- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- e2-6648-1089/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02398-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Atsakovas
- M. K., Luminor Bank AS
- Ieškovas
- I. K.
viešame teismo posėdyje, rengtame nuotoliniu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovams M. K., Luminor Bank AS dėl nuosavybės teisių pripažinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Vilmstata“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė I. K. pareikštu ieškiniu prašo: 1) pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į ½ dalį turto: 0,15 ha ploto žemės sklypą, garažą, pirtį, stoginę, tvorą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kaip įgytą jungtinės veiklos su atsakovu M. K. pagrindu; 2) pripažinti ieškovę asmeniškai atsakinga už ½ dalį paskolos pagal 2006 m. gruodžio 7 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kredito sutartis); 3) priteisti iš atsakovų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia šiais esminiais argumentais:
1.1. Ieškovė ir atsakovas M. K. 2000–2017 m. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Gyvendami kartu, ieškovė su atsakovu įgijo (duomenys neskelbtini), esantį turtą. Turtas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip asmeninė atsakovo nuosavybė. Tačiau turtas buvo įgytas ieškovei ir atsakovui vykdant jungtinę veiklą.
1.2. Ieškovė ir atsakovas nuo 2004 m. gyveno atsakovo vardu įgytame bute (duomenys neskelbtini). Šis butas buvo įgytas, paėmus paskolą atsakovo vardu. Už atsakovo vardu paimtą paskolą 2005 m. buvo įgytas 0,0594 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovo vardu buvo paimtos dvi paskolos, 2006 m. vasario 20 d. atsakovas pardavė butą su garažu (duomenys neskelbtini), ieškovei. Šiam turtui įgyti ieškovė paėmė paskolą iš Nordea Bank Finland Plc. Už iš Nordea Bank Finland Plc gautas lėšas ir atsakovo papildomai paimtą naują paskolą pagal Kredito sutartį buvo įgytas žemės sklypas su namu (duomenys neskelbtini). Už atsakovo prievolių įvykdymą bankui pagal Kredito sutartį laidavo ieškovė, ji taip pat įkeitė butą (duomenys neskelbtini), ir garažą.
1.3. Ieškovė prisidėjo prie ginčo turto įgijimo tiek pat, kiek ir atsakovas: 1) dalis turto kainos sumokėta ieškovės paimta paskola; 2) laidavo už atsakovo paimtą paskolą ir įkeisdama jai priklausantį butą; 3) mokėjo iš savų lėšų už namo rekonstrukcijos darbus; 4) ieškovės mama, jos draugas ir brolis fiziškai dalyvavo atliekant namo rekonstrukcijos darbus, pirko ir dovanojo statybines medžiagas, reikalingas namui rekonstruoti, ir kt.; 5) pirko baldus, buitinę techniką ir kt., rūpinosi turtu ir jį prižiūrėjo.
1.4. Dalis ginčo turto įgijimo kainos buvo apmokėta paskola, suteikta remiantis Kredito sutartimi. Ieškovei dalinės nuosavybės teise priteisus dalį turto, ieškovė turėtų būti pripažinta asmeniškai skolinga ir atsakinga už pusę pagal nurodytą sandorį suteiktos paskolos.
Atsiliepimas
2. Atsakovas M. K. atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį tenkinti. Atsakovas nurodo, kad pripažįsta ieškinį.
3. Atsakovas Luminor Bank AS atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją atsakovas grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:
Šalies argumentai
3.1. Ieškovės prašymas pripažinti ją asmeniškai skolinga už pusę kredito negali būti patenkintas, nes atsakovas kreditus teikia nebent solidariems skolininkams. Atsakovo prievolė negali būti modifikuota pagal ginčo kredito sutartį – ji galioja nuo 2006 m. Aplinkybė, kad ieškovė nuo 2006 m. iki 2023 m. nesiekė išspręsti klausimų, susijusių su prievolių atsakovui Luminor Bank AS vykdymu ir turto dalių nustatymu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui M. K. iškelta bankroto byla, suponuoja, kad ieškovė tiesiog deda pastangas pakeisti turto proporcijas ir taip išvengti priverstinio skolos išieškojimo.
