- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-17
- Bylos Nr.
- e2A-821-381/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00168-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Artūras Driukas, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „MT Group“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“
- Kategorijos
- 2.5.11.4Viešasis pirkimas-pardavimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Romualdos Janovičienės ir Nijolės Piškinaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MT Group“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1074-524/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MT Group“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „MT Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės AB „Klaipėdos energija“ sprendimus nutraukti viešuosius pirkimus dėl magistralinių šilumos tinklų 1P nuo kameros 1P-9A iki 1P-12, magistralinių šilumos tinklų 4P ruožų tarp kamerų M-11 ir 4P-11, 4P-11 ir 4P-14, bei skirstomųjų šilumos tinklų iš 1P ir 2P magistralių rekonstrukcijos darbų atlikimo (toliau – Pirkimai) ir atnaujinti Pirkimų procedūras, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad kartu su jungtinės veiklos partnerėmis PPS Pipeline Systems GmbH ir UAB „Edrija“ pateikė pasiūlymus Pirkimuose, kad jų pasiūlymų kaina buvo mažiausia, tačiau 2016 m. sausio 29 d. perkančioji organizacija informavo apie Pirkimų nutraukimą. Nors perkančiosios organizacijos buvo paprašyta nurodyti objektyvias tokių sprendimų priežastis bei paaiškinti Pirkimų procedūrų pradėjimo pagrindą, 2016 m. vasario 2 d. pateiktame atsakyme į nurodytus klausimus nebuvo atsakyta. 2016 m. vasario 14 d. pretenzija buvo prašoma panaikinti sprendimus nutraukti Pirkimus, atnaujinti Pirkimų procedūras, tačiau perkančioji organizacija pretenziją atmetė. Atsakyme į pretenziją AB „Klaipėdos energija“ nenurodė jokių konkrečių motyvų, kodėl buvo nuspręsta nutraukti Pirkimus, kuriuose partnerės pasiūlė mažiausią kainą. Ieškovės teigimu, sprendimu nutraukti Pirkimus perkančioji organizacija pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 7 straipsnio 5 dalį ir teismų praktikoje suformuotas viešojo pirkimo nutraukimo sąlygas, kadangi aplinkybes, kurias nurodė kaip pagrindą nutraukti Pirkimus, perkančioji organizacija turėjo ir galėjo protingai numatyti, be to, šios aplinkybės nedaro negalimu tolesnio Pirkimų procedūrų vykdymo. Ginčijamais veiksmais perkančioji organizacija pažeidė Pirkimuose dalyvavusių tiekėjų interesus bei VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą viešųjų pirkimų tikslą. Ieškovė pažymėjo, kad perkančioji organizacija toliau vykdo kitus pirkimus dėl skirstomųjų šilumos tinklų rekonstrukcijos darbų atlikimo, kuriuose ji (ieškovė) su partneriais nėra pasiūliusi mažiausios kainos. Tokiais savo veiksmais AB „Klaipėdos energija“ pažeidžia nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad viešųjų pirkimų procedūrų nutraukimą reglamentuoja VPĮ 7 straipsnio 5 dalis, kuri nustato, jog perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Ginčo atveju Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nutraukti Pirkimų procedūras nebuvo reikalingas, nes perkančioji organizacija vykdė supaprastintus Pirkimus.
