- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- e2A-1934-945/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09609-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Izolda Nėnienė, Marius Bartninkas
- Ieškovas
- P. D.
- Atsakovas
- D. A.
- Trečiasis asmuo
- notaras M
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Nijolios Indreikienės ir Izoldos Nėnienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. D. ieškinį atsakovui D. A. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys notaras M. S., D. B., R. D..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu (1 t., e. b. l. 1–5) prašė pripažinti negaliojančiu J. D. 2018 m. sausio 5 d. testamentą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas yra trečiojo asmens R. D. sūnus ir J. D., mirusios 2018 m. vasario 18 d., vaikaitis. Atsakovas yra trečiojo asmens D. B. sūnus ir taip pat J. D. vaikaitis. Močiutė ieškovui ne kartą yra sakiusi, kad visas jos turtas po jos mirties atiteks ieškovui, minėjo 2012 m. sudarytą testamentą, kuriuo visą turtą palieka ieškovui. Tokia aiškiai išreikšta valia buvo suprantama visiems giminaičiams, nes ieškovas nuo 1996 m. gyveno su močiute, ją nuolat prižiūrėdavo, tarp jų susiformavo stiprus emocinis ryšys. Atsakovas pas močiutę apsigyveno grįžęs iš įkalinimo įstaigos, gyvendamas kartu darė spaudimą J. D. dėl testamento perrašymo. Ankstesnis testamentas buvo išregistruotas ir ginčijamas testamentas, kuriuo turtas paliktas atsakovui, sudarytas tik 2018 m. sausio 5 d., t. y. likus šiek tiek daugiau nei vienam mėnesiui iki J. D. mirties. 2017 m. pabaigoje J. D. savo valia surašyti ar pasirašyti testamento negalėjo, kadangi dėl psichikos sveikatos sutrikimų, atsiradusių dėl amžiaus, persirgtų ligų, vartotų vaistų, negalėjo suprasti savo veiksmų, jų valdyti ir suvokti jų pasekmes. Testatorę 2017 m. kovo mėn. buvo ištikęs jau antras insultas, ji pradėjo vartoti gydytojų išrašytus vaistus, kurie galėjo tik pabloginti jos pažintinę (protinę) veiklą ir veiksmų reikšmės bei pasekmių suvokimą. Jau 2017 m. rudenį testatorė nepažindavo atvykusių aplankyti anūkų ir vaikų, jos sveikata buvo labai pablogėjusi, ji sunkiai orientavosi aplinkoje, vietoje ir laike, buvo apsunkintas bendravimas su ja, kalba buvo nerišli, be turinio, konteksto, neprisimindavo ką sakydavo. Ieškovo žiniomis, J. D. buvo atliktas protinės būklės tyrimas ir testatorė nesugebėjo įvykdyti paprastų užduočių. Ieškovo manymu, testatorė dėl nepatikslintos demencijos ir sunkaus kognityvinio sutrikimo negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, kas patvirtina ginčijamo testamento neteisėtumą.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į ieškinį (1 t., e. b. l. 49–52) atsakovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl J. D. gydymosi, tariamų jos psichikos sutrikimų. Ieškovas dirbtinai bando sudaryti klaidingą įspūdį apie J. D. sveikatos būklę testamento surašymo metu, siekdamas paneigti jos valią, nors puikiai žino aplinkybes, kurios lėmė apsisprendimą sudaryti ginčijamą testamentą. Nuo 2012 m. būtent atsakovas gyveno su močiute ir ja rūpinosi. Močiutė periodiškai lankydavosi pas šeimos gydytoją, pati nuvažiuodavo išsirašyti vaistų, gerai orientavosi aplinkoje, namuose pati pavalgydavo, atlikdavo smulkius namų ruošos darbus, bendravo su kaimynais. Ilgą laiką ji pati nueidavo į parduotuvę apsipirkti, susimokėti komunalinius mokesčius, tačiau, gerbdamas močiutės amžių, šiuos darbus prieš testatorės mirtį atlikdavo atsakovas. Gyvendami kartu jie gerai sutarė, tarp jų buvo susiklostęs stiprus emocinis ryšys. Aplinkybę, kad močiutė surašė testamentą, atsakovas sužinojo jau po to, kai ji pati nuvyko pas notarą. Atsakovas jos neįkalbinėjo ir neprašė to daryti, tai buvo jos laisva valia priimtas sprendimas. Ieškovas eilę metų gyvena užsienyje, į Lietuvą grįždavo tik kartą ar du per metus, o ir grįžęs ne visuomet atvažiuodavo aplankyti močiutės, todėl jo teiginiai, kad būtent jis rūpinosi J. D., yra nepagrįsti. Močiutė guosdavosi, kad ieškovas ją retai aplanko, nesidomi jos sveikatos būkle, dėl tokio ieškovo elgesio ji jautė didelę nuoskaudą.