3.2. Ieškovė ir atsakovas M. K. iki šios bylos iškėlimo neinformavo atsakovo Luminor Bank AS apie tariamą jungtinę veiklą. Ieškovei ir atsakovui M. K. teikti asmeniniai kreditai.
3.3. Pripažinus ieškovės nuosavybės teises į ½ atsakovui Luminor Bank AS įkeisto turto, būtų pažeisti atsakovo interesai, nes pasunkėtų skolos išieškojimas tuo atveju, jeigu jis vyktų priverstinai. Priverstinio turto pardavimo atveju turėtų būti nustatomos realios dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje, ieškovė galėtų neduoti sutikimo turto pardavimui kaip vieno turtinio komplekso.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilmstata“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiasis asmuo nurodo tokius esminius atsikirtimus, kuriais grindžia savo poziciją dėl ieškinio reikalavimų:
4.1. Šios bylos tikslas ne ieškovės pažeistų teisių gynimas, o siekis apsaugoti atsakovui M. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą nuo to, kad į jį galėtų būti nukreipti kreditorių reikalavimai.
4.2. Ieškovė pripažįsta, kad bendro ūkio su atsakovu M. K. neveda nuo 2017 m. Tačiau į teismą dėl teisių į ginčo turtą pripažinimo kreipėsi tik 2023 m. Tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo M. K. nebuvo susitarimo įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, akivaizdžiai patvirtina Vilniaus regiono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės pareikštas reikalavimas nustatyti uzufruktą, t. y. teisę naudotis namu su priklausiniais (duomenys neskelbtini), kaip ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą. Nors ieškovė ieškinį atsiėmė, tačiau jame aiškiai nurodė, kad ginčo turtą laiko ne bendru jos ir atsakovo M. K., o svetimu. Be to, ieškovė atsakovą M. K. kaip ginčo turto vienintelį savininką įvardijo ir atsakovo bankroto byloje pateiktame prašyme dėl reikalavimo patikslinimo.
Šalies argumentai
4.3. Ieškovės nurodytų sandorių visuma rodo, kad nebuvo jos ir atsakovo M. K. susitarimo įgyti turtą bendrai. Jeigu toks susitarimas būtų buvęs sudarytas, atsakovui nebūtų buvę jokio pagrindo parduoti jam priklausiusio buto (duomenys neskelbtini), ieškovei. Paskolą iš banko ieškovė ėmė būtent šiam butui, o ne kitam turtui, pirkti. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad ji būtų prisidėjusi prie turto pirkimo, namo rekonstrukcijos ir įrengimo. Kreditas pagal Kredito sutartį atsakovui, be kita ko, suteiktas ir namo remontui. Šalių bendras gyvenimas name, vaikų auginimas yra nepakankamas jungtinei veiklai konstatuoti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
Dėl nuosavybės teisių pripažinimo
5. Pareikštu ieškiniu ieškovė įrodinėja, kad, gyvendami kartu, ji ir atsakovas M. K. bendrai įgijo nuosavybės teise 0,15 ha ploto žemės sklypą, garažą, pirtį, stoginę, tvorą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atsakovo asmeninė nuosavybė. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovas – iš dalies pakeisdamas ieškinyje išdėstytą teisinį pareikšto reikalavimo pagrindimą, akcentavo, kad klausimas, ar nurodytą turtą ieškovė su atsakovu M. K. įgijo bendrai, turėtų būti nagrinėjimas ir vertinamas pagal analogiją taikant sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančias teisės normas. Ši ieškovės pozicija, kuriai antrino atsakovas M. K., yra aiškiai nepagrįsta.
6. Kasacinis teismas, nagrinėdamas asmenų bendro gyvenimo nesusituokus metu įgyto turto padalijimo klausimus, yra ne vieną kartą nuosekliai pasisakęs, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymo kartu faktas patys savaime nepatvirtina, jog visas bendro gyvenimo drauge metu įgytas turtas yra bendras. Dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta. Sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (tarp daugelio šaltinių, pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 24 ir 25 punktai).
7. Taigi pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę jurisprudenciją aplinkybės, kad asmenys gyveno kartu, susilaukė vaikų, savaime negali būti kvalifikuojamos kaip įrodančios, jog konkretų turtą, įregistruotą vieno iš sugyventinių vardu, sugyventiniai įgijo bendrai. Kartu kasacinio teismo išaiškinimai suponuoja, kad sugyventinių ginčai dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, savaime negali būti sprendžiami pagal analogiją taikant sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančias teisės normas.
