Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui Zdislavui Juchnevičiui, gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčuk

nuteistosios gynėjui advokatams Laimonui Šileriui, Vladimirui Buslovičiui

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro, nuteistosios S. B. ir jos gynėjo bei nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens Zdislavo Juchnevičiaus apeliacinius skundus dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. B. pripažinta kalta pagal BK 182 str. 2 dalį ir nuteista šešiems mėnesiams laisvės atėmimu, atliekant bausmę pataisos namuose.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta pagal BK 182 str. 2 dalį ir paskirta bausmė – juridinio asmens likvidavimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. nuteista už tai, kad, būdama uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir atstovaudama ją bei veikdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tikslu apgaulės būdu įgyti teisę į svetimą turtą – į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 120 000 litų pinigines lėšas, tvarkydama pagal 2009 m. sausio 30 d. sutartį Nr. 09/01/30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir apgaulės būdu gavusi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės L. J. pasirašytus su bendrovės antspaudu tuščius popieriaus lapus, laikotarpyje nuo 2010 m. birželio 9 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, atspausdinusi ant vieno iš tuščių lapų žinomai melagingą tekstą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ besąlygiškai įsipareigoja iki 2011 m. birželio 9 d. sumokėti 120 000 Lt tiesiogiai kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) a.s. (duomenys neskelbtini) AB SEB Bankas, pagamino netikrą didelės vertės vertybinį popierių - 2010 m. birželio 9 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį. 2011-05-31 S. B., veikdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tęsdama savo nusikalstamą veiką reikalavimą pagal vekselį išieškojimą perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri, gavusi 2011-06-01 iš Vilniaus pirmojo notarų biuro Vykdomąją dokumentą dėl 120 tūkst. litų išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikė antstolei Nijolei Jutkienei, kad išieškojimas būtų pradėtas.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog bylos medžiaga nustatyta, kad S. B., pasinaudodama juridiniu asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir veikdama jos vardu apgaulės būdu įgijo teisę į svetimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias, pinigines lėšas – 120 000 litų.

Liudytoja L. J. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai neigė, pasirašiusi paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kadangi tokio vekselio pasirašyti nebuvo reikalo. Dėl papildomų darbų apmokėjimo buvo sutarta atskirai, pinigų nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei S. B. neskolino. Ji tvirtino, kad savo darbo direktorės pareigose pradžioje pagal S. B. prašymą pasirašė ir uždėjo bendrovės antspaudą ant kelių tuščių lapų įgaliojimams. 2010 m. birželio 9 d. vekselį ji ir sieja su tais tuščiais lapais, ant kurių vėliau ir buvo atspausdintas vekselio tekstas.

Kad L. J. 2010 m. gegužės-birželio mėnesiais pasirašė ir uždėjo antspaudą ant tuščių blankų S. B. prašymu patvirtino liudytoja M. B..

Teismo manymu, byloje esantys dokumentai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė L. J., gavusi 2011-06-09 pranešimą apmokėti 120 000 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ su vekselio kopija, nepripažino, pasirašiusi vekselį ir jį apmokėti atsisakė: tai nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-06-10 pranešime apie atsisakymą apmokėti, 2011 m. birželio 14 d. kreipėsi į Širvintų policijos komisariatą dėl paprastojo vekselio suklastojimo, o 2011-07-12 paprašė antstolės sustabdyti skolos išieškojimo vykdymą pagal vykdomąjį įrašą, nurodydama, kad dėl neteisėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo. Liudytojas ir vienintelis akcininkas S. V. patvirtino, kad apie vekselio išdavimą ir su tuo susijusias priežastis S. B. su juo nesitarė. Šie liudytojų parodymai ir jų veiksmai rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos direktorė L. J. valios išduoti ir pasirašyti vekselį UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo.

Kaltinamoji S. B. įvairiai aiškino vekselio pasirašymo aplinkybes, jos aiškinimai labai prieštaringi. Atsiskaitymo santykiai vyko tarp bendrovių, vekselyje nurodyta didelė pinigų suma, dėl kurios turi būti tariamasi su atsakingais asmenimis, tačiau S. B. aiškino, kad ji dėl vekselio, kaip skolos grąžinimo garanto, tarėsi su administratore personalui M. B., kuri šios aplinkybės net nepatvirtino. Taip pat S. B. nenurodė ir skolos, kurios garantu, kaip ji teigė, tapo vekselis. Apklausta liudytoja E. D., dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininke taip pat patvirtino, kad vekselyje nurodyta suma yra ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola. Todėl teismas S. B. aiškinimus atmeta. Teismas atmetė ir liudytojos E. D. parodymus, kad vekselį L. J. pasirašė kartu su kitais dokumentais UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, nes jų nepatvirtina nei pati L. J., nei kiti byloje esantys įrodymai. S. B., nepripažindama, suklastojusi vekselį, pripažįsta, kad jo tekstas buvo sukurtas ir surašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Ši aplinkybė, vertinant įrodymų visumą, patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ valios išduoti vekselį nebuvimą.

Bylos medžiaga rodo, kad vekselis UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš antstolės buvo atsiimtas ir grąžintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-07-22, S. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui pasirašant susitarimą.

Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad 2011-07-13 vykdomoji byla dėl 120 tūkst. litų išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sustabdyta, tačiau, nežiūrint to, vekselis buvo grąžintas. Bylos medžiaga rodo, kad vekselis buvo atsiimtas po to, kai S. B. 2011 m. liepos 12d. buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną. Po vekselio atsiėmimo, S. B. ėmė tvirtinti, kad vekselis dingo. Tokius S. B. veiksmus teismas vertina, kaip vekselio nuslėpimą, kad jis nebūtų ištirtas, ir duoda pagrindo konstatuoti, kad dokumentas yra netikras. 2011-07-12 apklausos metu ji negalėjo nurodyti, kur buvo atspausdintas vekselis. Tik 2011-07-19, apklausus E. D., atsirado versija, kad vekselis buvo atspausdintas 2010 m. birželio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose ir ten buvo pasirašytas.

Tokiu būdu, teismas, remdamasis įrodymų visuma, padarė išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišdavė paprastojo neprotestuotino vekselio.

Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad S. B. žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“, išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir taip įgijo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 120 000 litų pinigines lėšas ir to norėjo, nes 2011 m. gegužės 31 d. perleido reikalavimo teisę skolų išieškojimu užsiimančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri iš notarės, gavusi vykdomąjį įrašą, pateikė, jį antstolei.

Teismo manymu, kaltinamųjų S. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai kvalifikuojami kaip vienas baigtas nusikaltimas pagal BK 182 str. 2 dalį, kadangi S. B., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir veikdama jos naudai, pagaminusi netikrą dokumentą ir jį panaudojusi, įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą. S. B. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, t.y., turėjo teisę jai atstovauti, jos vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsako už S. B. padarytą veiką. Skundžiamame nuosprendyje pažymima, jog kvalifikavus tik pagal vieną straipsnį, nusikalstamos veikos aplinkybės iš esmės nesikeičia.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroras prašo pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendį ir:

1. S. B. pripažinti kalta pagal LR BK 300 str. 1 d. ir skirti jai areštą 45 paroms.

S. B. pripažinti kalta pagal LR BK 182 str. 2 d. ir skirti jai laisvės atėmimą 2 metams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 d., 2 d., 5 d. 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę S. B. skirti laisvės atėmimą 2 metams, bausmę atliekant PN.

2. Juridinj asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kalta pagal LR BK 300 str. 1 d. ir skirti 60 MGL (7800 Lt) baudą.

Juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kalta pagal LR BK 182 str. 2 d. ir skirti juridinio asmens likvidavimą.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu - bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirti juridinio asmens likvidavimą.

Kitą Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Prokuroro teigimu, Širvintų rajono apylinkės teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuojant nusikalstamas veikas - dėl inkriminuotos LR BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos iš viso nepasisakė ir jokio sprendimo dėl jos nepriėmė, taip pat paskyrė netinkamą - aiškiai per švelnią - bausmę S. B..

S. B. ir juridinis asmuo - uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinamos pagal LR BK 300 str. 1 d. ir 22 str.l d. 182 str. 2 d.. Teismas, pripažinęs S. B. ir juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltomis dėl LR BK 182 str. 2 d. padarytos nusikalstamos veikos, turėjo spręsti ir dėl atsakomybės pagal LR BK 300 str. 1 d., tačiau nepasisakė nei dėl šios kaltinamosioms inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo, nei nebuvimo ir nepriėmė jokio sprendimo.

Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendyje padarė išvadą, kad „S. B., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir veikdama jos naudai, pagaminusi netikrą dokumentą ir jį panaudojusi, įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą. Atsižvelgiant į tai, anot prokuroro, S. B., o taip pat juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė ir nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 d., ir todėl nuosprendyje turėjo būti pripažintos kaltomis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo bei turėjo būti paskirta bausmė.

LR BK 182 str. 2 d. numatyta vienintelė sankcija - laisvės atėmimas iki 8 metų. Nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Skunde pažymima, jog S. B. apgaule, tai yra suklastodama ir realizuodama paprastąjį vekselį įgijo teisę į didelės vertės - 120000 Lt - svetimą turtą ir atliko visus veiksmus siekdama, kad pagal suklastotą vekselį turtas būtų užvaldytas. Veiką padarė tiesiogine tyčia dėl savanaudiškų paskatų, veika baigta. Tačiau teismas skyrė artimą minimaliai šios bausmės ribai laisvės atėmimo terminą - tik 6 mėnesių laisvės atėmimą, kai bausmės vidurkis yra daugiau kaip 4 metai. Jokių motyvų, kodėl skiriama tokia švelni bausmė, teismas nenurodė.

S. B. charakterizuojama neigiamai: nusikalstamą veiką padarė turėdama neišnykusį teistumą už tokio paties nusikaltimo padarymą (teista Vilniaus m. antro apylinkės teismo 2008-06-20 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 182 str. ld. 70 MGL (8 750 litų) bauda); be to Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012-12-28 nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 dalį (iš viso 8 nusikalstamosios veikos) baudžiamąją bylą nutraukė suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Širvintų rajono apylinkės teismas teisingai įvertino, kad S. B. linkusi sukčiauti ir nedaryti iš to išvadų. Anksčiau skirta baudos bausmė teigiamos įtakos S. B. elgesiui nepadarė. S. B. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl paskyrus beveik minimalią laisvės atėmimo bausmę, prokuroro manymu, nebus pasiekti bausmės tikslai, o priešingai - susidarys nebaudžiamumo įspūdis, kad už nesunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymą, t.y. už paprastojo vekselio suklastojimą, realizavimą ir teisės į didelės vertės - 120000 Lt - svetimą turtą įgijimą asmuo, esant recidyvui, gali lengvai „atsipirkti“ gaudamas tik 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kai tuo tarpu už lengvesnius nusikaltimus, kuriais pagrobiamas daug mažesnės vertės turtas, yra skiriamos gerokai didesnės bausmės.

Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta nebuvo (atkreiptinas dėmesys, kad tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktyvūs veiksmai ir kreipimasis į policiją privertė S. B. nutraukti 120000 Lt išieškojimą), kad S. B. turi sveikatos problemų, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bausmė, anot prokuroro, galėtų būti skiriama mažesnė negu straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkis.

Apeliaciniu skundu nuteistoji S. B. ir jos gynėjas prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio mėn. 27 d. nuosprendį baudžiamo­joje byloje Nr. 1-2-94/2014, kuriuo ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį ir nuteista šešiems mėnesiams laisvės atėmimu, atliekant bausmę pataisos namuose, ir šią baudžia­mąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Iš skundžiamojo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ją kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, nusta­tė, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir veikdama jos naudai, pagaminusi netikrą dokumentą ir jį panaudojusi, įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą. Nuteistoji pažymi, jog darydamas tokias išvadas, teismas iš esmės rėmėsi besąlygiškai patikė­jęs tik liudytojų M. B. ir L. J. tarpusavyje prieštaringais parody­mais dalyje dėl neva jai perduotų tuščių lapų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės L. J. parašais ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudais, ir, nors byloje nėra jokių ki­tų objektyvių įrodymų, kurie bent netiesiogiai patvirtintų šią liudytojų nurodomą aplinkybę, būtent šios „nuoseklios“ liudytojų M. B. ir L. J. parodymų dalies pagrindu, atmetęs jos parodymus kaip „labai prieštaringus“, ir, atitinkamai, liu­dytojos E. D. (E. V.) parodymus atmetęs tuo pagrindu, kad „tokiais parodymais teismas negali remtis, nes jų nepatvirtina nei pati L. J., nei kiti byloje esantys parodymai“, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog jos kaltė yra visiškai įrodyta, tačiau apeliantė su tokiomis teismo išvadomis nesutinka.

