Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-917-505/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-12-22
Bylos Nr.: I-917-505/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-02648-2016-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Daina Kukalienė
Pareiškėjas: V. M.
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos
Advokatai: Eglė Grucytė

Kategorijos

7.8Socialinė parama šeimoms, vaikams ir nepasiturintiems gyventojams

Administracinė byla Nr. I-917-505/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02648-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 7.8; (S) 20.2.3.1.;20.2.3.2.;51.5.; 55.1.1.,43.10.

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Vaigai Snieganaitei, Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjai V. M.,pareiškėjos atstovei advokatei Eglei Grucytei, įgaliotam atstovui R. M.,

atsakovo Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Aušrai Barauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. M. patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę išmokėti pareiškėjai V. M. 918,00 Eur socialinę pašalpą; 2) priteisti pareiškėjai V. M. iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 1478,54 Eur turtinės žalos atlyginimui; 3) priteisti V. M. iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui (2 t., b. l. 31-36).

Pareiškėja patikslintame skunde ir jos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja augina mažametę dukrą M. M., gimusią (duomenys neskelbtini) , todėl remiantis LR Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatomis, pareiškėja bei jos mažametė dukra, turi teisę gauti socialinę paramą.

Šio Įstatymo 6 straipsnyje yra nurodytos sąlygos, kada bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, tai yra kai bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens, nuosavybės teise turimo turto, nurodyto įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo (6 str. 1 d.). Pažymėjo, kad nei pareiškėja, nei jos mažametė dukra jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktus, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. jokių išmokų iš Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos negavo. Tuo tarpu laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. vasario mėnesio jai buvo skirtos ir mokamos 231,25 Eur socialinės pašalpos pareiškėjai ir mažamečiam vaikui bei 28,50 Eur išmoka vaikui, o nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2016 m. lapkričio mėnesio socialinė pašalpa buvo paskirta tik mažametei dukrai ir buvo mokama išmoka vaikui. Tuo tarpu Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinkantis bent vieną iš šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Tuo tarpu Įstatymo 8 straipsnio 1 punkte, 8 dalyje yra nustatyta, kad asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą, jei jis augina vaiką iki 3 metų.

2016 m. birželio 30 d. atsakovo rašte Nr. 62-5-1546 yra nurodyta, kad pagal pareiškėjos 2016 m. gegužės 11 d. pateiktą prašymą gauti piniginę socialinę paramą, Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 74532 paskyrė socialinę pašalpą nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. tik vaikui, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nėra neišsprendusi klausimo dėl dukters materialinio išlaikymo.

Pabrėžė, kad pareiškėjos mažametės dukters tėvystės klausimas buvo išspręstas dar 2015 m. vasario mėnesį išduodant nepilnametės dukters gimimo liudijimą. O materialinio nepilnametės dukters išlaikymo klausimas buvo sprendžiamas Kauno apylinkės teisme 2016 metais pagal pareiškėjos pateiktą ieškinį.

Žemesnės instancijos teismas

2016 m. lapkričio 23 d. atsakovo raštu Nr. 62-5-2881 pareiškėja buvo informuota, kad socialinė pašalpa buvo paskirta tik vaikui nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., tai yra 9 mėnesius pareiškėjai nebuvo skirta jokia socialinė pašalpa, nepaisant to, kad ji atitiko visus Įstatymo keliamus reikalavimus, t. y. tuo 9 mėnesių laikotarpiu pareiškėja negavo jokių pajamų.

2016 m. vasario 18 d. pareiškėja kreipėsi su prašymu piniginei socialinei pašalpai gauti nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d., nurodydama, kad jos šeimą sudaro trys asmenys - pareiškėja, mažametė dukra ir sugyventinis, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. jokių pajamų, nesusijusių su socialinėmis pašalpomis, neturėjo. 2016 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimu Nr. 63818 pareiškėjai buvo paskirta socialinė pašalpa tik vaikui laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. po 92,50 Eur. Socialinės pašalpos neskyrimo motyvu buvo nurodyta tai, kad pareiškėjos sugyventinis neatliko visuomenei naudingos veiklos, nors 2016 m. vasario 18 d. sutikime jis buvo nurodęs, kad sutinka atlikti visuomenei naudingą veiklą. Šiuo konkrečiu atveju, visiškai nesuvokiama yra atsakovo pozicija neskirti pareiškėjai socialinės pašalpos dėl trečiųjų asmenų savo įsipareigojimų nevykdymo.

Šalies argumentai

2016 m. gegužės 11 d. pareiškėja pateikė dar vieną prašymą piniginei socialinei paramą gauti, prašydama skirti socialinę pašalpą nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. Prašyme nurodė, kad sugyventinis su pareiškėja ir mažamete dukra nebegyvena, nepilnametę dukrą pareiškėja augina viena, jokių pajamų negauna. 2016 m. gegužės 16 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimu Nr. 74532 pareiškėjai buvo skirta socialinė pašalpa nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. po 87,75 Eur tik vaikui. Pateikus prašymą skirti socialinę pašalpą 2016 m. rugpjūčio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimu Nr. 86197 pareiškėjai buvo skirta socialinė pašalpa nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 1 d. po 94,40 Eur tik vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėjo, kad paties atsakovo konkliudentiniai veiksmai patvirtina faktus, kad socialinė pašalpa pareiškėjai teisėtai priklauso, t. y. laikotarpiu iki 2016 m. kovo 1 d. socialinė pašalpa pareiškėjai buvo mokama, o nuo 2016 m. gruodžio 1 d. jai vėl buvo paskirta socialinė pašalpa. Tad šie atsakovo veiksmai, įvertinus faktines aplinkybes, kad pareiškėjos turtinė padėtis nepakito per visą laikotarpį, tai yra jokio turto ji neįgijo ir nepardavė, jokių pajamų negavo, patvirtina faktus, kad visus 9 mėnesius pareiškėjai priklausė socialinė pašalpa, sudaranti 102,00 Eur.

