Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1972 m. rugsėjo 16 d. Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ plėtros vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2015 m. liepos 9 d. Palangos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalį, paskirta bausmė – 12 MGL dydžio bauda, bauda nesumokėta, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. T., turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai svetimą turtą ir jį panaudoti asmeniniams reikalams, 2014 m. gegužės 6 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), R. L. nurodė melagingas aplinkybes apie iš turimo verslo gaunamas pajamas, kurių pakaktų pasiskolinamų pinigų grąžinimui, t. y. melagingai nurodęs, kad jam reikalingi pinigai vykdyti užsakymą medinių namukų statybai Norvegijoje, ir žinodamas, kad pinigų negrąžins, paprašė jo paskolinti 48 000 litų (13 901,76 eurų), melagingai žadėdamas pinigus grąžinti R. L. pareikalavus, siekdamas paskatinti nukentėjusįjį perduoti jam savo pinigus, neva įrodydamas savo sąžiningus ketinimus, tą pačią dieną tose pačiose patalpose pasirašė R. L. surašytą ,,2014-05-06 Paskolos sutartį“, pagal kurią melagingai įsipareigojo mokėti 2,5 procentų mėnesines palūkanas, bei iš dėl apgaulės suklaidinto R. L. gavo 48 000 litų (13 901,76 eurų), tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą įgyti R. L. pasitikėjimą, 2014 m. birželio 27 d. restorano ,,McDonald‘s“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sumokėjo pastarajam 1 200 litų (347,54 eurų), kaip procentus už gautus 48 000 litų (13 901,76 eurų), bei nurodė melagingas aplinkybes apie iš turimo verslo gaunamas pajamas, kurių pakaktų pasiskolinamų pinigų grąžinimui, t. y. melagingai nurodęs, kad reikalingi gryni pinigai medienos pirkimui, ir žinodamas, kad pinigų negrąžins, paprašė jo paskolinti 30 000 litų (8 688,60 eurų), melagingai žadėdamas pinigus grąžinti R. L. pareikalavus, siekdamas paskatinti R. L. perduoti jam savo pinigus, neva įrodydamas savo sąžiningus ketinimus, tą pačią dieną, tose pačiose patalpose pasirašė R. L. surašytą ,,2014-06-27 Paskolos sutartį“, pagal kurią melagingai įsipareigojo mokėti 2,5 procentų mėnesines palūkanas, bei iš dėl apgaulės suklaidinto R. L. gavo 30 000 litų (8 688,60 eurų), tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą įgyti R. L. pasitikėjimą, 2014 m. liepos 25 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sumokėjo pastarajam 1 900 litų (550,27 eurų), kaip procentus už gautus 78 000 litų (22 590,36 eurų), bei nurodė melagingas aplinkybes apie iš turimo verslo gaunamas pajamas, kurių pakaktų pasiskolinamų pinigų grąžinimui, t. y. melagingai nurodęs, kad reikalingi gryni pinigai medienos pirkimui, ir žinodamas, kad pinigų negrąžins, paprašė jo paskolinti 12 000 litų (3 475,44 eurų), melagingai žadėdamas pinigus grąžinti R. L. pareikalavus, siekdamas paskatinti R. L. perduoti jam savo pinigus, neva įrodydamas savo sąžiningus ketinimus, tą pačią dieną, tose pačiose patalpose pasirašė R. L. surašytą ,,2014-06-27 Paskolos sutartį“, pagal kurią melagingai įsipareigojo mokėti 2,5 procentų mėnesines palūkanas, bei iš dėl apgaulės suklaidinto R. L. gavo 12 000 litų (3 475,44 eurų), tęsdamas nusikalstamą veiką 2014 m. rugsėjo 17 d. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), R. L. nurodė melagingas aplinkybes apie iš turimo verslo gaunamas pajamas, kurių pakaktų pasiskolinamų pinigų grąžinimui, t. y. melagingai nurodęs, kad gavo naują užsakymą darbui Norvegijoje ir kad už poros savaičių pilnai grąžins iš jo gautus visus pinigus, ir žinodamas, kad pinigų negrąžins, paprašė jo paskolinti 20 000 litų (5 792,40 eurų), siekdamas paskatinti R. L. perduoti jam savo pinigus, neva įrodydamas savo sąžiningus ketinimus, tą pačią dieną tose pačiose patalpose pasirašė R. L. surašytą ,,2014-09-17 Paskolos sutartį“, pagal kurią melagingai įsipareigojo mokėti 2,5 procentų mėnesines palūkanas, bei iš dėl apgaulės suklaidinto R. L. gavo 20 000 litų (5 792,40 eurų), o 2015 m. balandžio 7 d. R. L. raštu pareikalavus grąžinti iš jo gautus 31 858,20 Eurų (110 000 litų), pinigų negrąžino, taip piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės R. L. turtą – 31 858,20 eurų ir taip R. L. padarė 31 858,20 Eurų žalą.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas M. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2012 m. dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Jis T. T. pardavė automobilį ir taip susipažino. 2015 m. spalio mėnesį susitikus su T. T., šis siūlė įvairius verslo planus, susijusius su senovinių automobilių restauravimu. Po dviejų savaičių paskambino T. T. ir pasiūlė pirkti automobilį ,,Audi A4“, 2006 m. gamybos. Jis T. T. pasakė, kad automobilis jam nėra reikalingas, bet turi draugų, kuriems pasiūlys. Draugai nuvažiavo į Elektrėnus apžiūrėti automobilio ,,Audi A4“. Apžiūrėję automobilį, jie susiskambino su T. T., nuvežė jam 1 000 Eurų užstatą. Pasiėmę automobilio dokumentus jie nuvažiavo į Elektrėnus pasiimti automobilio. Atvykę jie nerado automobilio raktelio ir T. T. į skambučius jau neatsiliepdavo. Draugai interneto svetainėje skelbimų portale surado tą patį automobilį ,,Audi A4“. Paskambinus nurodytu telefonu, jie sužinojo, kad automobilis ,,Audi A4“ T. T. nepriklauso, o jis tiesiog planavo jį pirkti. Kaip vėliau paaiškėjo, ir jo draugai, ir automobilio ,,Audi A4“ savininkas buvo apgauti. Jis asmeniškai pinigų T. T. neskolino, bet turėjo sugrąžinti 1 000 eurų savo draugams (1 t., b. l. 122).

