- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-01
- Bylos Nr.
- eAS-390-415/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00361-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Dainius Raižys, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- R. V.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui, ,,Registrų centras", VĮ "Registų centras"
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja R. V. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Utenos skyriaus 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. SPR5-8573(14.1), 2019 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. SPR4-6403(14.5) ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. cspr-294.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. sausio 16 ir 29 d. nutartimis priėmė nagrinėti pareiškėjos skundą.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas, priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-1928-822/2020, teisminio proceso Nr. 3-65-3-00411-2016-2.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, pareiškėjos skundas be kitų argumentų yra grindžiamas tuo, jog atsakovas nepagrįstai atsisakė įregistruoti tvenkinio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Tvenkinys), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą dėl to, jog pareiškėja nepateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtinto Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo (toliau – ir Sąrašas) 2.1 punkte nurodytų dokumentų. Pareiškėjos nuomone, prieš tai nurodyto nutarimo atsakovas neturėjo taikyti, kadangi Tvenkinys turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), priklausinys, padarant apie tai žymą Nekilnojamojo turto registre pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 4 dalį. Pareiškėja tvirtina, kad jai priklausantis Tvenkinys laikytinas dirbtiniu vandens telkiniu, priskiriamu hidrotechniniams statiniams, t. y. priklauso statinių kategorijai, todėl jo kadastriniai duomenys turėjo būti įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre bei Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas atsiliepimuose nurodė, jog pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių Tvenkinio suformavimo / statybos teisėtumą bei pareiškėjos nuosavybės teisę į Tvenkinį patvirtinančių dokumentų. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija nustatė, kad pagal hidrotechninio statinio (tvenkinio) kadastro duomenų bylą, hidrotechniniam statiniui įrengti nebuvo panaudotos statybinės medžiagos, todėl Tvenkinys nėra Nekilnojamojo turto objektas – statinys, o Žemės sklypo registro įraše yra įrašyta žemės naudmena – vandens telkinių plotas (4,6020 ha).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2019 m. balandžio 16 d. Regionų apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-10-320/2019 pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Molėtų skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. V., Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, VĮ Valstybės žemės fondui. Nurodytoje administracinėje byloje buvo ginčijami administraciniai teisės aktai, kuriais buvo pakeisti pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo kadastro duomenys iš žemės sklypo naudmenos – 4,6020 ha ploto pelkės į naudmeną – 4,6020 ha ploto vandenis bei panaikinta 4,6020 ha plotui taikyta specialioji sąlyga „pelkės ir šaltinynai“. Nurodytoje administracinėje byloje 2019 m. balandžio 16 d. priimtas sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Pirmosios instancijos teismo vertinimu, minėtoje administracinėje byloje sprendžiamas ginčas buvo susijęs su šioje byloje pateiktame pareiškėjos skunde Tvenkiniu įvardijamu objektu ir buvo įrodinėjama, kad tai yra natūrali žemapelkė; minėtoje administracinėje byloje teismas vertino tuos pačius įrodymus, kuriuos pareiškėja pateikė atsakovui, prašydama įregistruoti Tvenkinio kadastro duomenis ir nuosavybės teisę į jį. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad prieš tai nurodytoje adminisracinėje byloje, kurioje proceso šalimi buvo pareiškėja, nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo objekto – pareiškėjos įvardijamo statiniu (Tvenkinio) buvimu natūraliu gamtiniu objektu – pelke, gali turėti esminės įtakos nagrinėjamai bylai išspręsti, minėtoje byloje gali būti nustatyta, kad pareiškėjos prašomas įregistruoti tvenkinys yra natūrali pelkė.
II.
Pareiškėja R. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 16 d. nutartį.