Teismas nustatė, kad Pirkimų procedūros buvo nutrauktos, nes dėl 2016 m. sausio 5 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros kvietimo pateikti paraiškas finansuoti projektus pagal 2014-2020 m. Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų investicijų veiksmų programos priemonę ,,Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra“ (toliau – 2014-2020 m. Priemonė) buvo nuspręsta padidinti investicinių projektų, kuriems bus prašoma ES fondų parama, apimtis. Perkančioji organizacija, paskelbusi Pirkimus, buvo numačiusi teikti keturias magistralinių šilumos tinklų paraiškas, kurios iš dalies – iki 50 procentų būtų finansuojamos pagal 2014-2020 m. Priemonę, vieno projekto vertė – 579 240,04 Eur, tačiau dėl paminėto kvietimo atsirado galimybė padidinti tų pačių rekonstruojamų magistralinių šilumos tinklų apimtis (ilgius), t. y. atsirado galimybė padidinti rekonstrukcijai skiriamų lėšų dydį nuo 579 240,04 Eur iki 2 mln. Eur. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog perkančioji organizacija buvo informuota apie tokį kvietimą tuo metu, kuomet paskelbė apie ginčo Pirkimus, ar galėjo žinoti tokią – ieškovės įrodinėjamą aplinkybę. Tai, kad atsakovė dalyvauja ES struktūrinių fondų paramos projektuose dėl šilumos tiekimo tinklų modernizavimo, savaime nereiškia, jog jai iš anksto yra žinoma dėl kokio masto finansavimo ji bus pakviesta, t. y. ji nėra iš anksto informuojama dėl ES investicijų planavimo, derinimo bei tvirtinimo procedūrų pabaigos momento, byloje neįrodyta, jog perkančioji organizacija gali nuspėti konkrečios priemonės finansavimo masto ribas. Teismas pripažino, kad padidėjus finansavimo mastui Pirkimų procedūros turėjo būti nutrauktos dėl pasikeitusio objekto. Nors ginčo Pirkimų sąlygose buvo pažymėta, kad Pirkimai nėra susiję su projektu, finansuojamu ES lėšomis, tačiau byloje įrodyta, jog perkančioji organizacija tik po paskelbimo apie Pirkimus buvo pakviesta dalyvauti ES finansuojamoje programoje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė UAB „MT Group“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1. Perkančioji organizacija Pirkimus nutraukė remdamasi aplinkybėmis, kurias galėjo ir turėjo numatyti dar prieš paskelbdama apie Pirkimus.
2. Nėra aišku, kuo remdamasis teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija Pirkimus nutraukė, nes atsirado galimybė padidinti pagal 2014-2020 m. Priemonę rekonstrukcijai skiriamų lėšų dydį nuo 579 240,04 Eur iki 2 mln. Eur. Šalys neįrodinėjo, kad paskelbusi Pirkimus, atsakovė būtų numačiusi gauti ES struktūrinių fondų finansavimą. Priešingai, Pirkimų sąlygose tokia galimybė nebuvo numatyta. Šalys teismui neteikė įrodymų, kurių pagrindu teismas būtų galėjęs spręsti, kad rekonstrukcijai prieš kvietimo pagal 2014-2020 m. Priemonę pateikti paraiškas paskelbimą būtų buvęs nustatytas konkretus būsimo finansavimo dydis.
3. Skundžiamo sprendimo motyvai prieštaringi: viena vertus teismas nurodo, kad buvo planuojama, jog vieno projekto vertė – 579 240,04 Eur, kita vertus konstatuojama, kad tai, jog atsakovė dalyvauja ES struktūrinių fondų paramos projektuose dėl šilumos tiekimo tinklų modernizavimo, savaime nereiškia, kad jai iš anksto yra žinoma, dėl kokio masto finansavimo ji bus pakviesta.
4. Priešingai, nei skundžiamame sprendime nurodo teismas, ginčo faktinės aplinkybės patvirtina, kad prieš paskelbdama apie Pirkimus, perkančioji organizacija žinojo apie 2014-2020 m. Priemonę, tačiau nusprendė nelaukti ją įgyvendinančių teisės aktų ir Pirkimais siekiamų įsigyti darbų atlikimą finansuoti savomis lėšomis.
5. Ieškinyje buvo nurodyta, kad perkančioji organizacija, nutraukdama Pirkimus, nepagrįstai vertino paskutinio iš keturių kvietimų pagal 2007-2013 m. Priemonę nurodytą skiriamo finansavimo dydį vienam projektui ir jį lygino su pirmajame kvietime pagal 2014-2020 m. Priemonę skirtu finansavimo dydžiu. Tuo tarpu lyginant abiejų Priemonių pirmuosius kvietimus – didžiausia vienam projektui skiriamo finansavimo suma skiriasi labai nežymiai. Priešingai, nei teigia perkančioji organizacija, lyginant 2007-2013 m. Priemonę ir 2014-2020 m. Priemonę, nėra esminio skirtumo tarp didžiausių sumų, kurios galėtų būti skirtos vieno projekto finansavimui.
