Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d., paskirtoji bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015-06-24 iki 2015-08-14 bei pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nuosprendį suėmime išbūtas laikas nuo 2015-01-14 iki 2015-01-24.

R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinta.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir S. Z., jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. ir S. Z. nuteisti už tai, kad pasikėsino įvykdyti vagystę, įsibraunant į patalpą, o būtent: 2015 m. birželio 24 d., apie 2.30 val., svetimo turto pagrobimo tikslu, S. Z. vairuojamu automobiliu „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) priklausančiu A. J., atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Elektrėnų sav., Elektrėnuose, prie Rungos g. 4 esančio prekybos centro „Maxima XX“, kur S. Z. likus laukti automobilyje, R. K. nuėjo prie netoliese (duomenys neskelbtini), esančios garažų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, prie G. A. garažo Nr. (duomenys neskelbtini), atsineštu raktu atsirakino garažo duris bei įsibrovė į vidų, kur pasikėsino pagrobti svetimą turtą, į savo striukės rankovę įsidėdamas infraraudonųjų spindulių šilumos matuoklį „Dodocool GM300“, 20 EUR vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, kadangi suveikus apsaugos signalizacijai ir atvykus policijos pareigūnams, abu bendrininkai buvo sulaikyti, t. y. R. K. ir S. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.

Pirmos instancijos teismas net ir esant teisiamojo kaltės pripažinimui bei jo nuoširdaus galėjimosi per paskutinį žodį aplinkybėms, jomis nesivadovavo bei neatsižvelgė į BK 64¹ str. nuostatas ir skiriamos bausmės nesumažino trečdaliu.

Teismo posėdyje nuteistojo R. K. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, pritaikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti maksimaliam terminui. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistasis R. K. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neginčija, tačiau ginčija jam paskirtos bausmės dydį ir prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę bei atidėti jos vykdymą trims metams. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas teisėjų kolegijai abejonių nekelia, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, svarbu pažymėti, kad BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tada, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-77/2013, 2K-479/2014, 2K-324-303/2015). Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, kad savo kaltę pripažįsta ir dėl savo veiksmų gailisi, tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, R. K. parodymai šioje dalyje ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo nuoseklūs. Apklausiamas įtariamuoju R. K. nurodė, kad jis su S. Z. atvažiavo į Elektrėnus norėdamas ką nors pavogti. Nuėjęs prie garažų pamatė nubėgančius du jaunuolius ir užėjo į pravirą garažą, kuriame paėmė G. A. priklausantį daiktą ir įsidėjo į rankovę. Tačiau jis neigė, kad ketino jį pavogti, teigė, jog norėjo jį tik apžiūrėti (t. 1, b. l. 94-95, t. 2, b. l. 181-183). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, R. K. nurodė, kad į Elektrėnus važiavo rinkti metalo laužo ir taip pat nurodė, jog neketino vogti G. A. priklausančio infraraudonųjų spindulių šilumos matuoklio (t. 3, b. l. 25-26). Atsižvelgiant į tai matyti, kad R. K. keitė savo parodymus dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių ir neigė savo tyčią dėl ketinimo pagrobti svetimą turtą. Tokiu būdu, nuteistojo prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme.

Pažymėtina ir tai, kad baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti jo prastą sveikatos būklę. Tai, kad R. K. yra tik iš dalies darbingas ir turi sveikatos problemų, negali būti laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas R. K. už BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams. Su šios bausmės dydžiu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 str. 2 d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

R. K. pasikėsino padaryti tyčinę nusikalstama veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikalstama veika nukentėjusiajam žala nepadaryta. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Be to, R. K. yra jauno amžiaus. Nors niekur nedirba ir neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, tačiau iš jo pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis yra neįgalus, jam nustatytas 50 procentų darbingumas dėl nuolat pasikartojančių epilepsijos priepuolių. Baustas administracine tvarka, bet galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad apeliantas nusikalstamą veiką padarė bausmės atidėjimo vykdymo laikotarpyje, kadangi Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nuosprendis įsiteisėjo tik 2015 m. liepos 2 d., t. y. jau po šio nusikaltimo padarymo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas R. K. už nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., padarymą parinko tinkamą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tačiau nepagrįstai paskyrė per ilgą laisvės atėmimo bausmės trukmę. Esant tokioms aplinkybėms R. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina iki laisvės atėmimo 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė skirtina laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

Taip pat teisėjų kolegija, priešingai nei skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, mano, kad yra įstatyminis pagrindas nuteistajam R. K. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija nuo 2015 m. kovo 24 d.) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 str. 1 d. nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) tyčinio nusikaltimo sunkumo laipsnis; 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 str. 1 d., bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 str. 2 d.

Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 str. 1 d. numatytų formalių sąlygų egzistavimo – R. K. nuteistas už vieną apysunkį nusikaltimą ir jam skiriama 1 metų 3 mėnesių subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

Kaip jau minėta, R. K. pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą, nesukėlusį nukentėjusiajam sunkių padarinių. Nors iki nusikaltimo padarymo buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, tačiau šios nusikalstamos veikos padarymo metu nuosprendis dar buvo neįsiteisėjęs. Be to, jis kritiškai vertina savo elgesį, skunde pasižada daugiau nenusikalsti ir ketina susitvarkyti reikiamus dokumentus neįgalumo pašalpai gauti. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta didelė neigiama įtaka jo sveikatai ir socialiniams veiksniams. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, taip pat įvertinusi duomenis apie veikos pavojingumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. K. resocializacija už pasikėsinimą padaryti apysunkį nusikaltimą galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 str. nuostatas, kurios šiuo atveju leis pasiekti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus.

BK 75 str. 2 d. nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, BK 75 str. 2 d. 7 p., 8 p., 9 p. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos ribos nuteistojo R. K. elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje ir sudarys prielaidas siekti ir kitų BK 41 str. 2 d. nustatytų tikslų.

Esant tokioms aplinkybėms Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendis keičiamas dėl R. K. neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,

nusprendė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendį pakeisti. R. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. paskirtą bausmę sumažinti iki laisvės atėmimo 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d., paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams.

neišvykti iš namų nuo 20.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nustatant 6 mėnesių terminą;neišvykti iš gyvenamosios vietos (Kauno rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nustatant 1 metų terminą;nesilankyti restoranuose ir baruose, kur prekiaujama alkoholiniais gėrimais, nustatant 1 metų terminą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.