- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-20
- Bylos Nr.
- e2-1096-464/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Belor“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Baltkalis“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-105-258/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Baltkalis“ ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Arvi fertis“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Belor“ 2018-07-12 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydama:
1.1. atsakovių UAB „Baltkalis“ ir BUAB „Arvi fertis“ 2016-11-07 – 2018-07-11 sandorius, kuriais UAB „Baltkalis“ vykdė prekių tiekimą ar paslaugų tiekimą BUAB „Arvi fertis“, pripažinti negaliojančiais iš dalies bei priteisti iš atsakovės UAB „Baltkalis“ atsakovės BUAB „Arvi fertis“ naudai 25 000 Eur ir 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.2. atsakovių UAB „Baltkalis“ ir BUAB „Arvi fertis“ 2016-11-07 – 2018-07-11 sudarytus sandorius, kuriais BUAB „Arvi fertis“ vykdė prekių tiekimą UAB „Baltkalis“, pripažinti pažeidžiančiais ieškovo teises ir priteisti iš atsakovės UAB „Baltkalis“ atsakovės BUAB „Arvi fertis“ naudai 25 000 Eur ir 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.3. užtikrinti šiuos iš UAB „Baltkalis“ į bylą gautinus įrodymus, leidžiant juos paimti dalyvaujant antstoliui:
1.3.1. UAB „Baltkalis“ už prekių ar paslaugų pardavimą BUAB „Arvi fertis“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras už laikotarpius nuo 2016-11-07 iki 2017-06-23 (išskyrus 2017-06-23 PVM sąskaitą faktūrą BALT TGG00083) ir nuo 2018-01-26 iki 2018-07-11;
1.3.2. dokumentus apie UAB „Baltkalis“ prekių ir paslaugų įsigijimus, atsigabenimus, atsiskaitymus (sutartys, sąskaitos faktūros, važtaraščiai, mokėjimų nurodymai ir kiti atsiskaitymą patvirtinantys įrodymai), pateikiant duomenis apie įsigijimus tokių prekių ir paslaugų, kurios vėliau buvo parduodamos BUAB „Arvi fertis“ laikotarpiu nuo 2016-11-07 iki 2018-07-11, tuo pačiu kiekiu, koks buvo parduotas BUAB „Arvi fertis“;
1.3.3. dokumentus apie UAB „Baltkalis“ ir BUAB „Arvi fertis“ sudarytus prekių pardavimo sandorius, BUAB „Arvi fertis“ parduodant atsakovei UAB „Baltkalis“ trąšas, kitą produkciją, prekes ar paslaugas (PVM sąskaitos faktūros, sutartys, susitarimai, gabenimą ir atsiskaitymą patvirtinantys dokumentai), sudarytus ar pradėtus vykdyti 2016-11-07 – 2018-07-11 laikotarpiu);
1.3.4. dokumentus apie UAB „Baltkalis“ ir trečiųjų asmenų sudarytus prekių pardavimo sandorius, UAB „Baltkalis“ parduodant tretiesiems asmenims tas trąšas, kitą produkciją, prekes ar paslaugas, kurias ji įsigijo iš atsakovės BUAB „Arvi fertis“ 2016-11-07 – 2018-07-11 laikotarpiu (PVM sąskaitos faktūros, sutartys, susitarimai, gabenimą, atsiskaitymą patvirtinantys dokumentai), įskaitant prekes, parduotas trišalių susitarimų pagrindu;
1.3.5. UAB „Baltkalis“ ir BUAB „Arvi fertis“ tarpusavio apyvartų buhalterinį žiniaraštį už laikotarpį nuo 2016-11-07 iki 2018-07-11;
1.4. UAB „Belor“ atstovui advokatui A. Chudenkovui išduoti teismo liudijimą apie teisę gauti šiuos rašytinius įrodymus:
1.4.1. iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos UAB „Baltkalis“ išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenų už laikotarpius nuo 2016-11-07 iki 2017-06-30 ir nuo 2018-01-26 iki 2018-07-11 imtinai dalį, gaunant duomenis apie atitinkamame registre išrašytas PVM sąskaitas išimtinai atsakovei BUAB „Arvi fertis“, gaunant šiuos duomenis: PVM sąskaitos faktūros datą, seriją, numerį, prekių ar paslaugų apmokestinamąją vertę (be PVM), apskaičiuotą PVM sumą (jei ji išskirta PVM sąskaitoje faktūroje), ir duomenis apie atitinkamos PVM sąskaitos faktūros pateikimo mokesčių administratoriui datą, bei atitinkamų duomenų patikslinimus;
1.4.2. iš visų Lietuvos Respublikos finansinių įstaigų – duomenis apie BUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Baltkalis“ bankinių mokėjimų apyvartas laikotarpiu nuo 2016-11-07 iki 2018-07-11;
1.4.3. iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – duomenis apie BUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Baltkalis“ sąskaitas, turimas ne Lietuvos Respublikoje.
