Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo I. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 60 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė atidėta 8 mėnesių laikotarpiui neskiriant jam intensyvios priežiūros, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 dalimi, I. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus; konfiskuoti I. V. nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. V. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini) sav., esančio namo kieme, vairuodamas savo automobilį „VW Tauran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė autoįvykį, kurio metu nežymiai apgadino R. Č. automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tuo vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Nuteistasis I. V., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. V. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai pripažino I. V. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

5. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinio skundo reikalavimus ir argumentus, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamojo proceso nuostatų, tinkamai išnagrinėjo visas baudžiamosios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl I. V. kaltės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos išvados yra motyvuotos, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o I. V. kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo visiškai patvirtina bylos įrodymų visuma. Vien tai, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo kaltės, nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą.

6. Nors nuteistasis I. V. neigia (duomenys neskelbtini) val. neblaivus vairavęs automobilį VW „Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo nežymiai apgadino R. Č. automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tikina, kad nurodytu laiku minėtu automobiliu ir minėtus apgadinimus padarė mama R. V., tačiau teisėjų kolegija netiki tokiu nuteistojo aiškinimu ir tai laiko pasirinkta gynybine versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina tokių jo parodymų, o juos paneigia. Nuteistasis apklausiamas nurodė, kad jis įvykio dieną neblaivus nuėjo iki vandens telkinio ir grįžęs namo po 20 minučių pamatė atvykusius policijos pareigūnus. Teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad kai jis grįžo namo nuo vandens telkinio jį sesuo pradėjo kaltinti dėl jos automobilio apgadinimo ir ji iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvyko labai greitai (b.l. 159).

7. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, kad automobilį vairavo būtent I. V., o ne kitas asmuo, visų pirma, patvirtina pirminiai nuoseklūs ir išsamūs ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos R. Č. parodymai. Liudytoja paaiškino, kad jai būnant namo antrame aukšte, ją pašaukė mama R. V., kuri nurodė, kad brolis I. V. važiuodamas su automobiliu VW „Touran“ atsitrenkė į jos automobilį „Audi A4“. Liudytoja R. Č. pamačiusi, jog iš tiesų jos automobilis yra apgadintas, nuėjo išsiaiškinti situacijos pas brolį, kuris nieko nepaaiškino, tik juokėsi. Liudytoja vėliau dar kartą pasikalbėjo su mama R. V., kuri dar kartą patvirtino, kad I. V. norėjo perstatyti savo automobilį į kitą kiemo vietą ir važiuodamas atbulomis atsitrenkė į jos automobilį. Brolis vairavo neblaivus, tą dieną jis išgėrė 0,5 l talpos degtinės butelį, kurį jam pati davė (b.l. 27-28). Liudytoja R. Č. papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus ir papildomai nurodė, kad jos automobilis šiuo metu yra sutvarkytas, pretenzijų kaltininkui dėl automobilio apgadinimų neturi (b.l. 32-33). Tačiau teisminio nagrinėjimo metu liudytoja R. Č. parodymus pakeitė ir nurodė, kad vėliau dar kartą pakalbėjus su mama R. V., išsiaiškino, jog mama vairuodama sūnaus I. V. automobilį apgadino dukros R. Č. automobilį ir mama išsigandusi dėl įvykio pamelavo, kad vairavo sūnus I. V.. Papildomai nurodė, kad įvykio dieną duoti parodymai yra iš dalies teisingi, o (duomenys neskelbtini) d. duoti parodymai yra teisingi ir šiuos patvirtino. Įvykio dieną liudytoja R. Č. dėl apgadinto automobilio nuėjo pas brolį I. V. į kambarį išsiaiškinti dėl draudimo, tačiau jis nurodė, kad ne jis vairavo, tuomet liudytoja paskambino policijos pareigūnams. Taip pat nurodė, kad mama R. V. (b.l. 159-160).

8. Analogiškas aplinkybes, kurias liudytoja R. Č. nurodė pirmosios apklausos metu, nurodė ir bendrojo pagalbos centro darbuotojai, kai pranešė apie įvykį, jog jos brolis I. V. bandydamas perstatyti kieme automobilį apgadino jos automobilį, taip pat nurodė, kad jis yra išgėręs (b.l. 60-62).