Pareiškėja pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ginčas tarp jos ir VĮ Registrų centro kilo ne dėl Tvenkinio statuso, o dėl teisės aktų taikymo įregistruojant nekilnojamojo turto objektą – VĮ Registrų centras laikosi pozicijos, kad pareiškėja turi pateikti Sąrašo 2.1 punkte nurodytus dokumentus tam, kad Tvenkinys galėtų būti įregistruotas. Šioje byloje nėra ginčo dėl Tvenkinio, kaip pelkės, traktavimo, atsakovas šio klausimo nekėlė. Todėl, savarankiškai iškeldamas Tvenkinio statuso (pelkės sąvokos) klausimą, pirmosios instancijos teismas peržengė pareiškėjos skundo ribas, kurios yra susijusios tik su atsakymu į klausimą, kuri teisės norma (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 str. 4 d. ar Sąrašo 2.1 p.) turi būti taikoma registruojant nuosavybės teisę. Pasak pareiškėjos, administracinėje byloje Nr. I-10-320/2019 (Nr. A-1928-822/2020) išspręstas fakto klausimas neturi ir negali turėti įtakos nagrinėjamai administracinei bylai išspręsti.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti.
VĮ Registrų centras pažymi, kad nėra administracinės bylos Nr. I-10-320/2019 (Nr. A-1928-822/2020), mano, kad nėra pagrindo stabdyti nagrinėjamą administracinę bylą, kadangi spręsdamas dėl kadastro tvarkytojo, teritorinio registratoriaus ir ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismas turi pasisakyti, ar kadastro tvarkytojui bei teritoriniam registratoriui pareiškėjos su 2019 m. rugsėjo 23 d. prašymu pateiktų dokumentų pakako Tvenkiniui, kaip nekilnojamojojo daikto (kaip teigia pareiškėja – jai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo priklausinio), kadastro duomenims į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti ir nuosavybės teisėms į jį registruoti. Vėliau, po atitinkamų kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus sprendimų priėmimo gauti dokumentai ir (ar) kitose teisminėse bylose nustatyti nauji faktai (aplinkybės) negali būti pagrindas pripažinti šiuos kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus sprendimus negaliojančiais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria administracinė byla sustabdyta iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas, priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-1928-822/2020 (teisminio proceso Nr. 3-65-3-00411-2016-2) pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pagrįstumas ir teisėtumas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Utenos skyriaus 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. SPR5-8573(14.1), 2019 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. SPR4-6403(14.5) ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. cspr-294, kuriais atsisakyta įregistruoti Tvenkinio, kaip statinio ir Žemės sklypo priklausinio, kadastro duomenis. Iš pareiškėjos pirmosios instancijos teismui teikto skundo ir jo patikslinimų, taip pat iš skundžiamų sprendimų turinio matyti, kad ginčo šalys iš esmės nesutaria dėl Tvenkinio registravimo pagrindo. Pareiškėjos teigimu, Tvenkinio kadastro duomenys ir pareiškėjos nuosavybės teisės į jį turėtų būti įregistruotos pagal Nekilnojamojo turto registro 10 straipsnio 4 dalį, kurioje įtvirtinta, jog Nekilnojamojo turto registre kaip priklausiniai gali būti registruojami ir nekilnojamieji daiktai arba tų daiktų dalys, kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems nėra suteiktas unikalus numeris. Atsakovas gi teigia, kad Tvenkinį nėra pagrindo pripažinti Žemės sklypo priklausiniu, todėl, siekdama įregistruoti Tvenkinį, pareiškėja turi pateikti Sąrašo 2.1 punkte nurodytus dokumentus – savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai. Taigi tarp šalių kilusio ginčo esmė – ar Tvenkinys Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre gali būti įregistruotas kaip Žemės sklypo priklausinys, kokiais dokumentais remiantis tai gali būti padaryta ir ar pareiškėja tokius dokumentus pateikė.
Įvertinus Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A-1928-822/2020 kilusį ginčą, matyti, kad šioje byloje prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Tarnybos Molėtų skyriaus vedėjo įsakymus, kuriais buvo pradėtas rengti ir patvirtintas pareiškėjos Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys bei panaikinta specialioji Žemės sklypo žemės naudojimo sąlyga „pelkės ir šaltinynai“. Taigi šios administracinės bylos dalykas – Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – panaikinti Žemės sklypui taikomas specialiąsias sąlygas, teisėtumas ir pagrįstumas. Kitų Žemės sklypo kadastro duomenų teisėtumo, taip pat ginčo Tvenkinio nuosavybės teisės ir jos įregistravimo klausimai minėtoje byloje nekeliami.
