- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-10
- Bylos Nr.
- eA-300-525/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01621-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- Z. P., G. S.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Z. P. ir G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Z. P. ir G. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjos kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2022 m. kovo 25 d. raštą Nr. A51-38563/22(3.3.18.1E-AD24) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2022 m. kovo 9 d. prašymą (toliau – ir Prašymas).
2. Pareiškėjos skunde nurodė, kad:
2.1. Jos kreipėsi į Administraciją su 2022 m. vasario 11 d. prašymu ir 2022 m. kovo 9 d. pakartotiniu prašymu pakartotinai įvertinti situaciją ir peržiūrėti priimtus sprendimus dėl prekybos iš (nuo) laikinojo įrenginio (duomenys neskelbtini) Administracijos Sprendime nurodyta, kad, atsižvelgiant į pateiktą informaciją, prekybos vieta (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Prekybos vieta) nebus įtrauka į prekybos iš (nuo) laikinųjų įrenginių Naujamiesčio seniūnijoje vietų sąrašą (toliau – ir Sąrašas) ir leidimai prekiauti (teikti paslaugas) viešojoje vietoje šioje vietoje nebus išduodami. Sprendimas netenkinti pareiškėjų prašymų yra nemotyvuotas ir formalus. Sprendimu pateiktos atsakovo išvados padarytos iš esmės neištyrus Prašyme nurodytų aplinkybių.
2.2. Pareiškėjos verčiasi gėlių prekyba jau apie 30 metų toje pačioje Prekybos vietoje, yra įsikūrusios sau darbo vietas, savo lėšomis, suderinusios su atsakovu, įsirengusios laikiną prekybos vietą. Pareiškėjos laiku ir tinkamai moka visus su tokiomis darbo vietomis susijusius mokesčius, iki šiol mokamas žemės mokestis, ką patvirtina pridedami įrodymai. Nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjos savo veiklos vykdymu darytų neigiamą įtaką bendram centrinės miesto dalies vaizdui, užimtų žemės plotą, kurio eksploatacija būtų suplanuota kitoms reikmėms, todėl nėra faktinio pagrindo naikinti jų per ilgą laiką nusistovėjusią prekybos gėlėmis vietą, Administracijos sprendimai dėl tokios Prekybos vietos išbraukimo iš Sąrašo turi būti peržiūrėti bei pakeisti.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Sprendime nepagrįstai remiamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 1-1312 patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12 punktu ir 13.3 papunkčiu, kuriuose nurodyta, jog laikinoji prekybos įranga turi būti nedidelė, mobili, lengvai montuojamų konstrukcijų, atitinkanti lauko prekybos funkcinius reikalavimus, o pasibaigus darbo dienai turi būti sutvarkyta prekybos ar paslaugų teikimo vieta. Taisyklių taikymas pareiškėjoms nepagrįstas teisės aktais ar realia situacija. Sprendime atsakovas niekaip nepaaiškina priežasčių, dėl kurių pareiškėjoms leidimai prekybai buvo išduodami iki 2021 m. gruodžio 31 d. Atsakovas privalėjo įrodyti, kad pareiškėjų prekybos vieta ir vertimasis prekyba gėlėmis pažeidžia tam tikrus teisės aktus ar yra nenaudinga Vilniaus miestui. Prekyba gėlėmis nurodytoje vietoje laikytina kaip pačių pareiškėjų sukurta darbo vieta, tokios Prekybos vietos panaikinimas atimtų iš jų pragyvenimo šaltinį bei pastovias pajamas iš atsakovo, kartu būtų panaikinta miestui svarbi ir nusistovėjusi per ilgą laiką bei miestiečių pamėgta prekybos gėlėmis vieta. Pareiškėjos taip pat sutiktų apsvarstyti ir terminuotą teisės naudotis tokia prekybos vieta suteikimą, įvertinant pareiškėjų amžių. Atsakovas pažeidė gero administravimo, atsakingo valdymo principus, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nebendradarbiavo su pareiškėjomis. Žalos atlyginimo klausimas neišspręstas.
2.4. Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama kita administracinė byla Nr. eI3-7288-1161/2022, kurioje pareiškėjos yra pareiškusios reikalavimą dėl Lauko kavinių konkursų vykdymo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. kovo 17 d. posėdžio protokolo Nr. A27-68/22(2.1.13E-LIC) (toliau – ir 2022 m. kovo 17 d. protokolas). Sprendimas buvo surašytas 2022 m. kovo 17 d. protokolo 4 punkto pagrindu, kuriuo nutarta nepritarti pareiškėjų Prašymui, pavesti Leidimų skyriui parengti pareiškėjoms atsakymą, todėl 2022 m. kovo 17 d. protokolas turi esminės įtakos vertinant ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
3.1. Sprendimas yra išsamus, argumentuotas, jame yra nurodytos tiek faktinės aplinkybės, tiek aktualus teisinis reguliavimas, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, todėl nėra teisinio ar faktinio pagrindo naikinti Sprendimą. Pareiškėjos skunde nenurodė teisės aktų nuostatų, kurias Sprendimas galbūt pažeidžia, nepateikė teisinių argumentų.
