Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbantis A. B. (duomenys neskelbtini), gyvenantis: deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nurodo darbo vietos adresą: (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 219 str. 2d.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. B. buvo pareikštas kaltinamas, kad jis būdamas T. B. IĮ įm. k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu - (duomenys neskelbtini), savininku ir remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsniu, teikdamas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas laikotarpiu nuo 2013-08-26 iki 2015-02-25 deklaravo, bet į valstybės biudžetą nesumokėjo 22 359,04 Eur pridėtinės vertės mokesčio; teikdamas gyventojo pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas laikotarpiu nuo 2013-08-16 iki 2015-02-02 deklaravo, bet į valstybės biudžetą nesumokėjo 1 138,64 Eur gyventojo pajamų mokesčio; 2014-02-03 teikdamas nekilnojamojo turto deklaraciją deklaravo, bet į valstybės biudžetą nesumokėjo 191,73 nekilnojamojo turto mokesčio; 2013-10-01 ir 2014-06-02 teikdamas pelno mokesčio deklaracijas deklaravo, bet į valstybės biudžetą nesumokėjo 1782,90 Eur pelno mokesčio po to, kai 2015-03-30 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priminimu Nr. (23.31-08)464-258 priminė apie pareigą įmonei sumokėti mokesčius, t.y. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 219 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinimas nepasitvirtino.

Pareikštas kaltinimas T. B. buvo grindžiamas šiais įrodymais:

Įtariamojo T. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, kad jis kaltu dėl pareikšto įtarimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 str. 2 d. prisipažįsta pilnai. Susimokėti įtarime įvardintų mokesčių neturėjo galimybės. Apie 2007 m., tiksliau neatsimena, jis su tuomentine žmona J. B. paėmė paskolą įmonės plėtrai iš Swedbanko, kiek pamena apie 50 000 Lt, paskola buvo paimta 5 metams. Maždaug 2011-2012 m., tiksliau neprisimena, paėmė paskolą iš Swedbank apie 50 000 Lt, keik atsimena 5 metams. Maždaug 2008 m. pradėjo su žmona skyrybų procesą ir išsiskyrė apie 2014 m. Abi paskolas realiai dengė jis, tačiau verslui nepavykus, negaudavo pakankamai pelno ir negalėjo normaliai sumokėti kreditoriams bei mokesčius valstybei. Šiuo metu visų aplinkybių pasakyti negali, nes jų neatsimena. Dėl patirtų paskutiniu metu išgyvenimų, jam truputį „šlubuoja atmintis“. Jo įmonės buhalteriją tvarkė A. M., kuri buvo bendrovės darbuotoja. Ji tvarkė įmonės buhalteriją pagal tuos dokumentus, kuriuos tik jis jai ir paduodavo, pagal juos ji teikdavo deklaracijas ir ataskaitas valstybinėms institucijoms. Įmonės kasininku nebuvo paskyręs nieko, juo buvau jis pats. Buhalterė neturėjo įmonės sąskaitos prisijungimo kodų ir nieko negalėjo padaryti su įmonės pinigais, tai galėjo padaryti tik jis pats. Šiuo metu įmonės veikla sustabdyta, jokios veiklos nevykdo, darbuotojai atleisti. Šiuo metu visas jo ir bendrovės turtas automobilis Renualt Scenic yra areštuotas antstolės Audronės Muzikevičienės, o jo turėtas butas jau yra parduotas ir pinigai sumokėti į šiuos antstolės sąskaitą naujojo buto savininko. Antstolė Gerasimovič, jos vardo neprisimena, areštavusi sąskaitas dėl nesumokėtų mokesčių. Kaip paskirstomi pinigai, kurie patenka į jo turimas sąskaitas Swedbanke, DNB banke ir Varėnos kredito unijoje nežino. Kur ir kokias išlaidas turėjo per įtarime nurodytą laikotarpį šiuo metuneatsimena. Kiek atsimena, jis neturėjo jokios galimybės mokėti mokesčius valstybei, kadangi reikėjo atsiskaityti su kitais savo kreditoriais. Esant ekonominei krizei ir kai jo įmonei strigo verslas, neturėjo realios galimybės atsiskaityti su visais savo kreditoriais, mokėti įmokų bankams ir t.t. Iš savo įmonės kasos nusiimdavo pinigus ir juos naudojo savo pragyvenimui, dukters išlaikymui, komunalinių mokesčių mokėjimui ir t.t. Šių iš įmonės kasos paimtų pinigų į įmonės kasą atgal negrąžindavo, nes visus pinigus panaudodavo gyvenimo reikmėms. Kuo toliau, tuo jo skolos kreditoriams augo, o jis negalėjo mokėti ir mokesčių valstybei, kadangi būtų neturėjęs piniginių lėšų pragyvenimui. 2014 m. pabaigoje sušlubavo jo sveikata, todėl negalėjo ir normaliai dirbti, kad galėtų grąžinti savo skolas bei turėjo įvairių išlaidų gydymui. Iki šiol jis padeda buvusiai žmonai išlaikyti jų dukrą, jam priteista 500 Lt kiekvieną mėnesį perduoti pinigus, kiek pinigų eurais, tiksliai neatsimena, bet mano apie 145 Eur. Šiuo metu neturi jokios galimybės atsiskaityti su kreditoriais, tačiau pardavė savo verslą ir už tai kas mėnesį jam pervedama apie 524 EUR, tačiau viską nuskaito antstoliai. (duomenys neskelbtini) maždaug iki 2019 m. rugpjūčio mėnesio mokės į jo sąskaitą po 524 EUR už įsigytą verslą. ( b.l. 41, 42, 44; 5 T ).