Apeliantė kategoriškai nesutinka su, anot jos, akivaizdžiai prielaidinėmis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad L. J. 2010 m. gegužės-birželio mėnesiais jos prašymu pasirašė ir už­dėjo antspaudą ant tuščių popieriaus lapų, vienas iš kurių neva „laikotarpyje nuo 2010 m. birželio mėn. 9 d. iki 2011 m. gegužės mėn. 31 d.“ buvo panaudotas neva netikro dokumento - 2010 m. birželio mėn. 09 d. paprastojo neprotestuotino 120 000 Lt vertės vekselio - pagaminimui. Teismas nepagrįstai neabejotinai patikėjo šios liudytojos parodymais bei laikė juos nuosekliais ir patvirtintais kitų byloje surinktų įrodymų visuma. S. B. manymu, liudytojos E. D. (E. V.) parodymai (kaip įrodymų šaltinis) buvo at­mesti ne abejonių nekeliančiais argumentais, o abstrakčiomis formuluotėmis.

S. B. pažymi, jog liudytojos L. J. parodymai vien tik dėl neva tuščių popieriaus lapų su jos parašais ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudais atsiradimo laiko, vietos, kitų ap­linkybių nėra nuoseklūs, prieštarauja liudytojų M. B., E. D. parodymams, kitų byloje esančių įrodymų visumai, kuriuos teismas ignoravo ir dėl kurių nuo­sprendyje nepasisakė.

Ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme liudytoja L. J. teigė, jog „kai buvo baigia­mas VMI patikrinimas mūsų bendrovėje, kažkaip S. B. atėjo ir pasakė, kad reikalingas įgaliojimas, išduodamas jai, kad ji galėtų iš VMI ar Sodros paimti tam tikrus buhalterinius dokumentus. <...> Tuo­met aš nieko blogo neįtardama, pasirašiau ir uždėjau UAB „(duomenys neskelbtini)“ apvalų antspaudą ant dviejų ar trijų lapų. Tai padariau ne ant vieno lapo todėl, kad jei vieną lapą sugadintų, turėtų kitą. <...> Taigi tuos tuščius lapus pasirašiau ir uždėjau antspaudus ant tuščių lapų, tik pradėjus direktoriauti. Maksimum buvau direktore apie savaitę. <...> Pasirašydama ant tuščio lapo ir uždedama bendrovės ap­valų antspaudą aš S. V. neklausiau ir su jo to nederinau“ (t. 2, b.l. 1-4). Tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme liudytoja L. J. nurodė, kad apie vekselį ji sužinojo tik gavusi jo kopiją apmokėjimui. Ji patikrino dokumentą su lupa ir pastebėjo, kad vekselio paskutinis žodis „sveikatos" užeina ant antspaudo, todėl suprato, kad šis vekselis suklastotas, todėl kreipėsi į policiją.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. B. teigė, kad „2010 m. gegužės mėnesį, kai bu­vo atliekamas Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimas, ir kai buvo surašomi papildomi susitarimai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl papildomų darbų atlikimo, S. B. pasakė, kad reikia išduoti įgaliojimą jai, kad ji ga­lėtų tvarkyti visus mūsų bendrovės reikalus mokesčių inspekcijoje. Kažkaip gavosi taip, kad tas įgaliojimas buvo skubiai reikalingas. Todėl su L. J. nutarėme, kad ji pasirašys ir uždės bendrovės antspau­dus ant tuščių popieriaus lapų. Tai Lina padarė ant dviejų ar trijų tuščių popieriaus lapų. Tiesiog vieną pri­dėjome tam, jei spausdinant įgaliojimą, būtų netyčiomis sugadintas vienas lapas. Šiuos tuščius lapus di­rektorė L. J. pasirašė ir ant jų uždėjo antspaudus kartu su papildomų susitarimu dokumentais. Kiek prisimenu, tai buvo padaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastate. Tuo metu buvome labai sutri­kę dėl atliekamo mokesčių inspekcijos patikrinimo ir pasielgėme neatsargiai" (t. 2, b.l. 14-16). Duodama parodymus teisme, liudytoja M. B. tik patikslino aplinkybę, kad negali patvirtinti, kur tiks­liai buvo pasirašytas papildomas susitarimas dėl darbų ir jų apmokėjimo - tai galėjo būti ir centro, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, tačiau kategoriškai tvirtino, kad L. J. jos akivaizdoje, jai (S. B.) dalyvaujant, pasirašė tris tuščius lapus, uždėjo ant jų antspaudą, ir kad tai buvo padarytą tuo metu, kai buvo pasirašomas papildomas susitarimas dėl darbų ir jų apmokėjimo, t.y. 2010 m. birželio mėn. 09 d.

Liudytoja E. D. (V.) tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kategoriškai teigė, kad atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl jos, direktorės ligos, būtent ji savo kompiuteryje paruošė dokumentų - 2010 m. birželio mėn. 09 d. paprastojo 120 000 Lt vertės vekselio, 2010 m. birželio mėn. 09 d. Susitarimo Nr. 10/06/09 (Priedo prie sutarties Nr. 09/01/30) ir 2010 m. birželio mėn. 09 d. Pasiū­lymo sudaryti papildomą susitarimą dėl esminių klaidų taisymo pagal sutarties Nr. 09/01/30 2.5 punktą, tekstus, juos pati atspaudino ir pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė. Šie dokumentai 2010 m. birže­lio mėn. 09 d. buvo pateikti L. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje, Vilniuje, ir L. J., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, šiuos dokumentus - ir 2010 m. birželio mėn. 09 d. Susitarimą Nr. 10/06/09 (Priedą prie sutarties Nr. 09/01/30), ir 2010 m. birželio mėn. 09 d. Pa­prastąjį 120 000 Lt vertės vekselį, pasirašė, po ko uždėjo ant šių jos pasirašytų dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ apvalų antspaudą. Pasirašytus dokumentus ji perdavė jai (S. B.) (t. 2, b.l. 5-8, 9-10).

