Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-09-17 · Civilinė byla Nr. 2-873/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-17
Bylos Nr.
2-873/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas
R. I. U., D. U., akcinės bendrovės Parex bankas, uždarajai akcinei bendrovei ,,Kredo“, R. B., D. B., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno miesto savivaldybei
Ieškovas
R. I. U., D. U.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-873/2009Procesinio sprendimo kategorija 110.1, 113.10 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Danutės Gasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. I. U. ir D. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-1345-431/2009 pagal ieškovų R. I. U. ir D. U. ieškinį atsakovui akcinės bendrovės Parex bankas ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Kredo“, R. B. ir D. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo, kad Lietuvos Respublika pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamas ir saugomas žmogaus teises, Lietuvos Respublikos veiksmų (neveikimo), teismų sprendimais ir nutartimis padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai R. I. U. ir D. U. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1345-431/2009 pagal ieškovų R. I. U. ir D. U. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo, kad Lietuvos Respublika pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamas ir saugomas žmogaus teises, Lietuvos Respublikos veiksmų (neveikimo), teismų sprendimais ir nutartimis padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo – įpareigoti atsakovą Lietuvos Respubliką laikinai, kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1345-431/2009 ir įsiteisės teismo sprendimas, bendradarbiauti su Vilniaus apygardos teismu ir nedalyvauti teismo procesuose, kur toks bendradarbiavimas yra būtinas, t.y. įpareigoti atsakovą Lietuvos Respubliką laikinai, kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1345-431/2009 ir įsiteisės teismo sprendimas, atsakovo Lietuvos Respublikos vardu nepriimti teismo sprendimų ar nutarčių Kauno apygardos teismo žinioje esančioje civilinėje byloje Nr. B2-33-510/2007 (Nr. B2-14-510/2009) ir Lietuvos apeliacinio teismo žinioje esančioje civilinėje byloje Nr. 2A-306/2008 (Nr. 2A-55/2009) bei atnaujinti Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1345-431/2009 nagrinėjimą. Prašyme nurodė, kad Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. A2-263-527/2007 pažeisdamas ieškovų teises į teisingą teismo procesą, veiksmingą teisinės gynybos priemonę, bei diskriminavimo dėl socialinės padėties, t. y. teismas pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 6 str. 1 d., 13 ir 14 str. Tokiu būdu ieškovams buvo padaryta nepataisoma moralinė žala. Visuotinai yra pripažinta, kad iš neteisės negali atsirasti teisė ir Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimas yra vienas iš prima facie argumentų, svarstant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-93/2008 atsakovo Lietuvos Respublikos vardu paliko nepakeistą 2007 m. gruodžio 10 d. nutartį, kuria R. I. U. įmonė pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti. Šia nutartimi buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 ir 14 str. garantuojamos ir saugomos ieškovų teisės – teisė į teisingą teismo procesą, nespręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę, teisė nebūti diskriminuojamiems nuosavybės požiūriu ir dėl socialinės padėties. Todėl ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis laikytina prima facie argumentu svarstant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, žalos grėsmė ne tik ieškovams, bet ir kitiems proceso dalyviams yra neišvengiama ir nepataisoma, kadangi neaišku, kokie ir kada teismo sprendimai yra priimami R. I. U. įmonės bankroto byloje. Ieškovai prašyme nurodo, kad tuo atveju, jei teismas