1.5. priteisti iš atsakovės UAB „Baltkalis“ ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė UAB „Belor“ nurodė, kad ji yra atsakovės BUAB „Arvi fertis“ kreditorė. Vilniaus komercinio arbitražo 2017-12-19 sprendimu iš BUAB „Arvi fertis“ ieškovei priteista 81 815 Eur skola ir 6 proc. palūkanos, skaičiuojamos nuo 2017-03-13 iki visiško arbitražo sprendimo įvykdymo; 2 472 402,52 Eur skola ir 203 138,79 Eur palūkanos, taip pat 8 proc. procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2017-04-28 iki visiško arbitražo sprendimo įvykdymo; 148 606,15 Eur skola ir 6 proc. procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2017-08-07 iki visiško arbitražo sprendimo įvykdymo; 79 297,82 Eur bylinėjimosi išlaidos (iš jų – 41 743,40 Eur arbitražo rinkliava, o 37 554,42 Eur – kitos bylinėjimosi išlaidos).
3. Ieškovės teigimu, atitinkamas kreditorinis reikalavimas susidarė per ilgą laikotarpį. Jau 2016-11-07 ieškovės reikalavimo atsakovei BUAB „Arvi fertis“ dydis, be palūkanų, sudarė ne mažiau kaip 2 472 402,52 Eur sumą.
4. Iš viso per laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2018-01-25 atsakovė UAB „Baltkalis“ atsakovei BUAB „Arvi fertis“ išrašė PVM sąskaitų faktūrų už prekių bei paslaugų perpardavimą už bendrą 15 361 285,19 Eur sumą. Ieškovė mano, kad atitinkamus prekių ir paslaugų perpardavimo veiksmus UAB „Baltkalis“ tikėtinai vykdė ir tebevykdo nuo 2016-11-07 (t. y. nuo atsakovės BUAB „Arvi fertis“ ieškovei vykdytinos reikalavimo teisės bendrai 2 472 402,52 Eur sumai susiformavimo momento) iki 2017-05-31 bei laikotarpiu nuo 2018-01-25 iki pat šios dienos.
Šalies argumentai
5. Ieškovė nurodo, kad ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovės teises, akivaizdžiai mažina atsakovės BUAB „Arvi fertis“ mokumą. BUAB „Arvi fertis“ naudojasi tarpininko (perpardavinėtojos) UAB „Baltkalis“ paslaugomis ir sąmoningai nesinaudoja galimybe atitinkamas prekes ar paslaugas įsigyti iš tiesioginių prekių pardavėjų ar paslaugų teikėjų. Ieškovės įsitikinimu, naudotis atsakove UAB „Baltkalis“, kaip prekių ar paslaugų pardavimo tarpininke, atsakovei BUAB „Arvi fertis“ nebuvo jokio poreikio, atsakovė UAB „Baltkalis“, taikydama savo prekių / paslaugų perpardavimo antkainį, mažino atsakovės BUAB „Arvi fertis“ mokumą. Ieškovei nesuprantama, kodėl trąšų pardavimo sandoriais BUAB „Arvi fertis“ nepagrįstai atsisakydavo dalies pajamų gavimo, t. y. gaudavo mažesnę pajamų dalį, nei būtų vykdžiusi pardavimus tiesiogiai galutiniams prekių pirkėjams, sandorių grandinėje nedalyvaujant UAB „Baltkalis“. Toks pajamų atsisakymas UAB „Baltkalis“ naudai mažino UAB „Arvi fertis“ mokumą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus apygardos teismo teisėjo 2018-07-23 rezoliucija ieškinys priimtas, nustatytas terminas atsiliepimams pateikti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2019-05-28 nutartimi nustatė ieškovei UAB „Belor“ terminą iki 2019-06-17 ištaisyti šios nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus trūkumus.
