Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovas, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą sieja su atsakovės atstovo veiksmais, laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. jį kalinant Alytaus pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, neužtikrinant reglamentuotos vienam nuteistajam tenkančio gyvenamojo ploto normos, avarinės būklės, higienos reikalavimų neatitinkančiose patalpose.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau– Taisyklės).

Taisyklių 11¹.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.

Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas gyvenamosios patalpos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m viso bendro gyvenamosios patalpos ploto. Atsižvelgiant į tai, skaičiuojant patalpos gyvenamąjį plotą, iš jo neišskaitomas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017).

Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 21–23) nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. balandžio 21 d., nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. gegužės 17 d., nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. paskirtas gyventi į 5 būrio 50 brigadą 1 miegamąjį, kurio gyvenamasis plotas 44,56 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl, esant visoms joms užimtoms, vienam nuteistajam šioje gyvenamojoje patalpoje teko 3,7 kv. m gyvenamojo ploto.

Gavęs atsiliepimą į skundą, pareiškėjas atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie ginčo patalpos numeraciją, plotą, joje įrengtų miegamųjų vietų skaičių neginčijo, skunde taip pat nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje buvo 12 miegamųjų vietų (b. l. 11), todėl teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad pareiškėjui, byloje vertinamu laikotarpiu gyvenant ginčo patalpoje, reglamentuota gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo atsakovės atsakomybei šiame kontekste kilti.

Pareiškėjas tvirtino, kad dėl gyvenamosios patalpose perpildymo trūko oro, buvo drėgna, nebuvo adekvačios ventiliacijos, nes oras patekdavo tik per langus.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistema.

Atsakovės atstovas nurodė, jog bendrabučio tipo miegamieji vėdinami per langus, šią aplinkybę iš esmės pripažino ir pareiškėjas, tačiau tvirtino, kad ventiliacija dėl patalpos perpildymo buvo nepakankama.

Byloje nenustačius ginčo gyvenamosios patalpos perpildymo fakto, nesant pareiškėjo skundų dėl oro trūkumo, nepakankamos ventiliacijos, drėgmės ginčo gyvenamojoje patalpoje, niekuo nepagrįstos pareiškėjo pretenzijos dėl nepakankamos ventiliacijos gyvenamojoje patalpoje, kurioje jis kalėjo ginčui aktualiu laikotarpiu atmestinos.

Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą siejo su bloga jo gyvenamosios patalpos ir sanitarinio mazgo būkle, t. y. techniškai netvarkingomis miegamojo grindimis ir sienomis, senomis lovomis, pelėsiu padengtomis sanitarinio mazgo (tualeto ir prausyklų) patalpomis, senu, kiauru, užsikišusiu vamzdynu ir kanalizacija.

Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo našta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.).

Byloje esantis 2008 m. vasario 27 d. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu aktas (toliau – ir Aktas), patvirtina, kad, atlikus 2 – ojo bendrabučio apžiūrą, jo būklė pripažinta ne avarine, o bloga. Šiame akte nurodyta, kad vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų sistemos elementų žymi korozija, nesandarūs sujungimai, pažeista sanitarinių mazgų grindų izoliacija. Praustuvai, klozetai ir visi esantys WC vamzdynai stipriai pažeisti korozijos, estetinė išvaizda labai bloga. Bendrabučio patalpų vidaus sienos ir lubos pažeistos grybelio, daugumoje nukritęs tinkas (atplyšę betono lopiniai), nuo drėgmės sienos pajuodusios, apipelijusios. Laiptų pakopos ištrupėjusios, iš dalies nukritęs darbo armatūros apsauginis betono sluoksnis. Langų rėmai supuvę, nesandarūs. Durų staktos ir pačios durys nesandarios. Vidaus patalpų sienos, lubos, grindys, langai ir durys fiziškai susidėvėjusios (fizinio susidėvėjimo procentas 58 proc.) Stogas vietomis praleidžia vandenį, danga susidėvėjusi, iškeltos oro pūslės. Reikalinga rekonstruoti vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, elektros instaliaciją, pakeisti langus ir duris. Būtinas vidaus, sienų ir grindų, laiptinių remontas, pamato, lauko sienų, stogo kapitalinis remontas (b. l. 48–49).