8. Ieškovė ir atsakovas M. K. išdėstė tik deklaratyvias nuomones, kad šioje byloje turėtų būti nukrypta nuo nuoseklios kasacinio teismo praktikos ir ieškovės pareikšto reikalavimo dėl nuosavybės teisių pripažinimo pagrįstumas būtų analizuojamas remiantis šalių bendro gyvenimo faktu, taip ieškovę iš dalies atleidžiant nuo pareigos įrodyti, kad konkretų turtą ji su atsakovu siekė įgyti bendrai. Ieškovės ir atsakovo M. K. pozicijos dėl atskirų ginčo aspektų suponuoja, kad ieškovė ir atsakovas faktinius ir teisinius motyvus tiek, kiek tai susiję su ginčo turtu, konstruoja selektyviai. Argumentą, kad aplinkybė, jog gyveno kaip šeima, savaime turėtų būti kvalifikuojama kaip pakankama ieškinio daliai dėl ieškovės nuosavybės teisių pripažinimo patenkinti, ieškovė ir atsakovas naudoja tik ginčo turto atžvilgiu. Gyvendami kartu, ieškovė ir atsakovas M. K. įgijo ir kito turto, kurį registravo kaip asmeninę nuosavybę. Tačiau ne ginčo turtą ieškovė ir atsakovas jau įvardija išimtinai kaip jų asmeninę nuosavybę, nors nėra realaus ir objektyvaus skirtumo tarp ginčo ir kito šalių jų bendro gyvenimo metu įgyto turto nuosavybės turinio.
9. Išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir proceso dalyvių paaiškinimus, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog ji su atsakovu M. K. buvo susitarę 0,15 ha ploto žemės sklypą, garažą, pirtį, stoginę, tvorą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise (CPK 185 straipsnis). Susitarimo sudarymo fakto nepatvirtina nei ieškovės ir atsakovo M. K. veiksmai prieš įgyjant žemės sklypą su namu, nei namo remonto ir kitų statinių pastatymo metu, nei po to, kai, kaip galima spręsti iš ieškovės ir atsakovo nurodytų aplinkybių, nutrūko jų bendras gyvenimas. Priešingai, ieškovė ginčo turtą iki ieškinio šioje byloje pareiškimo ginčo turtą laikė atsakovo M. K. asmenine nuosavybe.
10. Atsakovas M. K. pareiškė, kad pripažįsta ieškinį ir jame nurodytas aplinkybes (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Atsakovo M. K. pripažinimas neturi teisinės reikšmės, nes jis prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams, yra pareikštas siekiant nuslėpti tiesą – faktų pripažinimu mėginant sukurti ieškinio pagrįstumo įspūdį (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad atsakovui M. K. buvo iškelta bankroto byla, kuri šiuo metu nutraukta (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Bankroto bylos iškėlimo faktas patvirtina, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki. Atsakovui iškelta bankroto byla nutraukta dėl jo nesąžiningų veiksmų. Atsakovo pareikštas pripažinimas tikėtinai yra viena iš procesinių priemonių, kuria siekiama panaudoti sumažinant turimo turto masę, į kurią jo kreditoriai galėtų nukreipti išieškojimą.
11. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad ieškovė ir atsakovas M. K. kartu gyveno nesusituokę, vedė bendrą ūkį. Tą patvirtina tiek jų nurodytos aplinkybės, tiek faktiniai duomenys, kad ieškovė su atsakovu susilaukė dviejų vaikų. Ieškovės ir atsakovo pateikti duomenys apie jų sudarytas kredito sutartis (įvertinus sandorių sudarymo datas) yra pakankami konstatuoti, kad ieškovė ir atsakovas tikėtinai bendrai gyventi pradėjo iki žemės sklypo ir namo (duomenys neskelbtini), pirkimo. Kita vertus, bendro gyvenimo kartu faktas pagal cituotą kasacinio teismo praktiką šioje byloje savaime nepatvirtina, kad ieškovė ir atsakovas buvo sudarę susitarimą įgyti ginčo turtą bendrai.