Liudytojos A. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuri paaiškino, kad nuo 2012 m. liepos 19 d. pradėjo dirbti T. B. IĮ vyr. buhaltere 0,25 etato ir dirbo iki 2015-12-28. Jai įmonės savininkas suteikė visas darbo priemones, tačiau pati darbo vieta buvo namuose, kur iki šiol gyvena. Į duotą kompiuterį buvo instaliuota buhalterinė programa „Agnum“, kuria ir naudojosi tvarkydama įmonės buhalterinę apskaitą. Pagal jų su įmonės savininku T. B. susitarimą, jis mėnesio pradžioje pristatydavo visus buhalterinius dokumentus už praėjusį mėnesį, kad juos galėtų suvesti į naudojamą buhalterinę programą. Dirbdama įmonėje valstybinėms institucijoms teikdavo deklaracijas ir ataskaitas, tvarkė bendrovės buhalteriją pagal savininko pateiktus buhalterinius dokumentus. Deklaracijas ir ataskaitas teikdavo internetu, kadangi turėjo prisijungimo kodus. Ji pati įmonės kasininke nebuvo, visus reikalus su grynaisiais pinigais tvarkė tuometinis direktorius, ji priėjimo prie kasoje esančių grynųjų pinigų neturėjo, pats direktorius buvo kasininkas. Ji nebuvo kasininkė, kasos išlaidų ar kasos pajamų orderių neišrašinėjo. Tai darė pats savininkas ir šiuos orderius pateikdavo sekančio mėnesio pradžioje. Kokius dokumentus pateikdavo, tokią jų informaciją ir suvesdavo į buhalterinę programą. Prie bendrovės banko sąskaitos ji neturėjo priėjimo, todėl jokių pavedimų iš įmonės sąskaitos nedarė. Savininkui vis primindavo, kad įmonė skolinga valstybei sumokėti mokesčius, tačiau kodėl savininkas jų nemokėdavo nežino. Ji savininkui sakė ir apie tai, kad jo žinioje yra didelis grynųjų pinigų likutis ir kad, pinigus kiekvieno mėnesio pabaigoje reikia grąžinti į kasą, jei jie nepanaudoti, arba pateikti jų panaudojimą pagrindžiančius dokumentus, tačiau savininkas į tai nekreipė dėmesio, tik atsakydavo „Aš žinau“. Ji nežino, kur gali būti bet kokie su kasos operacijomis susiję apskaitos dokumentai, kadangi jų neišrašinėjo, grynųjų pinigų niekam nemokėjo. Visus jai pateiktus dokumentus suvesdavo į buhalterinę programą, o pirminius dokumentus susegdavo į segtuvus. Jeigu pateiktuose dokumentuose kokių nors dokumentų nėra, reiškia tie dokumentai jai nebuvo pateikti. Su įmonės savininku nebuvo nustatę tvarkos, kad jai perduodant dokumentus suvesti į buhalterinę programą, būtų surašomas dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, dokumentus jai perduodavo tiesiogiai į rankas ir dėl šio dokumentų perdavimo joks dokumentas nebūdavo surašomas. Pirminius T. B. IĮ dokumentus laikė savo namuose. Įmonės savininkas jos neprašė elgtis neteisėtai ar kažką nuslėpti ( b.l. 19, 5 T).

