todėl byloje nėra teisioginių įrodymų, kad M. C. išgąsdino jos šuo. Nurodė, kad M. C. apskundė ją, kadangi nori jai atkeršyti už tai, kad kažkada žiemą ji buvo iškvietusi policiją, kuomet jų šeima naktį švęsdami labia garsiai triukšmavo

Pagal ATPK 256 str. nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, jog ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, kaip ne kartą yra pabrėžta susiformavusioje teismų praktikoje, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (LVAT bylų Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009, N575-61/2010 ir kt.).

Visų pirma pažymėtina, kad nukentėjusioji M. C. tiek 2016-04-07 pareiškime (b. l. 19), tiek 2016-04-14 rašytame paaiškinime (b.l. 21), tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016-04-07 ji išėjo su draugu G. K. pasivaikščioti ir išvedė su uždėtu antkakliu savo šunį, kai juos ties (duomenys neskelbtini) užpuolė D. Ž. šuo, kuris buvo palaidas ir pradėjo urgzti bei pulti jos šunį. Ji paskambinusi policijai ir draugo paprašiusi, kad nuvytų šunį, tačiau šuo nesitraukė, ėjo iš paskos. Kai jie priėjo prie mokyklos, maždaug už 10 min. atvažiavo policija, tačiau tuo metu šuo jau buvo nubėgęs.Teigė, kad D. Ž. šuo ne vieną kartą lakstė palaidas, ji prašiusi D. Ž. šunį pririšti, tačiau ji į prašymus nereagavusi. Kategoriškai teigė, jog ją išgąsdinęs šuo, kuris buvo nemažas, baltas su pilkomis dėmėmis, ir kuris urzgė, ėjo link jos, buvo D. Ž. šuo.

Nors D. Ž. savo skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusioji M. C. šunis galėjo supainioti, kadangi daug palaidų šunų atbėga ir išbėga iš jos kiemo, tačiau tai, kad M. C. išgąsdino palaidas ir be antsnukio išbėgęs būtent D. Ž. šuo teismo posėdžio metu patvirtino tiek liudytoju apklaustas ir iš pateiktos nuotraukos šunį atpažinęs įvykio vietoje buvęs G. K., tiek įvykį mačiusi liudytoja apklausta V. A., kuri duodama parodymus teisme kategoriškai nurodė, kad įvykio dieną išgirdusi M. C. riksmą, šunų lojimą, urzgimą ir priėjusi prie lango pamatė, kad D. Ž. šuo užpuolė M. C., kuri šaukė ir slėpėsi už savo draugo. Teigė, kad išgąsdinęs M. C. šuo buvo palaidas, be antsnukio, nemažas, baltas su juodu, tokių daugiau gatvėje nėra, todėl ji atpažinusi, kad tai D. Ž. šuo. Nurodė, kad šis D. Ž. šuo dažnai bėgioja po gatvę palaidas.

Be to, tai, kad M. C. išgąsdino būtent D. Ž. šuo teismo posėdžio metu patvirtino nors ir įvykio tiesiogiai nematę, tačiau iš karto po įvykio su nukentėjusiąja bendravę tiek liudytoju apklaustas policijos pareigūnas E. P., tiek liudytoja apklausta nukentėjusiosios teta R. Z..

Taigi, teismas pažymi, kad nukentėjusiosios pareiškime, paaiškinime ir parodymu metu nurodytos įvykio aplinkybės sutampa tarpusavyje bei atitinka byloje nustatytas faktines įvykio aplinkybes, jos nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino ir liudytojais apklausti G. K., R. Z., E. P. bei V. A., todėl teismas neturi pagrindo paminėtų įrodymų vertinti nepatikimais. Be to, teismas pažymi, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusioji ar minėti liudytojai galėtų apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kadangi tiek nukentėjusioji, tiek liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, kad iki įvykio jų santykiai su D. Ž. buvo normalūs, neautralūs, jie nebuvo susipykę. Nors D. Ž. teigė, kad M. C. apskundė ją, kadangi nori jai atkeršyti už tai, kad kažkada žiemą ji buvo iškvietusi policiją, kuomet jų šeima naktį švęsdami labia garsiai triukšmavo, tačiau teismas tokią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įvykio versiją vertina kaip neįtikinamą, be to D. Ž. nepateikė teismui ir šią jos nurodytą apskundimo priežastį galinčių patvirtinti įrodymų.

Teismas pažymi, kad minėti liudytojai teisme buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų duomenų teikimą, todėl netikėti šių liudytojų parodymų teisingumu teismas neturi jokio pagrindo, juolab, jog šių liudytojų parodymai esminėse detalėse sutampa su nukentėjusiosios parodymais bei kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis.

