- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-08
- Bylos Nr.
- e2YT-7686-1089/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03372-203-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Pareiškėjas
- S. M.
- Suinteresuotas asmuo
- G. M., R. V., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. M., R. V., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje pateiktų procesinių dokumentų esmė
1. Pareiškėja S. M. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio B. M. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti turtą. Pareikštą reikalavimą pareiškėja grindžia tuo, kad po sutuoktinio B. M. mirties likusį turtą (dalį buto (duomenys neskelbtini), dalį žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini)) pareiškėja pradėjo naudoti kaip savą, juo rūpinosi ir prižiūrėjo. Pareiškėja mokėjo už turtą mokesčius, jį remontavo ir tvarkė.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys G. M., R. V. atsiliepimuose į pareiškimą prašo pareiškėjos reikalavimą tenkinti.
3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
4. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
5. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
6. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
7. Išanalizavus pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad pareiškėja S. M. buvo B. M., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė. Nei pareiškėja, nei jos ir B. M. vaikai suinteresuoti asmenys G. M., R. V. nesikreipė į notarą dėl B. M. palikimo priėmimo. Testamentų registre nėra įregistruotų B. M. palikimo priėmimo faktų.
8. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad pareiškėja ir B. M. santuokos, įregistruotos (duomenys neskelbtini), metu įgyjo nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos pateikti mokėjimo čekiai, sąskaitos patvirtina, kad po B. M. mirties ji rūpinosi butu ir kitu turtu, mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius. Pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi gyvenamąją vietą bute (duomenys neskelbtini), ir bute, kaip galima spręsti iš pareiškėjos pateiktų įrodymų, gyvena iki šiol. Aplinkybę, kad būtent pareiškėja po B. M. rūpinosi jam priklausiusiu turtu kaip savo, patvirtino ir liudytoja apklausta S. V.. Pastarieji duomenys pagrindžia, kad pareiškėja su B. M. turtu pradėjo elgtis kaip su savo iškart po velionio mirties (CPK 185 straipsnis).
9. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių nereškia, palikimo priėmimo fakto neginčija.
10. Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja S. M. priėmė palikimą, atsiradusį po B. M. mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai S. M. yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos S. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po palikėjo B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas išduoti pareiškėjai S. M. paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.