2016-02-15 specialisto išvadoje Nr. 5-2/25 nustatyta, kad iš T. B. IĮ savininko paimta avansu pinigų suma bei kiti buhalterinės apskaitos pažeidimai, pagal apskaitos dokumentus įmonė galėjo sumokėti mokesčius valstybei ( t.1, b.l. 37).

2015-03-06 priminimu apie pareigą sumokėti mokesčius ir T. B. su šiuo priminimu susipažino 2015-03-30 (t.1, b.l. 20).

2015-03-30 operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nurodyti T. B. IĮ padaryti pažeidimai bei suskaičiuoti mokėtini valstybei mokesčiai. ( t.1, b.l. 68).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. B. paaiškino, kad įsiskolinimai valstybei susidarę dėl vykdomos verslo plėtros, buvo imamos paskolos. Kai situacija pasikeitė, pajamos sumažėjo, reikėjo išlaikyti šeimą, atiduoti paskolas, kas labai silpnino verslą. Be to prasidėjo skyrybų procesas, todėl turėjo išlaidų. Verslas vystėsi į blogąją pusę. Jeigu neatsiskaitydavo su tiekėjais, tai negaudavo prekių. Individuali įmonė buvo įsteigta 1999 m., jis buvo jos steigėjas ir savininkas. Kaip įmonės savininkas pilnai atsakė savo turtu. Kad galėtų apmokėti skolas valstybei, teko parduoti verslą. Finansininkė teikė pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas, kurias pasirašydavo savininkas. 2008- 2009 metais prasidėjo visi nesklandumai versle. 2012- 2015 metais įmonėje buvo samdomi 7- 8 asmenys. Buvo paimtos vartotojiškos paskolos šeimos gerovei bei pinigų įnešimui sukuriant naują verslą. Pinigų sumos buvo paimtos didelės - po 50 000 Lt. Nuo 2008- 2009 metų prasidėjo nesklandumai šeimoje. Nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio valstybei dėl sumažėjusių pajamų. Mokesčiai nebuvo sumokėti už dirbusius darbuotojus. Teikė nekilnojamojo turto deklaraciją, liko garažas, kuris buvo parduotas. Nebuvo sumokėtas valstybei pelno mokestis. Nuo 2016 metų vasario mėnesio individualios įmonės veikla yra sustabdyta. Buvo areštuoti: butas, mašina ir šautuvas. Yra parduotas verslas, buto suma pervesta valstybei per antstolę ir parduoto mašinos suma taip pat pervesta per antstolę. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.2015 metais turėjo gauti pranešimus iš mokesčių inspekcijos apie nesumokėtus mokesčius. Pelnas buvo mažėjantis. Tuo momentu buvo kažkiek tai pelno, tačiau jis buvo akivaizdžiai mažas, jis tik dengė įsiskolinimus kitoms įmonėms. Iš kasos pinigus imdavo tik jis. Paėmė paskolas, laiduodamas butu. Paskolas panaudojo verslui: atidarė žūklės parduotuvę, pasikeitus ekonominei situacijai, viskas labai greitai žlugo. Buhalterė ne kartą sakė ir paaiškino visas galimas pasekmes. Neprisimenu laikotarpio, kada buvo nutrauktas mokėjimas bankams. Šiuo metu įmonė turi skolų keliems juridiniams asmenims, kurie teikė prekes ir bankams. Buvo nuvykęs į Alytaus apskrities mokesčių inspekciją, buvo pasiteirauta dėl mokesčių išdėstymo, įvertinus įmonės įsiskolinimus, nuspręsta, kad įmonė neišgalės sumokėti visų įsiskolinimų. Buvau baustas administracine tvarka už mokesčių nesumokėjimą - 1500 EUR bauda. Tai buvo 2015- 2016 metais. Finansinių dokumentų neklastojo. Buvo dirbantis įmonėje buhalteris.16221.04 EUR civilinį ieškinį pripažįsta. Šiuo metu dirba kitoje įmonėje, skola išskaičiuojama iš gaunamo darbo užmokesčio.