1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) operatyvų patikrinimą Vilniaus apskri­ties Valstybinė mokesčių inspekcija atliko laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės mėn. 12 d. iki 2010 m. ge­gužės mėn. 17 d. (t. 1, b.l. 37-38, 163), t.y. patikrinimas truko tik 5 dienas;

2) 2010 m. gegužes mėn. 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendi­mu (b/n) L. J. buvo paskirta eiti bendrovės direktoriaus pareigas nuo 2010 m. gegužės mėn. 25 d. (t. 1, b.l. 60); 2010 m. gegužės mėn. 25 d. L. J. kaip bendrovės direktorė su bendrovės darbuotoja L. J. pasirašė atitinkamą 2009-12-11 Darbo sutarties Nr. 31 pa­keitimą (Priedą), kuriame nurodyta, kad nuo 2010 m. birželio mėn. 01 d. keičiamas L. J. darbo užmokestis (t. 1, b.l. 55 - 57); Juridinių asmenų registro duomenimis L. J. teisė veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, t.y. būti šios įmonės vadovu - direktoriumi, buvo įregis­truota nuo 2010 m. birželio mėn. 16 d. (t. 1, b.l. 42 - 45);

3) S. B. dėl ligos buvo nedarbinga laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėn. 23 d. iki 2010 m. birželio mėn. 11 d.;

4) Iš byloje esančio 2012 m. gruodžio mėn. 18 d. antstolio D .Traigio surašyto Faktinių aplinky­bių konstatavimo protokolo Nr. FA-0241-13-02 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame kom­piuteryje (vartuotojas „Edita“) saugomas sukurtas failas Microsoft Word programos pagalba. Šis failas pavadintas „Pasiūlymas SSC susitarimas“. Minėto failo sukūrimo data yra 2010 m. birželio mėn. 8 d., 08:05:37. Atidarius šį failą pateikiami trys dokumentai, kiekvienas ant atskiro puslapio:

- 2010-06-09 pasiūlymas, kuris adresuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“;

- 2010-06-09 susitarimas Nr. 10/06/09 priedas prie sutarties Nr. 09/01/30;

- 2010-06-09 paprastas neprotestuotinas vekselis 120 000 Lt sumai, kurio davėjas nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kreditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Faile esančiais dokumentais buvo naudojamasi tik vieną kartą (modified) - 2010 m. birželio mėn. 8 d., 11:50:02.

S. B. manymu, šie duomenys, taip pat liudytojų L. J. ir M. B. nuro­dytų aplinkybių nenuoseklumas ir prieštaringumas kelia pagrįstų abejonių dėl šių liudytojų parodymų, kaip įrodymų šaltinio, objektyvumo, kad minėtų asmenų parodymais būtų galima besąlygiškai remtis, pagrindžiant apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliantės manymu, vien šiuos bylos duomenis vertinant liudytojų L. J. ir M. B. parodymų kontekste, akivaizdu, kad nei iki 2010 m. gegužės mėn. 17 d. (Vilniaus apskrities Valsty­binės mokesčių inspekcijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvaus patikrinimo atlikimo pabai­gos), nei 2010 m. birželio mėn. 09 d., nebuvo jokio skubaus reikalingumo, būtinybės surašyti įgalioji­mus, tuo tikslu gaunant tuščius popieriaus lapus su parašais ir antspaudais, kadangi pirmuoju atveju L. J. dar net nebuvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, o antroju - 2010 m. birželio mėn. 09 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis 120 000 Lt sumai jau buvo sukurtas ir kaip tikras dokumentas atspaudintas 2010 m. birželio mėn. 08 d. ir po 11:50:02 nebuvo keičiamas.

L. J. parodymai, kad ji jau iš vekselio kopijos pastebėjo, kad vekselio paskutinis žodis „sveikatos“ užeina ant antspaudo, yra labai abejotini, nes iš dokumento kopijos tokios aplinkybės iš viso neįmanoma nustatyti. Tai yra sunku nustatyti net iš dokumento originalo. Kaip jau minėta, tokius parodymus L. J. davė jau ikteisminio tyrimo metu 2011 m. liepos 1 d. (nuo 9:32 iki 11:41), kai ji net nebuvo mačiusi vekselio originalo, nes originalas pas antstolę pateko tik 2011 m. liepos 1 d. po pietų. Vekselio originalą L. J. pamatė tik 2011 m. liepos 12 d., kai atvyko pas antstolę N. Jutkienę ir pateikė raštą dėl vykdymo pagal vekselį sustabdymo (t. 2, b.1. 28).

Nors liudytojos L. J. ir M. B. ir tvirtina, kad ji (S. B.) išreikalavo, kad L. J. pasirašytų ir uždėtų įmonės antspaudą ant tuščių lapų, kurie vėliau buvo panaudoti suklastoto dokumento - vekselio - pagaminimui, tačiau byloje iš viso nėra jokių įrodymų, kad ji tokį dokumentą pagamino. Kaip jau buvo minėta, liudytoja E. D. patvirtino, kad būtent ji spausdino vekselį, kurį pateikė pasirašyti L. J.. Iš vekselio kopijos matyti, kad dalis vekselio teksto ir ant jo esantis antspaudas persidengia. Akivaizdu, kad tuo atveju, jei ji (S. B.) būtų norėjusi suklastoti vekselį, panaudodama tuščius lapus su parašais ir antspaudu, tai ji būtų galėjusi dokumento tekstą pakoreguoti taip, kad vekselio tekstas ir ant jo esantis antspaudas vienas kito neliestų. Juo labiau, kad liudytojų teigimu ji buvo paėmusi keletą tuščių lapų su parašais ir antspaudu egzempliorių.

Teismas apeliantės kaltę grindė ir tuo, kad jos parodymai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi: neva ji negalėjo nurodyti dėl kokios skolos ar dėl kokių prievolių garantavimo šis vekselis buvo surašytas, 2011 m. liepos 12 d. apklausos metu negalėjo nurodyti , kur buvo atspausdintas vekselis, o versija apie dokumento atspausdinimą atsirado tik 2011-07-19 E. D. apklausos metu, tačiau, anot S. B., šie teismo argumentai yra atmestini.

