- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-10
- Bylos Nr.
- e2-1215-241/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Ieškovas
- K. J.
- Atsakovas
- V. Š.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovui V. Š. (V. Š.) dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 25 000 Eur neturtinę žalą už netinkamai suteiktas odontologines paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti duomenis apie Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) priimtą sprendimą dėl jos pareiškimo. Teismas pažymėjo, jog Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽAĮ) 24 straipsnio 2 dalis pacientų ir sveikatos įstaigų ginčams dėl netinkamai suteiktų paslaugų numato privalomą išankstinę ginčų sprendimo tvarką. Teismas nustatė, kad ieškovė kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją 2015 m. sausio 14 d. Vadovaudamasis PTŽAĮ 24 straipsnio 6 punktu, teismas nurodė, jog bendras keturių mėnesių terminas pareiškimui išnagrinėti ir sprendimui priimti dar nėra suėjęs, todėl sprendė, kad ieškovė prieš kreipdamasi į teismą turi nurodyti, jog ji tinkamai laikėsi išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Ieškovė nepateikė teismui duomenų apie tai, koks sprendimas buvo priimtas dėl jos pateikto pareiškimo, ar ji kreipėsi į komisiją dėl jos pareiškimo nagrinėjimo, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė netinkamai laikėsi ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti teismui bylą nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde ieškovė nurodo, jog teismo nutartis vilkina bylos nagrinėjimą, o trūkumų šalinimo institutas taikytas formaliai. Ieškinys atitinka priėmimo kriterijus, o apie Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos priimtą sprendimą galėtų būti sprendžiama atsakovui pateikus prieštaravimus, o ne ieškinio priėmimo stadijoje. Teismas, turėdamas siekti proceso operatyvumo, pernelyg užvilkino bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumų pašalinimui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Ieškovė kreipėsi į teismą dėl jai, kaip pacientei, padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽAĮ) 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Nurodyto straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus apie kreipimąsi į Komisiją ir jos pareiškimas komisijoje užregistruotas 2015 m. sausio 14 d. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovei nepateikus Komisijos sprendimo dėl ginčo esmės, jis negali nustatyti, ar ieškovė tinkamai laikėsi išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti Komisijos sprendimą.
CPK 135 straipsnyje įtvirtinti ieškinio turinio reikalavimai. Pagal CPK 138 straipsnį, jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. Pažymėtina, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Ieškovės pateiktas ieškinys atitinka ieškinio formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio turinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Ginčo atveju iš ieškinio turinio yra aiškus tiek ieškinio faktinis pagrindas, tiek reikalavimas, todėl negalima konstatuoti pareikšto ieškinio trūkumų ir taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė pateikė įrodymus, jog kreipėsi į Komisija, tačiau atsakymo nėra gavusi. PTŽAĮ 24 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad pareiškimai Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje turi būti išnagrinėti ir sprendimas priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pareiškimo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą pareiškimas negali būti išnagrinėtas ir sprendimas priimtas, Sveikatos apsaugos ministras Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos argumentuotu teikimu gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip dar 2 mėnesiams. Pažymėtina, kad, jeigu Komisija per įstatymo nustatytą terminą nėra priėmusi sprendimo dėl ginčo esmės, tai negali būti kliūtis ieškovei kreiptis į teismą teisminės gynybos, o jeigu per nurodytą terminą Komisija sprendimą priėmė, tai ieškovės kreipimasis į teismą patvirtina tai, jog su Komisijos sprendimu ieškovė nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad Komisijos sprendimas nėra peržiūrimas teismo, teisme ginčas yra nagrinėjamas iš esmės. Be to, teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procedūra turi būti efektyvi ir veiksminga, išankstinis ginčo sprendimas ne teisme tarnauja šiam tikslui ir negali tapti kliūtimi asmeniui kreiptis teisminės gynybos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateiktas Komisijos raštas patvirtina, kad ieškovė laikėsi PTŽAĮ įtvirtintos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, todėl teismas nepagrįstai nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumas pašalinti.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.