2015-03-30 T. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad jis būdamas T. B. IĮ savininku ir atsakingu už gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimą, neužtikrino, kad LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 str. 3,4,5,6 d. nurodytais terminais, kad 2014-12-01 būtų sumokėta gyventojų pajamų mokesčio 14.19 Eur suma; 2014-12-31 būtų sumokėta gyventojų pajamų mokesčio 14.3 Eur suma; 2015-02-02 būtų sumokėta gyventojų pajamų mokesčio 90 Eur suma; 2015-03-02 būtų sumokėta gyventojų pajamų mokesčio 54 Eur suma. Tuo pažeidė LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 str. 3, 4, 5, 6 d., ir iki 2015-03-30 nurodytos sumos nebuvo sumokėtos. Tokiais veiksmais padarė pažeidimą, numatytą ATPK 173 ¹¹ str.1 d.

T. B. 2015-03-30 buvo įteiktas administracinis nurodymas, kuriuo jis įpareigotas sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytos už ATPK 173 ¹¹ str. 1 d. nurodytą pažeidimą, t.y. 144 eurus, įmokant į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Bauda sumokėta ( t.5, b.l. 127-132).

2015-07-28 nutarimu Varėnos rajono apylinkės teismo administracinėje byloje Nr.A2.9.-337-445/2015 T. B. buvo pripažintas padaręs administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 50⁶ straipsnyje ir jam paskirta vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų (1448 EUR) bauda.

Ši administracinė byla buvo iškelta pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM pareiškimą, kuriama nurodoma, kad tikrinant mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2015-03-23 buvo pradėtas įmonės operatyvus patikrinimas, kuris baigtas 2015-03-30. Tikrintas laikotarpis 2014-01-01 iki 2014-12-31.