9. Liudytoja R. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tai ji kieme vairuodama sūnaus automobilį VW „Touran“ apgadino dukros automobilį „Audi A4“. Iš pradžių smūgio nepajautė, apgadinimus pamatė tik po kurio laiko, apie tai pasakė dukrai, kuri dėl padarytų apgadinimų supyko ir iškvietė policijos pareigūnus (b.l. 36-37, 41). Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja patvirtino šiuos parodymus ir papildomai nurodė, kad su R. Č. vaikais buvo namuose, tačiau pamatė, kad I. V. vaikšto aplink automobilius, padėjo vaiką į lovytę, paėmė raktelius ir norėjo važiuoti iki kaimo, tačiau atsitrenkė į dukros automobilį. Kadangi dukra iki galo neišklausė jos ir suprato neteisingai, jog automobilį vairavo I. V. (b.l. 161).

10. Apklausiama liudytoja E. P. nurodė, jog dirba policijos pareigūne (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate. Pagal gautą iškvietimą atvyko jiems nurodytų adresu. Nuosavo namo kieme sutiko moterį, kuri nurodė, kad jos brolis I. V. atsitrenkė į jos automobilį. Kieme buvęs aiškiai neblaivus vyras I. V. nurodė, kad vairavo sesuo ir atsitrenkė į automobilį, vėliau nurodė, kad vairavo mama. Moteris, iškvietusi policijos pareigūnus, nurodė, kad mama vairuoti negalėjo, nes ji buvo namuose su jos mažamečiais vaikais. Moteris, iškvietusi policijos pareigūnus nurodė, kad jos mama matė, kaip brolis I. V. atbulomis važiuodamas savo automobiliu atsitrenkė į jos automobilį (b.l. 45). Šiuos parodymus teisminio nagrinėjimo metu liudytoja E. P. patvirtino (b.l. 161-162). Iš esmės analogiškus parodymus davė ir liudytojas A. R., kuris nurodė, kad I. V. neigė neblaivus vairavęs automobilį, o nurodė, kad vairavo jo mama. Moteris, iškvietusi policijos pareigūnus, liepė „nekišti mamos“ ir nurodė, kad jų mama buvo su jos mažamečiais vaikais ir negalėjo vairuoti (b.l. 51-52, 162-163).

11. Iš baudžiamojoje byloje esančių vaizdo įrašų, kurie buvo peržiūrėti apeliacinės instancijos teisme, matyti, kad atvykusiems policijos pareigūnams I. V. nurodė, kad ne jis vairavo automobilį VW „Touran“, o vairavo sesuo, vėliau nurodė, kad vairavo mama. Tuo metu moteris iškvietusi policijos pareigūnus nurodė, kad mama vairuoti negalėjo, kadangi yra namuose su jos mažamečiais vaikais („mama su vaiku buvo“). Taip pat matyti, kad prie policijos pareigūnų priėjusi vyresnio amžiaus moteris pasakė, kad „jis čia netyčia, netyčia“, „aš išbėgau, atėjo mergaitė siurbt tą mašiną ir tik išbėgau žiūriu jis važiuoja ta mašina atbulas“. Policijos pareigūnei perklausus dar kartą ar vyresnio amžiaus moteris pati matė, kaip vyras važiavo automobiliu, ši patvirtino, kad tikrai vyras važiavo automobiliu ir nurodė, kad „jis niekada nevažiuodavo girtas“. Jaunesnė moteris nurodė, kad „jis ir dabar nesiruošė važiuoti, tik patraukti automobilį norėjo“, vyresnio amžiaus moteris pridūrė, kad „jis nesiruošė važiuoti, tik norėjo apsukti automobilį“ (b.l. 64-73).

12. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

13. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog pagrįstai I. V. yra nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Apie tai, kad I. V. vairavo automobilį VW „Touran“ būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo ir apgadino kitą automobilį, patvirtino liudytojos R. Č. pirminiai parodymai, jog jos mama R. V. matė, kaip nuteistasis vairuodamas atbulomis atsitrenkė į dukros automobilį, apie tai liudytoja R. Č. iškart pranešė bendrosios pagalbos centrui, taip pat šią aplinkybę nurodė ir atvykusiems policijos pareigūnams. Taip pat I. V. kaltę patvirtina ir į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų parodymai, kuriems tiek R. Č., tiek R. V. nurodė, kad I. V. būdamas neblaivus perstatinėjo automobilį ir kliudė R. Č. automobilį. Šiuos liudytojų teiginius patvirtina policijos pareigūnų „Body Cam“ padaryti vaizdo įrašai, kuriuose girdima kaip R. V. patvirtina, jog ji pati matė kaip I. V. perstatinėjo automobilį ir apgadino dukros automobilį. Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi visus aptartus duomenis, rašytinę bylos medžiagą, liudytojos R. Č. priminius parodymus, policijos pareigūnų parodymus, vaizdo medžiagą, sugretinusi byloje esančius įrodymus, juos palyginusi tarpusavyje bei susiejusi į vieningą, logišką visumą, konstatuoja, jog Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagrįstai I. V. pripažino kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi.

14. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad vieninteliai I. V. teisinantys duomenys yra jo paties, liudytojos R. V. parodymai ir liudytojos R. Č. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai. Iš liudytoja R. Č. skambučio bendrajam pagalbos centrui išklotinės matyti, kad liudytoja skambino ne dėl pranešimo apie eismo įvykį, o dėl paklausimo apie eismo įvykio deklaracijos pildymą ir duomenų perdavimą draudimo bendrovei bei prasitarė, kad brolis norėjo tik patraukti automobilį ir kad jis yra išgėręs. Į tai sureagavusi bendrojo pagalbos centro darbuotoja perklausus ar automobilį vairavo neblaivus asmuo, R. Č. patvirtino šią aplinkybę, tuomet bendrojo pagalbos centro darbuotoja nurodė, jog tokiu atveju privalo pranešti policijos pareigūnams, tuomet R. Č. nurodė, kad nenori problemų broliui, kad „atšaukia“ savo pranešimą apie įvykį, pati bandys skambinti draudimo bendrovei (b.l. 60-62). Atvykusių policijos pareigūnų R. Č. nuolat klausinėjo, ką jai reikia daryti dėl draudimo, taip pat, kad nenori problemų broliui. Pats I. V., kai atvyko policijos pareigūnai, kelis kartus sesei R. Č. nurodė, kad „ji jam pridirbo“. Taip pat atvykus policijos pareigūnams nuteistojo mama R. V. bandė teisinti sūnų ir nurodė, kad „jis čia netyčia“, „jis girtas nevažinėja“, „jis ir dabar nesiruošė važiuoti, tik norėjo patraukti automobilį“ ir panašiai. Taigi, akivaizdu, kad tiek nuteistojo I. V. sesuo R. Č., tiek jo mama R. V. iš esmės viso proceso metu, nuo pat pranešimo apie įvykį bendrajam pagalbos centrui bandė sušvelninti I. V. padėtį. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamo nuosprendžio motyvams, jog pirminiai R. Č. parodymai, vaizdo įrašuose užfiksuoti R. Č. ir R. V. teiginiai laikytini teisingiausiais, kadangi jų teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, atsižvelgiant į giminystės ryšį, galėjo būti keičiami nuteistojo I. V. teisiniai padėčiai pagerinti.

15. Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti bylos įrodymai, kurių vertinimo analizę atliko ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neabejotinai patvirtina nuteistojo I. V. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi. Bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė nuteistajam tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka jo asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jo padarytai nusikalstamai veikai. Todėl tenkinti nuteistojo I. V. apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

16. Kauno apygardos teisme 2022 m. sausio 19 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Šioje pažymoje nurodyta, kad valstybė dėl I. V. gynybos patyrė 91,32 euro išlaidas.

17. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.). Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė nuteistasis, tačiau apeliacinės instancijos teisme nuteistasis gynėjo nepasikvietė, todėl Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi nuteistajam I. V. buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja advokatė Violeta Naujokienė. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai (yra dirbantis, jauno amžiaus, bylos medžiagoje nėra duomenų apie turimus įsiskolinimus), todėl teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo turi būti išieškotos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo I. V. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo I. V. 91,32 eurą (devyniasdešimt vieną eurą 32 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.