Visų pirma, teismas iš viso neturi teisės jos kaltę grįsti parodymais, kuriuos ji davė 2011 m. liepos 12 d. apklausos metu. Ši apklausa buvo vykdoma grubiai pažeidžiant jos procesines teises, nes S. B. buvo apklausiama kaip liudytoja. Ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės L. J. pareiškimą, kuriame aiškiai nurodyta, kad 2010 m. birželio 9 d. vekselį galėjo suklastoti S. B.. Vadinasi, 2011 m. liepos 12 d. apklausos metu buvo aišku, kad ji turės duoti parodymus apie galimai jos padarytą nusikaltimą, todėl ji, kaip liudytoja, galėjo būti apklausta tik 82 str. 3 d. nustatyta tvarka, t.y. jai turėjo buti išaiškinta teisė turėti įgaliotą atstovą bei reikaluti buti pripažinta įtariamąja, ji neturėjo būti įspėta dėl atsakomybės pagal LR BK baudžiamojojo kodekso 235 str.

Antra vertus, 2011 m. liepos 12 d. apklausos metu ji ir negalėjo žinoti, kokiomis aplinkybėmis buvo atspausdintas 2010 m. birželio 9 d. vekselis, nes, kaip jau buvo nurodyta, ji šio dokumento gaminime iš viso nedalyvavo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ji laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėn. 23 d. iki 2010 m. birželio mėn. 11 d. dėl ligos iš viso nedirbo. Ji nurodė, kad šio dokumento pagaminimu rūpinosi kita UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja E. D., kuri 2011-07-19 apklausos metu ir papaskojo apie aplinkybes, susijusias su 2010 m. birželio 9 d. vekselio pagaminimu.

Trečia, visų apklausų metu nuteistoji teigė, kad 2010 m. birželio 9 d. vekselis buvo surašytas ne kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinimas, o kaip garantas, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus atsiskaityta už papildomus buhalterinės apskaitos darbus. Atreiptinas dėmesys, kad visų apklausų metu ji nurodė, kad 2010 m. birželio 9 d. vekseliu buvo garantuojama ne tik už UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų kitų įmonių būsimas prievoles. Toks vekselio naudojimas yra teisėtas.

Dėl nurodytų motyvų, atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės, liudytojos E. D. (V.) surašytas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direk­torės L. J. 2010 m. birželio mėn. 9 d. pasirašytas Paprastasis neprotestuotinis vekse­lis, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 120 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo netikras, darytina išvada, kad apyvartoje įstatymų nustatyta tvarka buvo panaudotas tik­ras dokumentas, o su tikru dokumentu atlikti veiksmai, t.y. vekselio perleidimas indosamentu, patei­kimas vykdymui - skolai išieškoti, atsiėmimas iš antstolės ir net jo praradimas, nesudaro jokio nei teisi­nio, nei faktinio pagrindų apkaltinti ją sukčiavimu.

Taip pat S. B. pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje nurodęs, jog „<...> S. B. žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“, išrašė pa­prastąjį neprotestuotiną vekselį ir taip įgijo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 120 000 litų pinigines lėšas ir to norėjo, nes 2011 m. gegužės 31 d. perleido reikalavimo teisę skolų išieškojimu užsiimančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri iš notarės, gavusi vykdomąjį įrašą, pateikė, jį antstolei“, sprendė, jog „Kaltinamųjų S. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai kvalifikuojami kaip vienas baigtas nusikaltimas pagal BK 182 str. 2 d., kadangi S. B., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir veikdama jos naudai, pagaminusi netikrą dokumentą ir jį panaudojusi, įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą. S. B. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, t.y. turėjo teisę jai atstovauti, jos vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsako už S. B. padarytą veiką. Kvalifikavus tik pagal vieną straipsnį, nusikalstamos veikos aplinkybės iš esmės nesikeičia“, jos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamą veiką tik pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, būtent kaip baigtą nusikaltimą, kvalifikavo savo iniciatyva, ne­turėdamas tam teisinio pagrindo, t.y. peržengė bylos nagrinėjimo teisme ribas.

Dėl nurodytų motyvų, nuteistosios manymu, pirmosios instancijos teismas šioje baudžiamojoje bylo­je padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, sukliudžiusius teismui priimti teisingą nuosprendį, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio, 10 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 5, 6, 7 dalies nuostatas, esančias kaip garantiją užtikrinant asmenų teisę į teisingą, rungimosi principu pagrįstą bylos procesą, teisę į gynybą, teisę būti informuotam apie kaltinimo pobūdį bei pagrindą, taip pat Lietuvos Respublikos BPK 255, 256 straipsniuose nustatytas kaltinimo pakeitimo teisme sąlygas ir tvarką, bei Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimus, to­dėl priimtas jos atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji bylą nutrauktina.

Apeliaciniu skundu nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio mėn. 27 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-94/2014, kuriuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, paskiriant bausmę - juridinio asmens likvidavimą, ir priimti naują nuosprendį - BUAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinti.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ši baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti ir teisiamajame posėdyje buvo nagrinėjama, kaltinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. B. nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Skundžiamu nuosprendžiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. B. buvo nuteistos dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje padarymo. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio 1 dalį, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Vadinasi, baudžiamoji byla teisiamajame posėdyje buvo nagrinėjama dėl pasikėsinimo padaryti nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d., o nuosprendžiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. B. nuteistos dėl baigto nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., padarymo. Teismas, kvalifikuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. B. nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, būtent kaip baigtą nusikaltimą, nors teisiamajame posėdyje byla buvo nagrinėjama pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., t.y. dėl pasikėsinimo padaryti nusikaltimą, neturėjo tam teisinio pagrindo ir peržengė bylos nagrinėjimo teisme ribas.

Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo pažymi, jog pirmosios instancijos instancijos teismo kaltinamasis nuosprendis yra paremtas prieštaringais ir prielaidomis pagrįstais įrodymais.

Iš esmės nuosprendis yra grindžiamas liudytojų M. B. bei L. J. parodymais, kad L. J. 2010 m. gegužės - birželio mėnesiais S. B. prašymu pasirašė ir uždėjo antspaudą ant tuščių popieriaus lapų, kurių vienas neva buvo panaudotas netikro dokumento - 2010 m. birželio 9 d. paprastojo neprotestuotino 120000 Lt vertės vekselio pagaminimui.

