- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-18
- Bylos Nr.
- AN2-142-309/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00204-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- B. L.
- Institucija
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos B. L. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria netekintas B. L. skundas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020 m. liepos 15 d. nutarimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. B. L. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus (toliau – ir Tarnyba) vedėjo 2020 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalį 300 Eur bauda už tai, kad 2019 m. spalio 23 d. 11.30 val. (duomenys neskelbtini), ji, kaip žemės sklypo savininkė, vykdydama ūkinę veiklą už privatizuotų žemės sklypų ribų (namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nustatytos kadastriniais matavimais) pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatas, nes faktiškai naudojama teritorija (aptverta tvoromis), į kurią patenka įvažiavimas, dalis kiemo, gazonas, dalis daržui naudojamos žemės, yra už privatizuotų sklypo ribų laisvoje miesto fondo žemėje.
2. Nesutikdama su minėtu nutarimu, B. L. jį apskundė Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams.
3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimu B. L. skundo netenkino, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2020 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu B. L. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti visiškai bei priteisti jai iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.
4.1. Skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog Tarnyba nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad ji (B. L.) užėmė būtent valstybinės žemės sklypus. Pažymi, kad Tarnyba nepateikė pirmosios instancijos teismui jos reikalautų dokumentų, savo 2020 m. rugsėjo 15 d. atsisakymą teismui pateikti dokumentus grįsdama tuo, kad 2019 m. spalio 23 d. 11.30 val. atlikto patikrinimo metu Tarnyba nustatė bei užfiksavo, kad B. L. faktiškai naudojasi apie 0,1130 ha žemės plotu, iš kurio jai nuosavybės teise priklauso tik 0,0595 ha, o likęs apie 0,0535 ha plotas yra laisva valstybinė žemė, kuri nėra suformuota ir Nekilnojamojo turto registre įregistruota atskiru žemės sklypu, todėl Tarnyba negali teismui pateikti nei šios laisvos valstybinės žemės plano (ribų), nei nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Akcentuoja, kad Tarnyba nepateikė jokių įrodymų, kad ji (B. L.) užėmė būtent valstybinę žemę, o ne, pavyzdžiui, privačios nuosavybės teise valdomą žemę.
4.2. B. L. teigimu, ji tvoros nestatė, tvora stovi ne valstybiniame, o privačiame žemės sklype, tvoros savininkas ją palieka savo žemės sklype ir gali bet kada nusigriauti. Nurodo, kad Tarnybai nepateikus reikiamų dokumentų, teismui nebuvo galimybės patikrinti ir įsitikinti, kokių konkrečiai valstybinės žemės sklypų ar jų dalių neteisėtu užėmimu ji yra kaltinama. Teismui nebuvo galimybės nustatyti, ar tos dalys nėra itin mažos, kas lemtų nusižengimo mažareikšmiškumą ir atsakomybės netaikymą. Taip pat nebuvo galimybės patikrinti ir konstatuoti, kad tvora, esanti šalia įvažiavimo kelio į jos (B. L.) sklypo šiaurinėje dalyje, stovi būtent valstybinėje žemės teritorijoje, o ne privačiame žemės sklype. Apeliantės teigimu, Tarnyba privalėjo pirmiausia nustatyti valstybinių žemės sklypų ribas ir tik tuomet tirti galimai padarytą pažeidimą bei bausti pažeidimą padariusį asmenį, tačiau tai nebuvo padaryta.
4.3. Skunde pažymima, kad už tvoros, kuri 2019 m. spalio 28 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) 1 priede „Situacijos schema“ (toliau – Situacijos schema) yra tarp taškų 2–6, yra privačių asmenų žemė, t. y. (duomenys neskelbtini). Nacionalinė žemės tarnyba nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tvora stovi valstybinėje žemėje, taip pat įrodymų apie šios valstybinės žemės ribas, t. y. kur ji prasideda ir kur baigiasi. Byloje nesant jokių įrodymų apie valstybinių žemės sklypų ribas, nėra aišku, kaip Tarnyba apskaičiavo, kad neva savavališkai užimtas valstybinės žemės plotas iš viso sudaro 0,0535 ha.