Neturėdama pakankamai piniginių lėšų pragyvenimui, siekdama, kad mažametė dukra nebadautų, pareiškėja nemokėjo dalies komunalinių mokesčių, susidarė įsiskolinimas 1478,54 Eur, t. y. pareiškėja patyrė turtinę žalą. Pažymėjo, kad prie paties atsakovo pateiktų sprendimų yra pateikti duomenys apie tai, kad atsakovui buvo puikiai žinoma apie susidariusius įsiskolinimus, t. y. paties atsakovo pateiktuose sprendimus yra nurodyta, kad yra susidarę įsiskolinimai už komunalines paslaugas.

Negaudama jokių pajamų, netgi socialinių išmokų 9 mėnesius, pareiškėja buvo priversta gyventi visiškame skurde, neturėjo galimybės nupirkti vaikui visaverčio maisto. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktus, kad pareiškėjai buvo diagnozuotas padidėjęs kraujospūdis, ko pasėkoje ji kreipėsi į Kauno klinikas, dabar nuolat vartoja vaistus nuo padidėjusio kraujospūdžio. Šiuo konkrečiu atveju, pareiškėja su jos nepilnamete dukra privalėjo išgyventi iš šiek tiek virš 100 Eur siekiančių pašalpų laikotarpiu nuo 2016 metų balandžio mėnesio iki 2016 metų lapkričio mėnesio, o tai yra akivaizdūs pareigūnų neteisėti veiksmai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktus, jog pareiškėja buvo gydoma Kauno klinikose, jai yra diagnozuoti sveikatos sutrikimai, tokie kaip depresija, suicidiniai norai. Pabrėžė, kad tokiais savo veiksmais, o tiksliau neveikimu, atsakovas akivaizdžiai negynė valstybės lokaliniais teisės aktais nustatytos prioritetinės nepilnamečio vaiko teisės. Tokiu būdu pareiškėja patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Visus savo patirtus pergyvenimus įvertina 2000,00 Eur suma, kurią ir prašo teismo priteisti iš atsakovo. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė, atstovaujama Kauno miesto savivaldybės administracijos, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į patikslintą skundą (2 t., b. l. 40-47) bei įgaliota atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. vasario 18 d. pareiškėja su prašymu - paraiška piniginei socialinei paramai gauti kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, prašydama skirti socialinę pašalpą nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d., nurodydama, jog jos šeima, kurią sudaro trys asmenys (ji, vyras ir vaikas), 2015 m. lapkričio, gruodžio mėn. ir 2016 m. sausio mėn. pajamų neturėjo. Atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktą prašymą, 2016 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimu Nr. 63818 jai skirta socialinė pašalpa nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. po 92,50 Eur tik vaikui. Pažymėjo, jog apie priimtą sprendimą pareiškėja buvo informuota 2016 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos raštu Nr. 62-5-327, kuriame nurodyta, jog atsižvelgiant į pareiškėjos prašymą, socialinė pašalpa paskirta tik vaikui, kadangi pareiškėjos sugyventinis neatliko visuomenei naudingos veiklos. Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjos sugyventinis 2016 m. vasario 18 d. sutikime nurodė, jog sutinka atlikti visuomenei naudingą veiklą bei yra informuotas, jog vadovaujantis LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatomis, atsisakius šią veiklą atlikti socialinė pašalpa bus skiriama tik vaikui, o kompensacijos bus neteikiamos iki pareigos bus įvykdytos.

Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktas reglamentuoja savivaldybės administracijos teisę teikiant piniginę socialinę paramą, darbingus nedirbančius ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą bendra šio įstatymo nustatyta tvarka arba gaunančius piniginę socialinę paramą, ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti. Visuomenei naudinga veikla - neatlyginamos nedidelės apimties visuomenei naudingos paslaugos, kurias savivaldybės teritorijos gyventojai atlieka bendruomenės labui. Savivaldybė, pasinaudojo jai Įstatymo suteikta teise pareiškėjos sugyventinį pasitelkti visuomenei naudingos veiklos atlikimui, siekdama, kad jaunas ir darbingo amžiaus asmuo, kuris (jo šeima) gauna socialinę paramą, būtų skatinamas aktyviai prisidėti prie bendruomenės gerovės kūrimo, bei didinti darbinę motyvaciją. Tačiau, pareiškėjos sugyventinis Įstatyme numatytos pareigos nevykdė, todėl, savivaldybė neturėjo teisinio pagrindo skirti jam ir pareiškėjai socialinę pašalpą, todėl socialinė pašalpa aukščiau nurodytu savivaldybės administracijos sprendimu buvo paskirta tik vaikui.

Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte imperatyviai nurodyta, jog jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, socialinė pašalpa skirtina tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijos neteiktinos ar nutrauktinas jų teikimas, iki pareigos bus įvykdytos. Įstatymo 25 straipsnio nuostatos reglamentuoja piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigas, viena iš kurių - dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje (Įstatymo 25 str. 6 p.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjai buvo skirta socialinė pašalpa tik vaikui, o kompensacijos neteikiamos iki pareigos bus įvykdytos.

Atkreipė teismo dėmesį, jog pati pareiškėja 2016 m. vasario 18 d. prašyme nurodė bendrai gyvenančius asmenis, pateikė informaciją apie jų pajamas ir turtą, pareiškėjos sugyventinis tiek 2016 m. vasario 18 d. sutikime telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti, tiek 2016 m. vasario 18 d. siuntime atlikti visuomenei naudingą veiklą buvo pasirašytinai informuotas, apie visuomenei naudingos veiklos neatlikimo pasekmes, t. y., jog vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktais, socialinė pašalpa nebus skiriama arba bus skiriama tik vaikui. Bendrai gyvenantys asmenys yra atsakingi vienas už kitą, bendrą buitį, kartu gyvendami siekia vieningų tikslų, pažymėjo, jog Įstatyme imperatyviai nurodyta pareiga atsakovui skaičiuoti bendrai gyvenančių asmenų pajamas ir turtą bendrai, todėl, visiškai nepagrįstai pareiškėja nurodo, jog nėra atsakinga už vieno iš bendrai gyvenančių asmenų savo sugyventinio veiksmus. Pareiškėja nepateikė kitų įrodymų, jeigu po prašymo padavimo bendrai gyvenančių asmenų materialinė padėtis ar kitos aplinkybės pasikeitė. Įstatymo 25 straipsnis reglamentuoja piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigas, viena iš pareigu yra per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui (Įstatymo 25 str. 3 p.). Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, atsakovas vadovavosi galiojančiais teisės aktais, tinkamai vykdė savo pareigas ir visiškai teisėtai skyrė socialinę pašalpą tik vaikui.

2016 m. gegužės 11 d. pareiškėja su prašymu - paraiška piniginei socialinei paramai gauti kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, prašydama skirti socialinę pašalpą nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., nurodydama, jog su sugyventiniu negyvena, šiuo metu augina vaiką viena, išlaikymo vaikui negauna, bei nurodė, jog kreipsis į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo. 2016 m. gegužės 16 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimu Nr. 74532 pareiškėjai skirta socialinė pašalpa nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. po 87,75 Eur tik vaikui. Analogiškas pareiškėjos prašymas buvo pateiktas ir 2016 m. rugpjūčio 2 d., 2016 m. rugpjūčio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimu Nr. 86197 pareiškėjai buvo nuspręsta skirti socialinę pašalpą nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 1 d. po 94,40 Eur tik vaikui.

Pabrėžė, jog Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog auginantys vaikus iki 18 metų nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, ir atitinkantys šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, teisę į piniginę socialinę paramą turi kai yra sudaryta teismo patvirtinta sutartis dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismas priteisia šiam vaikui (įvaikiui) ar šiems vaikams (įvaikiams) išlaikymą, išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą.

Pažymėjo, jog pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, įrodančių jog ji kreipėsi į teismą dėl vaiko materialinio išlaikymo ar kad materialinis išlaikymas yra priteistas iš vaiko tėvo, 2016 m. gegužės 11 d. prašyme nurodydama, jog „artimiausiu metu kreipsiuos į teismą dėl išlaikymo priteisimo“, todėl, Kauno miesto savivaldybės administracija priėmė sprendimą neskirti socialinės pašalpos pareiškėjai, o vadovaujantis aukščiau nurodyta Įstatymo nuostata socialinę pašalpą skirti tik vaikui.

2016 m. birželio 30 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos raštu Nr. 62-5-1546 pareiškėja buvo informuota apie galimybę gauti socialinę pašalpą išimties tvarka, vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 4 punktu. 2015 m. sausio 22 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-14 patvirtintos Piniginės socialinės paramos Kauno miesto savivaldybės nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašo 51.3 punktas numato Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais savivaldybei teisę, remiantis buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte pateiktomis išvadomis ir rekomendacijomis, taip pat Piniginės socialinės paramos skyrimo komisijai pasiūlius, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui skirti socialinę pašalpą, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko materialinio išlaikymo. Vadinasi, atlikus tam tikras procedūras, t. y. patikrinus buities ir gyvenimo sąlygas bei pateikus išvadas/rekomendacijas, taip pat pritarus Piniginės socialinės paramos skyrimo komisijos narių daugumai bei įvertinus kitus surinktus įrodymus ar kitus dokumentus, savivaldybės administracijos direktorius, gali skirti socialinę pašalpą.