Šiame pareiškime nurodoma, kad įmonė būdama skolinga valstybės biudžetui, mokėjo darbo užmokestį darbuotojams, per atsakingus asmenis vykdė atsiskaitymo su prekių ir paslaugų tiekėjais, apmokėjo įvairias su įmonės veikla susijusius išlaidas. Per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 įmonė, turėdama pakankamai grynųjų pinigų kasoje ir likutį pas atskaitingus asmenis, nemokėjo įmokų į valstybės biudžetą, įmonė vykdydama atsiskaitymus už prekes ir paslaugas būdama skolinga valstybė biudžetui, pažeidė LR civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Pagal T. B. IĮ suvestiniame apskaitos registre „Sąskaitų apyvarta 2015-01-01 - 2015- 03-30“ įrašytus duomenis, ir pagal juos paskaičiuotus įmonės finansinę būklę ir finansinį pajėgumą apibūdinančius rodiklius, T. B. IĮ 2015-03-30 datai buvo moki. Pagal T. B. IĮ dokumentų duomenis, kurie buvo išanalizuoti atliekant T. B. IĮ ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir surašant 2016-02-15 specialisto išvadą Nr. 5-2/25, po priminimo apie pareigą sumokėti mokesčius gavimo dienos - po 2015-03-30 per priminime nurodytą laikotarpį T. B. IĮ atliko šiuos mokėjimus: iš įmonės kasos 113,93 EUR suma buvo atsiskaitytinai išlaiduota atskaitingam asmeniui T. B., o iš įmonės kasos, sąskaitos banke ir iš T. B. atsiskaitytinai išduotų lėšų įvairiems atsikaitymams ir mokėjimams buvo panaudota 689,50 EUR suma. Detaliau duomenys pateikiami specialisto išvados 3 lentelėje. Po priminimo apie pareigą sumokėti mokesčius gavimo dienos - po 2015-03-30 per priminime nurodytą laikotarpį (iki 2015-04-19) T. B. IĮ atlikti mokėjimai: iš kasos atskaitingam asmeniui T. B. atsiskaitytinai išlaiduota 113,93 EUR suma, kuri nekeičia įmonės turėto trumpalaikio turto dydžio, ir įvairiems tiekėjams ir kreditoriams sumokėta 689,50 EUR suma, t.y., sumokėta 144 EUR bauda už administracinį teisės pažeidimą, išlaiduota 77,14 EUR darbo užmokesčio, sumokėtas 57,92 EUR nario mokestis veterinarijos farmacijos asociacijai, ir sumokėti 410,44 EUR įvairiems tiekėjams T. B. IĮ mokumo neįtakojo; pagal suvestiniuose apskaitos registruose „Sąskaitų apyvarta 2015-01-01 - 2015-03-30“, „Sąskaitų apyvarta 2015-03-31 - 2015-04-19“ įrašytus duomenis, ir pagal juos paskaičiuotus įmonės finansinę būklę ir finansinį pajėgumą apibūdinančius rodiklius, T. B. IĮ 2015-03-30 datai ir 2015-04-19 datai buvo moki (specialisto išvados 3.2 p.).

T. B. IĮ dokumentų duomenimis, įmonė priminimo apie pareigą sumokėti mokesčius gavimo dieną - 2015-03-30 turėdama 5,37 EUR likutį įmonės sąskaitoje LT474010041000296322; turėdama 309,60 EUR likutį įmonės sąskaitoje LT025015800014000023; turėdama 201,87 EUR likutį kasoje ir į įmonės kasą 2015-04-16 gavusi 86,65 EUR įplaukų (pardavimo pajamų); turėdama 113 502,99 EUR nepanaudotų įmonės lėšų likutį pas atskaitingą asmenį T. B. ir iš įmonės kasos 2015-03-30 jam išlaidavusi 113,93 EUR, priminimo apie pareigą sumokėti mokesčius gavimo dieną - 2015-03-30 ir per 20 dienų nuo priminimo gavimo dienos, t.y., 2015-03-30 - 2015-04-19 laikotarpiu turėjo galimybę sumokėti visą priminime nurodytą 26 618,71 EUR mokesčių ir delspinigių skolą: iš įmonės sąskaitose ir kasoje buvusių piniginių lėšų turėjo galimybę sumokėti dalį - 603,49 EUR skolos (5,37+309,60+201,87+86,65), iš atskaitingam asmeniui T. B. išlaiduotų ir įmonės reikmėms nepanaudotų įmonės lėšų turėjo galimybę sumokėti visą priminime nurodytą skolą, tačiau priminimo apie pareigą sumokėti mokesčius gavimo dieną ir per 20 dienų nuo priminimo gavimo dienos mokesčių ir delspinigių skolos nesumokėjo.