4.4. Pasak apeliantės, jos veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip savavališkas valstybinės žemės užėmimas, nes ji nieko savavališkai nedarė, tvoros ribų nekeitė nuo pat sklypo įsigijimo, byloje nėra jokių duomenų, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracija būtų ją įpareigojusi pakoreguoti tvoros ribas pagal faktiškai privatizuotos žemės ribas. Taigi ji nepažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatyto reikalavimo, įpareigojančio žemės savininką savo naudojamuose žemės sklypuose vykdyti ūkinę ir kitą veiklą nepažeidžiant gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Nors nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad pažeidimo objektas – laisva valstybinė žemė, jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tai yra laisva valstybinė žemė, nebuvo pateikta iki pat bylos nagrinėjimo teisme pabaigos. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nesant esminį faktą pagrindžiančių įrodymų, teismo nutartis laikytina nepagrista.
4.5. Skunde taip pat pažymima, kad teismų praktikoje savavališku privačios ar valstybinės žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją negali patekti kiti asmenys, taip pat, kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 444-2789-09). Atvejų, kai savavališkai naudojama valstybinė žemė (pvz., sodinant medelius, įrengiant daržą, trinkeles, sukraunant malkas ir pan.), teismai nelaiko pažeidimo sudėties požymiu, nes savavališkas naudojimas yra siejamas tik su vandens telkiniais, todėl asmuo negali būti baudžiamas už užimtos žemės naudojimą ar nustatytų pažeidimų nepašalinimą (Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis byloje Nr. AN2-667-245/2017). Apeliantės teigimu, Situacijos schemoje pažymėta tvora ties posūkio taškais 5–6, bei pastatas – ūkinis pastatas, schemoje pažymėtas raide N, buvo pastatyti dar iki jai nuosavybės teise 2004 m. balandžio 27 d. įsigyjant žemės sklypą, ir tai patvirtina byloje esantis 2004 m. kovo 1 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Žemės sklypo planas iš Žemės sklypo geodezinių matavimų bylos. Valstybiniame žemės sklype (kaip nurodo Tarnyba, tačiau nepagrindžia jokiais įrodymais) stovintis ūkinis pastatas buvo pastatytas pagal 1989 m. projektą, kuriam 1989 m. birželio 9 d. buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) statybos darbams vykdyti. Šalia šio ūkinio pastato valstybinėje žemėje stovi valstybei priklausantis garažas (Situacijos plane pažymėtas 1A, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį valdo UAB „M. š. t.“. Nurodo, kad UAB „M. š. t.“ 2014–2015 metais keitė šilumos vamzdžius šilumai tiekti į greta esančius individualius gyvenamuosius namus ir šių darbų metu iškasė Situacijos schemoje pažymėtą įvažiavimo kelią, kurį po vamzdžių pakeitimo išbetonavo taip, kaip jis šiuo metu atrodo. B. L. taip pat nurodo, kad ji neužsakė UAB „M. š. t.“ darbų įrengiant įvažiavimo kelią, jų nevykdė ir nekontroliavo, todėl jai už nurodytų pastatų, statinių pastatymą, kelio įrengimą valstybinėje žemėje negali būti taikoma administracinė atsakomybė, kaltinant ją minėtais statiniais užstatytos valstybinės žemės neteisėtu užvaldymu. Pasak apeliantės, UAB „M. š. t.“ įrengto įvažiavimo darbai patvirtina, kad valstybine žeme naudojasi, ją tvarko ir prižiūri ne ji. Jeigu ji būtų laikiusi, kad faktiškai valdo iki tvoros esantį žemės sklypą, ji nebūtų leidusi atlikti įvažiavimo kelio remonto darbų be jos sutikimo. Taigi faktas, kad UAB „M. š. t.“ atliko įvažiavimo kelio įrengimo darbus (kelio betonavimo darbus), patvirtina, kad ji (B. L.) šiaurinės valstybinės žemės dalies, kuri ribojasi su jai privačios nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, nelaiko savo nuosavybe, ja laisvai naudojasi visi asmenys.
4.6. B. L. teigimu, valstybinės žemės teritorija prie pietinės sklypo dalies, Situacijos schemoje pažymėtos tarp posūkio tašku 9–14, yra atskirta kaimyniniuose žemės sklypuose, adresais: (duomenys neskelbtini), ir kituose sklypuose įrengtomis tvoromis (kurios stovi iki šiol, yra su į žemę įkastais pamatais) bei greta stovinčiais ūkiniais pastatais, o tai taip pat neginčijamai paneigia Tarnybos kaltinimus, kad ji savavališkai užėmė minėtą teritoriją. Pažymi, kad ji neįrengė jokių papildomų tvorų dėl minėtos teritorijos atskyrimo ar kitokio jos atribojimo ar užvaldymo. Kaimyninių sklypų savininkai savo tvorose yra įrengę vartelius, tačiau juos yra užrėmę, kad nebūtų galima praeiti.