Nors tiek paaiškinime, tiek duodama parodymus teisme D. Ž. nurodė, jog 2016-04-07 apie 18.00 val. ji su vyru ir vaikais buvo namuose, todėl prisimintų, jeigu šuo būtų buvęs nutrūkęs ir pabėgęs, tačiau šuo nebuvo nutrūkęs, o šią įvykio versiją patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytojais apklausti R. Ž. ir A. Ž., tačiau minėtus liudytojų ir D. Ž. parodymus teismas vertina kritiškai. Pažymėtina, kad nors D. Ž. nurodė, kad 2016-04-07 po projekto jie vežiojo įrangą, dokumentus ir namo grįžo apie 16.00 val., todėl žino, kad jų šuo apie 18.00 val. nebuvo atitrūkęs, tačiau liudytoju apklaustas R. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, jog daiktus baigė vežioti apie pietus ir tada dirbo namuose, o liudytoja apklausta A. Ž. nurodė, jog daiktus vežiojo visą dieną iki 18.00 val., ir tik tada visi grįžo namo. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir minėtų liudytojų parodymai dėl jų grįžimo namo laiko nesutampa kaip ir nesutampa parodymai dėl to, ar anskčiau jų šuo buvo atitrūkęs, kadangi D. Ž. nurodė, kad anksčiau žiemą ar pavasarį būdavo atvejų kai šuo atitrūkdavo ir pabėgdavo, A. Ž. nurodė, jog kai buvo mažiukas, šuo kartais atitrūkdavo, tačiau iš kiemo neišbėgdavo, o R. Ž. nurodė, jog jų šunys niekada nebuvo atitrūkę ir pabėgę. Minėti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojų parodymų prieštaravimai leidžia teismui minėtų liudytojų parodymus vertinti kaip nepatikimus, juolab, kad minėti liudytojai yra D. Ž. šeimos nariai ir yra suinteresuoti asmenys byloje.

Taigi, nurodytų įrodymų analizė leidžia teismui D. Ž. nurodytą įvykio versiją vertinti kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, kadangi jos nurodytą įvykio versiją paneigia kitų byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio 2016 m. balandžio 7 d. tarnybinis pranešimas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio 2016 m. balandžio 26 d. tarnybinis pranešimas, M. C., 2016 m. balandžio 7 d. pareiškimas, M. C. 2016 m. balandžio 14 d. paaiškinimas ir parodymai teisme, G. K. 2016 m. balandžio 25 d. paaiškiniams ir parodymai teisme, R. Z. 2016 m. balandžio 22 d. paaiškinimas ir parodymai teisme, l iudytojų E. P. ir V. A. parodymai teisme, fotonuotraukos.

Nors pažeidėja nurodo, jog byloje nebuvo surinkta tiesioginių įrodymų, patvirtinančių jog nukentėjusiąją M. C. užpuolė būtent jos šuo, tai yra M. C. nenufotografavo ją užpuolusio šuns, tačiau teismas pažymi, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, todėl ir nagrinėjamu atveju nustatant pažeidėjos kaltę buvo remtasi ne tik nukentėjusios paaiškinimais, tačiau ir kitais faktiniais duomenimis, ir būtent visų byloje faktinių duomenų pagrindas leidžia teismui daryti priešingą išvadą, nei nurodo pažeidėja.

Teismas pažymi, jog liudytojas G. K. duodamas parodymus teismo posėdžio metu nurodė, jog jis asmeniškai jų vedžiojamą šunį puolusio šuns neišsigando, jis nerašė ir pareiškimo policijai, todėl teismas iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir ginčijamo nutarimo šalina nurodytą aplinkybę, jog 2016-04-07, apie 18.00 val. D. Ž. šuo, Elektrėnų sav., Semeliškių mst., Basanavičiaus g., lakstydamas palaidas be pavadėlio ir antsnukio išgąsdino G. K..

Tokiu būdu byloje nustatyta, kad 2016-04-07, apie 18.00 val. D. Ž. šuo, Elektrėnų sav., Semeliškių mst., Basanavičiaus g., lakstydamas palaidas be pavadėlio ir antsnukio, pribėgo prie gatve einančių M. C. ir G. K., ant jų lojo ir urzgė, taip M. C. išgąsdindamas, tuo sukėlė grėsmę žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai, bei pažeidė kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Šiais veiksmais D. Ž. pažeidė Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 03v-1127 „Dėl gyvūnų laikymo Elektrėnų savivaldybės teritorijoje gyvenamosiose vietovėse“ patvirtintų taisyklių II skirsnio 6.7. p. bei VIII skirsnio 91 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 4 d.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad D. Ž. veika atitinka ATPK 110 str. 4 d. numatyto pažeidimo sudėtį.

ATPK 30² str. nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ATPK 110 str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo 57 iki 115 Eur su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Taigi, byloje D. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra (pažeidėjas kaltės nepripažino). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje taip pat nenuatstyta, todėl jai paskrtas ATPK 110 str. 4 d. sankcijoje numatytos baudos dydis atitinka administracinių nuobaudų skyrimo tvarką, kaip tai numato ATPK 30² straipnis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, D. Ž. skundas atmestinas, o Elektrėnų savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2016-05-24 nutarimas Nr. SAVAD-42N-61644267-16/AkN-35 administracinio teisės pažeidimo byloje paliekmas nepakeistas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-302 straipsniais, teismas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą atmesti.

Elektrėnų savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2016-05-24 nutarimą Nr. SAVAD-42N-61644267-16/AkN-35 administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.