3.2. Pagal ginčo santykiams taikytinus teisės aktus leidžiama prekiauti iš laikinojo įrenginio be prekybos vietos projekto seniūno įsakymu patvirtintose vietose. Licencijavimo ir leidimų skyriaus vedėjo 2021 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. A15-1533/21 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyriaus 2020 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. A15-1632/20(2.1.4E-LIC) „Dėl prekybos (paslaugų teikimo) vietų iš (nuo) laikinųjų įrenginių Naujamiesčio seniūnijos teritorijoje sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) Prekybos vieta buvo panaikinta.
3.3. Pareiškėjoms buvo siųsti Administracijos Licencijavimo ir leidimų skyriaus (toliau – ir Leidimų skyrius) raštai. Leidimų skyriaus 2022 m. sausio 24 d. raštu pareiškėjai G. S. nurodyta, kad, Leidimų skyriaus turimais duomenimis, Lauko kavinių konkursų vykdymo komisija 2021 m. lapkričio 4 d. posėdyje svarstė klausimą dėl Teritorijų architektūrinių specialiųjų sąlygų tipinio dizaino kioskams įrengti (duomenys neskelbtini). Teritorijų planavimo ir plėtros projektų skyriaus vyriausiasis specialistas informavo, kad dėl šios vietos dar 2017 metais, dėl Dainavos biurų ir viešbučio komplekso (toliau – ir Kompleksas) statybų, gėlininkų kioskas turėjo išsikelti, kaip ir „Snoro“ spaudos kioskai. Dėl tos priežasties pagal seniūnijos pranešimą ir prekiautojų paklausimą buvo analizuojama teritorija ir nagrinėjamos alternatyvos prekybai, galimi sprendimo būdai. Su prekiautojais ir seniūnija buvo sutarta, kad prekyba iš stoginės bus leidžiama, tačiau laikinai, iki bus pastatyti Komplekso pastatai ir prekiautojai susitars dėl patalpų nuomos naujame komplekse.
3.4. Skundžiamu Sprendimu pareiškėjoms nurodyta, kad Komisijos posėdyje nepritarta pareiškėjų prašymui įtraukti į Sąrašą Prekybos vietą ir išduoti pareiškėjoms leidimus prekiauti (teikti paslaugas) viešojoje vietoje, atsižvelgiant į Įsakymą. Įsakymas buvo priimtas atsižvelgus į Vyriausiojo miesto architekto skyriaus specialistų informaciją.
Šalies argumentai
3.5. Pareiškėjos nelaikytinos Taisyklių 3 punkte nurodytais subjektais, kuriems Taisyklės netaikomos, pareiškėjos atitinka Taisyklių 5 punkte nurodytus kriterijus, todėl joms taikytini Taisyklių reikalavimai. Pareiškėjos apie tai, kad panaikinta Prekybos vieta, ir apie alternatyvias galimybes tęsti veiklą kitur (dalyvauti skelbiamuose konkursuose dėl naujų kioskų įrengimo ir prekybos iš laikinojo įrenginio; vykdyti veiklą kitose teritorijose), buvo Administracijos informuotos.
Atsiliepimas
4. Atsakovas teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, pridėdamas Administracijos 2022 m. gegužės 31 d. raštą Nr. A51-76815/22(3.3.2.26E-LIC) ir 2022 m. gegužės 31 d. raštą Nr. A51-76816/22(3.3.2.26-LIC), kuriuo pareiškėjos informuotos apie Komisijos (2022 m. gegužės 24 d. protokolas Nr. A27-163/22(2.1.13E-LIC)) apsvarstytą klausimą dėl viešosios erdvės tarp (duomenys neskelbtini) sutvarkymo ir apželdinimo, konstatuotą aplinkybę, kad ši teritorija yra gatvių raudonųjų linijų ribose (gatvių raudonųjų linijų ribose gali būti tik statiniai ir įrenginiai, aptarnaujantys eismo infrastruktūrą, prekybos įranga prie tokių statinių/įrenginių nepriskiriama), taip pat apie rengiamą teritorijos sutvarkymo ir apželdinimo schemą. Taip pat atsakovas pateikė teritorijos skaitmeninio žemėlapio ištrauką su pažymėtomis gatvių raudonųjų linijų ribomis.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 6 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
6. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjų 2022 m. kovo 9 d. pakartotinio prašymo netenkinti, atsisakyti įtraukti prekybos vietą (duomenys neskelbtini) į prekybos iš (nuo) laikinųjų įrenginių Naujamiesčio seniūnijoje vietų sąrašą, pareiškėjoms leidimų prekiauti šioje vietoje neišduoti, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Teismas nustatė, kad:
7.1. 2021 m. liepos 8 d. G. S. išduotas leidimas prekiauti (teikti paslaugas) iš (nuo) laikinojo įrenginio, prekybai pritaikyto automobilio ar jo priekabos Naujamiesčio ir Senamiesčio seniūnijų teritorijų ribose Nr. A82E-1105/21(2.17.2.111E-LIC) (toliau – ir Leidimas 1). Leidime nurodytas prekybos vietos adresas: Naujamiesčio seniūnijoje ((duomenys neskelbtini)), galiojimo laikotarpis (nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2022 m. sausio 22 d.). 2021 m. rugsėjo 15 d. Z. P. išduotas leidimas prekiauti (teikti paslaugas) iš (nuo) laikinojo įrenginio, prekybai pritaikyto automobilio ar jo priekabos Naujamiesčio ir Senamiesčio seniūnijų teritorijų ribose Nr. A82E-1367/21(2.17.2.111E-LIC) (toliau – ir Leidimas 2). Leidime nurodytas prekybos vietos adresas: Naujamiesčio seniūnijoje ((duomenys neskelbtini)), galiojimo laikotarpis (nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.). Administraciniai sprendimai dėl leidimų išdavimo laikotarpio (6 mėn. ir 3 mėn.) skųsti nebuvo.