4.7. B. L. teigimu, jos sklypo pietrytinėje dalyje nėra ir nebuvo įrengto daržo, kaip nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos Situacijos schemoje ir, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas. Nurodo, kad tai yra pereinama sklypo dalis, suformuota ir atitverta tik dėka kaimyninių sklypų tvorų, joje yra įrengti varteliai, pro kuriuos yra galimybė praeiti. Pažymi, kad prie Tarnybos sudaryto 2019 m. spalio 28 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nėra užfiksuota, kad šioje pietrytinėje jos (B. L.) žemės sklypo dalyje, Situacijos schemoje pažymėtoje 9–14, buvo įrengtas daržas įsiterpusioje valstybinėje žemėje. Be to, žemės naudojimo patikrinimas vyko 2019 m. spalio 23 d.11.30 val., jo metu nenustatyta, kad žemė buvo dirbama.
4.8. Taigi, pasak apeliantės, faktinis valstybinės žemės valdymas yra toks, koks yra susiklostęs per daugelį metų, t. y. dar iki 2004 m. balandžio 27 d., kada ji asmeninės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą su gyvenamuoju namu iš ankstesnių savininkų. Dėl to pirmosios instancijos teismo motyvai, kad medinės tvoros, esančios Situacijos schemoje tarp taškų 2–8, žemės sklypo įgijimo metu nebuvo ir ji buvo pastatyta pareiškėjos, yra visiškai nepagrįsti ir neteisingi. Teigia, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagristai konstatuoti, kad šiaurinėje dalyje esanti tvora buvo pastatyta dar prieš jai (B. L.) įsigyjant žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Tarnyba nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad būtent ji (B. L.) pastatė tvorą.
4.9. Pasak apeliantės, atsižvelgiant į tai, kad ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tik už savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios, valstybinės žemės, miško, vandens telkiniu užėmimą, o pažeidimas, susijęs su neteisėtu išteklių naudojimu, galimas tik savavališkai naudojus privačius ar valstybinius vandens telkinius, darytina išvada, kad jos atsakomybė už valstybinės žemės sklypų naudojimą yra negalima. Akcentuoja, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatytas objektyvusis šio administracinio nusižengimo požymis – savavališkas valstybinės žemės užėmimas. Be to, savavališkas valstybinės žemės užėmimas turi egzistuoti būtent nutarimo surašymo metu. Nurodo, kad Tarnybos pareigūnų atlikto patikrinimo metu, t. y. 2019 m. spalio 23 d. 11.30 val., vartų uždarymo (neuždarymo) faktas nebuvo nustatytas, nebuvo konstatuota, kad trečiųjų asmenų patekimas į valstybinę žemę yra apribotas. Teigia, kad įvažiavimas valstybiniu keliu į (duomenys neskelbtini) kiemą yra laisvas ir neuždarytas, kitų žemės savininkų ar naudotojų galimybės savo nuožiūra naudotis ta žemės dalimi už įvažiavimo niekada nebuvo ribojamos, naudotis valstybės žeme nėra apribojimų, vartai atidaryti visą parą, ji niekada netrukdė naudotis įvažiavimu į (duomenys neskelbtini), kiemą, ir žemės plotu už įvažiavimo. Mano, kad byloje nenustačius ribojimo asmenims patekti į teritoriją, jos veiksmai pirmosios instancijos teismo neteisėtai ir nepagrįstai įvertinti kaip valstybinės žemės užėmimas.
4.10. Apeliantė nurodo nesutinkanti su teismo išvada, kad jos galimai padarytas teisės pažeidimas konstatuotas 2012 metais padarytame viešai prieinamame „Google Street View“ vaizde, nes ši išvada padaryta remiantis prieš 8 metus darytu vaizdo fiksavimu, o ne administracinio nusižengimo tyrimo metu, kuris vyko 2019 m. spalio 23 d., ar 2020 m. liepos 15 d. nutarimo surašymo metu surinktais įrodymais. Mano, kad teismas negali rinkti įrodymų už Tarnybą, todėl privalo panaikinti nepagrįstą nutarimą, o ne ieškoti 8 metų senumo vaizdo fiksavimo ir juo grįsti teismo sprendimą.