3. Trečiasis asmuo notaras M. S. atsiliepimu (1 t., e. b. l. 54–55) prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad atlikdamas notarinį veiksmą nustatė testatorės asmens tapatybę ir įsitikino jos veiksnumu, kelis kartus patikrino VĮ Registrų centro Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenis. Testatorė lankėsi notaro biure kelis kartus ir buvo viena. Pirmo apsilankymo metu testatorė aiškiai išreiškė savo valią pakeisti (panaikinti) anksčiau sudarytą testamentą ir palikti visą savo turtą atsakovui. Notarui jau pirmo apsilankymo metu nekilo jokių abejonių dėl jos galėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Testatorė aiškiai, rišliai ir suprantamai formulavo savo valią, atsakinėjo į notaro pateikiamus klausimus apie giminystės ryšius, jos iki tol sudarytus testamentus ir t.t. Siekiant ateityje išvengti bet kokių teisinių ginčų ir pašalinti bet kokias kitų asmenų reiškiamas abejones, testatorės buvo paprašyta pateikti medicininių dokumentų išrašą apie tai, kad ji nebuvo užregistruota psichikos sveikatos centre. Testatorė sutiko dėl šio reikalavimo ir atvyko į notaro biurą dar kartą bei pateikė Viešosios įstaigos Kauno Dainavos poliklinikos medicinos dokumentų išrašą, kuriame nebuvo nurodyta jokia diagnozė ar sutrikimas. Šiame dokumente taip pat buvo nurodyta, kad J. D. psichikos sveikatos centro apskaitoje neužregistruota. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, notaras patvirtino ginčijamą testamentą. Jeigu notarui būtų kilę bent menkiausių abejonių dėl testatorės galimybės suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, testamentas nebūtų buvęs patvirtintas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 10 d. sprendimu (2 t., e. b. l. 122–129) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovui ir 46,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą valstybei, panaikino 2018 m. birželio 14 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
5. Teismas nurodė, kad byloje paskyrus pomirtinę teismo medicinos ekspertizę nebuvo pateikti atsakymai apie testatorės psichikos sveikatos būklę ginčijamo testamento sudarymo metu, todėl buvo vertinama į bylą surinktų įrodymų visuma. Išreikalavus į bylą po reabilitacinio gydymo testatorei atlikto BARTEL (savarankiškumo įvertinimo) testo duomenis paaiškėjo, kad po to, kai 2017 m. kovo 7 d. J. D. patyrė insultą, BARTEL indeksas buvo 35 balai, tačiau po reabilitacinio gydymo BARTEL indeksas jau siekė 95 balus iš 100 galimų, kas leidžia ją vertinti kaip visiškai savarankišką asmenį.