12. Tai, kad toks susitarimas nebuvo sudarytas, patvirtina visetas nustatytų faktinių duomenų. Remiantis į bylą pateiktų kredito sutarčių ir su jomis susijusių dokumentų (papildomų susitarimų, hipotekos lakštų), taip pat Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad:
12.1. Atsakovas M. K. asmeninės nuosavybės teise 2003 m. nusipirko butą (duomenys neskelbtini), su garažu. Butui ir garažui įgyti atsakovas panaudojo kredito, suteikto Nordea Bank Finland Plc remiantis 2003 m. gruodžio 8 d. Būsto kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), lėšas.
12.2. Atsakovas M. K. 2005 m. asmeninės nuosavybės teise nusipirko žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Sklypui įgyti atsakovas panaudojo kredito, suteikto Nordea Bank Finlanc Plc remiantis 2004 m. gruodžio 29 d. sudarytu Papildomu susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) prie Būsto kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), lėšomis.
12.3. Atsakovas M. K. 2006 m. pardavė butą (duomenys neskelbtini), ir garažą ieškovei. Butui su garažu įgyti ieškovė panaudojo kredito, suteikto Nordea Bank Finland Plc remiantis 2006 m. kovo 3 d. Būsto kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), lėšas. Už ieškovės prievolių pagal šią sutartį įvykdymą 2006 m. kovo 3 d. Laidavimo sutartimi laidavo atsakovas M. K..
12.4. 2008 m. kovo 21 d. Papildomu susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) prie Būsto kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui M. K. suteiktas papildomas 57 924 Eur kreditas. Šio kredito tikslas Papildomame susitarime Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įvardintas.
12.5. Buto (duomenys neskelbtini), su garažu po to, kai juos nupirko ieškovė, hipoteka buvo užtikrintos ne tik ieškovės pagal Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) prisiimtos prievolės, bet ir atsakovo M. K. prievolės pagal Būsto kreditavimo sutartį (duomenys neskelbtini).
12.6. Atsakovas M. K. 2007 m. asmeninės nuosavybės teise nusipirko žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Šiam turtui įgyti atsakovas M. K. panaudojo kredito, gauto remiantis Kredito sutartimi, lėšas. Pagal Kredito sutartį kreditas suteiktas ne tik namui su žemės sklypu pirkti, bet ir namo remontui. Atsakovo prievolių, prisiimtų Kredito sutartimi, įvykdymas užtikrintas tik namo ir žemės sklypo hipoteka.
12.7. Ieškovė butą (duomenys neskelbtini), su garažu pardavė 2021 m. Atsakovo Luminor Bank AS 2021 m. lapkričio 19 d. Kreditorinio reikalavimo patikslinime, pateiktame atsakovo M. K. bankroto administratoriui, nurodyta, kad, pardavus ieškovei priklausiusį turtą, padengti įsipareigojimai pagal 2003 m. gruodžio 8 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
13. Apibendrinant šio sprendimo 12.1–12.7 papunkčiuose nurodytus faktinius duomenis, pirmiausia pažymėtina, kad, priešingai nei teigta ieškinyje, ieškovė atsakovo M. K. įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymo neužtikrino nei laidavimu, nei kitais būdais. Ieškovės iš atsakovo įsigyto buto hipoteka buvo užtikrinti atsakovo įsipareigojimai pagal Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o ne pagal Kredito sutartį. Atsakovas M. K. laidavo už ieškovės prievoles pagal Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovė ir atsakovas kategoriškai nurodė, kad butą ieškovė iš atsakovo M. K. įsigijo kaip asmeninės nuosavybės objektą. Analogiškos pačios pozicijos ieškovė su atsakovu laikosi ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuriam įgyti panaudotas kreditas, suteiktas Būsto kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Be to, iš ieškovės turto buvo padengta dalis atsakovo skolos pagal Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atveju ieškovė neužtikrino atsakovo prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymo. O tai reiškia, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, jog ginčo turto įgijimo metu ieškovė su atsakovu būtų sudarę realų susitarimą, kad šį konkretų turtą perka bendrai. Į bylą taip pat nepateikti įrodymai, kurie bent netiesiogiai patvirtintų, kad ieškovė būtų vykdžiusi už atsakovą prievoles pagal Kredito sutartį. Tokius veiksmus ieškovė pradėjo atlikinėti tik po šios bylos iškėlimo.