7.2. Leidimų skyriaus 2021 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. A15-1533/21(2.1.4E-LIC) buvo pakeistas Leidimų skyriaus 2020 m. rugsėjo 25 d. įsakymas Nr. A15-1632/20(2.1.4E-LIC) „Dėl prekybos (paslaugų teikimo) vietų iš (nuo) laikinųjų įrenginių Naujamiesčio seniūnijos teritorijoje sąrašo tvirtinimo“, nauja redakcija išdėstant Prekybos (paslaugų teikimo) vietų iš (nuo) laikinųjų įrenginių Naujamiesčio seniūnijos teritorijoje sąrašą. Į naujos redakcijos sąrašą prekybos vieta (duomenys neskelbtini) nėra įtraukta. Įsakymas priimtas vadovaujantis Taisyklėmis, Vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose išdavimą nuostatais, patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 1-1657, Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 30-157/20 (toliau – ir Aprašas), 13 punktu ir atsižvelgiant į 2021 m. lapkričio 9 d. Lauko kavinių konkursų vykdymo komisijos posėdžio protokolą Nr. A27-396/21(2.1.13-LIC).
7.3. 2021 m. lapkričio 11 d. Leidimų skyriaus raštu Nr. A51-111966/21(2.17.2.4E-LIC) „Dėl informacijos pateikimo“ G. S. informuota apie Įsakymo priėmimą, pasiūlyta pasibaigus išduoto leidimo galiojimui pasirinkti kitą laisvą prekybos iš (nuo) laikinojo įrenginio vietą arba dalyvauti atrankos konkursuose, pateikta informacija apie patvirtintas prekybos vietas ir atrankos konkursus. 2021 m. gruodžio 13 d. G. S. pateikė Administracijai prašymą „Dėl prekybos leidimo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo nurodė, jog gavo informaciją apie tai, jog leidimai prekiauti Prekybos vietoje nebus pratęsiami, bei prašė ieškoti galimybių pratęsti leidimus Prekybos vietoje ilgesniam laikui. Leidimų skyriaus 2021 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. A51-132002/21(2.17.2.4E-LIC) „Dėl prekybos leidimo (duomenys neskelbtini)“ G. S. informuota, jog leidimai prekiauti iš (nuo) laikinojo įrenginio (duomenys neskelbtini). (toliau – ir Laikinasis įrenginys) neišduodami, kadangi ši vieta nėra patvirtinta Įsakymu, o prekiauti leidžiama tik patvirtintose vietose, kaip tai numatyta Aprašo 13 punkte. Pateikta informacija apie patvirtintas prekybos vietas ir atrankos konkursus. 2022 m. sausio 10 d. G. S. pateikė Administracijai prašymą (reg. Nr. A195-1/22). Leidimų skyriaus 2022 m. sausio 24 d. raštu Nr. A51-10348/22(3.3.2.26-LIC), atsakant į 2022 m. sausio 10 d. prašymą, G. S. informuota apie tai, jog leidimas prekybai iš (nuo) laikinojo įrenginio G. S. galiojo iki 2021 m. gruodžio 31 d., Prekybos vieta panaikinta Įsakymu. Nurodoma, jog apie Prekybos vietos panaikinimą ir apie skelbiamą konkursą prekiauti kitose vietose G. S. buvo informuota 2021 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. A51-111966/21(2.17.2.4ELIC) ir 2021 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. A51-132002/21(2.17.2.4ELIC). Taip pat G. S. informuota, kad pagal teisės aktų reikalavimus privaloma pasibaigus leidimo galiojimo laikui per 7 kalendorines dienas nuo leidimo galiojimo pabaigos pašalinti laikinuosius prekybos įrenginius, kioskus, paviljonus, paliekant tvarkingą ir estetišką teritoriją. Įpareigota išmontuoti ir išvežti prekybos įrangą, esančią (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti prekybos vietą ir aplinką.