8. Teismas pažymėjo, kad civilinis procesas vyksta rungimosi principu, todėl ieškovė turi būti ypatingai suinteresuota kvalifikuotai ginti savo teisę, kuri priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų faktinių aplinkybių, kurios turi būti nurodytos ieškinyje bei nurodyti įrodymai, kurių pagrindu ieškovės reikalavimas galėtų būti patenkintas, o tai reiškia ir įvykdytas. Ši procesinio dokumento turinio dalis labai svarbi, nes daugeliu atveju ji lemią tolesnę procesinę teismo ir dalyvaujančių asmenų veiklą.
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad ieškinyje nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ir įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Imperatyvūs ieškinio turiniui keliami reikalavimai įstatymu yra nustatyti tam, kad ne tik teismas, bet ir byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinėmis gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus.
10. Teismas sprendė, kad pateiktas procesinis dokumentas neatitinka CPK 111 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nes ieškovė nėra suformulavusi aiškaus ieškinio dalyko ir jo pagrindo. Ieškovė, prašydama pripažinti atsakovių 2016-11-07 – 2018-07-11 sudarytus sandorius negaliojančiais dalyje, nenurodo konkrečių sandorių ir jų dalių, kurie pažeidžia ieškovės subjektinę teisę, t. y. nenurodo jokių sandorių, dėl kurių teismas turėtų priimti konkretų sprendimą. Ieškovei nesuformulavus reikalavimo nėra teisminio nagrinėjimo dalyko. Todėl nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė UAB „Belor“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019-05-28 nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Skundžiama nutartimi pažeistas CPK 8 straipsnis, įtvirtinantis kooperacijos (bendradarbiavimo) principą, o ieškovei užkirstas kelias tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką naudojantis įrodymų išreikalavimo institutu. Šiai bylai svarbūs įrodymai yra išimtinai atsakovės UAB „Baltkalis“ žinioje, todėl ieškovei jų neturint (atsakovei vengiant juos pateikti) ieškovė neturi galimybės suformuluoti tikslesnių reikalavimų šioje byloje.
11.2. Teismo nutartis prieštarauja paprastai logikai: ieškovė neturi galimybės patikslinti ieškinio dalyko ir nurodyti konkrečius ginčo sandorius, jai tuo pačiu metu prašant išreikalauti atitinkamus sandorius, kadangi jų savo žinioje ieškovė neturi, ir tik po įrodymų išreikalavimo bei jų pateikimo galimas ieškinio dalyko tikslinimas teismo nurodytu būdu.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Teismas nepagrįstai taiko ieškinio trūkumų šalinimo institutą, jo taikymas skundžiama nutartimi prieštarauja aukštesniųjų teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013), kuria remiantis ieškinio trūkumų institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą iš pareikšto ieškinio apskritai neaiškus reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tuo tarpu ieškovė savo pateiktame ieškinyje detaliai aprašė atsakovių veiksmus, kuriais buvo pažeidinėjami ieškovės interesai, o dalis į bylą atsakovės UAB „Baltkalis“ pateiktų įrodymų (bei dalis kitų įrodymų, kuriuos ieškovei pavyko gauti kitų procesų metu) liudija, kad atsakovė UAB „Baltkalis“ perpardavinėjo atsakovei UAB „Arvi fertis“ prekes, taip pat perpardavinėjo UAB „Arvi fertis“ pagamintą produkciją.