14. Ieškovė nepateikė ir įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji būtų prisidėjusi prie ginčo žemės sklypo ir namo kainos dalies sumokėjimo ar namo įrengimo bei kitų sklype pastatytų statinių statybos (CPK 178 straipsnis). Ieškovė teigia, kad įgydama iš atsakovo butą (duomenys neskelbtini), finansavo ginčo žemės sklypo ir namo pirkimą. Toks šio fakto vertinimas yra aiškiai nepagrįstas. Faktiškai ieškovė nusipirko iš atsakovo jam priklausiusį butą, o ne prisidėjo prie ginčo turto kainos dalies apmokėjimo. Įrodymų, kurie pagrįstų, kad namui (duomenys neskelbtini), remontuoti galėjo būti panaudotos kredito lėšos, suteiktos Būsto kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė nepateikė ir tą galinčių pagrįsti duomenų nenurodė. Pagal Kredito sutartį atsakovui M. K. kreditas, kaip minėta, buvo suteiktas ne tik turtui pirkti, bet ir namui remontuoti. Taigi Būsto kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) neturi ryšio su turto (duomenys neskelbtini), pirkimo atsakovo vardu aplinkybėmis.
15. Ieškovės pateikti čekiai, sąskaitos, brėžiniai (darant prielaidą, kad jie yra susiję su namo remonto darbais) patys savaime nepatvirtina, kad būtent ieškovė pirko namui įrengti reikalingas statybines medžiagas, mokėjo už atskirus statybos darbus. Ieškovė nėra minima nei viename dokumente. Aplinkybė, kad čekius, sąskaitas, brėžinius pateikė į bylą ieškovė, pati savaime nepagrindžia, jog ieškovė prisidėjo prie namo įrengimo ar, juolab, kitų sklype pastatytų statinių statybos. Tokie dokumentai ieškovės žinioje galėjo atsirasti dėl įvairių priežasčių. Atsakovo M. K. pareiškimas, kad ieškovė prisidėjo prie namo įrengimo, įrodomosios reikšmės dėl šio sprendimo 10 punkte išskirtų priežasčių neturi.
16. Ieškovė su atsakovu bendrai teigia, kad nustojo gyventi kartu 2017 m. Trečiasis asmuo UAB „Vilmstata“ kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė ieškovės I. K. 2019 m. sausio 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teisme atsakovui M. K. pareikštą ieškinį, kuriame, be kita ko, ieškovė prašė nustatyti uzufruktą, t. y. suteikti teisę ieškovei ir jos bei atsakovo nepilnamečiams vaikams naudotis namu su priklausiniais (duomenys neskelbtini). Ieškinyje ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai įvardijo, kad namas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui M. K.. Analogišką aplinkybę ieškovė nurodė ir (duomenys neskelbtini) atsakovo bankroto byloje pateiktame prašyme dėl finansinio reikalavimo. Ieškovė dviejuose atskiruose teismams teiktuose procesiniuose dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai teigė, kad ginčo turtas yra asmeninė atsakovo M. K. nuosavybė. Teismo posėdyje ieškovės atstovas patvirtino, kad ieškovė turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, yra valstybės tarnautoja. Vadinasi, ieškovė turi bent bazines teisines žinias ir jau teikdama ieškinį Vilniaus regiono apylinkės teismui dėl uzufrukto nustatymo turėjo suprasti, kokia yra uzufrukto teisinė prigimtis (CK 4.141 straipsnis). Antra vertus, prašymą dėl finansinio reikalavimo ieškovė pateikė per advokatą T. J., atstovaujantį ieškovę ir šioje byloje. Tačiau ir prašyme ginčo turtas įvardintas kaip asmeninė atsakovo M. K. nuosavybė. Dėl to kaip aiškiai nepagrįsta atmetama ieškovės versija, kad aptartuose procesiniuose dokumentuose išdėstyti teiginiai dėl ginčo turto nuosavybės yra nereikšmingi, nes jie buvo nulemti pasirinktos gynybos strategijos. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad ji iki šios bylos iškėlimo būtų laikiusi save ginčo turto savininke, nors turtas įgytas prieš beveik 16 metų. Atitinkamai nepateikta ir įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas M. K. anksčiau nei iki šios bylos iškėlimo būtų pripažinęs, kad ieškovė yra ginčo turto bendraturtė. Šioje vietoje pridurtina, kad aplinkybė, jog tikėtinai name (duomenys neskelbtini), buvo ieškovės ir atsakovo faktinė gyvenamoji vieta, neturi reikšmės sprendžiant dėl to, ar ieškovė su atsakovu buvo susitarę ginčo turtą įgyti bendrai.