Šalies argumentai
7.4. 2022 m. vasario 11 d. prašymu abi pareiškėjos kreipėsi į Administraciją, prašydamos pakartotinai apsvarstyti klausimą ir priimti sprendimus dėl Prekybos vietos įtraukimo į prekybos vietų sąrašą Naujamiesčio seniūnijos teritorijoje ir leidimo pareiškėjoms prekybai iš (nuo) Laikinojo įrenginio išdavimo. Prašymu nurodyta, jog nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjos savo veiklos vykdymu darytų neigiamą įtaką bendram centrinės miesto dalies vaizdui, užimtų žemės plotą, kurio eksploatacija būtų suplanuota kitoms reikmėms, todėl nėra faktinio pagrindo naikinti per ilgą laiką nusistovėjusią prekybos gėlėmis vietą. Pažymėta, jog Leidimų skyriaus išduotas leidimas prekybai iš (nuo) Laikinojo įrenginio buvo išduotas iki 2021 m. gruodžio 31 d. Administracija 2022 m. vasario 23 d. raštu „Dėl prekybos iš (nuo) laikinojo įrenginio (duomenys neskelbtini)“ Nr. A51/19(3.3.2.26-LIC) informavo pareiškėjų atstovą, jog sprendimas dėl Prekybos vietos panaikinimo buvo priimtas Komisijos posėdyje (2021 m. lapkričio 9 d. protokolo reg. Nr. A27-396/21/21(2.1.13-LIC), atsižvelgiant į Administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus poziciją, kad prekyba centrinėje miesto dalyje turėtų būti vykdoma pirmuose pastatų aukštuose. Taip pat nurodyti Administracijos 2021 m. lapkričio 11 d. raštas Nr. A51-111966/21(2.17.2.4E-LIC), 2021 m. gruodžio 27 d. raštas Nr. A51-132002/21(2.17.2.4E-LIC), 2022 m. sausio 24 d. raštai Nr. A51-10348/22(3.3.2.26-LIC); Nr. A51-10349/22(3.3.2.26-LIC); Nr. A51-10346/22(3.3.2.26-LIC), kuriais pareiškėjos buvo informuotos apie panaikintą Prekybos vietą ir galimybes prekiauti iš (nuo) laikino įrenginio kitose Vilniaus miesto vietose bei apie skelbiamus naujus konkursus.
7.5. Pareiškėjos 2022 m. kovo 9 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į Administraciją, prašydamos priimti sprendimus dėl Prekybos vietos įtraukimo į prekybos vietų sąrašą Naujamiesčio seniūnijos teritorijoje ir dėl leidimo prekybai iš (nuo) Laikinojo įrenginio išdavimo pareiškėjoms. Papildomų dokumentų prie prašymo nebuvo pridėta. Lauko kavinių konkursų vykdymo komisijos 2022 m. kovo 17 d. protokolo 4 punktu „Dėl prekybos vietos iš (nuo) laikinojo įrenginio (duomenys neskelbtini)“ buvo įformintas Komisijos nutarimas nepritarti pareiškėjų atstovo prašymui: 1) kadangi prekybos vieta panaikinta Įsakymu (vadovaujantis Komisijos 2021 m. lapkričio 9 d. protokolu Nr. A27-396/21), atsižvelgiant į Vyriausiojo miesto architekto skyriaus pastabas; 2) kadangi prekyba iš (nuo) laikino įrenginio neatitinka Reikalavimų laikiniesiems prekybos įrenginiams Vilniuje, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 30-418/21 (toliau – ir Reikalavimai) (pareiškėjos prekiauja iš kioskų-paviljonų). Taip pat šio protokolo 4 punktu nutarta pavesti Leidimų skyriui parengti atsakymą pareiškėjų atstovui ir pareiškėjoms. 2022 m. kovo 17 d. protokolo 4 punkto dalyje „Klausimo esmė“, be kita ko, nurodyta, jog gautas Prašymas, leidimas prekiauti Z. P. galiojo iki 2021 m. gruodžio 31 d., G. S. – iki 2022 m. sausio 22 d., taip pat, jog sutarimas su prekiautojais ir seniūnija dėl leidimo laikinai prekiauti iš stoginės buvo fiksuotas Miesto plėtros departamento (toliau – ir MPD) tarnybiniu pranešimu seniūnijai ir MPD rašte prekiautojoms, prekybos vietos pasiūlymo derinime bei prekiautojų susitikimo MPD metu. Administracija 2022 m. kovo 25 d. pateikė skundžiamą atsakymą (Sprendimą), kuriame nuspręsta iš esmės netenkinti pakartotinio pareiškėjų prašymo ir Prekybos vietos neįtraukti į Sąrašą ir leidimų prekiauti (teikti paslaugas) šioje vietoje neišduoti. Pareiškėjos teismui apskundė 2022 m. kovo 25 d. raštu įformintą administracinį sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ, ginčo santykiams aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. balandžio 7 d.) 6, 37, 39 punktais, Aprašo (ginčo santykiams aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. gruodžio 30 d.) 11, 13, 15, 40, 40.1, 40.4, 40.6, 40.8, 40.11, 40.12, 40.13 punktais, Taisyklių (ginčo santykiams aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. gegužės 15 d.) 4, 5, 8, 9, 19, 26.1 punktais, Viešojo administravimo įstatymo (ginčo santykiams aktuali redakcija, galiojanti nuo 2022 m. sausio 29 d.) 3 straipsniu, 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika dėl tarpinių aktų. Teismas nustatė, kad aptariamos ir pareiškėjų nurodomos prekybos vietos ((duomenys neskelbtini)) nėra galiojančiame prekybos Naujamiesčio seniūnijoje vietų sąraše. Bylos nagrinėjimo metu šalims bandant taikiai išspręsti ginčą paaiškėjo, kad pareiškėjų nurodoma buvusi prekybos vieta yra gatvių raudonųjų linijų zonoje.
