Kauno apylinkės teismo nutartis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio N. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. P. ir A. K. dėl leidimo įeiti į skolininko būstą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. kovo 15 d. Jonavos rajono apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo antstolio N. A. pareiškimas suinteresuotiems asmenims J. P. ir A. K. dėl leidimo įeiti į skolininko būstą. Pareiškėjas prašo teismo leidimo įeiti į skolininkės J. P. gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 5396-1000-8018. Nurodė, kad vykdant vykdomąjį dokumentą – Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartį Nr. 2-20225-285/2011 dėl įkeisto turto realizavimo, vykdomojoje byloje Nr. 0165/11/01037, siekiant nustatyti pagal vykdomąjį dokumentą realizuotino turto rinkos vertę, yra būtinybė antstoliui apžiūrėti skolininkei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nes tai reikalinga išieškojimui vykdyti. Kadangi skolininkė raštu pareiškė, kad nesutinka ir neleidžia, jog antstolis apžiūrėtų jos gyvenamąsias patalpas, šiam veiksmui atlikti būtinas teismo leidimas. Vykdymo proceso metu skolininkė yra pateikusi Kauno miesto prokuratūros pažymą, tačiau ji nesudaro teisinio pagrindo antstoliui sustabdyti vykdymo veiksmus.

Remiantis LR CPK 593 str. nuostatomis pareiškimas dėl leidimo įeiti į skolininko būstą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka nepranešus apie tai suinteresuotiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, civilinėje bei vykdomojoje bylose esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis netenkino skolininkės prašymo sustabdyti vykdymo veiksmus, o skolininkės skundas dėl to Jonavos rajono apylinkės teisme dar neišnagrinėtas (civilinė byla Nr. 2-952-814/2012). Atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. lapkričio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-20225-285/2011 yra galiojanti, įsiteisėjusi, o vykdymo veiksmai nesustabdyti, pagrindo nenagrinėti antstolio pareiškimo nėra.

Remiantis pareiškėjo teismui pateiktas įrodymais (b.l. 2-3) nustatyta, kad antstolio N. A. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0165/11/01037 pagal 2011 m. lapkričio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-20225-285/2011 dėl įkeisto turto realizavimo. Minėta nutartimi buvo nuspręsta patenkinti kreditoriaus A. K. reikalavimus ir priverstinai išieškoti iš skolininkės J. P. 65800,00 Lt sumą bei 137,00 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą, o taip pat priverstinai parduoti iš varžytynių J. P. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,3002 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 5333-0029-0012, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 5396-1000-8018, su priklausiniu kiemo statiniais (tvora, šuliniu, lauko tualetu), unikalus Nr. 5396-1000-8072, ūkinį pastatą, unikalus Nr. 5396-1000-8029, pagalbinį ūkio pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. 5396-1000-8030, pagalbinį ūkio pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. 5396-1000-8044, pagalbinį ūkio pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. 5396-1000-8050, pagalbinį ūkio pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. 5396-1000-8061, esančius (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 5397-0000-2011:0037. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso skolininkei J. P. (b.l. 4-5). Nustatyta, kad vykdydamas pirmiau paminėtą vykdomąjį dokumentą antstolis N. A., įvertinęs vykdomojoje byloje esančius duomenis ir nustatęs, kad viso įkeisto nekilnojamojo turto vertė gali viršyti vykdomajame dokumente nurodytą išieškotiną sumą, o taip pat vadovaudamasis ekonomiškumo principu, nes skiriant ekspertizę viso turto vertei nustatyti tai padidintų vykdymo išlaidas, 2012 m. sausio 18 d. patvarkymu dėl vykdymo procese iškilusių klausimų kreipėsi į išieškotoją A. K., pasiūlydamas šiam nurodyti, iš kokio vykdomajame dokumente nurodyto įkeisto skolininko turto turėtų būti išieškoma pirmiausia (vykdomosios bylos Nr. 0165/11/01037, b.l. 21). Atsižvelgiant į tai, ir remiantis vykdomojoje byloje Nr. 0165/11/01037 esančiais VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais bei vidutinių rinkos verčių paieškos duomenimis, galima manyti, kad antstolis preliminariai įvertino priverstinai realizuotino turto rinkos vertę, tačiau, siekdamas nustatyti tikslią priverstinai realizuotino turto vidutinę rinkos vertę nusprendė pasinaudoti LR CPK 682 str. numatyta galimybe ir turto vertei nustatyti paskirti ekspertizę. 2012 m. sausio 24 d. raštu A. K. nurodė, jog sutinka, kad pirmiausia skola būtų išieškoma iš įkeisto 0,3002 ha žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. 0165/11/01037, b.l. 24), o 2012 m. vasario 10 d. patvarkymu antstolis paskyrė minėto nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti ekspertizę (vykdomosios bylos Nr. 0165/11/01037, b.l. 28). Nustatyta, kad vykdomojoje byloje taip pat yra gauti ir kiti duomenys apie nekilnojamąjį turtą (žemės sklypo plano kopija, kadastro duomenų bylos kopija), būtini siekiant kuo tiksliau nustatyti priverstinai realizuotino turto duomenis bei rinkos vertę, tačiau yra būtina ir realiai apžiūrėti iš varžytynių parduodamą turtą. Nustatyta, kad 2012 m. kovo 8 d. paaiškinime skolininkė J. P. nurodė nesutinkanti ir neleidžianti antstoliui apžiūrėti gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kadangi vyksta ikiteisminis tyrimas (b.l. 7). Be to, skolininkė nurodė negalinti apžiūrėti minėto nekilnojamojo turto ir 212 m. kovo 13 d. elektroniniame laiške, adresuotame antstoliui (vykdomosios bylos Nr. 0165/11/01037, b.l. 53). Antstolis, siekdamas nustatyti pagal vykdomąjį dokumentą realizuotino turto rinkos vertę ir konkrečiai gyvenamojo namo rinkos vertę, mano esant būtina apžiūrėti skolininkui nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas ir tam reikalinga teismo nutartis.

Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos, nes tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. Savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas geriausiai atitinka byloje dalyvaujančių asmenų interesus, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priverstinio teismo sprendimo vykdymo tvarka reglamentuojama LR CPK VI dalyje. Pagal šios LR CPK dalies normas teismo procesinius sprendimus pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdo antstolis, kuris visų pirma turi siekti apsaugoti išieškotojo interesus, kartu vadovautis interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, gindamas išieškotojo interesus, neturi pažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). (2011 m. balandžio 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas proceso teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius.

LR CPK 634 str. 2 d. nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Viena iš tokių priemonių, numatyta LR CPK, yra apžiūrėti ir įvertinti gyvenamąsias patalpas. Patekimo į gyvenamąsias patalpas tvarka reglamentuota LR CPK 615 str. Remiantis LR CPK 615 str. 1 d. antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis turi teisę į jas įeiti tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas, išskyrus LR CPK 615 str. 3 d. numatytas išimtis (LR CPK 615 str. 2 d.). Minėtos nuostatos įtvirtintos ne tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo vykdymo teisėtumą, bet ir tam, kad nebūtų pažeistos būsto neliečiamumo garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str. nustatyta, kad žmogaus būstas neliečiamas, be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą.

Skolininkei J. P. tinkamai nevykdant savo kreditorinių įsipareigojimų ir 2011 m. lapkričio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-20225-285/2011 nusprendus priverstinai parduoti iš varžytynių nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) skolininkė teismo antstolio, vykdančio vykdomąjį dokumentą, gera valia nesutinka įleisti ir neįleidžia į minėtu adresu esančias gyvenamąsias patalpas. Skolininkės elgesys, kai ji, nenurodžiusi pagrįstų argumentų dėl tokio savo elgesio, neįleidžia antstolio bei eksperto į gyvenamąsias patalpas siekiant nustatyti jų vidutinę rinkos vertę, laikytinas netinkamu, pažeidžiančiu vykdymo proceso dalyvių pareigą tarpusavyje bendradarbiauti, siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Tiek civilinėje byloje, tiek ir vykdomojoje byloje duomenų apie tai, kad antstoliui patekus į skolininkės gyvenamąsias patalpas bus pažeistos jos teisės ar teisėti interesai, nėra. Antstoliui ir ekspertui, paskirtam atlikti realizuotino nekilnojamojo turto ekspertizę, siekiant kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą, t.y. parduoti iš varžytynių nekilnojamąjį turtą bei tiksliai nustatyti priverstinai realizuotino nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę, kuri yra svarbi tiek išieškotojui, tiek ir skolininkei, kadangi nenustačius tikslios nekilnojamojo turto vertės galėtų būti pažeisti arba skolininkės, arba išieškotojo interesai, būtina apžiūrėti gyvenamąsias patalpas, o tai objektyviai padaryti galima tik patekus į šias patalpas. Taigi teismas konstatuoja, kad skolininkei J. P. nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) yra būtina apžiūrėti siekiant tinkamai įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Skolininkei gera valia nesutinkant įleisti antstolio į nurodytas gyvenamąsias patalpas, teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, mano, kad antstolio N. A. pareikštas pareiškimas dėl leidimo įeiti į skolininko būstą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 593 str., 615 str., teismas

nutarė:

Pareiškimą tenkinti.

Leisti antstoliui N. A., a.k. (duomenys neskelbtini) įeiti į skolininkei J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį ir jos vardu įregistruotą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 5396-1000-8018, bei jį pažiūrėti su tikslu nustatyti gyvenamojo namo vidutinę rinkos vertę.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.