Pažymėtina, kad po priminimo - laikotarpiu nuo 2015-04-20 iki 2015-07-20 (vėliausia įregistruotų kasos pajamų ir išlaidų orderių data) T. B. IĮ kasoje buvo užpajamuota 14 655,97 EUR gautų įplaukų (pardavimo pajamų), ir iš jų T. B. IĮ taip pat turėjo galimybę sumokėti dalį priminime apie pareigą sumokėti mokesčius nurodytos 26 618,71 EUR mokesčių ir delspinigių skolos, tačiau šios į kasą gautos įplaukos buvo panaudotos ne priminime apie pareigą sumokėti mokesčius nurodytų mokesčių ir delspinigių skolai sumokėti, o kitoms reikmėms: T. B. IĮ iš įmonės kasos 2015-05-18 išlaidavo 77,14 EUR atlyginimo darbuotojams, 2015-06- 02 ir 2015-07-20 įmonės savininkui T. B. kaip atskaitingam asmeniui atsiskaitytinai išlaidavo 14 665,13 EUR sumą, ir tokiu būdu sumažino įmonės kasoje turimas pinigines lėšas ir įmonės galimybę iš kasoje buvusių lėšų sumokėti dalį priminime apie pareigą sumokėti mokesčius nurodytos mokesčių ir delspinigių skolos. Taip pat pažymėtina, kad pagal suvestinių registrų duomenis pas atskaitingą asmenį T. B. 2015 m. nuolat buvo atsiskaitytinai jam išduotų ir įmonės reikmėms nepanaudotų įmonės piniginių lėšų likučiai, pvz., 2015-05-31 datai - 112 420,14 EUR likutis, 2015-07-20 datai - 126 737,30 EUR likutis, 2015-08-31 datai - 125 306,38 EUR likutis; kad 2015-04-19 datai pas atskaitingą asmenį T. B. esant 113 306,90 EUR įmonės piniginių lėšų likučiui, 2015 m. 06 - 07 mėn. laikotarpiu jam iš įmonės kasos atsiskaitytinai dar buvo išlaiduota 14 665,13 EUR suma, o 2015-04-20 - 2015 m. 08 mėn. laikotarpiu (vėliausia nurodyta apmokėto dokumento data 2015-08-21) atskaitingas asmuo T. B. įmonės reikmėms panaudojo tik 2 659,85 EUR atsiskaitytinai jam išduotų piniginių lėšų (dokumentais pagrįsta įregistruota suma). Pas atskaitingą asmenį T. B. 2015 m. nuolat esant nepanaudotam atsiskaitytinai jam išduotų piniginių lėšų likučiui, T. B. IĮ iš įmonės kasos jam išlaiduodama gautas įplaukų sumas, nei per priminime nurodytą laikotarpį, nei po priminimo iš T. B. atsiskaitytinai išduotų įmonės piniginių lėšų priminime nurodytos mokesčių ir delspinigių skolos nesumokėjo (specialisto išvados 2 p.).

BK 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Nuostatos dėl dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą antrą kartą. Ši nuostata tiesiogiai draudžia bausti antrą kartą dėl to paties nusikaltimo, palikdama neišspręstą klausimą dėl dvigubo baudimo už skirtingų rūšių teisės pažeidimus taikant skirtingų teisės šakų normas. Dvigubo baudimo draudimo principas nėra tik Lietuvos teisės principas. Dvigubo baudimo draudimo principas įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnyje. Lietuva yra šios Konvencijos dalyvė, ratifikavusį Konvenciją 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalį tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisės sistemos dalis. Konvencija, kaip ir Lietuvos įstatymai, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės apskritai, tačiau draudžiamas dvigubas baudimas. Tiek baudžiamojo kodekso nuostatos, ir tarptautiniai teisės aktai vienareikšmiškai kalba tik apie pakartotinio nubaudimo už tą pačią veiką negalimumą. Be to, draudžiama už tą pačią veiką ne tik du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, bet ir bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn (LAT Baudžiamųjų bylų kolegijos 2015-01-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-30-696/2015).

T. B. 2015-03-30 administraciniu nurodymu buvo nubaustas, kad padarė gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimą, numatytą ATPK 173 ¹¹ str.1 d. ir nubaustas bauda ( t.5, b.l. 127-132).