9. Teismas nurodė, kad pareiškėjos ginčija Administracijos Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Iš Sprendimo turinio matyti, jog jis yra grindžiamas taip pat ir Komisijos 2022 m. kovo 17 d. protokolu. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į teismų praktiką, vykdytą savivaldybės administracijos procedūrą, skundžiamas Sprendimas laikytinas administracinę procedūrą užbaigiančiu sprendimu, o 2022 m. kovo 17 d. protokolas laikytinas tarpiniu administracinės procedūros, nagrinėjant pareiškėjų Prašymą, aktu, dėl ko nagrinėjant skundą dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nagrinėtinas ir 2022 m. kovo 17 d. protokolo teisėtumas ir pagrįstumas bei jo poveikis skundžiamo Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas pažymėjo, kad šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro administracinio sprendimo dėl prekybos vietos (ne)įtraukimo ir (ne)leidimo prekiauti išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas, o ne kitų (neskundžiamų) administracinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.
10. Teismas nurodė, kad Prekybos vieta panaikinta atsižvelgiant į iš specialistų sudarytos Komisijos sprendimą, kuris buvo grindžiamas Vyriausiojo miesto architekto skyriaus informacija, kad kioskų (paviljonų) savininkai dar 2017 metais dėl Komplekso statybų turėjo išsikelti kaip „Snoro“ ir spaudos kioskai, pagal Naujamiesčio seniūnijos pranešimą ir prekiautojų paklausimą buvo analizuojama teritorija ir nagrinėjamos alternatyvios vietos prekybai, galimi sprendimo būdai ir buvo sutarta, kad prekyba bus leidžiama laikinai (iki bus pastatyti Komplekso pastatai ir prekiautojai susitars dėl patalpų nuomos naujame Komplekse), taip pat Komisijos sprendimas buvo grindžiamas Vyriausiojo miesto architekto nuomone, centrinėje miesto dalyje kioskų pakanka ir prekyba turi persikelti į pirmuosius pastatų aukštus, Prekybos vietoje atsirastų vietos želdynams pasodinti. Pareiškėjoms siūlyta dalyvauti konkursuose dėl naujų prekybos vietų užėmimo. Teismo vertinimu, Sprendime atsakovas suformulavo aiškų teisinį pagrindą, kuriuo remiantis spręsta dėl atsisakymo įtraukti Prekybos vietą į Sąrašą, nurodytos reikšmingos prekybos vietų įtraukimo į Sąrašą ir leidimų prekiauti išdavimui reikšmingos faktinės aplinkybės.
11. Teismas nusprendė, kad pareiškėjos teiginio, jog joms netaikytinos Taisyklės, nekonkretizavo nei konkrečiomis teisės normomis, nei reikšmingais faktiniais duomenimis. Taisyklių 3 punktas nustato, kam šios taisyklės netaikomos. Pareiškėjos nepateikė ir byloje nėra jokių įrodymų, jog joms galėtų būti taikomos Taisyklėse numatytos išimtys. Atvirkščiai, byloje yra duomenys, kad prekyba vykdoma galbūt nesilaikant anksčiau išduoto leidimo prekiauti iš (nuo) laikinojo įrenginio sąlygų, pvz., 2022 m. kovo 30 d. Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 1-ojo kontrolės poskyrio vyriausiojo specialisto raštu Nr. A51-41119/22 (1.1.50-VŠT) pareikalauta nutraukti veiklą iki kol neturės Administracijos leidimo prekiauti (teikti paslaugas) viešose vietose. Dėl leidimo prekybai iš (nuo) Laikinojo įrenginio išdavimo skundžiamame Sprendime nurodyta, jog Prekybos vietoje leidimai prekiauti buvo išduodami iš (nuo) Laikinojo įrenginio, tačiau pareiškėjų nurodoma sukurta prekybos iš (nuo) Laikinojo įrenginio vieta neatitinka Reikalavimų. Vadovaujantis Taisyklių 12 ir 13.3 punktais, laikinoji prekybos įranga turi būti nedidelė, mobili, lengvai montuojamų konstrukcijų, atitinkanti lauko prekybos funkcinius reikalavimus, o pasibaigus darbo dienai turi būti sutvarkyta prekybos ar paslaugų teikimo vieta, kai tuo metu Prekybos vietoje buvo ir yra prekiaujama iš kioskų (paviljonų).
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos žinojo apie tai, kad prekyba aptariamoje vietoje bus laikina, pastarąjį kartą leidimai joms išduoti trumpam laikotarpiui. Tai patvirtina visi susirašinėjimo tarp šalių dokumentai. Susitarimas dėl patalpų nuomos Komplekse su privačiu ūkio subjektu išimtinai priklauso nuo pačių pareiškėjų valios ir niekaip neturi įtakos Taisyklių ar Aprašo nuostatų pareiškėjoms netaikymui. Dėl to šis aspektas nebuvo reikšmingas sprendžiant pareiškėjų prašymą.