Šalies argumentai
6. Ieškovo teiginius, kad 2017 m. jam bendraujant su močiute ši maišė vardus, nepažindavo atvykusių aplankyti anūkų ir vaikų, teismas laikė nepakankamais išvadai, jog J. D. ginčijamo testamento sudarymo dieną nesuvokė savo veiksmų ir neišreiškė tikrosios valios. Teismas nurodė, kad tokie teiginiai prieštarauja kitų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimams, liudytojų parodymams ir nėra pagrįsti jokiais kitais objektyviais duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pažymėjo, kad pats ieškovas nurodė, jog 2017 m. į Lietuvą jis buvo atvykęs savaitei gruodžio mėn., pas močiutę neapsistojo, ją aplankė 2 kartus maždaug po pusvalandį, todėl spręsti, jog ieškovui buvo žinoma J. D. sveikatos būklė, nėra pagrindo. Teismo posėdžio metu pats ieškovas pripažino nežinantis, ar testatorė vartojo migdomuosius vaistus, ar jai buvo atliktas protinės būklės tyrimas, ar ji sirgo demencija. Tiek ieškovo, tiek ir jo atstovo argumentai dėl galimos kraujagyslinės demencijos, vertintini kaip niekuo nepagrįsta prielaida. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad J. D. medicininė dokumentacija po reabilitacijos yra nepakankama išvadai dėl jos psichikos sveikatos būklės pateikti, netiesiogiai patvirtina, jog testatorė minimaliai lankėsi pas medikus, nuvykdavo tik išsirašyti vaistus.
8. Teismas akcentavo, kad išvada, jog testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, galima tik tuo atveju, jei gaunami patikimi duomenys apie asmens negebėjimą išreikšti savo valią ir (arba) išreikštosios valios neatitiktį tikrajai valiai, pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai. Lemiamą reikšmę sudarant testamentą turi testatoriaus tikroji valia, kuri yra gerbtina, o testamento pripažinimas negaliojančiu yra laikytina ultima ratio priemone. Teismas sprendė, kad atsakovo gyvenimas kartu su testatore nuo 2012 m., kasdienė pagalba jai galėjo suformuoti suvoktą norą perleisti turtą atsakovui. Įvertinęs byloje esančius medicininius duomenis, notaro paaiškinimus, šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog testatorė testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, kuri neleistų jai adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jos valią atitinkančio sprendimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu (2 t., e. b. l. 151–156) ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. 2017 m. pabaigoje J. D. savo valia negalėjo surašyti ar pasirašyti testamento, kadangi testamento sudarymo metu ji buvo 89 m. amžiaus ir dėl psichikos sveikatos sutrikimų, persirgtų ligų, vartotų vaistų negalėjo suprasti savo veiksmų, jų valdyti ir suvokti jų pasekmes. Testatorę 2017 m. kovo mėn. buvo ištikęs jau antras insultas, t. y. ūminis židininis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, prieš tai net tris kartus buvo ištikęs infarktas, ji sirgo rimtomis ir sunkias pasekmes sukeliančiomis ligomis. Ekspertizės aktas patvirtina, kad J. D. nuo 2017 m. rudens iki pat 2017 m. gruodžio 27 d. buvo išrašomi stiprūs vaistai, t. y. betahistino dihitrochloridas, atorvastatinas, amjodaronas, klopidogrilis, amiodipinas, vinpocetinas, spinorolaktonas. Nei ekspertas, nei teismas nevertino, kokią įtaką šie vaistai galėjo padaryti jos psichinei savijautai, gebėjimui priiminėti sprendimus.
1.2. J. D. sveikata buvo labai pablogėjusi, ji sunkiai orientavosi aplinkoje, vietoje ir laike, buvo apsunkintas bendravimas su ja, kalba buvo nerišli, be turinio, konteksto, testatorė neprisimindavo, ką sakydavo, visiškai nesuvokdavo savo veiksmų esmės, jų nevaldydavo. J. D. sunkią psichinę būklę patvirtina ir LOR gydytojo įrašas, kuriame nurodoma, kad ji „blogai orientuojasi“.
