Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-12-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-775-387-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-02
Bylos Nr.
1A-775-387-2013
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00087-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algimantas Valantinas (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Leonarda Gurevičienė
Nuteistasis
V. M.
Nukentėjusysis
R. S.
Civilinis atsakovas
AB „Lietuvos paštas“
Advokatai
Aldona Kondratavičienė, Haroldas Ivanau
Kategorijos

Pranešėjas Algimantas Valantinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-775-387/2013

Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00087-2013-4 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.15.3.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,

teisėjų Leonardos Gurevičienės, Jolantos Čepukėnienės,sekretoriaujant Editai Bekerytei,dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,nuteistajam V. M.,gynėjui advokatui Rokui Rudzinskui,nukentėjusiajai R. S.,nukentėjusiosios atstovei advokatei Aldonai Kondratavičienei,civilinio atsakovo AB „Lietuvos paštas“ atstovui advokatui Haroldui Ivanauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M., nukentėjusiosios R. S. ir civilinio atsakovo AB „Lietuvos paštas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-12 nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 3 d. ir nubaustas 20 MGL ( 2 600 Lt) dydžio bauda.

Nukentėjusiosios civilinis ieškinys patenkintas iš dalies.

Iš AB „Lietuvos paštas“ nukentėjusiajai R. S. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti priteisiant 25 000 Lt (dvidešimt penki tūkstančiai litų).

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nusikalstama veika padaryta esant šioms teismo nustatytoms aplinkybėms: 2013 m. sausio 18 d., apie 17.00 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Transporter, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį AB „Lietuvos paštas", važiuodamas Buivydiškių gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti Laisvės prospekto kryptimi, trečiąja eismo juosta ir artėdamas prie nereguliuojamos Buivydiškių - Čiobiškio gatvių sankryžos pažeidė Kelių eismo taisyklių 38 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo stoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Tos pačios krypties eismo pusės pirma ir antra eismo juostomis važiavusiems automobiliams sustojus prieš Buivydiškių - Čiobiškio gatvių sankirtoje esančią reguliuojamą pėsčiųjų perėją, V. M., važiuodamas trečiąja eismo juosta, nestabdė vairuojamo automobilio, todėl partrenkė iš kairės pusės nuo skiriamosios juostos į važiuojamąją dalį įžengusią ir pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją R. S., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Apeliaciniais skundais nuteistasis V. M. ir civilinis atsakovas AB „Lietuvos paštas“ prašo pakeisti 2013-09-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo – priteisti nukentėjusiosios R. S. naudai iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos paštas“ 7 236 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantai nurodo, kad teismas, įvertinęs nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą 25 000 Lt, neatsižvelgė į tai, kad draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje iki nuosprendžio priėmimo išmokėjo nukentėjusiajai 17 264 Lt (5 000 EUR) dydžio draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti, taip pat pats nuteistasis dar iki paskutinio teismo posėdžio sumokėjo R. S. 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Esant šioms aplinkybėms, apeliantų nuomone, pirmos instancijos teismas turėjo priteisti iš civilinio atsakovo ne visą 25 000 Lt sumą, o tik iki šiol nesumokėtą nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dalį, t. y. 7 236 Lt (25 000 LT – 17 264 LT – 500 Lt).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji R. S. ir jos atstovė advokatė A. K. prašo pakeisti 2013-09-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria civiliniu ieškiniu reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydis buvo sumažintas nuo 82 736 Lt iki 25 000 Lt ir iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos paštas“, materialiai atsakingo už žalą padariusio asmens veikas, priteisti nukentėjusiosios R. S. naudai 82 736 Lt neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai itin ženkliai sumažino nukentėjusiosios reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo ir vietoj prašomos 82 736 Lt priteisė tik 25 000 Lt. Pažymima, kad R. S. savo patirtą neturtinę žalą iš viso įvertino 100 000 Lt. Prašė priteisti mažesnę sumą, kadangi draudimo kompanija jai išmokėjo 17 264 Lt neturtinei žalai atlyginti, tad prašoma priteisti suma buvo sumažinta šia išmokos suma. Nukentėjusioji nurodo, kad V. M. sumokėjus jai 500 Lt jos patirtai neturtinei žalai atlyginti, jos prašoma priteisti suma mažintina iki 82 236 Lt.