Pareiškėja 2016 m. lapkričio 21 d. pateikė prašymą skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas išimties tvarka laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. vasario mėn., kaip jau minėta, pareiškėja prašyme nurodė, jog yra ruošiami dokumentai teismui dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Atsižvelgiant į pareiškėjos prašymą taikyti išimtį ir skirti tiek jai, tiek vaikui socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. vasario 1 d., 2016 m. gruodžio 16 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1 -1835, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos Kauno miesto savivaldybės nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-14 51 punktu bei atsižvelgiant į Piniginės socialinės paramos skyrimo komisijos protokolą, buvo nuspręsta skirti pareiškėjai, 2016 m. lapkričio - 2017 m. sausio mėn. socialinę pašalpą bei būsto šildymo, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir 2016 m. gruodžio 16 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimas Nr. 103465, kuriame nurodyta, jog socialinė pašalpa pareiškėjai ir jos dukrai paskirta nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. vasario 1 d. po 169,92 Eur. Pažymėjo, jog atsakovas atsižvelgdamas į pareiškėjos prašymą bei pasižadėjimą artimiausiu metu pateikti dokumentus teismui dėl vaiko materialinio išlaikymo, pasinaudojo Įstatymo ir Tvarkos aprašo suteikta teise skirti socialinę pašalpą ne tik vaikui, bet ir jo motinai, t. y. pareiškėjai.

Pareiškėja visiškai nepagrįstai ir neteisingai apskaičiuoja prašomą priteisti socialinės pašalpos mėnesinį dydį, teismui nurodydama, jog ginčo laikotarpiu, t. y. 2016 m. kovo - lapkričio mėn. jai priklausė 102 Eur socialinė pašalpos dydis. Pareiškėjos nurodomas socialinės pašalpos dydis neatitinka Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyto reglamentavimo, kadangi, mokamas skirtumas tarp valstybės remiamų pajamų ir asmenų pajamų, ir antram asmeniui valstybės remiamų pajamų dydis yra atitinkamai mažinamas.

Pareiškėja visiškai nepagrįstai nurodo, jog socialinė pašalpa jai nebuvo paskirta 9 mėnesius, t. y. nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. Pažymėjo, jog 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 103465 nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. vasario 1 d. nuspręsta skirti pareiškėjai bei jos dukrai socialinę pašalpą 169,92 Eur. Todėl, atsižvelgiant į šį sprendimą, kuriuo yra paskirta ir išmokėta socialinė pašalpa pareiškėjai bei jos dukrai už 2016 m. lapkričio mėnesį, toks patikslinto skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi, tuo pačiu teisiniu pagrindu, už tą patį laikotarpį, tiems patiems asmenims socialinė pašalpa būtų išmokėta du kartus.

Pareiškėja nurodo, jog neturėdama lėšų pragyvenimui ji nemokėjo dalies komunalinių mokesčių. Taip pat pareiškėjos teigimu, dėl savivaldybės neteisėtai neišmokėtos socialinės pašalpos pareiškėja patyrė žemiau nurodytą turtinę žalą 1478,54 Eur. Pabrėžė, jog, savivaldybė nėra ir negali būti atsakinga už pareiškėjos susidariusius įsiskolinimus už komunalines paslaugas, šios skolos niekaip nesusiję su socialinės pašalpos skyrimo/neskyrimu. Be to, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, t. y. skolos už komunalines paslaugas jau buvo susidarę iki ginčo laikotarpio (iki 2016 m. kovo 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų (nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių socialinės paramos skyrimą), priešingai, nepriekaištingai vykdė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus, priimti sprendimai pareiškėjos bei jos vaiko atžvilgiu yra teisėti ir pagrįsti, apie juos pareiškėja išsamiai ir tinkamai buvo informuota, todėl žala pareiškėjai nebuvo padaryta.

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis; 6.250 straipsnis). Vis dėlto CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žalą atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis)“. Taigi neteisėtu aktu laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą nekyla (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Tokiu būdu pareiškėjos skundas gali būti tenkinamas tik nustačius visas pirmiau nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas. Pareiškėjos teigimu, turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą įtakojo neteisėti atsakovo administraciniai aktai: Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016 m. kovo 2 d. sprendimas Nr. 63818, Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. sprendimas Nr. 74532, Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas Nr. 86197, Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimas Nr. 103465, pažeidžiantys pareiškėjos Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuotą teisę į socialinę pašalpą (jos neskiriant ir mokant neteisingai paskaičiuotą socialinę pašalpą).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjos V. M. patikslinto skundo dalį dėl reikalavimų: panaikinti dalį 2016 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimo Nr. 63818; panaikinti dalį 2016 m. rugpjūčio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimo Nr. 86197; panaikinti dalį 2016 m. gegužės 16 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimo Nr. 74532, kadangi pareiškėja tik skundo reikalavime suformulavo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl skundžiamų aktų panaikinimo, tačiau nepateikė prašymo atnaujinti terminą bei nenurodė termino praleidimo priežasčių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų (apie skundo termino praleidimą ir prašymą jį atnaujinti neužsiminta ir pačiame patikslintame skunde), todėl terminas skundui paduoti neatnaujintas (II t., b. l. 35,36).

Piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau- Įstatymas)(akto redakcija, galiojusi nuo 2015 07 02 iki 2016 09 30).

Įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad piniginės socialinės paramos rūšys yra šios: 1) socialinė pašalpa; 2) būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos. Aptariamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš savivaldybės biudžeto lėšų socialinė parama gali būti skiriama ir kitais atvejais (skiriama vienkartinė pašalpa; apmokama skola už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį, negu šiame įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos šiame įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita). Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 11 16 iki 2016 12 01) 2 dalies 43 punktu išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtas sprendimų dėl papildomos socialinės paramos, socialinių pašalpų ir kompensacijų skyrimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas.

Įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja piniginės socialinės paramos finansavimo šaltinius. Šioje įstatymo normoje nurodyta, kad piniginę socialinę paramą savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja 2016 m. vasario 18 d. su prašymu – paraiška piniginei socialinei paramai gauti Nr. V-6339 13413 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, prašydama skirti socialinę pašalpą nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d., nurodydama, jog jos šeima, kurią sudaro trys asmenys (ji, vyras ir vaikas), 2015 m. lapkričio, gruodžio mėn. ir 2016 m. sausio mėn. pajamų neturėjo (1 t., b. l. 112-116).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. 63818, socialinė pašalpa, kurios dydis 92,50 Eur, pagal pareiškėjos 2016 m. vasario 18 d. pateiktą prašymą – paraišką Nr. 13413, paskirta tik pareiškėjos vaikui- M. M., nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pašalpa pagal pareiškėjos 2016 m. vasario 18 d. pateiktą prašymą – paraišką Nr. 13413, paskirta tik pareiškėjos vaikui, kadangi pareiškėjos sugyventiniui O. S. siūlyta atlikti 40 val. visuomenei naudinga veikla yra neatlikta ir tai patvirtina išrašas apie visuomenei naudingus darbus (I t., b. l. 121).

Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, socialinės pašalpos ir kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki šios pareigos bus įvykdytos.

Pagal Įstatymo 25 straipsnį piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo:1) išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administratorių, gauti teisės aktais nustatytas priklausančias išmokas ir (ar) pašalpas ir kita); 2) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus; 3) per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui; 4) savivaldybės administracijos reikalavimu deklaruoti turimą turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka; 5) sudaryti savivaldybių socialiniams darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą; 6) dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktas reglamentuoja savivaldybės administracijos teisę teikiant piniginę socialinę paramą, darbingus nedirbančius ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą bendra šio įstatymo nustatyta tvarka arba gaunančius piniginę socialinę paramą, ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 patvirtinto Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo 2 punkte nurodyta, jog visuomenei naudinga veikla - neatlyginamos nedidelės apimties visuomenei naudingos paslaugos, kurias savivaldybės teritorijos gyventojai atlieka bendruomenės labui. Savivaldybė, pasinaudojo jai Įstatymo suteikta teise pareiškėjos sugyventinį pasitelkti visuomenei naudingos veiklos atlikimui, siekdama, kad jaunas ir darbingo amžiaus asmuo, kuris (jo šeima) gauna socialinę paramą, būtų skatinamas aktyviai prisidėti prie bendruomenės gerovės kūrimo, bei didinti darbinę motyvaciją. Tačiau, pareiškėjos sugyventinis O. S. Įstatyme numatytos pareigos nevykdė, todėl, savivaldybė neturėjo teisinio pagrindo skirti jam ir pareiškėjai socialinę pašalpą, todėl socialinė pašalpa aukščiau nurodytu savivaldybės administracijos sprendimu buvo paskirta tik vaikui M. M..

Apie Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. 63818 skirtą socialinę pašalpą, kurios dydis 92,50 Eur, pareiškėja V. M. buvo informuota 2016 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos raštu Nr. 62-5-327 „Dėl informacijos“, kuriame nurodyta, jog atsižvelgiant į pareiškėjos prašymą, socialinė pašalpa paskirta tik vaikui, kadangi V. M. sugyventinis O. S. neatliko visuomenei naudingos veiklos. Pažymėtina ir tai, jog O. S. 2016 m. vasario 18 d. sutikime nurodė, jog sutinka atlikti visuomenei naudingą veiklą bei yra informuotas, jog vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, atsisakius šią veiklą atlikti socialinė pašalpa bus skiriama tik vaikui, o kompensacijos bus neteikiamos iki pareigos bus įvykdytos (I t. b. l. 117).

Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, O. S. neatvyko atlikti visuomenei naudingos veiklos iki 2016 m. vasario 25 d., pareiškėja teismui nepateikė tai paneigiančių įrodymų, todėl pripažintina, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2016 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. 63818, socialinę pašalpą, kurios dydis 92,50 Eur, pagal pareiškėjos 2016 m. vasario 18 d. pateiktą prašymą – paraišką Nr. 13413, pagristai ir teisėtai paskyrė tik pareiškėjos vaikui M. M. vadovaudamasis Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktu (Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki pareigos bus įvykdytos ) ir 25 straipsnio 6 punktu (Piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka).

Pareiškėja 2016 m. gegužės 11 d. su prašymu – paraiška piniginei socialinei paramai gauti Nr. V-6339 30946 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, prašydama skirti socialinę pašalpą nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., nurodydama, jog su sugyventiniu negyvena, šiuo metu augina vaiką viena, išlaikymo vaikui negauna, bei nurodė, jog kreipsis į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo (1 t., b. l. 122-128).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 74532 pratęstas socialinės pašalpos (pagrindinės dalies) nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., paskirtos pareiškėjos vaikui, mokėjimas pagal pareiškėjos 2016 m. gegužės 11 d. pateiktą prašymą – paraišką Nr. 30946. Socialinės pašalpos dydis 87,75 Eur per mėnesį (1 t., b. l. 129).

Pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 2 d. su prašymu – paraiška piniginei socialinei paramai gauti Nr. V-6339 45644 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, prašydama skirti socialinę pašalpą nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 1 d. (1 t., b. l. 130-131).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. 86197 pratęstas socialinės pašalpos (pagrindinės dalies) nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 1 d., paskirtos pareiškėjos vaikui, mokėjimas pagal pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 2 d. pateiktą prašymą – paraišką Nr. 45644. Socialinės pašalpos dydis 94,40 Eur per mėnesį (1 t., b. l. 132).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apylinkės teisme išnagrinėjus civilinę bylą Nr.2-1427-429/2007 pagal ieškovės V. M. 2016 m. gruodžio 8 d. pateiktą ieškinį atsakovui O. S. dėl išlaikymo vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, 2017 m. birželio 1 d. nutartimi buvo patvirtinta tarp ieškovės V. M. ir atsakovo O. S. sudaryta taikos sutartis taip: Ieškovė atsisako ieškinio reikalavimų dėl išlaikymo dukrai M. M., gimusiai (duomenys neskelbtini) , įsiskolinimo priteisimo nuo 2016 m. kovo 1 d.; šalys susitaria, kad išlaikymo suma dukrai M. M., gimusiai (duomenys neskelbtini) , nuo 2017 m. gegužės 1 d. sudaro 150 Eur; atsakovas įsipareigoja dukros M. M. išlaikymui 150 Eur kas mėnesį pervesti į ieškovės banko sąskaitą, arba pašto perlaida, arba perduoti į rankas pasirašant pakvitavimą dėl pinigų gavimo iki einamojo mėnesio 25 d. Išlaikymas mokamas iki dukros M. M. pilnametystės. Lėšų tvarkytoja paskiriama motina V. M..

Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog auginantys vaikus iki 18 metų nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, ir atitinkantys šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, teisę į piniginę socialinę paramą turi kai yra sudaryta teismo patvirtinta sutartis dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismas priteisia šiam vaikui (įvaikiui) ar šiems vaikams (įvaikiams) išlaikymą, išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą. Įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numato, jog jeigu šie asmenys nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas, arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas, kompensacijos neskiriamos, o socialinę pašalpą turi teisę gauti tik vaikas. Pažymėtina, jog įstatymo leidėjas numatė pareigą savivaldybėms skirti socialinę paramą tik tada, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes.

Pareiškėja prašymų teikimo metu nepateikė atsakovui jokių dokumentų, įrodančių jog ji kreipėsi į teismą dėl vaiko materialinio išlaikymo, ar kad materialinis išlaikymas yra priteistas iš vaiko tėvo, 2016 m. gegužės 11 d. prašyme nurodydama, jog „artimiausiu metu kreipsiuos į teismą dėl išlaikymo priteisimo“, todėl Kauno miesto savivaldybės administracija priėmė sprendimą neskirti socialinės pašalpos pareiškėjai, o vadovaujantis aukščiau nurodyta Įstatymo nuostata socialinę pašalpą skirti tik vaikui. Pažymėtina ir tai, jog 2016 m. lapkričio 21 d. prašyme piniginei socialinei paramai gauti V. M. nurodė, jog „alimentai nepriteisti, bylą dėl alimentų į teismą ruošiu su savo atstovu“. Vadinasi, pareiškėja minėtuose prašymuose nurodė tik preliminarų į ateitį nukreiptą veiksmą kreiptis į teismą ateityje, pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, jog yra kreipusis dėl vaiko materialinio išlaikymo, todėl, atsakovas, neturėjo teisinio pagrindo priimti kitokius, nei priėmė sprendimus. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog pati pareiškėja nurodė, jog į teismą dėl vaiko materialinio išlaikymo nėra kreipusis, visiškai nepagrįstai patikslintame skunde nurodo, jog atsakovas neatsižvelgė į faktines aplinkybes, kad Kauno apylinkės teisme prašymų pateikimo laikotarpiu civilinė byla dėl išlaikymo nepilnametei dukrai jau buvo nagrinėjama, ir tai paneigia jau minėtos civilinės bylos duomenys dėl ieškinio pateikimo laiko ir taikos sutarties patvirtinimo.

Tokiu būdu pripažintina, kad pareiškėja neįvykdė Įstatymo 25 straipsnyje numatytų pareigų išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administratorių, gauti teisės aktais nustatytas priklausančias išmokas ir (ar) pašalpas ir kita), pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2016 m. birželio 30 d. raštu Nr. 62-5-1546 „Dėl informacijos“, pareiškėja buvo informuota apie galimybę gauti socialinę pašalpą išimties tvarka vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 4 punktu, t. y. patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, savivaldybės administracijai suteikiama teisė savivaldybės tarybos nustatyta tvarka skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą, arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas.

Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu 2015 m. sausio 22 d. Nr. T-14 patvirtintas Piniginės socialinės paramos Kauno miesto savivaldybės nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašas“ (toliau- Aprašas)(I t., b.l.166-181). Aprašo 51.3 numato, kad piniginė socialinė parama Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais remiantis buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte pateiktomis išvadomis ir rekomendacijomis, taip pat Piniginės socialinės paramos skyrimo komisijai pasiūlius, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam asmeniui gali būti skiriama socialinė pašalpą, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko materialinio išlaikymo. Vadinasi, atlikus tam tikras procedūras, t. y. patikrinus buities ir gyvenimo sąlygas bei pateikus išvadas/rekomendacijas, taip pat pritarus Piniginės socialinės paramos skyrimo komisijos narių daugumai bei įvertinus kitus surinktus įrodymus ar kitus dokumentus, savivaldybės administracijos direktorius gali (atsakovo teisė, bet ne pareiga) skirti socialinę pašalpą.