T. B. 2015-07-28 nutarimu buvo nubaustas, kad pažeidė įmonių ir įstaigų kreditorių teises (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas), numatytas ATPK 50 ⁶ str.1 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 straipsnyje reglamentuota baudžiamoji atsakomybė už mokesčių nesumokėjimą. Šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnio dispozicijoje numatyta, jog tas, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą arba kitą dokumentą nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė pareigą sumokėti mokesčius. Baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 str. atsirasti yra būtinos trys objektyviosios sąlygos: kaltininkas pateikia deklaraciją arba nustatytą patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą, iš ko jam kyla pareiga sumokėti mokesčius, tačiau mokesčių įstatymo nustatyta tvarka nesumoka; valstybės įgaliota institucija įstatymo nustatyta tvarka primena pareigą sumokėti mokesčius; po šio priminimo per jame nustatytą terminą kaltininkas tyčia mokesčių vis tiek nesumoka. Taigi nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 str., objektyvioji pusė pasireiškia mokesčių nesumokėjimu po priminimo apie šią pareigą per priminime nurodytą terminą. Be to, būtina nustatyti, ar iki nusikalstamos veikos padarymo mokesčių mokėtojas buvo mokus ir turėjo realią galimybę sumokėti mokesčius.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 str. 2 d. numatyta, kad tas, kas padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką nesumokėjo jam apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių.

Taigi tiek kaltinime nurodytas mokestinės nepriemokos susidarymo laikotarpis, tiek administracinėje byloje Nr.A2.2.-337-445/2015 nurodytas laikotarpis yra pagrindinai 2014-01-01 iki 2014-12-31 ir apima tų pačių mokesčių (gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokestį, pelno mokestį, nekilnojamojo turto mokestį) nesumokėjimą. Aktualu yra ir tai, kad nubaudimas asmens administracine nuobauda (2015-07-28 nutarimas administracinėje byloje Nr.A2.9.-337-445/2015) neatleidžia jo nuo pareigų vykdymo ateityje (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos).

CK 6.930¹ straipsnis, reguliuojantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, jo pirma dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šiame straipsnyje nustatyta eile.

2015-07-28 nutarimu Varėnos rajono apylinkės teismo administracinėje byloje Nr.A2.9.-337-445/2015) konstatuota, kad T. B. neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, o būtent 2015-05-18 įmonės balansu turi 26981.53 Eur dydžio mokestinę nepriemoką, todėl privalo laikytis mokesčių mokėjimo eiliškumo pagal civilinio kodekso 6.930 ¹ straipsnį. Nustačius aplinkybę, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams iš karto tenkinti, negali būti konstatuojama kaltinamojo T. B. tyčia po priminimo sumokėti visą priminime nurodytą skolą, kadangi nutarimu nustatytos aplinkybės dėl mokumo būtų vienokios, o jau taikant baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, vertinamos priešingai – turėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams iš karto tenkinti, tik pritaikius priminimą apie mokesčių sumokėjimą ir gresiančią atsakomybę.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM 2015-05-18 pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo pripažino, kad T. B. pažeidė kreditorių teises ir prašė dėl to jį patraukti administracinėn atsakomybėn, kai 2015-03-06 priminimu (įteiktas 2015-03-30) buvo nurodžiusi pareigą sumokėti visus mokesčius ( t.1, b.l. 20-21). Taigi pirma seka Valstybinės mokesčių inspekcijos priminimas sumokėti visus privalomus mokesčius per nustatytą terminą ( 20 dienų), įspėjant, kad gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, o po to inicijuojamas T. B., kaip IĮ savininko patraukimas administracinėn atsakomybėn, pripažįstant, kad kaip skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti iš karto, o 2015-08-24 pateikiamas pranešimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 219 str., kad T. B. po priminimo nesumokėjo mokesčių ( t.1, b.l. 19).