Liudytojas K. I., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2010 m. vasarą kartu su T. T. nusprendė vystyti triušių auginimo verslą. Liudytojas T. T. davė 8 000 litų, kad T. T. nupirktų narvus triušių auginimui. Po savaitės iš narvų pardavėjo sužinojo, kad pinigų už narvus T. T. jam neperdavė. T. T. paaiškino, kad pinigus išleido prekėms, ir kad juos atiduos iš pelno. Jis patikėjo ir pareikalavo, kad būtų pasirašytas vekselis. Po vekselio surašymo, 2010 m. rudens pabaigoje, T. T. pradėjo vengti susitikimų su liudytoju. Išsiuntus laišką su prašymu grąžinti įsiskolinimą pagal vekselį, jam paskambino T. T. ir pradėjo priekaištauti dėl jo laiško, taip pat pasakė, kad pinigų negrąžins. Vekselis yra pas antstolį (1 t., b. l. 124).

2015 m. liepos 3 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas R. L. 2015 m. liepos 3 d. pateiktas vokas, su jame esančiu dokumentu, t. y. R. L. surašytas 2015 m. balandžio 7 d. priminimas T. T. dėl skolos grąžinimo. Minėtas dokumentas buvo išsiųstas adresu – (duomenys neskelbtini). R. L. priminime nurodė, kad T. T. pagal 2014 m. gegužės 6 d. sutartį įsipareigojo iki 2014 m. rugsėjo 6 d. grąžinti 48 000 Lt, 2014 m. birželio 27 d. – iki 2014 m. rugsėjo 27 d. grąžinti 30 000 Lt, 2014 m. liepos 25 d. – iki 2014 m. rugsėjo 25 d. grąžinti 12 000 Lt, 2014 m. rugsėjo 17 d. – iki 2014 m. spalio 17 d. grąžinti 20 000 Lt. Priminime nurodoma, kad įsipareigojimai yra visiškai neįgyvendinti, todėl pagal papildomai nustatytą terminą iki 2015 m. balandžio 17 d. prašo sumokėti pagal visas minėtas sumas bendrą sumą – 110 000 Lt (31 858,20 Eur) (1 t., b. l. 93–95).

2016 m. gegužės 17 d. Valstybės įmonės Centrinės hipotekos įstaigos rašte Nr. B5-2890(16) nurodyta, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. įregistruoti ir galioja 2 turto arešto aktai, kuriais apribotos T. T. nuosavybės teisės į turtą. 2013 m. balandžio 22 d. įregistruoto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) mastas – 3 459,54 Lt, 2013 m. gegužės 17 d. įregistruoto turto arešto akto Nr. 2013028117 mastas – 4 764,77 Lt. Laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. registre įregistruoti ir išregistruoti dar 2 turto arešto registrai, kuriais apribotos minėto asmens nuosavybės teisės į turtą (2 t., b. l. 71–73).

AB ,,Swedbank“, AB ,,DNB bankas“, „Danske bank A/S“, AB ,,SEB bankas“ pateiktuose sąskaitų išrašuose matyti, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. sąskaitose T. T. piniginių operacijų neatliko, sąskaitų likučiai lygūs nuliui, arba susidaręs įsiskolinimas už sąskaitos aptarnavimo mokesčius (2 t., b. l. 46–69).