6. Skundžiamame sprendime nėra nurodyta, kuo remiantis konstatuota, kad padidėjo Pirkimų mastas ir tolimesnis Pirkimų procedūrų vykdymas tapo negalimas. Priešingai, kvietimo teikti paraiškas pagal 2014-2020 m. Priemonę paskelbimas negalėjo padaryti ir nepadarė jokios įtakos Pirkimų objektams. Byloje nebuvo įrodinėjama, kad dėl to, jog perkančioji organizacija gavo kvietimą pateikti paraiškas pagal 2014-2020 m. Priemonę, ji privalėjo keisti Pirkimų apimtis. Vien prielaida, kad dalis planuojamų investicijų galėtų būti padengtos ES struktūrinių fondų lėšomis, kurių perkančioji organizacija teigia negalėjusi numatyti iki kvietimo pagal 2014-2020 m. Priemonę paskelbimo, nepadaro Pirkimų procedūrų vykdymo neįmanomu.
7. Vienas iš ginčijamo atsakovės sprendimų nutraukti Pirkimų procedūras pagrindų – pažeisti nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principai. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių argumentų, kodėl nutraukti būtent tiek Pirkimai, kuriuose ieškovė kartu su partneriais pasiūlė mažiausią kainą, ypač atsižvelgiant į tai, kad nutraukti Pirkimai yra prioritetiniai ir svarbūs dideliam skaičiui šilumos vartotojų. Nepateikusi jokių svarių įrodymų, atsakovė pasirinko toliau vykdyti skirstomųjų šilumos tinklų pirkimų procedūras, nors jų potenciali reikšmė yra žymiai mažesnė. Teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė ir jų neanalizavo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė AB „Klaipėdos energija“ prašo Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
1. Įsipareigojimas vykdyti investicinį planą šilumos ūkio srityje vyksta planingai, o aplinkybės, kurių negalima numatyti, yra prognozavimas, kada valstybės institucijos skelbs šaukimo teikti paraiškas ES paramai gauti pradžią. Ginčo atveju galimybė racionaliai suplanuoti ir pasinaudoti 2014-2020 m. Priemonės parama atsirado tik 2016 m. sausio 6 d. Energetikos ministro įsakymu patvirtinus paminėtą Priemonę. Siekiant įsisavinti ES paramos lėšas ir tinkamai įgyvendinti Šilumos ūkio įstatymo nuostatas, tolimesnis Pirkimų procedūrų vykdymas tapo negalimas.
2. Kadangi perkančioji organizacija savo 2015 – 2017 m. Investicijų plane yra numačiusi didelės apimties tiek magistralinių, tiek kvartalinių šilumos tinklų rekonstrukciją, bei įvertinusi, kad visiems planuojamiems rekonstruoti šilumos tinklų projektams ES paramą gauti yra nerealu dėl skiriamos paramos dydžio limito, vykdo viešuosius pirkimus ir planuoja vykdyti šilumos tinklų rekonstrukcijos darbus naudodama savas lėšas. Perkančioji organizacija, įvertinusi šias aplinkybes ir atsižvelgdama į tai, kad iš ginčo Pirkimais planuojamų rekonstruoti šilumos tinklų atkarpų bus sudėtinga suformuoti ir parengti didesnės apimties projektus, kad juos būtų galima teikti ES paramai gauti, paskelbė viešuosius pirkimus.
3. Nutrauktuose Pirkimuose nebuvo sudaryta pasiūlymų eilė, neatliktas pasiūlymų vertinimas, todėl ieškovės ir jos partnerių pasiūlyta mažiausia kaina savaime nereiškia jų pripažinimo Pirkimų laimėtojomis.
