Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, Jūratei Juknevičienei, Salomėjai Muralienei, prokurorei Astai Chraminai, nukentėjusiajam M. M., kaltinamajam D. K., jo gynėjai advokatei Rimai Alvydai Medišauskienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:

1. 2013-10-31 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. – 6 MGL dydžio bauda;

2. 2014-02-26 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. – laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., bausmė subendrinta su 2013-10-31 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams ir 780 Lt bauda;

3. 2014-07-01 Kauno apylinkės teismo pagal BK 294 str. 2 d. – 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinus, paskirta 8 mėnesių laivės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 4 d. bausmė subendrinta su 2014-02-26 nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo ir 6 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėtas 1 metams, paskiriant nuteistajam BK 75 str. 2 d. 8 p. numatytą įpareigojimą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei BK 67 str. 2 d. 5 p., 70 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 40 val. trukmės nemokamus darbus, įpareigojant juos atlikti per keturis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios;

4. 2014-11-27 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 227 str. 2 d. – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ str. bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2014-07-01 nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams ir 6 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant nuteistajam BK 75 str. 2 d. 8 p. numatytą įpareigojimą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei BK 67 str. 2 d. 5 p., 70 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 80 val. trukmės nemokamus darbus, įpareigojant juos atlikti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda neišieškota, nemokami darbai išdirbti. 2016-05-10 Kauno apylinkės teismo nutartimi D. K. nustatyta papildoma pareiga – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 10 p.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2016-04-16 apie 23.45 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,41 prom.), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute garsiai leido muziką, triukšmavo, bandant sudrausminti nevykdė teisėtų policijos pareigūno reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, prieš valstybės tarnautojus panaudojo fizinį smurtą, t.y. užsimojo ir smogė dešine ranka vyr. patruliui M. M. į veido sritį, bet nepataikė, po to iš kairės rankos kumščiu smogė jam į krūtinę, sukeldamas vyr. patruliui M. M. fizinį skausmą, tokiu būdu pasipriešino savo tarnybines pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patruliui M. M..

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltės ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 str. dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 str. prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218/2014, 2K-467/2014), o pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinė nutartis Nr. 2K-69-976/2015). Teismas pažymi, kad BK 286 str. numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kartu pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas įvertinus ne vien tik paties kaltininko parodymus, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet taip pat tiriant bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama tiek pagal kaltininko elgesį, tiek pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.

Nors kaltinamasis D. K. nepripažino, kad panaudojo fizinį smurtą policijos pareigūno M. M. atžvilgiu, tačiau byloje surinkta rašytinė medžiaga, policijos pareigūnų parodymai patvirtina jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 str. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad 2016-04-16 apie 23.45 val. pagal iškvietimą dėl triukšmo ir garsiai grojančios muzikos, policijos pareigūnai M. M. ir V. P. nuvyko Kauno apskrities VPK budėtojo nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė teismo posėdyje apklausti pareigūnai, prie buto girdėjosi garsiai grojanti muzika, riksmai. Pabeldus į duris, jas atidarė kaltinamasis, kuris buvo agresyviai nusiteikęs, keikėsi, jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius. Tiek policijos pareigūnas – nukentėjusysis M. M., tiek policijos pareigūnas – liudytojas V. P. patvirtino, jog jie bandė sudrausminti kaltinamąjį, prašė nutraukti neteisėtus veiksmus, nurodė jam, jog bus sulaikytas dėl teisėtų policijos reikalavimų nevykdymo, tačiau kaltinamasis į perspėjimus nereagavo, plūdosi necenzūriniais žodžiais, staiga užsimojo ranka policijos pareigūnui M. M. į veidą, tačiau jis smūgio išvengė, taip pat trenkė kairės rankos kumščiu M. M. į krūtinę. Nukentėjusysis M. M. nurodė, jog dėl smūgio į krūtinę pajuto skausmą. Dėl tokių smurtinių veiksmų, policijos pareigūnai panaudojo kovinius imtynių veiksmus, parvertė kaltinamąjį ant žemės ir surakinto rankas antrankiais. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais policijos pareigūnų – nukentėjusiojo M. M. ir liudytojo V. P. parodymais, nes jie tarpusavyje neprieštarauja, atitinka tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Nenustatyta, jog policijos pareigūnai yra priešiškai nusiteikę kaltinamojo atžvilgiu ir siekia jį apkalbėti.