1.3. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad mirusioji testamento sudarymo dieną dėl nepatikslintos demencijos ir sunkaus kognityvinio sutrikimo bei nuolat vartojamų stiprių vaistų ir su jais susijusio šalutinio poveikio negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl sudarant testamentą nebuvo išreikšta tikroji testatorės valia.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., e. b. l. 164–168) atsakovas prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei nurodo, kad apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, skunde nurodyti teiginiai aiškiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Atsakovo vertinimu, ieškovas nenurodė jokių byloje esančių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti J. D. gebėjimu suvokti savo veiksmus ir juos valdyti testamento surašymo metu, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų apeliaciniame skunde nurodomus deklaratyvius teiginius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Į bylą surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad J. D., kuri mirė 2018 vasario 18 d. (1 t., e. b. l. 8), 2018 m. sausio 5 d. sudarė testamentą, kuriuo savo turtą paliko atsakovui (1 t., e. b. l. 58). Testamentų registro išrašo duomenys (1 t., e. b. l. 6–7, 64) atskleidžia, kad įregistravus ginčijamą testamentą, buvo panaikinta 2012 m. sausio 17 d. testatorės sudaryto testamento teisinė galia. Nekilnojamojo turto registro išrašas (1 t., e. b. l. 17–18) patvirtina, kad testatorei jos mirties dieną priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro išrašo (1 t., e. b. l. 60) ir ieškovo gimimo liudijimo (1 t., e. b. l. 9) turinys atskleidžia, kad ieškovas yra testatorės vaikaitis, t. y. antros eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
13. Į bylą pateikti išrašai iš neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro (1 t., e. b. l. 61–62) taip pat atskleidžia, kad testatorė nebuvo pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia. Šios aplinkybės neginčydamas, ieškovas teismui reiškiamą reikalavimą grindė CK 1.89 straipsnyje įtvirtintu sandorio negaliojančiais pagrindu, t. y. kai sandorį sudaro fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Pirmosios instancijos teismui reikalavimą atmetus, ieškovas apeliaciniu skundu įrodinėja, kad J. D. valios ydą patvirtina bloga jos psichikos sveikatos būklė sandorio sudarymo metu.
14. Ginčas byloje kilo dėl to, ar sudarydama testamentą J. D. išreiškė tikrąją savo valią, t. y. ar galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad testamentas, kaip vienašalis sandoris, yra asmens valios išraiškos forma, kurios realumas gali būti nuginčytas vadovaujantis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, sudarytą asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013, 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018). Gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės. Bylų, kuriose mirusio asmens testamentas ginčijamas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015, 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018).
15. Nagrinėjamoje byloje ieškovo iniciatyva Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartimi (2 t., e. b. l. 31–33) paskirta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė, kurią atlikęs ekspertas pateikė išvadą (2 t., e. b. l. 62–66), kad jam pateikta medžiaga (prie bylos pridėtos teismui pateiktos testatorės medicininės kortelės (2 t., e. b. l. 52–53) ir kita medžiaga) nėra pakankama atsakyti į teismo užduotus klausimus, ar testatorė sirgo kokia nors psichikos liga ir ginčijamo testamento pasirašymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ekspertizės akte nurodoma, kad testatorės medicininiuose dokumentuose užfiksuoti kraujospūdžio ir širdies darbo sutrikimai (infarktai), tačiau iki 2017 m. kovo mėn. patirto galvos smegenų insulto testatorė buvo visiškai savarankiška. Po insulto 2017 m. kovo – balandžio mėn. testatorė buvo konsultuota psichologo, jai konstatuotas 35 balų Bartel indeksas, buvo sutrikusi atmintis, bendravimo gebėjimai, pateikta išvada – vidutinė sensomotorinė afazija. Pacientė buvo pakankamai savarankiška, dėl suvokimo sutrikimų jai buvo reikalinga nedidelė pagalba. Tačiau jau 2017 m. gegužės 3 d. po reabilitacijos konstatuota patenkinama testatorės sveikatos būklė, vėliau jai tebuvo konstatuotas ūžimas ausyse, jokie psichikos sveikatos sutrikimai ar su tuo susiję tyrimai neužfiksuoti, testatorė nebuvo registruota psichikos sveikatos centre (1 t., e. b. l. 56, 63). Tokių duomenų visuma neleido ekspertui spręsti, kad testatorė sirgo psichikos liga ir testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti.
