Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo, suinteresuoti asmenys-VĮ „Turto bankas“ ir O. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) 108/326 dalys žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio plotas 3.2600 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini);

2) 0.6100 ha ploto žemės sklypas Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini);

3) 99/297 dalys žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini);

4) įvairus šeimos turtas (baldai, buitinė technika, el. prietaisai, indai ir t.t.).

E. K. testamento nepaliko, todėl po jo mirties atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.11 – 5.14 str.)

Ji- pareiškėja A. L. yra mirusiojo dukra, todėl yra pirmos eilės įpėdinė (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.) ir gali paveldėti tėvo palikimą.

Į notarų biurą dėl E. K. turto paveldėjimo per įstatymo nustatytą terminą, t.y. 3 mėnesius, įpėdiniai nesikreipė (CK 5.50 str.). Šį faktą patvirtina ir kartu su pareiškimu teikiama Testamentų registro pažyma, kurioje nurodyta, kad po E. K. mirties turto paveldėjimo bylos nebuvo pradėtos.

Nors nei vienas iš įpėdinių per nustatytą terminą nepriėmė mirusiojo palikimo, kreipdamasi į notarų biurą, palikimą ji priėmusi kitu būdu - faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą ( CK 5.50 str. 2 d.).

Nors palikimą faktiniu valdymu yra priėmusi, šio fakto VĮ Registrų centras neregistruoja į viešuosius registrus. Todėl šį juridinę reikšmę turintį faktą siekianti nustatyti teismine tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Mirus E. K., ji dažnai lankėsi tėvui priklausančiame žemės sklype esančioje sodyboje (duomenys neskelbtini), nes čia yra gimusi ir užaugusi. Anksčiau sodyba priklausė jos seneliams, o po jų mirties sodybą paveldėjo tėvas. Daiktinės teisės į sodyboje esančius statinius neįregistruotos. Šiuo metu kreipusis dėl kadastrinių sodybos matavimų atlikimo. Ji išlaikanti sodybą, moka mokesčius, ją prižiūri ir remontuoja.

Taip pat naudojasi tėvui priklausančiais žemės sklypais ,kur kartu su motina juose augina daržoves, naudojasi esančiu sodu.

Ji naudojuosi kaip savais visais likusiais palikėjo asmeniniais daiktais, baldais, elektros prietaisais, buitiniais prietaisais, kitu turtu. Sodyboje šiuo metu nuolat gyvena motina T. K., bei tam neprieštaraujanti nei ji, nei jos sesuo O. K. .

Motyvuojamoji dalis

LR CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš palikimo priėmimo būdų - faktinis paveldimo turto valdymas. Vadovaujantis CK 5.51 str. 1 d. nuostatomis, laikoma, kad palikimas priimamas, kai įpėdinis faktiškai pradeda valdyti paveldimą turtą. Pagal CK 5.51 str. 1 d. nuostatas laikoma, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. E. K. palikimą ji priėmusi iš karto po jo mirties paimdama visus jo daiktus ir pradėdama valdyti visą jo turtą. Ji moka visus su sodybos išlaikymu susijusius mokesčius, ją remontuoja ir prižiūri.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

Jos aktyvūs veiksmai per įstatymo nustatytus terminus nuo palikimo atsiradimo dienos patvirtina, kad yra priėmusi savo tėvo E. K. palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Kadangi yra praleidusi terminą palikimui priimti kreipiantis į notarų biurą tiesiogiai, privalo šį juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti teismo keliu. Šį faktą jai reikia nustatyti paveldėjimo tikslu, įgyvendinant nuosavybės teises į palikėjo E. K. turtą. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels jai teisines pasekmes (CPK 442 – 447 str.).

Suinteresuotas asmuo- VĮ Turto bankas pateiktu atsiliepimu pareiškėjos pareiškimui neprieštaravo ir prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo- O. K. savo atsiliepimo nepateikė, pateiktu prašymu prašė bylą teismo posėdyje nagrinėti jai nedalyvaujant ir pareiškimą tenkinti.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė pareiškėjos pareiškimą ir prašė pareiškimą tenkinti.

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

Iš pateiktų gimimo ir santuokos liudijimų matyti, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo O. K. yra mirusio E. K. dukros.

Pateiktu medicininiu liudijimu patvirtinama, kad pareiškėjos tėvas E. K. a.k(duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).

2021-04-22 Testamentų registro duomenimis patvirtinama ,kad registre nėra įrašo apie palikėjo a. k. (duomenys neskelbtini) surašytą testamentą, registre nėra įregistruota palikimo atsisakymo faktų, ar palikimo priėmimo faktų.

Pateiktais įrodymais -2005-06-01 papildomu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu , 2005-06-12 pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą, 2021-04-21 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais patvirtinama, kad iki mirties E. K. nuosavybės teise valdė tris žemės sklypus.

Gimimo ir mirties liudijimais patvirtinama, kad E. K. yra (duomenys neskelbtini) mirusio M. K. sūnus, o pateikta inventorizacinės bylos kopija patvirtinama, kad M. K. vardu buvo inventorizuota gyvenamasis namas ir ūkiniai statiniai (duomenys neskelbtini).

LR CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Vadovaujantis CK 5.51 str. 1 d. nuostatomis, laikoma, kad palikimas priimamas, kai įpėdinis faktiškai pradeda valdyti paveldimą turtą. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008).

Pareiškėja po tėvo E. K. mirties per įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. Akivaizdu, jog kitokia, nei teismo tvarka, pareiškėja negali gauti dokumentų, patvirtinančių jog ji po tėvo mirties priėmė jo palikimą, todėl prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus (CPK 445 str.). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes pareiškėjai, kadangi pareiškėja galės kreipsis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo įforminimo įstatymų nustatyta tvarka. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomas faktas egzistavo.Todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50 str.2d.ir 5.51 str.numatyta tvarka ir kad palikimas buvo priimtas per 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties. Todėl civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjos pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis) ir jo pagrindu įgyvendinti nuosavybės teises.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50,5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. L. a.k(duomenys neskelbtini) priėmė jos tėvo E. K. a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.