Liudytojos L. J. parodymai vien tik dėl neva tuščių popieriaus lapų su jos parašais ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudais atsiradimo laiko, vietos, kitų aplinkybių nėra nuoseklūs, prieštarauja liudytojų M. B., E. D. parodymams bei kitų byloje esančių įrodymų visumai, kuriuos pirmosios instancijos teismas ignoravo ir dėl kai kurių iš jų nuosprendyje nepasisakė.

Skunde pažymima, jog ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme liudytoja L. J. teigė, jog „kai buvo baigiamas VMI patikrinimas mūsų bendrovėje, kažkaip S. B. atėjo ir pasakė, kad reikalingas įgaliojimas, išduodamas jai, kad ji galėtų iš VMI ar Sodros paimti tam tiktus buhalterinius dokumentus. <...> Tuomet nieko blogo neįtardama, pasirašiau ir uždėjau UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą ant dviejų ar trijų lapų. Tai padariau, ne ant vieno lapo todėl, kad jei vieną lapą sugadintų, turėtų kitą. <...> Taigi tuos tuščius lapus pasirašiau ir uždėjau antspaudus ant tuščių lapų, tik pradėjus direktoriauti. Maksimum buvau direktore apie savaitę. <...> Pasirašydama ant tuščio lapo ir uždėdama bendrovės apvalų antspaudą aš S. V. neklausiau ir su jo to nederinau“ (t. 2, b.l. 1-4).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. B. teigė, kad „2010 m. gegužės mėnesį kai buvo atliekamas Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimas, ir kai buvo surašomi papildomi susitarimai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl papildomų darbų atlikimo, S. B. pasakė, kad reikia išduoti įgaliojimą jai, kad ji galėtų tvarkyti visus mūsų bendrovės reikalus mokesčių inspekcijoje. Kažkaip gavosi taip, kad tas įgaliojimas buvo skubiai reikalingas. Todėl su L. J. nutarėme, kad ji pasirašys ir uždės bendrovės antspaudus ant tuščių popieriaus lapų. Tai Lina padarė ant dviejų ar trijų tuščių popieriaus lapų. Tiesiog vieną pridėjome tam, jei spausdinant įgaliojimą, būtų netyčiomis sugadintas vienas lapas. Šiuos tuščius lapus direktorė L. J. pasirašė ir ant jų uždėjo antspaudus kartu su papildomų susitarimu dokumentais. Kiek prisimenu, tai buvo padaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastate. Tuo metu buvome labai sutrikę dėl atliekamo mokesčių inspekcijos patikrinimo ir pasielgėme neatsargiai“ (t. 2, b.l. 14-6). Duodama parodymus teisme, liudytoja M. B. tik patikslino aplinkybę, kad negali patvirtinti, kur tiksliai buvo pasirašytas papildomas susitarimas dėl darbų ir jų apmokėjimo - tai galėjo būti ir centro, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, tačiau kategoriškai tvirtino, kad L. J. jos akivaizdoje, S. B. dalyvaujant, pasirašė tris tuščius lapus, uždėjo ant jų antspaudą, ir kad tai buvo padarytą tuo metu, kai buvo pasirašomas papildomas susitarimas dėl darbų ir jų apmokėjimo, t.y. 2010 m. birželio mėn. 09 d.

Liudytoja E. D. (V.) tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kategoriškai teigė, kad atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl direktorės ligos, būtent ji savo kompiuteryje paruošė dokumentų - 2010 m. birželio mėn. 09 d. paprastojo 120 000 Lt vertės vekselio, 2010 m. birželio mėn. 09 d. Susitarimo Nr. 10/06/09 (Priedo prie sutarties Nr. 09/01/30) ir 2010 m. birželio mėn. 09 d. Pasiūlymo sudaryti papildomą susitarimą dėl esminių klaidų taisymo pagal sutarties Nr. 09/01/30 2.5 punktą, tekstus, juos pati atspaudino ir pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė. Šie dokumentai 2010 m. birželio mėn, 09 d. buvo pateikti L. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje, Vilniuje, ir L. J., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, šiuos dokumentus - ir 2010 m. birželio mėn. 09 d. Susitarimą Nr. 10/06/09 (Priedą prie sutarties Nr. 09/01/30), ir 2010 m. birželio mėn. 09 d. Paprastąjį 120 000 Lt vertės vekselį, pasirašė, po ko uždėjo ant šių jos pasirašytų dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ apvalų antspaudą. Pasirašytus dokumentus ji perdavė S. B. (t. 2, b.l. 5-8, 9-10).

Šiuos liudytojos E. D. (V.) parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) operatyvų patikrinimą Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija atliko laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės mėn. 12 d. iki 2010 m. gegužės mėn. 17 d. (t. 1, b.l. 37-38,163);

2) 2010 m. gegužes mėn. 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimu (b/n) L. J. buvo paskirta eiti bendrovės direktoriaus pareigas nuo 2010 m. gegužės mėn. 25 d. (t. 1, b.l. 60);

3) S. B. dėl ligos buvo nedarbinga laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėn. 23 d. iki 2010 m. birželio mėn. 11d.;

4) Iš į bylą pateikto 2012 m. gruodžio mėn. 18 d. antstolio D. Traigio surašyto Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. FA-0241-13-02 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame kompiuteryje (vartotojas „Edita“) saugomas Microsoft Word programos pagalba sukurtas failas (byla), kuris pavadintas „Pasiūlymas SSC susitarimas“. Minėto failo (bylos) sukūrimo data yra 2010 m. birželio mėn. 8 d., 08:05:37, ir faile (byloje) esančiais dokumentais buvo naudojamosi tik vieną kartą (modified) - 2010 m. birželio mėn. 8 d., 11:50:02.