16. Reikšmingais teisėjų kolegija pripažįsta testatorės ligos istorijoje (2 t., e. b. l. 109–111) užfiksuotus duomenis, kad 2017 m. balandžio 28 d. atlikus pakartotinį Bartel indekso testą gautas rezultatas – 95 balai iš 100 balų, psichologas pateikė išvadą, jog testatorės psichoemocinė būklė stabili, naktimis miega gerai, ryškesnės nerimo ir depresiškumo išraiškos neįvardinta. Tokia išvada leidžia spręsti, kad testatorė buvo pakankamai savarankiška, jos būklė po patirto insulto buvo ženkliai pagerėjusi. Nurodytų aplinkybių visuma, nesant jokių papildomų duomenų apie testatorės psichikos sveikatos sutrikimus, leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad ieškovo argumentai, jog testatorė sirgo demencija, yra jokiais įrodymais nepatvirtinta prielaida.
17. Teisėjų kolegija sutinka ir su skundžiamo sprendimo motyvais, kad ieškovo pozicijos pagrįstumą paneigia ir notaro pateikti duomenys apie tai, jog į notaro kontorą testatorė kelis kartus atvyko savarankiškai bei rišliai ir aiškiai išdėstė savo poziciją. Notaras, siekdamas, kad nekiltų jokių abejonių dėl testatorės būklės sudarant sandorį, ne tik išsireikalavo duomenis iš neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro, bet ir paprašė pačios testatorės pateikti duomenis, jog ji nėra įtraukta į asmenų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų, įskaitą. Tik testatorei pateikus prašytą informaciją testamentas buvo patvirtintas. Tiek nurodytos testamento sudarymo aplinkybės, tiek ir notaro patvirtinimas, kad jis įsitikino testatorės valia ir jos gebėjimu suprasti savo veiksmus, papildomai patvirtina, jog ieškovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti testatorės valios spragas, kurios būtų pakankamos sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė ir dėl ieškovo paaiškinimų bei byloje apklaustų liudytojų parodymų, akcentuodamas, kad tiek ieškovas, tiek ir jo iniciatyva apklausta ieškovo mama D. L. gyveno užsienyje, su liudytoja bendravo nedaug, tenurodė sunkiai su ja susikalbėdavę telefonu. Ieškovo brolis A. V. nurodė telefonu su testatore sunkiai susikalbėdavęs ir iki insulto 2017 m. kovo mėn., galimai dėl nekokybiško telefono aparato. Ir, priešingai, liudytoja R. S. tepatvirtino medicininiuose dokumentuose užfiksuotą aplinkybę, kad testatorei buvo sutrikusi klausa, tačiau pagal amžių ji elgėsi normaliai, paėjo, orientavosi aplinkoje, atpažino žmones. Šias aplinkybes patvirtino ir su testatore bendravę jos kaimynės G. V. ir J. T.. Tokie į bylą surinkti liudijimai negali būti vertinami kaip patvirtinantys ieškovo poziciją dėl testatorės psichikos sveikatos sutrikimų, kurie būtų galėję trukdyti jai testamentu išreikšti savo tikrąją valią.
19. Nekonstatavus testatorės psichikos sutrikimo, ekspertui nepatvirtinus testatorės valios spragų, nesant duomenų apie atliktus psichikos sveikatos tyrimus spręstina, kad, nepašalinus abejonių dėl tikrosios sandorį sudariusio asmens psichikos sveikatos būklės, reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015).
20. Apibendrindama nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Vien aplinkybė, kad testatorė nusprendė jai priklausiusį turtą palikti kartu su ja gyvenusiam atsakovui, nors ir nepalanki ieškovui, negali būti pagrindu vadovaujantis vien ieškovo teikiamomis į bylą surinktais įrodymais neparemtomis prielaidomis spręsti, jog testamentu nebuvo išreikšta tikroji testatorės valia. Dėl nurodytų aplinkybių spręsti, kad pirmosios instancijos teismas tarp šalių kilusį ginčą išsprendė netinkamai, ir apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, nėra pagrindo.
21. Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovo atsakovui priteisiamas atsakovo rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimas – 650 Eur (CPK 93, 98 straipsniai). Iš ieškovo valstybei taip pat priteisiamas teismų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, atlyginimas – 9,68 Eur (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo P. D., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovui D. A., gim. (duomenys neskelbtini), 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.
Priteisti iš ieškovo P. D., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 9,68 Eur (devynių eurų 68 ct) teismų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.