Pareiškėja 2016 m. lapkričio 21 d. pateikė prašymą - paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. D-16812 71012 išimties tvarka laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. vasario mėn., kuriame nurodė, jog yra ruošiami dokumentai teismui dėl išlaikymo vaikui priteisimo (1 t., b. l. 133-138).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 103465, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 4 punktu socialinė pašalpa pareiškėjai ir jos dukrai paskirta nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. vasario 1 d. po 169,92 Eur per mėnesį (1 t., b. l. 139-144).

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 16 d. įsakymu “Dėl socialinės paramos skyrimo nepasiturintiems gyventojams” Nr. A1-1835, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos Kauno miesto savivaldybės nepasiturintiems gyventojams teikimo aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. T-14 „Dėl Piniginės socialinės paramos Kauno miesto savivaldybės nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 51 punktu, atsižvelgdamas į Piniginės socialinės paramos skyrimo komisijos, sudarytos Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. A-942 „Dėl Piniginės socialinės paramos skyrimo komisijos sudarymo ir jos darbo reglamento tvirtinimo“, 2016 m. gruodžio 9 d. protokolą Nr. 62-13-12, pareiškėjai iš piniginei socialinei paramai skirtų lėšų nuo 2016 m. lapkričio mėnesio iki 2017 m. sausio mėnesio skirta būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos (1 t., b. l. 140, 141).

Pareiškėja skunde, tiek jos atstovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad paties atsakovo konkliudentiniai veiksmai patvirtina faktus, kad socialinė pašalpa pareiškėjai teisėtai priklauso, tai yra laikotarpiu iki 2016 m. kovo 01 d., socialinė pašalpa pareiškėjai buvo mokama. O nuo 2016 m. gruodžio 1 d. pareiškėjai vėl buvo paskirta socialinė pašalpa. Tad šie atsakovo veiksmai, įvertinus faktines aplinkybes, kad pareiškėjos turtinė padėtis nepakito per visą laikotarpį, tai yra jokio turto neįgijo ir nepardavė, jokių pajamų negavo, patvirtina faktus, kad visus 9 mėnesius pareiškėjai priklausė socialinė pašalpa, sudaranti 102,00 Eur.

Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims, turintiems teisę ją gauti, taip pat ir tais atvejais, kai socialinė pašalpa skiriama tik vaikui (įvaikiui) sudaro: 1) pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui - 100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį; 2) antram bendrai gyvenančiam asmeniui - 80 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį. Valstybės remiamų pajamų dydis nuo 2015 m. sausio 1 d. yra 102 Eur, kuris yra nustatytas 2014 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 923 „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo“ (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 01 01 iki 2018 01). Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja prašo priteisti turtinę žalą dėl neišmokėtų socialinių pašalpų, kurių mėnesinį dydį teismui nurodo 102 Eur, akivaizdu, jog pareiškėjos nurodomas ir reikalaujamas socialinės pašalpos dydis neatitinka aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatų, kadangi, pirma, mokamas skirtumas tarp valstybės remiamų pajamų ir asmenų pajamų, antra, antram asmeniui valstybės remiamų pajamų dydis yra atitinkamai mažinamas. Tokiu būdu minėtas pareiškėjos skundo argumentas ir reikalavimas pripažintini teisiškai nepagrįstais, jog pareiškėjai už 9 mėnesius priklausė socialinė pašalpa, sudaranti 102,00 Eur, t. y. 918 Eur (102 Eur x 9 mėn.). Esant minėtoms aplinkybės ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę išmokėti pareiškėjai V. M. 918,00 Eur socialinę pašalpą netenkintinas (ABTĮ 56 str.).

Pareiškėja ir jos atstovai bylos nagrinėjimo metu teigė, jog neturėdama pakankamai piniginių lėšų pragyvenimui, siekdama, kad jos mažametė dukra nebadautų, pareiškėja nemokėjo dalies komunalinių mokesčių. Šiai dienai dėl atsakovo neveikimo, neteisėtų sprendimų priėmimo, Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-26489-717/2017 priteisė UAB „Kauno energija“ įsiskolinimą, sudarantį 880,16 Eur, 5,46 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2016 m. spalio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20,00 Eur žyminį mokestį, 1,71 Eur kitų būtinų išlaidų ir 51,43 Eur už teisinę pagalbą. Šis teismo sprendimas buvo atiduotas antstoliui V. K., kurio vykdymo išlaidos sudaro 230,98 Eur. Taip pat AB „Kauno vandenys“ susidaręs įsiskolinimas sudaro 229,85 Eur, kuris buvo priteistas 2017 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2- 13699-475/2017. Viso turtinė žala sudaro l478,54 Eur.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-26489-717/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei V. M., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai ir priteisė akcinei bendrovei „Kauno energija“ iš V. M. 880,16 Eur skolos, 5,46 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. spalio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20,00 Eur žyminio mokesčio, 1,71 Eur kitų būtinų išlaidų ir 51,43 Eur išlaidų už teisinę pagalbą, nes butas, kuriam ieškovė tiekia šilumą, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei o atsakovė su Kauno miesto savivaldybe 2013 m. kovo 15 d. sudarė Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, pagal kurią atsakovei buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) . Kadangi Kauno miesto savivaldybės administracijos įsakymu nuomos sutartis su atsakove buvo nutraukta, tačiau atsakovė liko neatsiskaičiusi su ieškove už suteiktas šilumos paslaugas laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 15 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. Šio sprendimo pagrindu 2017 m. sausio 6 d. išduotas vykdomasis raštas dėl 958,76 Eur skolos ir 37,24 Eur palūkanų išieškojimo, kuris yra pateiktas vykdyti antstoliui V. K., o vykdymo išlaidos yra 230,98 Eur (II t., b. l. 9-12).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-13699-475/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ pareikštą ieškinį atsakovei V. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, 2017 m. birželio 16 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės V. M. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ naudai nuo 2009 m. kovo 16 d. iki 2017 m. sausio 10 d. 229,85 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (229,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. balandžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 21,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes atlikus formalų pateiktų įrodymų – Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo, 2013 m. vasario 19 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl bendrabučio gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) , išnuomojimo V. M. Nr. A1-79, Savivaldybės gyvenamųjų patalpų perdavimo – priėmimo akto, priskaitymų apmokėjimų žiniaraščio, Gyventojų registro tarnybos išrašo, karšto vandens skaitliukų rodmenų, informacijos apie gyventojų skaičių butuose vertinimą bei atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įsiskolinimas visiškai apmokėtas, darė išvadą, kad ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais.