4.11. Pasak B. L., pirmosios instancijos teismas, be kita ko, skundžiamoje nutartyje nepagristai daug dėmesio skyrė vartų, vartelių įrengimui, kurie protokole nebuvo įvardinti kaip pažeidimas, protokole nurodoma tik tai, kas patenka į neva faktiškai jos valdomą plotą, o varteliai visada būna atviri ir trečiųjų asmenų pateikimas į valstybinę žemę neribojamas. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nesurinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad ji atliko neteisėtus veiksmus ir, kad administracinį nusižengimą padarė tyčia, t. y. kad ji, veikdama tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė valstybinio žemės sklypo dalis, kas yra būtina kvalifikuojant veiką.
Žemesnės instancijos teismas
4.12. Be to, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo švelninti jai paskirtos nuobaudos, nes, pirma, Tarnyba nenustatė jai termino inkriminuotiems pažeidimams pašalinti, kuriuos, kaip minėta, ji perėmė dar 2004 m. balandžio 27 d. įgydama žemės sklypą su namu; antra, pati Tarnyba negali pagrįsti jos (B. L.) tariamai užvaldytų valstybinės žemės sklypų ribų, tikslios buvimo vietos, kitų juos identifikuojančių duomenų, todėl reikalavimas jai, kaip privačiam asmeniui, žinoti ir vadovautis šiomis ribomis, laikytinas neadekvačiu ir per griežtu reikalavimu; trečia, greta jos gyvenamojo namo stovi ant valstybinės žemės ankstesnių savininkų pastatytas ūkinis pastatas, kuriuo ji nesinaudoja, kiti statiniai priklauso UAB „M. š. t.“, kuri įrengė ir išbetonavo link šių statinių vedantį kelią; ketvirta, tvora už jos sklypo šiaurinės dalies buvo įrengta ankstesnių savininkų, ir tai patvirtina byloje esantis žemės sklypo planas, ji nekeitė tvoros buvimo vietos, jos ribų nuo pat sklypo įsigijimo, byloje nėra jokių duomenų, kad Nacionalinė žemės tarnyba būtų įpareigojusi ją pakoreguoti tvoros ribas pagal faktiškai privatizuotos žemės ribas ar pašalinti ankstesnės savininkės įrengtą tvorą; penkta, valstybinės žemės sklypo dalis jos sklypo pietvakarinėje dalyje atribota ne jos, o kaimyninių sklypų savininkų anksčiau įrengtomis tvoromis su pamatais; šešta, nenustatytas ribojimas tretiesiems asmenims patekti prie jos tariamai užvaldytos valstybinės žemės ir ja naudotis. B. L. vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad ji nepažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatyto reikalavimo, įpareigojančio žemės savininką savo naudojamuose žemės sklypuose vykdyti ūkinę ir kitą veiklą nepažeidžiant gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į B. L. apeliacinį skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausioji specialistė A. D. B. prašo B. L. apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju B. L. tyčia, sąmoningai ir savavališkai yra užėmusi ir naudoja valstybei priklausančią žemę, aiškiai suprasdama, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
5.1. Atsiliepime nurodoma, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog B. L. faktiškai naudojamos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nesutampa su įregistruotomis (įteisintomis), 2004 m. kovo 1 d. kadastriniais matavimais nustatytomis (0,0595 ha) šio žemės sklypo ribomis. Apskaičiuota, kad iš viso B. L. naudojasi apie 0,1130 ha žemės plotu, iš kurio jai nuosavybės teise priklauso tik 0,0595 ha, o likęs apie 0,0535 ha plotas yra valstybinė žemė. Užfiksuota, kad visa faktiškai naudojama teritorija yra aptverta tvoromis (įvažiavimas, dalis kiemo, daržo, gazonas). B. L., tokiais veiksmais vykdydama ūkinę veiklą už įteisintų žemės sklypo ribų, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas („savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų“). Pažymima, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. nustatyti visi keturi būtini nusižengimo sudedamieji elementai: objektas, subjektas, objektyvioji pusė bei subjektyvioji pusė. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo objektas yra laisva valstybinė žemė, kurią B. L. užėmė apsitverdama tvorą ne pagal savo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribas, subjektas – asmuo, užėmęs laisvą valstybinę žemę, objektyvioji pusė – B. L. veiksmai, kurie pasireiškė tvoros tvėrimu, subjektyvioji pusė – pažeidėjo kaltė (tyčia).