13. Teismas pažymėjo, kad prašyme nebuvo prašyta atlyginti konkrečius nuostolius dėl prekybos vietos panaikinimo, dėl ko pagrįstai atsakovas ir nepasisakė šiuo aspektu. Iš esamo teisinio reguliavimo matyti, kad pareiškėjų nurodomi kiti aspektai sprendžiant jų prašymą (dėl prekybos vietos įtraukimo ir leidimo prekiauti išdavimo) nėra teisiškai reikšmingi, dėl to nepagrįstas pareiškėjų skundo argumentas, kad atsakovas turėjo spręsti nuostolių atlyginimo klausimą, kai byloje nėra duomenų, jog tokį konkretizuotą prašymą (su paskaičiuotais nuostoliais) apskritai pareiškėjos buvo pareiškusios. Teismas akcentavo, kad tai netrukdo pareiškėjoms ginti savo interesus dėl nuostolių atlyginio teismine tvarka, kadangi privalomos ikiteisminės tvarkos dėl šio gynimo būdo nėra numatyta.
14. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas, pakartotinai svarstydamas pareiškėjų prašymą, pakartotinai gavęs Komisijos neigiamą atsakymą dėl ankstesnių administracinių sprendimų peržiūrėjimo, motyvuotai, pagrįstai ir pakankamai aiškiai (papildomai įvertinus ir prieš tai vykusį tarp šalių intensyvų susirašinėjimą) pateikė pareiškėjoms atsakymą (sprendimą) dėl jų prašymo, nurodydamas atsisakymo jį tenkinti argumentus ir reikšmingas faktines aplinkybes. Dėl to nėra teisinio pagrindo naikinti Sprendimą ar jo dalį bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2022 m. kovo 9 d. kartotinį prašymą.
III.
15. Pareiškėjos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas netinkamai ir nevisapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą bei padarė akivaizdžius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimus.
15.2. Nesutinka su teismo argumentais, kad šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro administracinio sprendimo dėl prekybos vietos (ne)įtraukimo ir (ne)leidimo prekiauti išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas, o ne kitų (neskundžiamų) administracinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas. Pareiškėjų įsitikinimu, siekiant išsamiai išnagrinėti administracinę bylą, turėjo būti įvertintos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Tam tikrų pareiškėjų skundo argumentų teismas apskritai nevertino. Teismas turėjo įvertinti ar skundžiamas atsakymas/ raštas yra pagrįstas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme, tačiau teismas savo procesiniame sprendime dėl to nepasisakė. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.
15.3. Teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, jog pareiškėjos žinojo apie tai, kad prekyba aptariamoje vietoje bus laikina, pastarąjį kartą leidimai joms išduoti trumpam laikotarpiui. Pareiškėjos sutinka su teismo argumentu, jog žinojo apie Prekybos vietos laikinumą, tačiau pareiškėjoms kilo pagrįstas klausimas – kaip ir kokiu būdu buvo nustatytas momentas, iki kurio pareiškėjoms buvo leista prekiauti iš (nuo) laikinojo įrenginio (duomenys neskelbtini). Atsakovas į bylą pateikė Komisijos 2022 m. kovo 17 d. protokolą, kurio duomenimis, buvo svarstytas klausimas Nr. 4 – dėl prekybos iš (nuo) laikinojo įrenginio (duomenys neskelbtini). Nutarimu Nr. 4 buvo nutarta: nepritarti advokato K. J. prašymui. Klausimo esmės skiltyje buvo aptariami nutarimo priėmimo pagrindai ir, tarp jų, nurodytos aplinkybės, kad: “<...> Su prekiautojais, seniūnija buvo sutarta, kad prekyba iš stoginės bus leidžiama, tačiau laikinai iki bus pastatyti (duomenys neskelbtini) komplekso pastatai ir prekiautojai susitars dėl patalpų nuomos naujame komplekse. <...>”. Iš nurodytos informacijos pagrįstai galima teigti, kad pareiškėjoms leidžiama prekiauti, kol neįvyks dvi sąlygos, t. y. bus pastatyti Komplekso pastatai ir prekiautojai (pareiškėjos) susitars dėl patalpų nuomos naujame Komplekse. Kaip ir nurodyta Prašyme, leidimai pareiškėjoms prekiauti buvo išduoti iki 2021 m. gruodžio 31 d., nors sprendimas dėl Prekybos vietos panaikinimo buvo priimtas 2021 m. lapkričio 10 d. Atsakovas nei ginčijamame Sprendime, nei teisminio nagrinėjimo metu nenurodė jokių argumentų ir nepaaiškino kokį momentą laikė laikinos prekybos pabaiga. Protokole ir jo pagrindu parengtame Sprendime nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad pareiškėjoms nebuvo pateikta tiksli informacija iki kokio momento joms bus galima prekiauti nurodytoje prekybos vietoje. Šie ginčijamo atsakymo trūkumai yra esminiai, sukliudę tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Ginčijamas administracinis aktas turi turinio trūkumų, yra neaiškus, dėl ko naikintinas ir pareiškėjų prašymas spręstinas iš naujo.
