Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-03-19 · Civilinė byla Nr. e2-358-464/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-19
Bylos Nr.
e2-358-464/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02681-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Atsakovas
J. J., R. K.
Kategorijos
  • 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-358-464/2015Proceso Nr. 2-55-3-02681-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 106.8.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Toresus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-6560-577/2014 atsisakyta priimti ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Toresus“ ieškinį atsakovams J. J. ir R. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, dėl be pagrindo gautų piniginių lėšų grąžinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl ieškinio rūšinio teismingumo.

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB „Toresus“ 2014-12-09 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams J. J. ir R. K., kuriame prašė pripažinti 2012-02-07 – 2012-02-12 įvykdytus sandorius – UAB „Toresus“ mokėjimus atsakovei J. J., negaliojančiais ir niekiniais, priteisti solidariai iš atsakovų J. J. ir R. K. 400 000 Lt, 5 procentus metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014-12-11 nutartimi ieškovo BUAB „Toresus“ ieškinį atsakovams J. J. ir R. K. atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui. Teismas, vertindamas ginčo teismingumą Vilniaus apygardos teismui, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-11 nutartis c. b. Nr. 3K-3-560/2009, 2012-09-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-401/2012), kad jei nėra nustatoma privalomojo procesinio bendrininkavimo ir kiekvienas iš reikalavimų galėtų būti atskiro ieškinio dalykas, ieškinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvieną ieškovo reikalavimą, nepaisant esančios galimybės ieškovui pasinaudoti procesine teise ir sujungti tarpusavyje susijusius reikalavimus vienoje byloje. Bylos teismingumą tokiu atveju nulemia atskirai kiekvieno savarankiško reikalavimo dydis, bet ne visų savarankiškų reikalavimų suma. Iš pateikto ieškinio turinio teismas sprendė, kad ieškovo siekis yra nuginčyti keturi skirtingus sandorius (202-02-07, 2012-02-08, 2012-02-09 bei 2012-02-11 mokėjimo pavedimus), kurie kiekvienas atskirai galėtų būti atskiro ieškinio reikalavimo dalyku. Ieškovui pareiškus ieškinį, susidedantį iš kelių savarankiškų turtinių reikalavimų, kurių nei vieno suma nėra didesnė nei 150 000 Lt, teismas atsisakė tokius reikalavimus priimti nagrinėti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, pripažinęs, kad šie savarankiški reikalavimai, sujungti kartu arba kiekvienas jų atskirai, nagrinėtini apylinkės teisme pagal atsakovų gyvenamąją vietą, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teisme (CPK 29 str.).

II. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas BUAB „Toresus“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-12-11 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo suformuotomis taisyklėmis, kadangi šios bylos ratio decidendi nesutampa su kasacinio teismo bylomis. Ieškovas reiškia bendrą savarankišką reikalavimą solidariems atsakovams, t. y. 400 000 Lt (115 848 Eur) reikalavimą atsakovei A. J. ir 400 000 Lt (115 848 Eur) reikalavimą atsakovui R. K.. Kiekvienam atsakovui atskirai reiškiamas reikalavimas viršija 150 000 Lt, dėl ko ieškinys yra teismingas Vilniaus apygardos teismui.

2. Ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo R. K. sudaro 400 000 Lt. CPK 33 straipsnio 4 dalis lemia bylos teismingumą Vilniaus apygardos teismui. Teismas nepagrįstai vertino tik reikalavimo atsakovei J. J. sumą.

3. Ieškovui teikti atskirus ieškinius dėl kiekvieno mokėjimo ir po to prašyti juos sujungti į vieną bylą, neatitinka protingumo, civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Juo labiau nelogiškas, neracionalus būtų kiekvieno mokėjimo nagrinėjimas atskiroje byloje.

4. Vilniaus apygardos teismui ieškovas pateikė analogišką ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo, tik reiškiamą kitiems atsakovams, kurį Vilniaus apygardos teismas priėmė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliantas atskirajame skunde kelia ginčo teismingumo klausimą, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai jį išsprendė.