Kaip jau minėta CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3164-438/2016 konstatuota, jog „neteisėtumui, kaip privalomai civilinės atsakomybės sąlygai, konstatuoti turi būti nustatyta, kad valdžios institucijos tarnautojai ar darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos dydį bei priežastinį ryšį tenka pareiškėjams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1560/13, 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-684/13).

Kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių, pareiškėjos galimai patirta turtinė žala, kurią sudaro 1478,54 Eur skola pagal jau minėtus teismų procesinius sprendimus ir dėl jų vykdymo, nėra patirta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (socialinės pašalpos skyrimo/neskyrimo), o ir skolos už suteiktas paslaugas jau buvo susidarę iki ginčo laikotarpio ir jos yra tęstinio pobūdžio (iki 2016 m. kovo 2 d.). Be to, pareiškėjai jau minėtais Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus sprendimais buvo paskirtos socialinės pašalpos, o tai jog jos nėra pakankamos apmokėti paslaugas paslaugų tiekėjams nėra faktinis pagrindas pripažinti sprendimus neteisėtais ir nepagrįstais ar pripažinti, jog pareiškėja patyrė turtinę žalą, nes kaip minėta, Įstatymo tikslas yra tai, jog piniginę socialinę paramą nepasiturintys gyventojai gautų tik tada, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes (Įstatymo 1 str. 1 d.).

Pareiškėja ir jos atstovai bylos nagrinėjimo metu teigė, jog nagrinėjamu atveju, pareiškėja ir jos nepilnametė dukra privalėjo išgyventi iš šiek tiek virš 100 Eur siekiančių pašalpų laikotarpiu nuo 2016 metų balandžio mėnesio iki 2016 metų lapkričio mėnesio. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktus, jog pareiškėja buvo gydoma Kauno klinikose, jai yra diangnozuoti sveikatos sutrikimai, tokie kaip depresija, suicidiniai norai. Akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais, o tiksliau neveikimu atsakovas akivaizdžiai negynė valstybės lokaliniais teisės aktais nustatytos prioritetinės nepilnamečio vaiko teisės. Tokiu būdu pareiškėja patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Visus patirtus išgyvenimus vertina 2000 Eur suma, kurios ir prašo teismo priteisti iš atsakovo.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų (nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių socialinės paramos skyrimą), įvykdė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus, priimti sprendimai pareiškėjos bei jos vaiko atžvilgiu yra teisėti, pagrįsti ir nepanaikinti, apie juos pareiškėja išsamiai ir tinkamai buvo informuota, todėl žala pareiškėjai nebuvo padaryta. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėja neskundė nė vieno iš ginčo laikotarpiu priimtų Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimų, nors tokią teisę turėjo, jeigu manė, jog jie priimti neteisėtai bei nepagrįstai ir pažeidžia jos ar jos nepilnamečio vaiko teises ar teisėtus interesus. Atsakovas, vadovaudamasis teisės aktais, nustatė, jog pareiškėja neatitinka juose numatytų reikalavimų socialinei pašalpai gauti, todėl, laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2016 m. spalio mėn. buvo skirta socialinė pašalpa tik vaikui, o už 2016 m. lapkričio mėn. skirta ir pareiškėjai, ir vaikui. Kadangi, nebuvo jokių neteisėtų veiksmų, nebuvo padaryta jokia turtinė žala, tokiu būdu nebuvo padaryta ir neturtinė žala, todėl, reikalavimas atlyginti 2000 Eur neturtinę žalą yra visiškai nepagrįstas.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

Esant minėtiems argumentams konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėja neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjos skundas dėl įpareigojimo išmokėti socialinę pašalpą, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė į bylą pažymą apie 201,12 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas (2 t., b. l. 50).

Teismas pažymi, jog teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1dalimi, kurioje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos skundas netenkintinas, todėl nepriteistinos patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Daina Kukalienė