Taigi, neginčijamai nustatyta, jog policijos pareigūnai M. M. ir V. P. vykdė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (TAR, 2015-07-03, Nr. 2015-10818) 5 str. numatytus uždavinius, atliko savo tarnybines pareigas – pagal iškvietimą nuvyko į butą, kuriame buvo keliamas triukšmas. Policijos įstatymo 21 str., 22 str. numatyta, kad policijos pareigūnas, įgyvendinant policijos uždavinius, turi teisę reikalauti, kad asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o asmenis, kurie gali būti padarę administracinius teisės pažeidimus, pristatyti į policijos komisariatą asmenybės nustatymui ar kitiems veiksmams, susijusiems su pažeidimo tyrimu, atlikti. Šioje byloje esančiais ir aukščiau aptartais nukentėjusiojo M. M. ir liudytojo V. P. parodymais nustatyta, jog bute nakties metu buvo keliamas triukšmas. Atsakomybė už viešosios tvarkos trikdymą, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 str., todėl atvykę policijos pareigūnai turėjo teisę reikalauti ir reikalavo buto duris atidariusio D. K. nutraukti neteisėtus veiksmus. D. K. šio reikalavimo nevykdė, o atvykusių pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius, jų, kaip policijos pareigūnų, garbę ir orumą žeminančius žodžius. Atsakomybė už tokius veiksmus numatyta ATPK 187 str. 2 d., todėl policijos pareigūnai taip pat turėjo teisę reikalauti ir reikalavo, kad D. K. nutrauktų neteisėtus veiksmus, nevartotų įžeidžiančių žodžių, įspėjo kad to nepadarius, jis bus pristatytas į policijos komisariatą. D. K. ir šio reikalavimo nevykdė, po perspėjimo toliau keikėsi ir įžeidinėjo policijos pareigūnus, aktyviais veiksmais ir fiziniu smurtu pasipriešino policijos pareigūnams – nukentėjusiajam M. M. bandė suduoti į veidą, bei kumščiu sudavė jam į krūtinę. Tik dėl fizinio smurto pareigūno atžvilgiu panaudojimo ir iškilo būtinybė D. K. atžvilgiu panaudoti kovinius imtynių veiksmus ir uždėti antrankius. D. K. tyčiniais veiksmais panaudojo fizinį smurtą, taip siekdamas sutrukdyti policijos pareigūnams vykdyti savo pareigas, pareigūnui M. M. sukėlė fizinį skausmą, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 286 str., nes yra pavojingesni, nei numatyti ATPK 187 str. 1 d.

Nors kaltinamojo gynėja prašė perkvalifikuoti D. K. veiką iš BK 286 str. į 290 str., tačiau teismas pažymi, kad BK 290 str., kuriame įtvirtinta nusikalstama veika – valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas, 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1888 (TAR, 2015-07-09) nuo 2016 m. balandžio 1 d. neteko galios, t. y. ši veika buvo dekriminalizuota. Atsižvelgiant į tai, klausimas dėl veikos perkvalifikavimo į veiką, numatytą BK 290 str., nesvarstytinas.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 str. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad D. K. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta.

D. K. ankščiau teistas net keturis kartus už nusikaltimus nuosavybei, savavaldžiavimą, papirkimą, (BK 182 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 294 str. 2 d., 227 str. 2 d.), naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, nepasibaigus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui (b.l.19-21, 22-26), eilę kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (b.l.15-18), todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis linkęs pažeidinėti įstatymus, savo elgesio nekeitė. Ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau kaltinamasis toliau darė nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, D. K. skirtina griežčiausia BK 286 str. numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurio terminas, įvertinus įvykio aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo elgesį teismo posėdžio metu, nustatomas mažesnis nei bausmės vidurkis.

Paskira bausmė bendrinama su 2014-11-27 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 6 MGL dydžio bauda, prie neatliktos bausmės pridedant dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės (BPK 64 str. 1 d., 3 d.). Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-04-17, 03.50 val. iki 2016-04-18, 13.25 val. (dvi paros).

Dėl BK 75 str. taikymo

Nors D. K. jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau įstatymas (BK 75 str.) nedraudžia taikyti bausmės vykdymo atidėjimo dar kartą. Šiuo atveju teismas atsižvelgia į tai, kad D. K. ankščiau teistas už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, nusikaltimą valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai padarė pirmą kartą, ši veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas nusikaltimas nesukėlė itin pavojingų padarinių. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, prisiregistravo darbo biržoje (b.l.85), teismo posėdyje nurodė, jog pakeis savo gyvenimo būdą, mokinsis, sieks įgyti stoglangio specialybę, vykdys paskirtą pareigą – nevartoti alkoholinių gėrimų, todėl siekiant įgyvendinti teisingumo principą, D. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 str., dar kartą atidėtinas, kadangi bausmės tikslai, teismo vertinimu, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, o nustatant baudžiamojo poveikio priemonę ir pareigas, kas bus pakankamai efektyvu norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ir tokiu būdu pakankamai nubausti, apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į D. K. teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį, jam skirtina BK 67 str. 2 d. 5 p., 70 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 60 val. trukmės nemokami darbai, įpareigojant juos atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 75 str. 2 d.) ir nustatytinos pareigos: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymuisi, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 7 p., 8 p., 10 p.).

Civilinio ieškinio byloje nėra. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra. Kaltinamajam paskirta kardomieji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikintina.

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų: Nr. NTP-7-7012, kurioje nurodyta, kad advokatė Alvyda Rima Medišauskienė teikia antrinę pagalbą D. K., antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 135,14 Eur ir jas prašoma priteisti iš kaltinamojo (b.l.110).

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybos įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301-308 str., 313 str. 3 d., 4 d., 432 str. 3 d.,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 str., ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 dalimis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo 2014-11-27 nuosprendžiu paskirta ir iki dabar neatlikta bausme, tai yra prie 2014-11-27 nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirti D. K. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 6 MGL (225 eurai) dydžio baudą.

Į D. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-04-17, 03.50 val. iki 2016-04-18, 13.25 val. (dvi paras).

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., D. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, paskiriant nuteistajam BK 75 str. 2 d. 7 p., 8 p., 10 p. numatytas pareigas:

– neišeiti iš namų nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymuisi;

– bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

– nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 5 p., 70 str. 75 str. 2 d. D. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 60 val. trukmės nemokamus darbus, įpareigojant juos atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti D. K., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti D. K. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš D. K. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.