Teismingumas atriboja konkretaus teismo jurisdikcinę kompetenciją nuo kitų teismų, t. y. paskirsto teismų kompetenciją teismų sistemos viduje. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Remiantis CPK 26 straipsniu, galioja bendroji taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šios išimtys yra numatytos CPK 27-28 straipsniuose. Rūšiniam teismingumui teisiškai reikšmingas yra ginčo pobūdis, t. y. ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis), ginčo suma ir ginčo šalys. CPK 27 straipsnio 1 punkte (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1480 redakcija, galiojusi nuo 2011-10-01 iki 2015-01-01) įtvirtinta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šiuo metu galiojanti minėto straipsnio redakcija apygardų teismų kompetencijai priskiria ginčus, kurių ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai penki šimtai eurų, išskyrus minėtas išimtis.

Iš apelianto (ieškovo BUAB „Toresus“, atstovaujamo bankroto administratoriaus) ieškinio turinio matyti, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas atsakovams J. J. ir R. K. dėl 2012-02-07 – 2012-02-11 BUAB „Toresus“ įvykdytų bankinių mokėjimų atsakovei J. J. pripažinimo negaliojančiais ir 400 000 Lt solidaraus žalos atlyginimo. Tačiau teismas, spręsdamas dėl šio ginčo nagrinėjimo priskirtinumo konkrečiam teismui, viena vertus, neatsižvelgė į aplinkybę, kad solidariam atsakovui (privalomas procesinis bendrininkavimas) pareikštas būtent tokio dydžio žalos atlyginimo reikalavimas už jo, kaip buvusio bankrutuojančios įmonės vadovo, fiduciarinių pareigų pažeidimą, neskaidytinas į sudėtines dalis, nes toks išskaidymas akivaizdžiai prieštarautų CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimui, antra vertus, nevisiškai tinkamai identifikavo faktinį atsakovei J. J. pareikšto reikalavimo pagrindą (nepagrįstos išmokos atitinkamu periodu atitinkamomis dalimis, nesant tuo metu jau turinčios finansinių sunkumų įmonės pareigos tokias išmokas jai sumokėti, kas turėjo įtakos paties ieškovo atsiskaitymams su jo kreditoriais), pripažindamas kiekvieną šių mokėjimu savarankišku sandoriu (ieškinio dalyku), kurio teisėtumas galėtų būti išnagrinėtas atskiroje byloje. Pareiškus tokio pobūdžio materialius reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo procesine pozicija, kad ieškinio teismingumą apylinkės teismui šiuo atveju lemia kiekvienas atskirai ginčijamas mokėjimas (t. y. tris kartus po 90 000 Lt ir vieną kartą 40 000 Lt), kuris nesiekia 150 000 Lt (43 500 Eur), o ne jų suminė išraiška.

Pirmosios instancijos teismo klaidingą ieškinio teismingumo vertinimą lėmė neteisingas procesinių nuostatų bei kasacinio teismo suformuotų taisyklių taikymas. Sutiktina su apelianto skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad apelianto ieškinys teismingas apylinkės teismui, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotomis taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-11 nutartis c. b. Nr. 3K-3-560/2009, 2012-09-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-401/2012), kuriose faktinės aplinkybės nėra tapačios ar iš esmės panašios. Nors teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir teisingumo principo įgyvendinimo sąlyga, tačiau teismai turi vadovautis tokiais atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) aiškinimo ir taikymo precedentais, kokie buvo suformuoti ir kokiais buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas anksčiau spręstose analogiškose bylose. Precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Pirmosios instancijos teismo nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse suformuotos taisyklės, jog ieškinio teismingumas nustatomas pagal kiekvieno atskiro ieškinio reikalavimo dydį, bet ne visų savarankiškų reikalavimų sumą, šiuo atveju yra neaktualus. Pirmiau nurodytose nutartyse yra konstatuota, kad ieškinio suma, kuri lemia civilinės bylos rūšinį teismingumą, gali būti nustatoma atskirai pagal kiekvieną ieškovo reikalavimą, neprivalomo bendrininkavimo pagrindu, kai kiekvienas iš reikalavimų gali būti atskiro ieškinio (atskiro teisminio ginčo) dalykas. Kasacinio teismo suformuotos taisyklės, jog neprivalomo bendrininkavimo atveju, kai kiekvienas iš reikalavimų gali būti atskiro ieškinio dalykas, ieškinio teismingumą lemia kiekvieno reikalavimo suma, šiuo atveju netaikytinos jau vien dėl to, kad apeliantas pareiškė ieškinį dėl 400 000 Lt žalos atlyginimo solidariems skolininkams, kas sąlygoja ginčo nagrinėjimą abiejų atsakovų atžvilgiu vienoje byloje, nesant teisinio pagrindo išskirti reikalavimų atsakovams nagrinėjimą, konstatavus privalomąjį pasyvų (atsakovų pusėje) bendrininkavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-12 nutartis c. b. Nr. 3K-3-539/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2010-05-20 nutartis c. b. Nr. 2-748/2010).