4. Teismas išnagrinėjo perkančiosios organizacijos sprendimus nutraukti Pirkimų procedūras pagal VPĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatytas sąlygas ir nenustatė, kad paminėtos sąlygos ar kitos viešuosius pirkimus reglamentuojančios teisės normos būtų pažeistos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ar atsiliepimų į jį ribas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad perkančioji organizacija AB „Klaipėdos energija“ Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) 2015 m. lapkričio mėnesį paskelbė apie 6 atskirus supaprastintus pirkimus, kuriais ketino įsigyti magistralinių ir skirstomųjų šilumos tinklų rekonstrukcijos darbus. Ieškovė kartu su jungtinės veiklos partnerėmis pateikė pasiūlymus visiems pirkimams, tačiau 2016 m. sausio 29 d. perkančioji organizacija 3 iš jų – dėl magistralinių šilumos tinklų 1P nuo kameros 1P-9A iki 1P-12, magistralinių šilumos tinklų 4P ruožų tarp kamerų M-11 ir 4P-11, 4P-11 ir 4P-14, skirstomųjų šilumos tinklų iš 1P ir 2P magistralių rekonstrukcijos darbų įsigijimo, nutraukė, motyvuodama atsiradusia galimybe projektus, kurių pagrindu rengiami paminėti Pirkimai, finansuoti iš ES struktūrinių fondų lėšų pagal 2014-2020 m. Priemonę. Iniciavusi šio perkančiosios organizacijos sprendimo peržiūros procedūrą, ieškovė teigė, kad nutraukdama Pirkimus, AB „Klaipėdos energija“ pažeidė VPĮ 7 straipsnio 5 dalį ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas viešojo pirkimo nutraukimo sąlygas, kadangi aplinkybes, kuriomis grindė Pirkimų nutraukimą, ji turėjo ir galėjo protingai numatyti, be to, Pirkimų nutraukimo motyvai nedaro tolesnio Pirkimų procedūrų vykdymo negalimu. Ieškovė teigė, kad ginčijamu sprendimu perkančioji organizacija pažeidė ir nediskriminavimo bei lygiateisiškumo principus, nes nutraukė būtent tuos Pirkimus, kuriuose ji (ieškovė) buvo pateikusi mažiausios kainos pasiūlymus, tuo tarpu pirkimų dėl skirstomųjų šilumos tinklų rekonstrukcijos darbų, kuriuose jos pasiūlymų kaina nebuvo mažiausia, procedūros yra tęsiamos. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad dėl atsiradusios ES fondų finansavimo galimybės perkančioji organizacija galės išplėsti projektus, dėl ko atitinkamai pasikeis Pirkimų objektai, jos sprendimą nutraukti Pirkimus pripažino atitinančiu VPĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatytas sąlygas.
Nesutikimą su skundžiamu sprendimu apeliantė grindžia netinkamu VPĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymu, nevisapusiškai išanalizuotomis ginčo aplinkybėmis. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantės pozicija.
Pirkimo procedūrų nutraukimą reglamentuojanti VPĮ 7 straipsnio 5 dalis nustato, kad perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nereikalingas nutraukiant neskelbiamų derybų būdu atliekamo pirkimo ir supaprastintus pirkimus. Kasacinis teismas dėl paminėtos VPĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatos taikymo yra pasisakęs, kad viešasis pirkimas nėra savitikslis, kas reikštų, kad pirkimo procedūros turėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad pirkimas jau pradėtas. Pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas; šiems atvejams VPĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pirkimo procedūras, laikantis joje įtvirtintų sąlygų. Tam, kad perkančioji organizacija galėtų nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, turi būti nustatytos šios sąlygos: a) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta, b) turi būti gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas dėl procedūros nutraukimo, c) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Pirmosios dvi sąlygos (pirkimo sutarties nesudarymo faktas bei Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo gavimas) yra formaliosios, trečioji sąlyga (nenumatytos aplinkybės) – vertinamoji. VPĮ neatskleidžiami šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, taigi nenumatytų aplinkybių vertinimas yra konkrečios bylos ir teismų praktikos reikalas. Neturi reikšmės, kada nenumatytų aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminės reikšmės tolimesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolimesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos, pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011, 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo, atsižvelgtina ir į tokio sprendimo išimtinį pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą), lėmusias VPĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymą, bei perkančiosios organizacijos galimybes bei pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Aptariamo perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo vertinimui taip pat svarbus perkančiosios organizacijos intereso ginčo pirkimu egzistavimas, t. y. ar suinteresuotumas pirkimo objektu išliko, ar ne. Tai inter alia gali atskleisti perkančiosios organizacijos vėlesni veiksmai, pavyzdžiui, iš naujo skelbti pirkimą iš esmės panašiomis ar identiškomis sąlygomis, ar šio neskelbti (anksčiau nurodyta kasacinė nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-32/2013).