Sustabdydamas administracinės bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teismas nurodė, jog administracinėje byloje Nr. I-10-320/2019 (Nr. A-1928-822/2020) buvo vertinami tie patys įrodymai, kuriuos pareiškėja pateikė VĮ Registrų centrui, prašydama įregistruoti Tvenkinio kadastro duomenis ir nuosavybės teisę į jį, todėl minėtoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo objekto buvimu natūraliu gamtiniu objektu – pelke, gali turėti esminės reikšmės nagrinėjamai bylai išspręsti, kadangi minėtoje byloje gali būti nustatyta, kad pareiškėjos prašomas įregistruoti Tvenkinys yra natūrali pelkė.
Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas nedetalizavo, kokią konkrečią prejudicinę reikšmę administracinėje byloje Nr. I-10-320/2019 (Nr. A-1928-822/2020) nagrinėtos aplinkybės, susijusios su Žemės sklypo naudojimo sąlygomis ir jų įrašymu Nekilnojojamojo turto kadastre, turės šiai administracinei bylai, kurioje, kaip minėta, yra sprendžiamas daiktinių teisių į Tvenkinį, nesantį ginčo objektu administracinėje byloje Nr. I-10-320/2019 (Nr. A-1928-822/2020), įregistravimo klausimas. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėja nekelia ginčo dėl Žemės sklypo žemės naudojimo sąlygų bei jų įrašymo / išbraukimo iš Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, kuriais nesutinkama su minėtais pirmosios instancijos teismo argumentais dėl būtinumo sustabdyti administracinę bylą pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pirmiausia pažymi, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindai yra įtvirtinti ABTĮ 100 straipsnyje, ši norma nustato nebaigtinį bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindų sąrašą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-328-662/2017). ABTĮ 100 straipsnis pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą. Pirmosios instancijos teismas administracinę bylą sustabdė privalomuoju pagrindu.
Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai. Administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl objektyvių aplinkybių, trukdančių ją išspręsti. Pažymėtina, kad administracinio proceso tikslai reikalauja, jog teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas sustabdyti bylą.
Privalomai administracinė byla turi būti stabdoma, kai negalima jos nagrinėti, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (ABTĮ 100 str. 1 d. 3 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-440/2013; 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014; kt.). Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011).
Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nagrinėjamos administracinės bylos ginčo aplinkybes, pareikštus skundo reikalavimus ir kitoje administracinėje byloje išnagrinėto skundo pagrindą ir dalyką, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto pagrindo, dėl kurio administracinė byla privalo būti sustabdyta ir negali būti nagrinėjama iki bus apeliacine tvarka išnagrinėta administracinė byla Nr. I-10-320/2019 (Nr. A-1928-822/2020). Tarp šių bylų nėra prejudicinio ryšio, taip pat kitoje administracinėje byloje nebus nustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios turi įtakos šioje administracinėje byloje sprendžiant skundo reikalavimus (vertinant, ar Tvenkinys gali būti įregistruotas kaip Žemės sklypo riklausinys) ir dėl kurių negalima nagrinėti skundo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai, dėl kurių sustabdyta administracinė byla, taip pat nesuponuoja išvados, kad yra ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytas pagrindas stabdyti bylą, t. y. pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių aplinkybių, kurių negalima nustatyti šioje byloje pagal byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus. Aplinkybė, kad iš dalies sutampa abiejose bylose šalių pateikti dokumentai, savaime negali būti laikoma pagrindu sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą.
Įvertinus pirmosios instancijos teismo argumentaciją, pagrindžiančią būtinumą sustabdyti šią administracinę bylą ir jos nenagrinėti iki bus išnagrinėta kita administracinė byla, konstatuotina, kad skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės nesuponuoja išvados, jog kitos administracinės bylos nagrinėjimas šiuo atveju yra kliūtis nagrinėti šią administracinę bylą, t. y. nevertinti pareiškėjos skunde nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių, nespręsti jos inicijuoto ginčo.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, iš esmės sutikdama su atskirojo skundo argumentais dėl galimybės išnagrinėti šią administracinę bylą jos nestabdant, ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė šią administracinę bylą, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti.
Nutartis neskundžiama.