patenkintų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, spręstinas klausimas dėl Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1345-431/2009 atnaujinimo, išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta, t. y. Kauno apygardos teismo žinioje esančioje civilinėje byloje Nr. B2-33-510/2007 (Nr. B2-14-510/2009) ir Lietuvos apeliacinio teismo žinioje esančioje civilinėje byloje Nr. 2A-306/2008 (Nr. 2A-55/2009) laikinai, kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1345-431/2009 ir įsiteisės teismo sprendimas, nebus atsakovo Lietuvos Respublikos vardu priimti ir neįsiteisės teismo sprendimai ar nutartys.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi ieškovų R. I. U. ir D. U. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo atmetė. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 12 d. nutartimi sustabdė bylos pagal ieškovų R. I. U. ir D. U. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno miesto savivaldybei nagrinėjimą iki bus išnagrinėtos Kauno apygardos teismo žinioje esančios civilinės bylos Nr. B2-33-510/2007 (Nr. B2-14-510/2009) ir Nr. 2A-306/2008 (Nr. 2A-55/2009) ir įsiteisės jose priimti sprendimai. Ši civilinė byla buvo sustabdyta remiantis CPK 163 straipsnio 3 punktu, t. y. kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. CPK 167 straipsnis nustato, kad byla atnaujinama išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta, šalių pareiškimu ar teismo iniciatyva. Teismo teigimu, iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama R. I. U. įmonės bankroto byla Nr. B2-14-510/2009 nėra baigta, joje nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas. Kita byla, kuri šiuo metu yra Lietuvos apeliacinio teismo žinioje (c/b Nr. 2A-55/2009), yra sustabdyta, ir joje taip pat nėra priimtas galutinis procesinis teismo sprendimas. Tai reiškia, kad nėra išnykę civilinės bylos Nr. 2-1345-431/2009 sustabdymo pagrindai, todėl nėra įstatyminio pagrindo atnaujinti sustabdytos civilinės bylos nagrinėjimą. CPK 166 straipsnio 3 dalis numato, kad sustabdžius bylos nagrinėjimą, jokie procesiniai veiksmai byloje neatliekami, išskyrus klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą. Teismo manymu tokios laikinosios apsaugos priemonės, kokias prašo taikyti ieškovai, prieštarauja teisinės valstybės principui. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ne tik yra nustatyta keturių grandžių bendrosios kompetencijos teismų sistema (kaip institucijų sistema), bet ir yra įtvirtinti bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos, kaip bylų teisminio nagrinėjimo procesinių pakopų sistemos, pagrindai. Iš Konstitucijos kylanti bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema suponuoja tai, kad bet kurį pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos teismo baigiamąjį aktą turi būti galima nustatyta tvarka apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismui. Tuo tarpu nei vienam teismui nėra suteikta galios drausti kitam teismui (nepriklausomai nuo instancinės pakopos), nors ir laikinai, jo nagrinėjamoje byloje priiminėti atitinkamus procesinius sprendimus. Ieškovai ieškiniu reiškia reikalavimus atsakovui dėl pripažinimo, kad Lietuvos Respublika pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir 1950 m. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamas ir saugomas žmogaus teises, taip pat dėl Lietuvos Respublikos veiksmais (neveikimu), teismų sprendimais bei nutartimis padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismo teigimu, iš pareikšto ieškinio matyti, kad būsimo, galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui nėra jokios būtinybės, nes priėmus ieškovams palankų teismo sprendimą, nebus kliūčių jį įvykdyti. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ieškovų R. I. U. ir D. U. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo teismas atmetė (CPK 144 str., 167 str.).