Nagrinėjamu atveju ginčo dėl ankščiau nurodytų VPĮ 7 straipsnio 5 dalies taikymo formaliųjų sąlygų egzistavimo byloje nėra, nes Pirkimų sutartys nebuvo sudarytos, tuo tarpu Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nutraukti jų procedūras, atsižvelgiant į tai, kad Pirkimai buvo vykdomi supaprastinto konkurso būdu, nebuvo reikalingas.
Nesutikdama su skundžiamu sprendimu, apeliantė teigia, kad perkančioji organizacija Pirkimus nutraukė remdamasi aplinkybėmis, kurias galėjo ir turėjo numatyti dar prieš Pirkimų paskelbimą. Perkančioji organizacija, paskelbdama Pirkimus, žinojo apie 2014-2020 m. Priemonę, tačiau nusprendė nelaukti ją įgyvendinančių teisės aktų ir Pirkimų darbų atlikimą finansuoti savo lėšomis.
Teisėjų kolegija nekvestionuoja aplinkybės, kad iki Pirkimų paskelbimo AB „Klaipėdos energija“ žinojo apie 2014-2020 m. Priemonę ir galimybę šilumos tiekimo tinklų modernizavimą finansuoti ES struktūrinių fondų lėšomis, tačiau tai nereiškia, kad perkančiajai organizacijai iš anksto buvo žinomos projektų finansavimo vertės ir atitinkamai galimos finansuotinų darbų apimtys. Nors perkančioji organizacija neginčija, kad turi didelę dalyvavimo ES projektuose patirtį, sutiktina, kad ji negalėjo iš anksto numatyti atsakingų institucijų atliekamų ES investicinio planavimo, derinimo bei tvirtinimo procedūrų pabaigos momento. 2015 m. balandžio 22 d. Energetikos ministro įsakyme dėl 2014-2020 m. Priemonės plano patvirtinimo pakeitimo, kuriuo apeliantė grindžia argumentą, kad perkančiajai organizacijai buvo žinoma apie Priemonę bei numatytą ES finansavimo dydį, nėra numatyta nei kvietimų teikti paraiškas skaičiaus, nei kvietimų pateikimo grafiko, nei kvietimui skirto negrąžinamos subsidijos intensyvumo ir dydžio. Todėl spėti galimo ES finansavimo apimtį ar laukti atsakingų institucijų kvietimo teikti paraiškas ES paramai gauti perkančioji organizacija neturėjo pagrindo, kadangi turi pareigą užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams (Šilumos įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas), šilumos perdavimo trasų atstatymą didinant jų patikimumą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad perkančioji organizacija, pradėdama Pirkimų procedūras, galėjo numatyti kvietimo teikti paraiškas ES finansavimui gavimo momentą, finansavimo mastą.