11.4. Ieškovė yra tik viena iš įrodinėjimo subjektų. Ieškovės reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti renkami su teismo pagalba, jei ieškovė jų negali gauti. Negalima riboti ieškovės teisės į teisminę gynybą dėl to, kad kažkokių įrodymų ieškovė kartu su ieškiniu nepateikia, teigdama, kad ji neturi galimybės šiuos įrodymus gauti savarankiškai. Teismo nutartis dėl ieškinio trūkumų šalinimo turi būti realiai įvykdoma. Tačiau šiuo atveju teismas pasielgė priešingai – nustatė pareigą, kurios neįmanoma įvykdyti, ir, byloje nesant 2019-02-11 nutartimi išreikalautų dokumentų, taikė trūkumų šalinimo institutą.
11.5. Teisė į teisminę gynybą pažeidžiama ir tuo aspektu, kad skundžiama nutartimi tik formaliai, o ne realiai vykdomas teisingumas.
Atsiliepimas
12. Atsakovė UAB „Baltkalis“ pateiktame atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019-05-28 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas pagrįstai nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, o ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių.
12.2. Faktinio ieškinio pagrindo bei dalyko formulavimas yra ieškovo pareiga. Būtent ieškinio faktinis pagrindas kartu su ieškinio dalyku nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikytis turi ir neperžengti bylą nagrinėjantis teismas. Šiuo atveju ieškovas formuluoja du savarankiškus reikalavimus, kurių turinys nėra aiškiai apibrėžtas. Pirmuoju ieškinio reikalavimu prašoma pripažinti iš dalies negaliojančiais atsakovių 2016-11-07 – 2018-07-11 laikotarpiu sudarytus sandorius, kuriais UAB „Baltkalis“ vykdė prekių tiekimą BUAB „Arvi fertis“. Iš šio reikalavimo nėra aišku, kokius konkrečius sandorius, sudarytus tarp UAB „Baltkalis“ ir BUAB „Arvi fertis“, prašoma panaikinti. Antruoju reikalavimu prašoma pripažinti pažeidžiančiais ieškovės teises tarp atsakovių 2016-11-07 – 2018-07-11 laikotarpiu sudarytus sandorius, pagal kuriuos BUAB „Arvi fertis“ vykdė prekių tiekimą UAB „Baltkalis“. Pastarasis reikalavimas nėra reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu, kadangi sandorių panaikinti (visiškai ar iš dalies) nėra prašoma. Iš šio reikalavimo nėra aišku, ko konkrečiai prašo ieškovė ir kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu vadovaujasi.
12.3. Nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso ir byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Kadangi ieškinio pagrindas ir dalykas yra visiškai neapibrėžti, teigtina, kad ieškovė UAB „Belor“ piktnaudžiaudama teise inicijavo ir tęsia šią civilinę bylą vien tam, kad gautų (surinktų) informaciją apie savo tiesioginį konkurentą – UAB „Baltkalis“. Ieškovė nenurodo jokių konkrečių jos teisių pažeidimo, kodėl ji turi teisę reikšti ieškinį šioje civilinėje byloje ir prašyti išreikalauti neva su tuo susijusią informaciją, juolab kad ieškovės prašomi išreikalauti duomenys sudaro UAB „Baltkalis“ komercinę paslaptį.
12.4. Pagal pateiktus ieškinio reikalavimus galima suprasti, kad ieškovė ginčija ne sandorius, o bet kokias atsakovių sudarytas ūkines operacijas laikotarpiu nuo 2016-11-07 iki 2018-07-11. Ieškovei reiškiant neapibrėžtus ir itin plataus masto reikalavimus, atsakovė UAB „Baltkalis“ buvo nepagrįstai įpareigota pateikti itin didelės apimties dokumentus. Atsakovei UAB „Baltkalis“ turi būti žinoma, kokia informacija yra reikalinga ir pagrįsta. Nenurodžius aiškaus ieškinio dalyko ir pagrindo, išvardintas abstraktus dokumentų sąrašas yra perteklinis ir nepagrįstas.