Kaltinamojo T. B. inkriminuotai veikai atsirasti nustatytos objektyviosios sąlygos - kaltininkas pateikia deklaraciją arba nustatytą patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą, iš ko jam kyla pareiga sumokėti mokesčius, tačiau mokesčių įstatymo nustatyta tvarka nesumoka; valstybės įgaliota institucija įstatymo nustatyta tvarka primena pareigą sumokėti mokesčius. Trečioji sąlyga, kad kaltininkas tyčia nesumoka mokesčių per nustatytą terminą, nėra įrodyta. Apskritai kaltinime nėra nurodyta, kad kaltinamasis T. B. tyčia nesumokėjo mokesčių per nustatytą jam terminą. Byloje nustatytos aplinkybės, kad atskaitingam asmeniui T. B. buvo išlaiduotos ir įmonės reikmėms nepanaudotos įmonės lėšos, dėl kurių jis galėjo sumokėti visą priminime nurodytą skolą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes T. B., kaip įmonės savininkas, atskaitingas asmuo, paėmė pinigines lėšas iš kasos ir dėl to egzistuoja aplinkybė, kad turėjo galimybę sumokėti mokesčius. Apklausiamas T. B. neneigia, kad nepaėmė pinigų iš savo įmonės kasos, bet jis nors ir netiesiogiai nurodo, kad neturėjo galimybės sumokėti mokesčius dėl to, kad šios piniginės lėšos buvo panaudotos jo asmeniniams/šeimos poreikiams tenkinti. Kyla klausimas dėl įmonės buhalterinės apskaitos tinkamo ar netinkamo vedimo, piniginių lėšų panaudojimo pagal tokią paskirtį tinkamumo, teisėtumo ir t.t., bet tokiu atveju turi būti konstatuoti konkrečių teisės aktų pažeidimas ar nesilaikymas, o tai nėra nustatyta surinktais ir ištirtais įrodymais bei tokio tyrimo neapima pareikštas kaltinimas.

2017-06-29 specialisto išvadoje Nr.5-2/94 nurodoma dėl T. B. IĮ kasoje užpajamuotų įplaukų po priminimo 2015-04-20 – 2015-07-20. Pagal pareikštą kaltinimą tiriamas laikotarpis apima tik laiką, per kurį po priminimo turėjo sumokėti moeksčius, t.y. iki 2015-04-20.

Išlaiduotos įmonės savininkui T. B. piniginės lėšos iš įmonės kasos, kaip atskaitingam asmeniui, kai fizinio asmens ir įmonės turtas nėra atskirtas, sudaro tik teorinę prielaidą, kad esant nepanaudotam atsiskaitytinai jam išduotų piniginių lėšų likučiui, kaltinamasis turėjo galimybę sumokėti jam priminime nurodytus mokesčius. Žinomas pats faktas - piniginių lėšų iš įmonės kasos išlaidavimas (išėmimas), tačiau realiais ir faktiniais įrodymais nėra pagrįsta, kad tas piniges lėšas turėjo kaltinamasis T. B. priminimo sumokėti mokesčius laikotarpiu, o ne buvo išleidęs pinigines lėšas kita paskirtimi, ir dėl to negalėjo sumokėti mokesčius. Teismas negali grįsti savo išvadas prielaidomis, o turi grįsti surinktais ir ištirtais įrodymais, įstatymo nustatyta tvarka juos įvertinęs. Nenustatyta, kad kaltinamasis T. B. tyčia nesumokėjo mokesčių ir po priminimo juos sumokėti pateikimo.

BPK 115 str. 3 d. 2 p. numato, kad teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Kaltinamasis T. B. vadovaujantis BPK 140 str. laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamojo nuosavybės teisės į turtą neapribotos. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Varėnos rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr.A2.2-337-445/2015, prijungta prie baudžiamosios bylos medžiagos, grąžintina teismui. Kaltinamajam kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 297 – 299 , 301- 302, 303 str. 1 d., 5 d. 1 p., 304, 305 str. 3, 6 d., 307 str. 4, 6 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išteisinti jam nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 229 str. 2 d. požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.