Skunde argumentuojama, kad nėra aišku, kuo remdamasis teismas sprendė, jog perkančioji organizacija, paskelbusi apie Pirkimus, buvo numačiusi teikti paraiškas ES finansavimui gauti pagal 2014-2020 m. Priemonę ir planavo 579 240,04 Eur vieno projekto vertę, tačiau 2016 m. sausio 15 d. atsakingoms institucijoms pakvietus teikti paraiškas nurodytam finansavimui gauti, atsirado galimybė padidinti rekonstrukcijos apimtis ir skiriamų lėšų dydį nuo 579 240,04 Eur iki 2 mln. Eur. Apeliantė pažymi, kad byloje nebuvo įrodinėjama aplinkybė, jog prieš Pirkimų paskelbimą perkančioji organizacija buvo numačiusi gauti ES struktūrinių fondų finansavimą, tokia galimybė nebuvo nustatyta ir Pirkimų dokumentuose. Teisėjų kolegija sutinka, jog tiesioginių įrodymų šios išvados pagrindimui byloje nėra, tačiau atsižvelgiant į bylos duomenis, kad AB „Klaipėdos energija“ yra nuolatinė ES struktūrinių fondų investicijų programų dalyvė – paminėtose programose dalyvavo 2004-2006 m. bei 2007-2013 m. laikotarpiais, yra pelno siekiantis juridinis asmuo, todėl vadovaujantis protingumo principu, spręsti, kad turėdama galimybę gauti negrąžinamos ES subsidijos finansavimą savo vykdomai veikla, perkančioji organizacija ja nebūtų pasinaudojusi, teismas neturėjo pagrindo. Be to, atsiliepime į ieškinį perkančioji organizacija nurodė, kad, atsakingoms institucijoms paskelbus apie numatomos ES paramos dydį, paaiškėjo, kad atsirado galimybė didesne apimtimi pasinaudoti fondų parama ir taip sumažinti savo sąnaudas. Toks teiginys leidžia spręsti, kad perkančioji organizacija planavo Pirkimų finansavimą ES struktūrinių fondų lėšomis. Pažymėtina, kad teismui yra aktuali bet kokia ginčui išspręsti reikšminga informacija, kurios įrodomąją vertę jis nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, remdamasis bylos įrodymų visetu (CPK 185 straipsnis), todėl tai, kad aptariamos bylos aplinkybės nebuvo šalių įrodinėjamos, per se nelemia skundžiamo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo.
Apeliantės teigimu, kvietimo teikti paraiškas pagal 2014-2020 m. Priemonę paskelbimas neturėjo jokios įtakos Pirkimų objektams ir tolimesniam Pirkimų procedūrų vykdymui. Perkančioji organizacija nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji negalėtų Pirkimams paskirti suplanuotų investicijų. Nėra ir pagrindo spręsti, kad perkančioji organizacija prarado suinteresuotumą Pirkimų objektais, nes pati nurodė skelbsianti naujus pirkimus. Teisėjų kolegija atmeta šiuos skundo argumentus, kaip nepagrįstus.
Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų tikslas – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis). Kolegijos vertinimu, racionalesnis Pirkimams skirtų lėšų panaudojimas būtų užtikrintas ne tik juos finansuojant ES struktūrinių fondų lėšomis, bet ir pasinaudojant galimybe gauti didesnę ES paramą, ko ginčo atveju ir siekia perkančioji organizacija. Nutraukusi Pirkimus, ji ketina suformuoti naujus projektus – išplėsti rekonstruotinų magistralinių šilumos tinklų apimtis. Aplinkybė, kad perkančioji organizacija neprarado suinteresuotumo Pirkimų objektais, nesudaro pagrindo teigti, kad Pirkimų procedūros turėtų būti tęsiamos, nepaisant pasikeitusių Pirkimų finansavimo galimybių ir nesiekiant racionalesnio perkančiosios organizacijos lėšų panaudojimo. Apeliantės teigimu, subjektyvus perkančiosios organizacijos siekis padidinti šilumos tinklų rekonstrukcijos darbų apimtis ir sumažinti savo finansavimo, kurį planavo skirti tokių darbų atlikimui, dydį, atitinka viešųjų pirkimų tikslą ir yra teisėtas VPĮ 7 straipsnio 5 dalies prasme.
Skunde apeliuojama ir į lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimą, kadangi perkančioji organizacija nutraukė tik tuos šilumos tinklų rekonstrukcijos darbų pirkimus, kuriuose apeliantė pateikė mažiausias pasiūlymų kainas, tuo tarpu kiti 3 pirkimai dėl skirstomųjų šilumos tinklų rekonstrukcijos yra tęsiami. Šios aplinkybės, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertinęs.