15.4. Nesutinka su teismo argumentu, kad nepagrįstas pareiškėjų skundo argumentas, jog atsakovas turėjo spręsti nuostolių atlyginimo klausimą, kai byloje nėra duomenų, jog tokį konkretizuotą prašymą (su paskaičiuotais nuostoliais) apskritai pareiškėjos buvo pareiškusios. Pareiškėjų įsitikinimu, atsakovui buvo ir turėjo būti žinoma, kad pareiškėjos savo lėšomis įsirengė Prekybos vietą. Tai buvo nurodyta ir 2022 m. kovo 9 d. prašyme, tačiau atsakovas visiškai nepasisakė dėl nurodytų pareiškėjų teiginių, kas leidžia pagrįstai teigti, jog pareiškėjos liko teisiškai neapibrėžtoje situacijoje, kuomet panaikinus jų Prekybos vietą, jokiu būdu nebuvo išspręstas klausimas dėl išlaidų tokiai Prekybos vietai įsirengti padengimo klausimas. Dėl nurodytų argumentų konstatuotina, kad ginčijamame Sprendime nebuvo aptarti esminiai klausimai dėl pareiškėjų teisių ir pareigų apimties pasikeitimo.
15.5. Pareiškėjos su skundu į bylą pateikė įrodymus apie tai, kad iki šiol pareiškėjos moka žemės mokestį dėl prekybos (duomenys neskelbtini). Šio klausimo atsakovas apskritai neaptarinėjo ginčijamame atsakyme, o teismas nepasisakė sprendime. Nurodytos aplinkybės taip pat lemia pagrįstą išvadą, jog pareiškėjų 2022 m. kovo 9 d. prašymas turi būti išnagrinėtas pakartotinai.
Atsiliepimas
16. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:
16.1. Teismas išsamiai pasisakė dėl visų esminių su byla susijusių aplinkybių bei aktualaus teisinio reguliavimo; buvo pasisakyta ir dėl Prekybos vietos panaikinimo, ir dėl leidimų galiojimo, raudonųjų linijų bei kitų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju bylos objektas buvo Sprendimas, kurį pareiškėjos siekė panaikinti, tačiau jokiu būdu ne kiti Administracijos raštai ir dokumentai. Taigi, teismas ir turėjo pasisakyti dėl Sprendimo ir jo teisėtumo bei išsamumo VAĮ kontekste, ką ir padarė. Visgi, teismas taip pat įvertino ir atsižvelgė ir į kitus raštus bei aplinkybes, susijusias su nagrinėjama situacija; jos buvo vertinamos visos situacijos kontekste, tačiau tik Sprendimas buvo bylos nagrinėjimo objektu.
16.2. Teismas teisingai pažymėjo, jog administraciniai sprendimai dėl leidimų išdavimo laikotarpio (6 mėn. ir 3 mėn.) skųsti nebuvo. Taigi, jei pareiškėjos nesutiko su išduotais leidimais, tarp jų ir dėl jų termino, ir (ar) pareiškėjos manė, kad jų teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, jos teisės aktų nustatyta tvarka galėjo šiuos administracinius sprendimus apskųsti. Pareiškėjos neskundė ir 2021 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. A15-1533/21, kuriuo buvo panaikintos prekybos vietos. Pareiškėjos 2022 m. kovo 9 d. kreipimesi Nr. A50-8159/22 nenurodė apskritai jokių teiginių ar argumentų, kad jos neva nesutiko su leidimų terminais, ar kad jos kvestionuotų tokius terminus. Taigi, nėra aišku, kodėl pareiškėjos laikosi pozicijos, kad apie tai turėjo būti nurodyta Sprendime. Ir kaip teisingai pažymėjo teismas, susitarimas dėl patalpų nuomos Komplekse su privačiu ūkio subjektu išimtinai priklauso būtent nuo pačių pareiškėjų valios.
16.3. Pareiškėjos prekybos vietoje (duomenys neskelbtini). prekiavo ir prekiauja ne nuo laikinųjų įrenginių, o iš kioskų (paviljonų), teritorija apie kioskus (paviljonus) netvarkoma, darko centrinės miesto dalies vaizdą, taigi neatitinka Reikalavimų.
Šalies argumentai
16.4. Pareiškėjų prašyme, į kurį atsakyta Sprendimu, nebuvo prašyta atlyginti konkrečius nuostolius dėl Prekybos vietos panaikinimo, dėl ko pagrįstai Administracija ir nepasisakė šiuo aspektu. Tokios pačios pozicijos laikėsi ir pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjos nenurodo jokios teisinio reguliavimo nuostatų ar teismų precedentų, kurie įpareigotų viešojo administravimo subjektą (nagrinėjamu atveju Administraciją) pasisakyti dėl aspekto, kuris pačių pareiškėjų net nebuvo iškeltas. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos net neįrodinėjo savo reikalavimo dėl nuostolių priteisimo pagrįstumo ir jo nepalaikė. Administracija visiškai pagrįstai Sprendime nepasisakė dėl nuostolių atlyginimo, kadangi pačios pareiškėjos tokios reikalavimo (prašymo) nepateikė.