Kaip buvo nurodyta pirmiau, nagrinėjamoje byloje negalima padaryti išvados ir dėl to, kad reiškiamas reikalavimas atsakovės J. J. atžvilgiu dėl keturių bankinių mokėjimų pripažinimo negaliojančiais ir jų pagrindu išmokėtų sumų grąžinimo bankrutavusiai įmonei galėtų būti išskaidomas ar pagal kiekvieną ginčytiną bankinį mokėjimą nagrinėjamas skirtingose bylose. Šis ginčas inicijuojamas iš esmės dėl vieno tuo pačiu pagrindu atlikto veiksmo, t. y. dėl, apelianto teigimu, nepagrįsto ir neteisėto įmonei priklausančių piniginių lėšų išmokėjimo J. J., kuris tik buvo realizuotas per keturis kartus (bankinio mokėjimo pavedimus). Tokia situacija nesuponuoja vertinimo, jog kiekvienas ieškovo reikalavimas dėl mokėjimo nurodymo, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu galėtų būti atskiros civilinės bylos dalykas. Priešingai, tokių reikalavimų, kurių faktinis ir teisinis pagrindas sutampa, išskyrimas ir nagrinėjimas atskirose bylose neatitiktų civilinio proceso protingumo, teisingumo principų, nes kiekvienas ieškovo materialinis reikalavimas (dėl piniginio mokėjimo, kurį ieškovas įvardina sandoriu, pripažinimo negaliojančiu), grindžiamas tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės klausimais, galėtų būti išspręstas priimant skirtingus teismų procesinius sprendimus, jeigu išskirtus reikalavimus nagrinėtų skirtingi teisėjai, taip pat būtų pažeisti ekonomiškumo bei operatyvumo principai (CPK 7 str.). Taigi ir šie atskirojo skundo argumentai pripažintini pagrįstais.

Pažymėtina, kad pareiškus reikalavimą atsakovei J. J. dėl keturiais bankiniais mokėjimais išmokėtų lėšų grąžinimo (priteisimo), taikytina ir ieškinio sumos, kuri lemia civilinės bylos rūšinį teismingumą, nustatymo taisyklė, įtvirtinta CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 11 punktuose. Kai ieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ar pinigų išieškojimo, ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas (ieškotinas) sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. CPK 85 straipsnio 3 dalyje numatyta ir tai, kad kai byloje prašoma pripažinti negaliojančiais kelis sandorius dėl to paties turto perleidimo, laikoma, kad reiškiamas vienas reikalavimas, o ieškinio suma nustatoma remiantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtinta taisykle. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, apeliantui inicijuojant ginčą dėl keturiais mokėjimais nepagrįstai, jo įsitikinimu, pervestos atsakovei pinigų sumos grąžinimo, kuri lygi keturių bankinių mokėjimų sumai – 400 000 Lt (115 848 Eur), byla yra teisminga apygardos teismui (CPK 27 str. 1 p.).

Kiti apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nėra reikšmingi teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakytina.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas suklydo taikydamas ieškinio teismingumą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai atsisakė priimti apelianto ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą, todėl skundžiama nutartis panaikintina, o ieškinio priėmimo klausimas pagal kompetenciją perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Dalia Kačinskienė