Apeliantės teigimu, tai, kad avarijos kaltininkas yra profesionalus vairuotojas, padidina jo atsakomybės laipsnį, nes jis kasdien dalyvauja eisme, puikiai išmano KET reikalavimus, žino, kad turi būti itin apdairus prieš pėsčiųjų perėjas. Tuo tarpu nukentėjusioji laikėsi visų KET reikalavimų – važiuojamąją dalį siekė pereiti tam skirtoje ir kelio ženklais pažymėtoje vietoje; elgėsi apdairiai, į važiuojamąją dalį įžengė tik tuomet, kai dviejose eismo juostose sustojo važiavę automobiliai – tačiau išimtinai dėl nuteistojo kaltės pateko į eismo įvykį, kurio metu patyrė itin sunkius sveikatos sužalojimus, kurių pasekmes jaučia iki šiol ir neaišku, ar apskritai jos sveikata kada nors atsistatys į iki eismo įvykio buvusią. Skunde akcentuojama, kad R. S. atgavo sąmonę tik po keturių dienų ligoninėje, buvo kilęs realus pavojus jos gyvybei. Eismo įvykio metu nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas: prakirsta galva, nustatytas kaukolės pamato priekinių daubų lūžis, dešinės akiduobės viršutinės sienelės skeveldrinis lūžis, vidinės sienelės linijinis lūžis, kairės akiduobės viršutinės sienelės lūžis, dešinio žandinio sinuso priekinės viršutinės ir išorinės sienelės lūžimai, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo ties kaktikaulio lūžio linija dešinėje, sumuštas veidas, sulaužyti nosies kaulai, nustatyta muštinė žaizda kaktoje, dešinės kaktos srityje plėštinė žaizda, sulaužyta ranka ties riešu, taip pat trūko sausgyslė.

Pasak R. S., ji iki šiol dėl patirtos traumos kenčia stiprius galvos skausmus, pykinimą, svaigimą, ją kamuoja nemiga, nuolatinis nerimas, nuo sužalojimų likę randų, o dėl patirtų galvos ir rankos traumų jai dvejiems metams yra nustatytas neįgalumas (50 proc.). Nukentėjusioji iki šiol nedirba ir nežino ar kada dirbs savo anksčiau turtėtą vertėjos darbą, kadangi jai sunku susikaupti, ilgesnį laiką išlaikyti dėmesį. Dėl patirtų traumų R. S. negali pajusti valgomo maisto skonio bei kvapų. Apeliantė pažymi, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką, ginant tokias vertybes kaip gyvybė ir sveikata, esminės neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Be to, nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo padarinius teismas turėtų vertinti ne tik esamo fakto, bet ir ateities požiūriu.

Apeliantė akcentuoja, kad neturtinė žala siejama ne tik su fizine sveikata, bet ir su dvasine asmens gerove, tačiau apylinkės teismas, sumažindamas nukentėjusiajai priteistina suma iki 25 000 Lt, tinkamai neįvertino R. S. patirtų dvasinių išgyvenimų bei liekamų fizinių sužalojimų reiškinių. Nukentėjusioji pažymi, kad nustatant jos patirtos neturtinės žalos dydį, nebuvo atsižvelgta į nuteistojo veiksmus tiek vairuojant automobilį, tiek iš karto po eismo įvykio (nesirūpino nukentėjusiąja, nekvietė greitosios pagalbos). V. M. 500 Lt sumokėjo tik teismo posėdžio, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės, išvakarėse, nei kiek neslėpdamas, kad šią pinigų sumą moka tik dėl to, kad išvengtų griežtos bausmės, o ne dėl to, kad nuoširdžiai siektų padėti nukentėjusiajai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apeliantai prašė jų skundus tenkinti, prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl nukentėjusiosios R. S. apeliacinio skundo

CK 6.250 str. 1 d. neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtine žala pakenkiama teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais būdais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d.. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje.