Atsakovės atstovas pateikė teismui dušinės, kuria naudojosi 5 būrio nuteistieji nuotraukas (b. l. 37,50–53) (nors dėl jos būklės ginčo byloje nėra), taip pat pateikė teismui 2017 m. vasario 15 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento patikrinimo aktą Nr. PA-1.11 (16.3.187 I-13) (b. l. 38–47), kuriame nurodyta, jog 4 būrio prausykloje, tualete, kuriais, Alytaus PN duomenimis, naudojosi ir 5 būrio nuteistieji (b. l. 37) atliktas einamasis remontas, šioje patalpoje Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Aplinkybę, kad ginčo būrio bendrojo naudojimo patalpose buvo atliekami remonto darbai, patvirtino ir pats pareiškėjas, tačiau jo nuomone, tokių darbų nepakako pašalinti pažeidimus, kuriems būtinas kapitalinis remontas – įsisenėjusį pelėsį, seną, kiaurą ir techniškai netvarkingą kanalizaciją, vamzdyną.

Įvertinus Akte nustatytus ginčo statinio (miegamųjų ir sanitarinio mazgo patalpų) pažeidimus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinio mazgo patikrinimas buvo atliktas ne ginčui aktualiu metu, atsakovės atstovui nepateikus teismui duomenų apie vertinamuoju laikotarpiu sanitariniame mazge atliktus vandentiekio ir kanalizacijos sistemos rekonstrukcijos darbus, apie atliktus remonto darbus pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje, pareiškėjo pretenzijos dėl 2 bendrabučio, o tuo pačiu ir ginčo gyvenamosios patalpos bei sanitarinio mazgo blogos būklės lieka nepaneigtos.

Nuteistųjų aprūpinimą baldais bei minkštuoju inventoriumi, baldų ir minkštojo inventoriaus dėvėjimo terminus nustatyto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 , taip pat nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusios Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, kuriuose numatyta, kad bendrabučio tipo patalpoje vienam asmeniui turi būti metalinė lova, kurios naudojimo laikas 10 metų.

Atsakovės atstovas pareiškėjo teiginių dėl lovų eksploatacijos termino, jų būklės neargumentavo, nepateikė įrodymų apie lovų eksploatacijos terminų laikymąsi, vykdomą techninę priežiūrą, todėl, nesant tokių duomenų, konstatuotinas Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad po šiltu dušu galėjo maudytis tik kartą per savaitę, būryje galimybės išsimaudyti po šiltu dušu nebuvo.

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktą, ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Higienos normos HN 134:2015 44 punkte nurodyta, kad, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše. Taigi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, yra įtvirtinamas mažiausias skaičius kartų, kai asmeniui turi būti suteikiama galimybė nusiprausti po dušu. Pažymėtina, jog šiuo atveju nebuvo teigiama, kad pareiškėjui iš viso nebuvo užtikrinama teisė kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu, todėl jo teisių pažeidimas nagrinėjamame kontekste nenustatytas.

Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo kalinamas Alytaus PN laikotarpiais nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. balandžio 21 d., nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. gegužės 17 d., nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. pažeidžiant HN 134:2015 12 punkto reikalavimus (techniškai netvarkingos gyvenamosios ir sanitarinio mazgo patalpos, netinkama eksploatacijai lova).

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia sveikatos pablogėjimu, orumo pažeminimu, diskomfortu.

Teismui pateiktoje pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (b. l. 55–80) yra įrašai apie pareiškėjo kreipimąsi į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus dėl (duomenys neskelbtini), bet duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi dėl netinkamų kalinimo sąlygų galimai sukeltų sveikatos sutrikimų, nėra. Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008, administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje yra nurodęs, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017) arba žalos padarymo faktas tokiu pažeidimu apskritai nekonstatuojamas ir skundas atmetamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-525/2017).

Įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nenustatęs apie pažeidimų galimą poveikį pareiškėjo sveikatai, kad dėl šių pažeidimų sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, ar kitas kompetentingas institucijas, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad tam tikrais laikotarpiais nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. pareiškėjui kalint Alytaus PN 1-o lokalinio sektoriaus 5 būrio 1 miegamajame jo teisė į tinkamas, galiojantį teisinį reglamentavimą atitinkančias kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo V. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus pataisos namuose sąlygas.

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.