Perkančioji organizacija sprendimą nutraukti būtent ginčo Pirkimus dėl magistralinių šilumos tinklų rekonstrukcijos argumentuoja tuo, kad jos 2015-2017 m. Investicijų plane yra numatyta rekonstruoti ir kitas šalia pagal nutrauktus ginčo Pirkimus ketintų rekonstruoti magistralinių šilumos tinklų esančių šilumos tinklų atkarpas. Kadangi nėra galimybės ES struktūrinių fondų paramą gauti visiems 2015-2017 m. Investicijų plane numatytiems rekonstruoti šilumos tinklų projektams, perkančioji organizacija planuoja pirkimus vykdyti ir naudodama savo lėšas. Atsižvelgiant į tai, kad padidinti nenutrauktų pirkimų objektų apimtis, suformuojant didesnius skirstomųjų šilumos tinklų atkarpų rekonstrukcijos projektus, būtų sudėtinga, buvo nuspręsta tęsti jų procedūrų vykdymą.
Kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina tokius perkančiosios organizacijos teiginius. Kaip matyti iš perkančiosios organizacijos pateiktos informacijos, prie pagal nutrauktus Pirkimus vykdyto projekto „Magistralinių šilumos tinklų 1P Taikos pr. nuo kameros 1P-9A iki kameros 1P-12 rekonstravimas“ papildomai bus prijungiami toliau einančios tos pačios magistralės atkarpos tinklų rekonstravimo projektai „Magistralinių šilumos tinklų, esančių Taikos pr. nuo kameros 1P-9A iki kameros 1P-8 rekonstravimas“ ir „Magistralinių šilumos tinklų Butsargių g., Taikos pr. nuo kameros 1P-13 iki kameros 1P-4 rekonstravimas“; prie projekto „Magistralinių šilumos tinklų 4P Šilutės pl. nuo kameros M-11 iki kameros 4P-11 rekonstravimas“ ir „Magistralinių šilumos tinklų Šilutės pl. nuo kameros 4P-11 iki kameros 4P-14 rekonstravimas“ papildomai bus prijunta toliau einanti tos pačios magistralės atkarpa pagal projektą „Magistralinių šilumos tinklų Šilutės pl. nuo kameros 4P-4 iki kameros 4P-6 rekonstravimas“; prie projekto „Magistralinių šilumos tinklų iš 1P ir 2P Taikos pr. nuo kameros 2P-46 iki kameros 2P-48 rekonstravimas“ bus papildomai prijungti projektai „Magistralinių šilumos tinklų RK-1 nuo KRK iki KRK kolektorinės su siurblių, sklendžių, naujos apskaitos mazgo atnaujinimu ir elektrinės dalies pakeitimu rekonstravimas“. Nurodyti duomenys patvirtina, kad nutrauktų Pirkimų objektų dėl magistralinių šilumos tinklų rekonstrukcijos apimtys buvo padidintos šalia esančių rekonstruotinų magistralinių šilumos tinklų atkarpomis. Tuo tarpu perkančiosios organizacijos nenutrauktų pirkimų objektai – skirtingose atkarpose ir miestuose (Klaipėdoje ir Gargžduose) esantys skirstomieji šilumos tinklai, todėl tikėtina, kad apjungti šiuos projektus į vieną ar prijungti prie kitų planuojamų rekonstruoti šilumos tinklų atkarpų projektų būtų sudėtinga, tai komplikuotų ne tik viešųjų pirkimų pagal tokius projektus vykdymą, bet ir pačių rekonstrukcijos darbų atlikimą. Be to, kaip skunde pažymi pati apeliantė, skirstomųjų šilumos tinklų potenciali reikšmė šilumos vartotojams yra mažesnė, nei magistralinių. Kolegijos vertinimu, ši aplinkybė tik patvirtina, kad magistralinių šilumos tinklų rekonstrukcijos apimties padidinimas perkančiajai organizacijai leidžia pretenduoti į didesnę, nei skirstomųjų tinklų atveju, ES paramą projektų vykdymui, tokiu būdu užtikrinant racionalesnį viešiesiems pirkimams skirtų lėšų panaudojimą (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis). Nustatytos aplinkybės neleidžia spręsti, kad ginčo Pirkimų nutraukimą sąlygojo ne paminėti tikslai, o siekis eliminuoti apeliantę iš Pirkimų procedūrų. Tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino apeliantės argumentų dėl lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimo nutraukiant Pirkimų procedūras, nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnis).
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešojo pirkimo nutraukimo procedūrą, laikėsi įrodinėjimo taisyklių, todėl, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.