Dėl skolininkų skaičiaus pagal Kredito sutartį pakeitimo
17. Ieškovė prašo, pripažinus jos nuosavybės teises į dalį turto (duomenys neskelbtini), nustatyti, kad ji yra atsakinga už ½ dalį prievolės pagal Kredito sutartį. Kitaip tariant, ieškovė nori įstoti į Kredito sutarties pagrindu atsiradusį santykį kaip savarankiška skolininkė, atsakinga už ½ dalį įsipareigojimų. Šį reikalavimą ieškovė tiesiogiai susieja su tuo, kad, patenkinus jos reikalavimą dėl nuosavybės teisių pripažinimo, ji turėtų būti laikoma proporcingai atsakinga ir už kredito, suteikto ginčo turtui įgyti, grąžinimą. Taigi reikalavimo dėl nuosavybės teisių pripažinimo atmetimas savaime lemia, kad antras ieškinio reikalavimas taip pat yra nepagrįstas, nes išnyksta jo faktinis pagrindas.
18. Nepaisant nurodyto, reikalavimas nustatyti, kad ieškovė yra atsakinga už ½ dalį prievolės pagal Kredito sutartį, yra nepagrįstas ir dėl kitų priežasčių. Priešingai nei įrodinėja ieškovė, prievolės pagal Kredito sutartį padalinimas neatitiktų nei atsakovo Luminor Bank AS, nei kitų atsakovo M. K. kreditorių interesų. Formaliai pagal ieškovės pareikšto reikalavimo logiką sumažėtų atsakovo M. K. skolų dydis. Tačiau praktiškai prievolės pagal Kredito sutartį padalinimas apsunkintų atsakovo Luminor Bank AS padėtį, nes apribotų atsakovo Luminor Bank AS galimybes efektyviai ginti savo teises, jeigu ieškovė tinkamai vykdytų prievoles, o atsakovas M. K. ne. Atsakovo Luminor Bank AS kaip hipotekos kreditoriaus teisių apribojimas savaime lemtų ir kitų atsakovo M. K. kreditorių teisių suvaržymą dėl galimybės nukreipti savo reikalavimus į hipoteka įkeistą turtą.
Dėl bylos baigties
19. Remiantis tuo, kas nurodyta, spręstina, kad ieškovė neįrodė, jog kartu su atsakovu M. K. buvo sudarę susitarimą įsigyti 0,15 ha ploto žemės sklypą, garažą, pirtį, stoginę, tvorą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), bendros dalinės nuosavybės teise. Taip pat ieškovė nepagrindė, kad atsakovo Luminor Bank AS interesų nepažeistų Kredito sutarties pakeitimas, nustatant, kad ieškovė yra atsakinga už ½ dalį prievolių pagal Kredito sutartį. Dėl to ieškovės pareikšti reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
20. Trečiasis asmuo UAB „Vilmstata“ bylos nagrinėjimo metu už advokato suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 2 450,25 Eur. Šioje byloje UAB „Vilmstata“ dalyvavo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu, kad išvengtų savo kaip atsakovo M. K. kreditorės padėties pablogėjimo, jeigu ieškinys būtų patenkintas. CPK 47 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Procesinė bylos išsprendimo baigtis palanki trečiajam asmeniui UAB „Vilmstata“, todėl ieškovė turi pareigą atlyginti trečiojo asmens patirtas išlaidas teisinei pagalbai. Trečiasis asmuo faktiškai patyrė išlaidas, jos – įvertinus suteiktos advokato pagalbos turinį bei apimtį, yra pagrįstos. Dėl to trečiajam asmeniui iš ieškovės priteisiamas 2 450,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
21. Kiti proceso dalyviai įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo patirta, todėl jų skirstymo klausimas neaktualus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Vilmstata“ iš ieškovės I. K. 2 450,25 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimties eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.