- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-15
- Bylos Nr.
- AS-548-492/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01022-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- E. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas E. J. 2016 m. kovo 14 d. padavė teismui skundą, pasirašytą nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ pirmininko R. M., kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 700 eurų neturtinei žalai atlyginti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo E. J. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir patiksliną skundą nutarė grąžinti juos padavusiam asmeniui nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ pirmininkui R. M..
Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas neatitiko visų Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23, 24 straipsniuose nustatytų reikalavimų, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas iki 2016 m. kovo 30 d. pašalinti skundo trūkumus: 1) pateikti nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ steigimo sutartį; 2) įrodymus, kad pareiškėjas E. J. yra šios asociacijos narys: raštišką pareiškėjo E. J. prašymą priimti jį į šią asociaciją, asociacijos sprendimą priimti pareiškėją į nevyriausybinę organizaciją „Iustitia est fundamentum“; 3) pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. lapkričio 27 d. rašto Nr. (1.23.)7R-8153, pareiškėjo 2015 m. lapkričio 21 d. skundo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, J. S. 2015 m. lapkričio 21 d. paaiškinimo, pareiškėjo 2015 m. sausio 29 d. įgaliojimo, R. M. asmens tapatybės kortelės, 2015 m. liepos 3 d. Juridinių asmenų registro išrašo originalus arba Civilinio proceso kodekso 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka patvirtintas šių dokumentų kopijas; 4) patikslinti skundo aplinkybes, susijusias su dušo suteikimu kartą per savaitę.
Nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, kuriame nurodė nesutinkanti su teismo reikalavimu pareiškėjui E. J. būti privalomai organizacijos nariu ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.
Teismas pažymėjo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 3 dalį skundą (prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Atstovo pagal pavedimą įgaliojimų administracinėse bylose apimties klausimas yra specialiai reglamentuotas ABTĮ 50 straipsnio 2 ir 3 dalyse. ABTĮ 50 straipsnio 2 dalis nurodo, jog atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti bylą teisme suteikia teisę atstovui atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus atskirai nurodytus šioje įstatymo nuostatoje. Įvertinus ABTĮ 50 straipsnio 2 dalies normas, daryta išvada, jog įstatymų leidėjas atstovo pagal pavedimą teisę atstovauti subjektą administraciniame teisme, tame tarpe teisę pasirašyti skundą, aiškiai susiejo su reikalavimu turėti atitinkamą įgaliojimą vesti bylą teisme.
Teismas akcentavo, kad atstovavimo pagal pavedimą administracinėse bylose turiniui bei jo įforminimui keliami reikalavimai, nustatyti Civiliniame ir Civilinio proceso kodeksuose (ABTĮ 49 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką 2015 m. kovo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-701/2015 yra išaiškinęs teismams, kad „Juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija, steigimą, valdymą, veiklą ir pan. reglamentuoja Asociacijų įstatymas (Asociacijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Pagal šį įstatymą asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus, ji veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais (Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis). Asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus (Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis), ji gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos veiklos tikslams, nustatytiems Civiliniame kodekse, šiame Įstatyme ir asociacijos įstatuose (Asociacijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis); turi teisę vykdyti įstatymų nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą, kuri neprieštarauja jos įstatams bei veiklos tikslams ir reikalinga jos tikslams pasiekti (Asociacijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalis); asociacijos įstatuose, be kita ko, turi būti nurodyta asociacijos veiklos tikslai, kurie turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritis bei rūšis, asociacijos narių teisės ir pareigos (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai); asociacijos narys, be kita ko, turi teises naudotis asociacijos teikiamomis paslaugomis bei kitas teisės aktuose ir asociacijos įstatuose nustatytas teises (Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2, 5 punktai). Taigi asociacija yra steigiama ir veikia savo narių interesais, jų poreikių tenkinimui, vadovaujantis savanoriškumo, narių savitarpio supratimo bei interesų bendrumo principais.<...> Teismas visais atvejais turi patikrinti šalies, kuriai atstovauja asociacija, narystės joje faktą ir asociacijai atstovaujančio asmens įgaliojimus; procesinio atstovavimo pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą santykio buvimas, teisės ir pareigos patvirtinami asociacijos ir jos nario rašytine sutartimi, kuri nevertintina kaip atlygintinė teisinių paslaugų sutartis ir kurioje negali būti atlygintinei teisinių paslaugų sutarčiai būdingų sąlygų dėl honoraro paslaugas teikiančiam asmeniui (šiuo atveju asociacijai) mokėjimo“. Pozicijos, kad asociacija gali atstovauti tik savo narius, formuojamoje teismų praktikoje laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-610/2013).