Atidarius šį failą (bylą) pateikiami trys dokumentai, kiekvienas ant atskiro puslapio:

2010-06-09 pasiūlymas, kuris adresuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“;

2010-06-09 susitarimas Nr. 10/06/09 priedas prie sutarties Nr. 09/01/30;

2010-06-09 paprastas neprotestuotinas vekselis 120 000 Lt sumai, kurio davėjas nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ o kreditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Vertinant vien šiuos bylos duomenis liudytojų L. J. ir M. B. parodymų kontekste, akivaizdu, kad nei iki 2010 m. gegužės mėn. 17 d. (Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvaus patikrinimo atlikimo pabaigos), nei 2010 m. birželio mėn. 09 d., nebuvo jokio skubaus reikalingumo, būtinybės surašyti įgaliojimus, tuo tikslu gaunant tuščius popieriaus lapus su parašais ir antspaudais, kadangi pimuoju atveju L. J. dar net nebuvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)" direktore, o antroju - 2010 m. birželio mėn. 09 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis 120000 Lt sumai jau buvo sukurtas ir kaip tikras dokumentas atspaudintas 2010 m. birželio mėn. 8 d.

Dėl nurodytų motyvų, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės, liudytojos E. D. (V.) surašytas, o UAB „(duomenys neskelbtini)s“ direktorės L. J. 2010 m. birželio mėn. 9 d. pasirašytas Paprastasis neprotestuotais vekselis, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 120 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo netikras, darytina išvada, kad apyvartoje įstatymų nustatyta tvarka buvo panaudotas tikras dokumentas, o su tikru dokumentu atlikti veiksmai, t.y. vekselio perleidimas indosamentu, pateikimas vykdymui - skolai išieškoti, atsiėmimas iš antstolės ir net jo praradimas, nesudaro jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindų apkaltinti S. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukčiavimu.

Teismo posėdyje prokuroras prašė jo skundą tenkinti, o nuteistosios S. B. ir jos gynėjo bei nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens Zdislavo Juchnevičiaus – atmesti. Nuteistoji S. B. ir jos gynėjai prašė jų skundą tenkinti, o prokuroro – atmesti. Nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo Zdislavas Juchnevičius ir gynėjas prašė jo skundą tenkinti, o prokuroro – atmesti.

Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas, nuteistųjų skundai tenkinami.

Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. B., būdama uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir atstovaudama ją bei veikdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tikslu apgaulės būdu įgyti teisę į svetimą turtą – į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 120 000 litų pinigines lėšas, tvarkydama pagal 2009 m. sausio 30 d. sutartį Nr. 09/01/30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir apgaulės būdu gavusi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės L. J. pasirašytus su bendrovės antspaudu tuščius popieriaus lapus, laikotarpyje nuo 2010 m. birželio 9 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, atspausdinusi ant vieno iš tuščių lapų žinomai melagingą tekstą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ besąlygiškai įsipareigoja iki 2011 m. birželio 9 d. sumokėti 120 000 Lt tiesiogiai kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) a.s. (duomenys neskelbtini) AB SEB Bankas, pagamino netikrą didelės vertės vertybinį popierių - 2010 m. birželio 9 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį. 2011-05-31 S. B., veikdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tęsdama savo nusikalstamą veiką reikalavimą pagal vekselį išieškojimą perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri, gavusi 2011-06-01 iš Vilniaus pirmojo notarų biuro Vykdomąją dokumentą dėl 120 tūkst. litų išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikė antstolei Nijolei Jutkienei, kad išieškojimas būtų pradėtas.

Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga bei iš dalies atlikus įrodymų tyrimą apeliacinėje instancijoje kolegija sprendžia, jog negalima sutikti su paminėta apylinkės teismo išvada dėl S. B. kaltės padarius LR BK 182 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pateiktas 2012-12-18 antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuris kaip seka iš nuosprendžio turinio nebuvo įvertintas ir dėl jame nurodytų aplinkybių pasisakyta nebuvo ( t. 3., b.l. 48-54 ). Šiuo dokumentu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame kompiuteryje yra sukurtas ir saugomas dokumentas pavadinimu „Pasiūlymas SSC susitarimas. doc“, nustatyta minėto failo sukūrimo data – 2010 m. birželio 8 d. ir atidarius šį failą pateikiami trys dokumentai, kiekvienas ant atskiro puslapio: 2010-06-09 pasiūlymas, kuris adresuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2010-06-09 susitarimas priedas prie sutarties ir 2010-06-09 paprastas neprotestuotinas vekselis 120 000 litų sumai, kurio davėju nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kreditoriumi – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šie dokumentai antstolio buvo atspausdinti ir pridėti prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje liudytoja E. D. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė - teigė, jog nurodytus dokumentus atspausdino ji prieš tai telefonu suderinusi su S. B. ir juos pasirašė, nes tuomet nuteistoji ( S. B. ) sirgo. Šias aplinkybes patvirtina bylos duomenys (t.3.b.l. 45 ). Taigi, nustatyta, kad apeliantė laikotarpyje nuo 2010 m. birželio 9 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. nespausdino ginčijamo vekselio, tai yra jo negamino, nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teigiama, jog būtent S. B. šį vekselį atspausdino ir pagamino. Pažymėtina tai, kad nėra ginčijama aplinkybė dėl liudytojos E. D. neprotestuotino vekselio ir kitų paminėtų dokumentų spausdinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuteriu S. B. nedarbingumo laikotarpiu.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu yra konstatuota, jog S. B. pagamino netikrą didelės vertės vertybinį popierių - 2010 m. birželio 9 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 120 000 litų sumai. Tačiau apeliacinė instancija su tokiu teiginiu sutikti negali, nes byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, kurių pagrindu galima būtų padaryti išvadą apie nagrinėjamo vekselio suklastojimą. Vekselio originalo byloje nėra, jis nepateiktas, nors antstolis gražino jį apeliantei, kuri nurodo, jog originalas buvo laikomas bendrovės buveinėje kartu su kitais dokumentais, tačiau dingo. Esant tokioms aplinkybėms apylinkės teismas padarė išvadą, kad S. B. nuslėpė vekselio originalą siekdama jo ištyrimo ir todėl pripažino šį dokumentą netikru. Kolegijos vertinimu tokia išvada yra pernelyg kategoriška, nes neparemta įrodymais ir dėl šios priežasties gali būti traktuojama tik kaip prielaida. Pažymėtina, liudytoja-antstolė N.Jutkienė patvirtino, jog vykdymui buvo pateiktas vekselis su parašais, antspaudais ir pridėtu notaro įrašu. Liudytojas D. S. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininkas taip pat patvirtino matęs vekselį, kuris nesukėlė jam įtarimų. Bylos medžiaga tvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. birželio 14 d. pareiškimu kreipėsi į policijos komisariatą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jų manymu neprotestuotino vekselio suklastojimo bei prašė nedelsiant išimti šį vekselį iš jo turėtojų ( t. 1., b.l. 1-3 ). Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, tačiau pabrėžtina tai, kad tik 2011-07-14, tai yra po mėnesio, buvo pradėti proceso veiksmai, susiję su nagrinėjamo vekselio paėmimu ( tvirtina policijos komisariato 2011-07-14 raštai, t.1 b.l. 74-75 ). Kolegija sprendžia, jog toks delsimas nustatyti buvimo vietą bei išimti tyrimo objektą yra nepateisinamas ir taip pat galėjo įtakoti šio vekselio galimą praradimą, paslėpimą arba sunaikinimą. Nuteistoji S. B. teigė, kad pateikus ginčo neprotestuotiną vekslelį vykdymui, buvo sulaukusi grasinimų, todėl jį ir atsiėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas D. S. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininkas - teisiamajame posėdyje patvirtino, jog grąžino S. B. neprotestuotiną vekselį, nes nuteistoji skundėsi sulaukusi įspėjimų ir grasinimų „kodėl nebuvo derinta su jais pačiais, o su skolų išieškotojais.“