16.5. Byloje nėra apskritai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos mokėjo žemės mokestį. Taigi, šis argumentas atmestinas kaip neįrodytas. Žemės mokestį moka žemės savininkas – fizinis asmuo ir juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 3 str. 1 d.). Pareiškėjos neįrodinėjo, kad jos yra žemės, ant kurių stovi kioskai, savininkės, o taip pat, kaip patvirtina byloje esantys įrodymai, pareiškėjų buvusi prekybos vieta yra gatvių raudonųjų linijų zonoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 25 d. raštu Nr. A51-38563/22(3.3.18.1E-AD24) įforminto sprendimo dėl prekybos iš (nuo) laikinojo įrenginio (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjos taip pat prašė įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2022 m. kovo 9 d. prašymą.
18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus nurodyti savo sprendimų motyvus, tačiau šis straipsnis nėra aiškinamas, kaip įpareigojantis teismą pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 16034/90). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92). EŽTT 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime Tarvydas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36098/19) nurodė, kad nėra būtina detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto argumento, tačiau teismai privalo tinkamai išnagrinėti ir pasisakyti dėl esminių bylos šalių argumentų.
20. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją teismas gali sutikti su vienos iš ginčo šalių pozicija ir ja remtis, be to, teismas taip pat neprivalo atsakyti į visus skundo argumentus ir gali pasisakyti dėl skunde formuluojamų esminių prieštaravimų administravimo subjekto priimtam administraciniam aktui / sprendimui (žr. pvz., 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-435-525/2022).
21. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjų reikalavimus ir atsakovo atsikirtimus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjų teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.
22. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.
23. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro administracinio sprendimo dėl prekybos vietos (ne)įtraukimo ir (ne)leidimo prekiauti išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas, o ne kitų, byloje neskundžiamų, administracinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas. Apeliantės teigia, kad, siekiant išsamiai išnagrinėti administracinę bylą, turėjo būti įvertintos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo kolegija atmeta kaip nepagrįstus šiuos apeliančių argumentus. Administracinės bylos ginčo dalyką sudaro pareiškėjų iškelti ir teismo priimti nagrinėti pareiškėjų reikalavimai. Pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde suformulavo reikalavimus panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 25 d. raštą Nr. A51-38563/22(3.3.18.1E-AD24) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2022 m. kovo 9 d. prašymą įtraukti prekybos vietą (duomenys neskelbtini) į prekybos iš (nuo) laikinųjų įrenginių Naujamiesčio seniūnijoje vietų sąrašą ir išduoti pareiškėjoms leidimą prekiauti šioje Prekybos vietoje. Šie pareiškėjų reikalavimai ir apibrėžia sprendžiamo ginčo ribas, todėl teismas neturi teisinio pagrindo vertinti ir spręsti dėl kitų, šioje byloje neginčijamų atsakovo priimtų sprendimų.
24. Pasisakant dėl byloje ginčijamo atsakovo 2022 m. kovo 25 d. rašto Nr. A51-38563/22(3.3.18.1E-AD24) atitikimo Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis, be kita ko, nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Skundžiamas atsakovo sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis, priimtas sprendimas yra motyvuotas. Iš šio administracinio sprendimo turinio aišku, kokiu būdu yra išspręstas pareiškėjų prašymas ir kokios teisinės pasekmės atsiranda pareiškėjoms po tokio sprendimo priėmimo. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad minėtas atsakovo sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų.
25. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškėjoms kilo klausimas – kaip ir kokiu būdu buvo nustatytas momentas, iki kurio pareiškėjoms buvo leista prekiauti iš (nuo) laikinojo įrenginio (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad prekybos iš (nuo) laikinojo įrenginio laikinumas buvo apspręstas pareiškėjoms išduotų leidimų prekybai galiojimo terminais (6 mėnesiai ir 3 mėnesiai). Pareiškėjos sprendimų, kuriais buvo išduoti leidimai prekybai atitinkamai 6 mėnesiams ir 3 mėnesiams, neginčijo, šie atsakovo sprendimai nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl pareiškėjų keliamos abejonės dėl termino, kuriam buvo leista vykdyti prekybą iš (nuo) laikinojo įrenginio prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), nėra reikšmingos nagrinėjamoje byloje.
26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pareiškėjos nepagrįstai teigia, kad atsakovas turėjo spręsti nuostolių atlyginimo klausimą. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad pareiškėjos tokią pretenziją būtų pareiškusios teikdamos atsakovui 2022 m. kovo 9 d. prašymą. Be to byloje ginčijamame atsakovo sprendime nėra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjoms priklausančių prekybos statinių nukėlimo.
27. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjų argumentai dėl neva žemės mokesčio mokėjimo. Pažymėtina, kad žemės mokesčius moka žemės savininkai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos ginčo vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) sankirtoje, turėtų nuosavybės teise kokį nors žemės sklypą.
28. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų Z. P. ir G. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.