12.5. Teismas negali turėti procesinio pagrindo reikalauti pateikti visos su atsakovės UAB „Baltkalis“ susijusios informacijos ir tokiu būdu išimtinai padėti vienai proceso šaliai. Nepaneigta situacija, kad, ieškovei gavus visus prašomus išreikalauti dokumentus, ieškinys patikslintas nebus. Tokiu atveju bus pažeistos atsakovės UAB „Baltkalis“ tiek ir kaip proceso šalies, tiek ir kaip verslo subjekto, kurio konkurentė yra ieškovė UAB „Belor“, teisės ir teisėti interesai.
13. Atsakovė BUAB „Arvi fertis“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirties
14. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 str.). Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 str. 1 d. 2, 3, 4 p. ir 2 d.).
15. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, ieškovui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-701/2017). Taigi trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 str.).
16. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Ir priešingai – šis institutas negali būti taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių neaiškumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019).
Dėl atskirojo skundo argumentų
17. Atskirajame skunde apeliantė UAB „Belor“ nurodo nesutinkanti su skundžiama nutartimi, kuria jai buvo nustatyta terminas ieškinio trūkumams pašalinti, nes mananti, kad tokiu būdu teismas užkirto jai kelią į pažeistų teisių teisminę gynybą.
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad apeliantė savo pateiktame ieškinyje nėra suformulavusi aiškaus ieškinio pagrindo ir dalyko, nes, prašydama pripažinti negaliojančiais atsakovių 2016-11-07 – 2018-07-11 sudarytus sandorius dalyje, nenurodo jokių konkrečių sandorių ir / ar jų dalių, kurie pažeidžia ieškovės subjektines teises, ir nenurodo jokių sandorių, dėl kurių teismas turėtų priimti sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.
19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.
20. Šiame kontekste pažymėtina, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas net tik leidžia teismui tiksliai identifikuoti (apibrėžti) bylos nagrinėjimo ribas, kurių teismui, kai ginčas aiškiai dispozityvus, nevalia peržengti (CPK 13 str., 265 str. 2 d.), bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai tinkamai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (CPK 12 str., 17 str.).
21. Visiškai akivaizdu, kad šioje civilinėje byloje apeliantės UAB „Belor“ pateiktas ieškinys yra grindžiamas vien hipotetiniais teiginiais ir jos spėjimu, kad atitinkamu laikotarpiu atsakovių sudaryti kurie nors konkrečiai jos neįvardijami sandoriai dėl atsiskaitymo galėjo ir ateityje gali pažeisti apeliantės, kaip vienos iš atsakovių kreditorės, interesus, o šio ieškinio reikalavimai iš tiesų yra pernelyg abstraktūs, t. y. tokie, nuo kurių nėra galimybės tinkamai gintis, juo labiau nėra galimybės priimti konkretų vykdytiną teismo sprendimą. To iš esmės neginčija ir pati apeliantė, pažymėdama, kad tik susipažinusi su prašomais išreikalauti dokumentais, kurie jai reikalingi galutiniam ieškinio dalyko suformulavimui, turės galimybę įvertinti tiek realią UAB „Baltkalis“ ir BUAB „Arvi fertis“ įsigytų prekių ir paslaugų kainą, tiek UAB „Baltkalis“ pajamų dydį, gautą iš BUAB „Arvi fertis“ pagamintų trąšų pardavimo (ieškinio 75 p.), tiek ir kitas šių sandorių sąlygas.