Pažymėtina, kad nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nustatydamas nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jos jauną amžių, liekamuosius reiškinius, įvykdyto nusikaltimo pobūdį (neatsargus nusikaltimas) bei į tai, kad V. M. atsiprašė nukentėjusiosios. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismo nebuvo pakankamai atsižvelgta į tai, kad nukentėjusioji patyrė itin sunkias traumas, tame tarpe kaukolės pamato priekinių daubų lūžis, dėl kurių ji net keturias dienas buvo be sąmonės. Dėl patirtų traumų (daugybinių veido kaulų lūžių, kaukolės pamato priekinių daubų lūžio, rankos lūžio ties riešu, sausgyslės plyšimo ir kt.) nukentėjusiajai 1 metams yra nustatytas 50 proc. darbingumas (b. l. 103). Ji kenčia nuo liekamųjų reiškinių: potrauminio sindromo, tikų (b. l. 102), galvos svaigimo, nejaučia maisto skonio. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad prieš įvykį, nukentėjusioji dirbo protinį darbą (dirbo vertėja), tad jos abejonės dėl galimybės grįžti į savo ankstesnes pareigas, teisėjų kolegijos laikytinos pagrįstomis. Be to, atsižvelgtina ir į nuteistojo elgesį po autoįvykio. Byloje apklaustų liudytojų teigimu, partrenkęs nukentėjusiąją, V. M. labai rėkavo, kad ji pati nemato kur eina, nesirūpino nukentėjusiąja, vienu momentu grįžo atgal į automobilį ir kalbėjosi telefonu, tuo tarpu kiti žmonės, sustoję žiedu, saugojo, kad ant kelio gulinčios R. S. neužvažiuotų kita mašina (b. l. 131-132).

Esant šioms aplinkybėms bei vadovaujantis susiklosčiusia teismų praktika šios kategorijos bylose, pagal kurią nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiamas nuo 30 000 iki 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-95/2013), konstatuotina, jog skundžiamas 2013-09-12 Vilniaus miesto apylinkė teismo nuosprendis keistinas, priteisiant nukentėjusiajai R. S. 50 000 Lt jos patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Dėl nuteistojo V. M. ir civilinio atsakovo AB „Lietuvos paštas“

apeliacinių skundų

Nuteistasis ir civilinis atsakovas kreipėsi į teismą, manydami, kad pirmos instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog draudimo bendrovė „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje iki nuosprendžio priėmimo išmokėjo nukentėjusiajai 17 264 Lt (5 000 EUR) dydžio draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti, taip pat pats nuteistasis dar iki paskutinio teismo posėdžio sumokėjo R. S. 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantų nuomone, pastarosios sumos turėtų būti įskaitytos į nukentėjusiajai priteistą sumą jos patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantų argumentai dalyje dėl nukentėjusiajai išmokėtos 5 000 EUR draudimo išmokos įskaitymo į jai priteistiną sumą, atmestini. Pažymėtina, kad pati nukentėjusioji, pateikdama teismui civilinį ieškinį dėl jos patirtos neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, jog draudimo bendrovės jai išmokėta suma (17 264 Lt) minusuotina iš jos prašomos priteisti 100 000 Lt sumos, ir prašė teismo priteisti jai iš materialiai už kaltinamojo žalą atsakingo asmens – AB „Lietuvos paštas“ – tik likusią sumos dalį, t. y. 82 736 Lt. (b. l. 69). Būtent šia suma ir vadovavosi apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydį (b. l. 139). Taigi apeliantų teiginiai, jog pirmos instancijos teismo nebuvo atsižvelgta į R. S. iki bylos išnagrinėjimo išmokėtą draudimo išmoką, yra nepagrįsti.

Apygardos teismas pažymi, kad vadovaujantis CK 6.264 str. 1 d., samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal CK 6.264 str. 2 d., darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Bylos medžiaga nustatyta, kad eismo įvykio metu V. M. dirbo ir tebedirba AB „Lietuvos paštas“ vairuotoju, todėl nekyla abejonių, kad jis atitinka CK 6.264 str. 2 d. keliamus reikalavimus darbuotojui. Taip pat nekyla abejonių dėl to, kad nuteistasis eismo įvykį, kuriuo metu buvo sužalota nukentėjusioji, sukėlė eidamas savo darbines pareigas, tad pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą iš nuteistojo darbdavio – AB „Lietuvos paštas“. Tačiau vadovaujantis CK 6.280 str. 1 d. atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei į tai, kad V. M. iki bylos išnagrinėjimo sumokėjo nukentėjusiajai 500 Lt jos patirtai neturtinei žalai atlyginti (b. l. 126), ši suma įskaitytina į R. S. priteistiną 50 000 Lt sumą, atitinkamai mažinant pastarąją.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p.,

nutarė:

nuteistojo V. M., civilinio atsakovo AB „Lietuvos paštas“ ir nukentėjusiosios R. S. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2013-09-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį civilinio ieškinio dalyje.

Priteisti iš AB „Lietuvos paštas“ nukentėjusiajai R. S. 49 500 Lt (keturiasdešimt devyni tūkstančiai penki šimtai litų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Kolegijos pirmininkas (parašas) Algimantas ValantinasTeisėjai (parašai) Jolanta ČepukėnienėLeonarda Gurevičienė