Šalies argumentai

Ieškovai R. I. U. ir D. U. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir civilinės bylos atnaujinimo. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 38 straipsnio 1 dalies a) punkto ir su juo susijusių Europos Žmogaus Teisių Teismo reglamento 39 ir 44A straipsnių, ir dėl šių pažeidimų neteisingai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.

2. Ieškovai tik iš skundžiamos nutarties sužinojo, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama R. I. U. įmonės bankroto byla Nr. B2-14-510/2009 nėra baigta, joje nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas. Tokiu būdu atsakovas Lietuvos Respublika pažeidžia Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos be kitų garantuojamų teisių ir teisę į teisingą teismo procesą bei teisę į bylos išnagrinėjimą per trumpiausią laiką.

3. Teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl prie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pridėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 6 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-438-197/2009, kuria Kauno apygardos teismo administracinio teismo 2008 m. balandžio 7 d. sprendimas paliktas nepakeistas, t. y. atsisakyta teikti ieškovams valstybės apmokamą antrinę teisinę pagalbą Lietuvos apeliaciniame teisme civilinėje byloje Nr. 2A-306/2008. Ši teismo nutartis, priimta atsakovo Lietuvos Respublikos vardu diskriminuoja ieškovus dėl socialinės padėties.

4. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos ne tik tais atvejais, kai jos būtinos teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, t. y. jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.), bet ir tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str.). Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktą laikinosios apsaugos priemonės gali būti įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančias žalai atsirasti ar padidėti. Pagal CPK 17 straipsnį šalių procesinės teisės lygios, todėl laikinas draudimas atsakovui Lietuvos Respublikai, kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1345-431/2009 ir įsiteisės teismo sprendimas, atsakovo Lietuvos Respublikos vardu nepriimtini teismo sprendimų ar nutarčių Kauno apygardos teismo žinioje esančioje civilinėje byloje Nr. B2-33-510/2007 (Nr. b2-14-510/2009) ir Lietuvos apeliacinio teismo žinioje esančioje civilinėje byloje Nr. A2-306/2008 (2A-55/2009), užtikrintų visų proceso šalių lygias teises Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1345-431/2009.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Vadovaujantis bylos atnaujinimą reglamentuojančiu CPK 167 straipsniu, byla atnaujinama išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta, šalių pareiškimu ar teismo iniciatyva.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 12 d. nutartimi sustabdė bylos pagal ieškovų R. I. U. ir D. U. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno miesto savivaldybei nagrinėjimą iki bus išnagrinėtos Kauno apygardos teismo žinioje esančios civilinės bylos Nr. B2-33-510/2007, Nr. A2-263-527/2007, Nr. 2-78/2004 ir įsiteisės jose priimti sprendimai. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi minėta nutartis palikta nepakeista, tačiau patikslinta, kad sustabdoma ši byla iki bus išnagrinėtos Kauno apygardos teismo žinioje esančios civilinės bylos Nr. B2-33-510/2007, Nr. A2-263-527/2007 ir įsiteisės jose priimti sprendimai. Ši civilinė byla buvo sustabdyta remiantis CPK 163 straipsnio 3 punktu, t. y. kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka.

Iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų matyti, kad civilinė byla Nr. B2-33-510/2007 (Nr. B2-14-510/2009 dėl bankroto bylos iškėlimo) dar yra neišnagrinėta, taip pat dar neišnagrinėta ir civilinė byla Nr. A2-263-527/2007 (Nr. 2A-55/2009 dėl proceso atnaujinimo). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nėra išnykę civilinės bylos Nr. 2-1345-431/2009 sustabdymo pagrindai, todėl nėra įstatyminio pagrindo atnaujinti sustabdytos civilinės bylos nagrinėjimą.

Bylos duomenimis, apeliantai taip pat prašė šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – įpareigoti atsakovą Lietuvos Respubliką laikinai, kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1345-431/2009 ir įsiteisės teismo sprendimas, bendradarbiauti su Vilniaus apygardos teismu ir nedalyvauti teismo procesuose, kur toks bendradarbiavimas yra būtinas, t. y. įpareigoti atsakovą Lietuvos Respubliką laikinai, kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1345-431/2009 ir įsiteisės teismo sprendimas, atsakovo Lietuvos Respublikos vardu nepriimti teismo sprendimų ar nutarčių Kauno apygardos teismo žinioje esančioje civilinėje byloje Nr. B2-33-510/2007 (Nr. B2-14-510/2009) ir Lietuvos apeliacinio teismo žinioje esančioje civilinėje byloje Nr. 2A-306/2008 (Nr. 2A-55/2009).

Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas yra įtvirtintas CPK 145 straipsnio pirmojoje dalyje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės, kokias prašo taikyti apeliantai nėra numatytos Civilinio proceso kodekse bei prieštarauja teisinės valstybės principui.

Atmestinas apeliantų argumentas, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nepagrįstai netaikė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 38 straipsnio 1 dalies a) punkto ir su juo susijusių Europos Žmogaus Teisių Teismo reglamento 39 ir 44A straipsnių. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 38 straipsnio 1 dalies a) punktas reglamentuoja Europos žmogaus teisių teismo kompetenciją ir jo funkcijas tuo atveju, jei teismas nepriima nagrinėti besikreipiančio suinteresuoto asmens peticijos, tačiau pačių asmenų teisių ši teisės norma neapibrėžia.

Apeliantai atskirajame skunde taip pat nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-197/2009, kuria Kauno apygardos teismo administracinio teismo 2008 m. balandžio 7 d. sprendimas paliktas nepakeistas, t. y. atsisakyta teikti ieškovams valstybės apmokamą antrinę teisinę pagalbą Lietuvos apeliaciniame teisme civilinėje byloje Nr. 2A-306/2008, priimta atsakovo Lietuvos Respublikos vardu diskriminuoja ieškovus dėl socialinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, tikrina tik tuos apelianto argumentus ir sprendžia dėl tų reikalavimų, kurie yra susiję su skundžiama nutartimi. Kadangi šis apelianto reikalavimas nėra susijęs su apeliacijos dalyku, todėl kolegija dėl jo plačiau nepasisako (CPK 320 str.).

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėVirginija ČekanauskaitėDanutė Gasiūnienė