Nuosprendyje teigiama, kad nuteistoji S. B. įvairiai aiškino vekselio pasirašymo aplinkybes, tačiau sių paaiškinimų skirtumai neatskleisti. Sutiktina su apeliantės skundų argumentu, jog vekselio pasirašymo aplinkybės jai tiksliai nebuvo žinomos, nes šio dokumento pasirašyme ji nedalyvavo dėl ligos ir tai yra patvirtinta jau minėta bylos medžiaga bei liudytojos E. D. parodymais. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuo pat pirmųjų apklausų nuteistoji teigė, kad UAB „ (duomenys neskelbtini)“ nei viena direktorė, tame tarpe ir L. J., niekuomet neišduodavo S. B. tuščių popieriaus lapų be teksto su uždėtu parašu ir įmonės antspaudu. Todėl neprotestuotinas 120 000 litų sumai vekselis tikrai nėra suklastotas ir buvo surašytas kaip apmokėjimo garantas už papildomus susitarime numatytus darbus ( t.2., b.l. 34-37, 38, 39-40, 50-53 ). Liudytoja E. D. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė - ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje taip pat tvirtino, kad ji suderinusi su S. B. savo darbo kompiuteriu atspausdino tris dokumentus, kurių tarpe buvo ir neprotestuotinas vekselis 120 000 litų sumai, po to į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę Vilniuje atvyko (duomenys neskelbtini) direktorė L. J. su M. B., E. D. padavė susipažinimui joms tuos tris dokumentus, kurie ir buvo pasirašyti. Vekselis irgi buvo pasirašytas, po ko L. J. ir M. B. pasakė „ viską pasirašėme“ ir išėjo.

Nekelia abejonių, kad S. B. kaltinimas buvo pareikštas bei ji nuteista iš esmės remiantis liudytojų M. B. ir L. J. parodymais, kurios tvirtino, jog po mokesčių inspekcijos finansinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo direktorė L. J. pasirašė bei sudėjo įmonės antspaudus ant tuščių popieriaus lapų bei atidavė juos nuteistajai. Todėl jų manymu būtent tuo vėliau pasinaudojo S. B., atspausdinama ant tokio popieriaus lapo suklastotą neprotestuotiną vekselį 120 000 litų sumai.

Tokiu būdu byloje yra nustatyti nuteistosios ir liudytojos E. D. iš vienos pusės bei liudytojų L. J. ir M. B. iš kitos pusės parodymų prieštaravimai, kurie nebuvo pašalinti. Pažymėtina, L. J. turi aukštąjį išsilavinimą bei nagrinėjamų įvykių metu dirbo įmonės direktore, tai yra ėjo atsakingas pareigas, todėl teisėjų kolegijai kelia abejonių jos teiginys apie įmonės antspaudo bei parašo sudėjimo ant tuščių ( be teksto ) popieriaus lapų. Be to liudytojas D. S. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog iš pradžių UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai geranoriškai norėjo spręsti 120 000 litų dydžio skolos grąžinimo procesą, jų taktika buvo tokia, kad reikia gelbėtis, nes jiems grėsė dideli finansiniai nemalonumai, tačiau vėliau direktorė paskambino bei atsisakė spręsti šį klausimą geruoju, pasakiusi, jog tai yra jiems nenaudinga, todėl kovos kitomis teisinėmis priemonėmis dėl skolų. Todėl neaišku kokiomis priemonėmis buvo žadama „kovoti“ dėl skolų, ar tos priemonės tikrai buvo teisėtos.

Atsižvelgiant į nurodytus byloje nepašalintus liudytojų parodymų prieštaravimus, abejones ir kitas paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nesurinkta patikimų ir pakankamų įrodymų, kurių pagrindu galima būtų teigti, jog šiuo atveju buvo suklastotas neprotestuotinas vekselis siekiant pasisavinti svetimą turtą ir tai padarė apeliantė bei priimti apkaltinamąjį nuosprendį, pripažinus S. B. kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 300 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. Todėl ji ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi būti išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 303 str. 5 d. 1 p. ), o prokuroro skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, jog nagrinėjant bylą apylinkės teisme bei priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo esmingai pažeistos kaltinamosios S. B. teisės, nes ji buvo kaltinama ir atiduota teismui teisti pagal BK 300 str. 1 d., 22 str. 1 d. 182 str. 2 d., o skundžiamu nuosprendžiu nuteista už vieną baigtą nusikaltimą, tai yra sunkesnę nusikalstamą veiką – BK 182 str. 2 d. Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamoji apie galimą nuteisimą pagal sunkesnį kaltinimą įspėta nebuvo ir prokuroras prašymo pakeisti kaltinimą teisme nepateikė, nors kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu pateikto kaltinimo faktinės aplinkybės bylą nagrinėjant apylinkės teisme pasikeitė. Tuo būdu pirmosios instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ( BPK 255str., 256str., 44 str. 7 d. ), kurie sukliudė priimti teisingą nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

S. B., jos gynėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus tenkinti.

Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendį, kuriuo S. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį – S. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. ).