5.2. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad iš V. J. geodezinių darbų įmonės 2004 m. kovo 3 d. parengto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plano matyti, jog sutartiniais ženklais yra pažymėta, kad tik dalis dabartiniu metu B. L. naudojamos valstybinės žemės yra aptverta tvora. Iš šio plano matyti, kad tiek prie rytinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kraštinės, tiek prie rytinės B. L. naudojamos valstybinės žemės kraštinės nėra jokios tvoros, o 2019 m. spalio 23 d. atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje, buvo nustatyta ir Situacijos schemoje užfiksuota (pažymėta), jog minėtoje vietoje (rytinėje pusėje) yra užtverta tvora. Taigi darytina išvada, kad tvora šioje vietoje buvo pastatyta (užtverta) jau po to, kai žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo B. L.
Atsiliepimas
5.2. Atsiliepime taip pat pažymima, kad atstovavimo išlaidų atlyginimas administracinio teisės pažeidimo byloje asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, nėra numatytas, nors ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir yra nustatyta teisė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
6. B. L. apeliacinis skundas atmestinas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde B. L. nesutinka su jos nubaudimu pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, taip pat su pirmosios instancijos išvada, kad nėra pagrindo švelninti jai paskirtą baudą, bei prašo priteisti jai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.
8. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.
9. Teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010). Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis, ir dėl to žmonės negali juo naudotis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-459/2012); valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N438-1330/2010); suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-362/2012).
10. Aiškindamas užėmimo sąvoką Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 straipsnio (atitinka ANK 110 straipsnį) prasme Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008). Pagal teismų praktiką administracinio teisės pažeidimo, nustatyto ATPK 45 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-1007/2009, N438-1330/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-693/2019).
11. Pažymima, kad pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
12. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria apylinkės teismo nutartyje išdėstytoms išvadoms dėl B. L. kaltės padarius ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes – apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovą, ištyrė byloje surinktus rašytinius įrodymus, visus įrodymus įvertino jų visumoje ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apeliantės netenkinantį sprendimą, nereiškia, kad teismas nevisapusiškai, neišsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, netinkamai įvertino bylos įrodymus, padarė neteisingas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.
13. Nors apeliantė skunde teigia, kad ji nepagrįstai nubausta pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, nes šio nusižengimo nepadarė, jos kaltę padarius ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje surinktų, teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma.
14. Iš bylos duomenų matyti, kad Tarnyba 2019 m. spalio 23 d. atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame akte be kita ko nurodyta, kad namų valdos žemės sklypas yra aptvertas tvoromis, į aptvertą teritoriją patenka ir laisva valstybinė žemė greta privatizuotų ribų. Tvoromis aptvertoje teritorijoje, laisvoje valstybinėje žemėje, yra betonuotas įvažiavimas, besitęsiantis nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki ūkinio pastato, kuriuo teisinė priklausomybė tikrinimo metu nenustatyta. Sklypo savininkė, vykdydama ūkinę veiklą, savo žemės sklype yra pažeidusi privatizuotas ribas. Prie patikrinimo akto pridėtoje Situacijos schemoje nurodyta, kad teritorija (apie 490 kv. m. ploto) tarp posūkio kampų 1–8, greta sklypo šiaurinės dalies, tvoromis aptverta laisva valstybinė žemė, kurioje įrengti vartai ir varteliai, betonine danga dengtas įvažiavimas, pastatytas ūkinis pastatas, įrengtas gazonas; teritorija (apie 48 kv. m.) prie pietinės sklypo dalies, tarp posūkio kampų 9–14, naudojama daržui (b. l. 30–36). Tarnybos 2019 m. lapkričio 7 d. pranešime B. L. „Dėl žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ nurodyta, kad į tvoromis aptvertą ir naudojamą žemės plotą patenka jos nuosavybės teise valdomas 0,0595 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir greta sklypo esanti laisva (apie 0,0490 ha ploto) valstybinė žemė. Laisvoje valstybinėje žemėje įrengta tvora, vartai, varteliai, betoninis įvažiavimas, pastatytas ūkinis pastatas, įrengtas gazonas (b. l. 28–29). Tai, kad žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su Lietuvos Respublikos valstybine žeme (patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), liudija ir byloje esanti VĮ Registrų centro pažyma apie gretimų žemės sklypų savininkus (b. l. 26). Pastebėtina, kad šį dokumentą, kartu su skundu ir kitais prie jo pridėtais dokumentais pirmosios instancijos teismui pateikė pati B. L. Aplinkybę, jog B. L. neabejotinai žinoma, kad jai nuosavybės teise priklausantis sklypas ribojasi su valstybine žeme, patvirtina ir jos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei pateiktas prašymas parduoti jai be aukciono apie 48 kv. m. ploto įsiterpusį valstybinės žemės ūkio paskirties laisvos žemės plotą, esantį prie pietinės jo sklypo dalies, t. y. besiribojantį su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) vietovėje (b. l. 47). Taigi neteisi apeliantė teigdama, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji užėmė būtent valstybinę žemę, o ne, pavyzdžiui, privačios nuosavybės teise valdomą žemę, ir apie tai žinojo.