22. Todėl apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad skundžiama nutartis prieštarauja aukštesnių teismų praktikai, kuria remiantis aptariamas institutas taikytinas tik tada, kai iš pareikšto ieškinio apskritai neaiškus reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, atmestini kaip aiškiai nepagrįsti ir neįtikinami. Teismas pagrįstai vertino, kad pagal apeliantės pareikšto ieškinio reikalavimus nėra galimybės nei nustatyti bylos nagrinėjimo ribų, nei priimti procesinį sprendimą dėl tokiu abstrakčiu pagrindu reiškiamo visiškai neapibrėžto ginčo dalyko.
23. Sutiktina su apeliante tik tuo aspektu, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje iš tiesų įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau apeliantei nesuformulavus, kokia apimtimi, jos manymu, ir kokiais būtent sandoriais yra pažeistos jos teisės ar teisėti interesai, pripažintina, kad to (t. y. ar jos teisės yra pažeistos ir kokia būtent apimtimi) dar nežino ir pati apeliantė, pateikusi teismui ieškinį ir jame prašydama išreikalauti kone visus atsakovių komercinius teisinius santykius atitinkamu laikotarpiu pagrindžiančius dokumentus vien tam, kad ji pati galėtų įsitikinti, ar jos teisės yra pažeistos. Todėl pirmosios instancijos teismas šioje konkrečioje situacijoje pagrįstai taikė ieškinio trūkumo šalinimo institutą, o apeliantės atskirajame skunde nurodomi argumentai, susiję su įrodymų (ne)išreikalavimu (CPK 199 str.), kitokios išvados nesuponuoja.
24. Civilinis procesas yra pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, kad civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus šis turi reikšti, ar kokius įrodymus pateikti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Todėl ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė procesinė teisė ir kartu jo procesinė pareiga. Šią teisę, kaip minėta, jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai ja naudojasi tinkamai.
25. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str., 182 str.). Todėl, remiantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ieškinyje turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 str. 2 d.), o kitokia apeliantės nuomonė dėl įrodymų pateikimo būtinumo neatitinka įstatymų leidėjo nustatytų reikalavimų.
26. Tuo tarpu teismo vaidmuo, renkant įrodymus, apibrėžtas CPK 160 straipsnyje: teisėjas gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi (CPK 160 str. 1 d. 5 p.); remiantis CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punktu, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus CPK numatytais atvejais, pavyzdžiui, šeimos bylose (CPK 376 str. 1 d.), darbo bylose (CPK 414 str. 1 d.), viešųjų pirkimų bylose (CPK 423¹ str. 1 d.), ypatingosios teisenos bylose (CPK 443 str. 8 d.). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir CPK 179 straipsnyje. Šioje aiškiai dispozityvioje byloje įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui nėra galimas, kadangi teismas negali tapti vienos šalies advokatu ir rinkti jai naudingus įrodymus. Minėta, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir jeigu nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 str. 2 d.).
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, CPK 199 straipsnyje įtvirtintas įrodymų išreikalavimo institutas galėtų būti taikomas tik tokiu atveju, jeigu apeliantė būtų tinkamai suformulavusi savo ieškinio pagrindą ir dalyką (t. y. aiškiai nurodžiusi, kokie jos teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, kokiais konkrečiais sandoriais ir kokia apimtimi), tačiau objektyviai neturinti galimybės pateikti juos pagrindžiančių įrodymų. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir paties ieškinio, apeliantė ieškinio institutu naudojasi iš esmės tam, kad surinktų informaciją galimiems jos spėjimams, kad kažkurie mokėjimai gali ir neatitikti jos, kaip vienos iš atsakovių kreditorės, interesų. Tokia apeliantės veiksmų seka procesiškai ydinga dar ir tuo aspektu, kad teismas yra institucija, skirta konkrečiam kilusiam teisiniam šalių ginčui išspręsti ir taikai atkurti, o ne priemonė vienai iš šalių susirinkti duomenis apie kitos šalies sudaromus sandorius ir veiklą, ką patvirtina apeliantės ieškinyje teismo prašytų išreikalauti įrodymų gausa.
28. Taigi atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų instituto taikymą, todėl atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo naikinti skundžiamą nutartį nėra.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.