15. Atsakant į skundo argumentą, kad Tarnyba nepateikė pirmosios instancijos teismui jos reikalautų dokumentų, atkreipiamas dėmesys, kad Tarnyba 2020 m. rugsėjo 15 d. rašte paaiškino, jog 2019 m. spalio 23 d. patikrinimo metu institucija nustatė bei užfiksavo, kad B. L. faktiškai naudojasi apie 0,1130 ha žemės plotu, iš kurio jai nuosavybės teise priklauso tik 0,0595 ha, o likęs apie 0,0535 ha plotas yra laisva valstybinė žemė, kuri nėra suformuota ir Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip atskiras žemės sklypas, todėl nėra galimybės teismui pateikti nei šios laisvos valstybinės žemės plano (ribų), nei nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Iš minėto Tarnybos 2020 m. rugsėjo 15 d. rašto akivaizdu, kad tai, jog B. L. savavališkai užimtas valstybinės žemės plotas yra 0,0535 ha, Tarnyba apskaičiavo įvertinusi, kad B. L. faktiškai naudojasi apie 0,1130 ha žemės plotu, iš kurio jai nuosavybės teise priklauso tik 0,0595 ha.
16. Tai, kad Tarnyba privalėjo pirmiausia nustatyti valstybinių žemės sklypų ribas ir tik tuomet tirti galimai padarytą pažeidimą bei bausti pažeidimą padariusį asmenį, tėra tik subjektyvi apeliantės nuomonė, o tai, kad tvora, esanti šalia įvažiavimo kelio į B. L. sklypo šiaurinėje dalyje, stovi būtent valstybinėje žemės teritorijoje, o ne privačiame žemės sklype, patvirtina byloje surinkti įrodymai. Iš byloje esančios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties ir VĮ Registrų centro pateikto nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad B. L. 2004 m. balandžio 27 d. įsigijo 0,0595 ha žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 19–20, 21–23). Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje bei Tarnybos atsiliepime į apeliacinį skundą, iš žemės sklypo plano matyti, kad 2004 m. kovo 3 d. atliekant kadastrinius matavimus tik dalis dabartiniu metu B. L. naudojamos valstybinės žemės buvo aptverta tvora – tvora buvo tarp 2–8 taškų (b. l. 24), o 2019 m. spalio 23 d. atliekant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje, buvo nustatyta ir Situacijos schemoje pažymėta, kad tvora užtverta ir tarp taškų 9–14 (b. l. 36). Šie duomenys patvirtina, kad B. L. sklypo pietinėje pusėje tvora buvo pastatyta (užtverta) jau po to, kai žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo B. L., ir paneigia pastarosios skundo argumentą, kad ji nieko savavališkai nedarė, tvoros ribų nekeitė nuo pat sklypo įsigijimo. Be to, kaip teisingai akcentuota skundžiamoje nutartyje, net ir tuo atveju, jei valstybinės žemės dalį savavališkai buvo užėmusi ankstesnė sklypo savininkė, tai nereiškia, kad B. L. šią neteisėtai užimtą žemės dalį valdo teisėtai. Kaip minėta šios nutarties 10 punkte, užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau.
17. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad atvejų, kai savavališkai naudojama valstybinė žemė (pvz., sodinant medelius, įrengiant daržą, trinkeles, sukraunant malkas ir pan.), teismai nelaiko pažeidimo sudėties požymiu, nes savavališkas naudojimas yra siejamas tik su vandens telkiniais, todėl asmuo negali būti baudžiamas už užimtos žemės naudojimą ar nustatytų pažeidimų nepašalinimą, pažymima, kad, kaip jau minėta šios nutarties 9 punkte, teismų praktikoje žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis, ir dėl to žmonės negali juo naudotis; valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai; suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias. Pagal teismų praktiką savavališkas žemės užėmimas konstatuojamas ne tik tada, kai žemė užtveriama tvora ar kitu būdu ir į ją nebegali patekti sklypo savininkas ir kiti asmenys, bet ir tada, kai tokia žemė yra užimama kitokiu būdu, pvz., ji apariama, užsėjama ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-693/2019). Prie patikrinimo akto pridėtoje Situacijos schemoje, be kita ko, nurodyta, kad teritorija (apie 48 kv. m.) prie pietinės sklypo dalies, tarp posūkio kampų 9–14, naudojama daržui, ir netikėti tuo vien dėl to, kad prie Tarnybos sudaryto 2019 m. spalio 28 d. žemės naudojimo patikrinimo akto nėra šią aplinkybę patvirtinančios fotonuotraukos, be to, patikrinimo, atlikto 2019 m. spalio 23 d., metu nenustatyta, kad žemė buvo dirbama, nėra pagrindo.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas B. L. surašytas dėl tvoromis aptvertos teritorijos savavališko užėmimo, o ne dėl vartų, vartelių, betonuoto įvažiavimo įrengimo ar ūkinio pastato statybos, nes ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą, t. y. už savavališką svetimos teritorijos užėmimą. Dėl to apeliacinio skundo argumentai, susiję su B. L. skunde nurodytomis ūkinio pastato įsigijimo, įvažiavimo kelio įrengimo aplinkybėmis, valstybei priklausančiu garažu, nenagrinėtini (jie šiuo atveju nėra aktualūs).
19. Atsakant į B. L. apeliacinio skundo argumentus, kad įvažiavimas valstybiniu keliu į (duomenys neskelbtini) kiemą yra laisvas ir neuždarytas, kitų žemės savininkų ar naudotojų galimybės savo nuožiūra naudotis žemės dalimi už įvažiavimo niekada nebuvo ribojamos, vartai atidaryti visą parą, patikrinimo metu vartų uždarymo (neuždarymo) faktas nebuvo nustatytas, pažymima, kad tokiu atveju, kai valstybinės žemės plotas yra ne tik užtvertas tvora, bet ir, pavyzdžiui, sukultūrintas, šienaujamas, bet kuris asmuo, būdamas šalia tokio žemės sklypo, turi aiškiai suvokti, kad jis yra privatus, todėl šiuo žemės sklypu naudotis (eiti, važiuoti, būti šioje žemėje ir pan.) be savininko sutikimo negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-693/2019). Pastebėtina, kad byloje ne tik nustatyta, jog B. L. savavališkai užėmė valstybinę žemę, aptvertą tvoromis, ji pati savo 2020 m. sausio 6 d. paaiškinime, be kita ko, nurodė, jog tvarkė piktžolėmis bei krūmais apleistą valstybinės žemės plotą (b. l. 39–40), šią aplinkybę ji patvirtino ir apylinkės teismo posėdyje.
20. Taigi byloje neginčijamai nustatyta, kad B. L. žinojo ir suprato, jog žemės sklypas, kurį ji užėmė (užtvėrė tvorą, tvarkė žolyną, įrengė daržą), priklauso ne jai, o valstybei, t. y. savavališkai užėmė žemę, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad B. L. veiksmuose yra visi savavališko valstybinės žemės užėmimo, nustatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Pažymėtina, kad šią išvadą teismas padarė įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, kurių visiškai pakanka konstatuoti, jog B. L. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, o ne vien remdamasis 2012 metais padarytu „Google Street View“ vaizdu (b. l. 95), kurio, kaip pažymėjo apeliantė, pati Tarnyba į bylą nepateikė.
21. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
22. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinė nuobauda B. L. už jos padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, paskirta atsižvelgus į jos padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, taip pat į tai, kad nėra nustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju B. L. turėjo būti paskirta bauda pagal sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, tačiau jai yra paskirta minimali nuobauda – 300 Eur bauda. Taigi daryti išvadą, kad apeliantei paskirta nuobauda yra per griežta ir ją švelninti pastarosios skunde nurodytais argumentais, kurie iš esmės susiję su kaltės neigimu, nėra teisinio pagrindo.
23. B. L. prašymas priteisti jai iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, netenkintinas, nes įstatymai nenumato galimybės priteisti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui iš administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
24. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį nepakeistą ir B. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.