,,Lietuvos banko“ rašte Nr. S2016/(22.25-2203)-12-1409 nurodyta, kad T. T. turi įsiskolinimą AB ,,SEB bankui“ 65,16 eurų (sąskaitos kreditas) pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 87–89).

VĮ ,,Registrų centras“ rašte nurodyta, kad T. T. nekilnojamojo turto neturi (2 t., b. l. 45).

VĮ ,,Regitra“ rašte nurodyta, kad T. T. kelių transporto priemonių neturi (2 t., b. l. 44).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas T. T. apgaule savo naudai įgijus didelės vertės svetimą turtą, pasitvirtino. Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, paaiškindamas, kad skolindamasis iš R. L. pinigų, jam suteikė melagingą informaciją, kad iš jo gautų paskolą, dėl ko R. L. buvo suklaidintas ir pinigus kaltinamajam skolino, o pats kaltinamasis gautus pinigus išleido savo reikmėms, jokio verslo pinigų skolinimosi metu nevykdė ir apie galimybę grąžinti pinigus R. L. net negalvojo. Taip pat kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusiojo R. L. parodymai, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis skolino kaltinamajam pinigus, nes kaltinamasis teigė, kad veikla užsienyje vyksta, pastoviai pateikdavo melagingą informaciją apie darbų eigą, be to, kaltinamasis mokėjo nukentėjusiajam tam tikrą procentą nuo pasiskolintos sumos, taip įtikindamas nukentėjusįjį ir toliau skolinti kaltinamajam, liudytojų parodymai, iš kurių matyti, kad nusikalstamo veikos darymo metu kaltinamasis niekur nedirbo, jokios veiklos nevystė, banko išrašai, iš kurių matyti, kad minėtu metu jokių piniginių įplaukų į kaltinamojo sąskaitas nebuvo, savo sąskaitose pinigų, pakankamų nors daliai paskolų grąžinti, kaltinamasis neturėjo, ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Iš surinktų įrodymų visumos matyti, kad T. T., turėdamas tikslą apgaule įgyti savo naudai svetimą turtą ir jį panaudoti asmeniniams reikalams, per keturis kartus – 2014 m. gegužės 6 d., 2014 m. birželio 27 d., 2014 m. liepos 25 d. ir 2014 m. rugsėjo 17 d. iš R. L. pasiskolino 48 000 litų (13 901,76 eurų), 30000 litų (8688,60 eurų), 12 000 litų (3 475,44 eurų) ir 20 000 litų (5 792,40 eurų), viso 31 858,20 Eurų (110 000 litų), melagingai nukentėjusiajam vis nurodydamas, kad verslas plėtojamas, sėkmingai vykdomas, savo neva sąžiningiems ketinimams įrodyti, kelis kartus sumokėdamas nukentėjusiajam tam tikrą sumą, kaip procentą nuo gaunamų sumų, taip nukentėjusįjį įtikindamas skolinti kaltinamajam vis naujas pinigų sumas, pats tuo tarpu gaunamus pinigus naudodamas asmeniniams poreikiams, anksčiau turėtiems įsiskolinimams padengti, dėl žadamos tariamos veiklos nieko realiai nedarydamas, jau iš anksto žinodamas, kad neturi ir neturės lėšų paskoloms atiduoti ir šios nusikalstamos veikos metu apie pinigų atidavimą net negalvodamas.

Tokiais veiksmais T. T., piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, apgaule savo naudai įgijo R. L. didelės vertės, tai yra didesnės nei 250 MGL dydžio suma, turtą – 31 858,20 eurų bei tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo T. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis T. T. padarė sunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 38–42), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (2 t., b. l. 76), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (2 t., b. l. 79).

Nors kaltinamasis T. T. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, teigia padaręs išvadas dėl neteisėto savo elgesio, tačiau kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą, įstatymų leidėjas yra numatęs tik vienintelę laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis anksčiau teistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, šiuo procesiniu sprendimu paskirtos bausmės neatlikęs (baudos nesumokėjęs), be to, kaltinamasis buvo ieškomas beveik 4 metus, kas rodo jo veiksmų piktybinį pobūdį, nenorą laikytis įstatymo reikalavimų, todėl kaltinamajam už šio nusikaltimo padarymą skirtina straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgus į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – savo neteisėtų veiksmų pripažinimą, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad po nusikaltimo padarymo praėjo net 6 metai, po šio nusikaltimo padarymo kaltinamasis daugiau teistas nebuvo, savanoriškai prisistatė į policijos įstaigą, kas leidžia manyti, kad nuteistasis tinkamai įvertino savo nusikalstamą elgesį, dėl jo gailisi, todėl skirtinos bausmės dydis nustatytinas artimas minimaliam straipsnio už šį nusikaltimą sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės dydžiui. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, tai yra, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamasis nurodo besistengiantis pasitaisyti, po nusikaltimo padarymo praėjo 6 metai, kaltinamasis įsidarbino ir siekia atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, siekiant išlaikyti kaltinamojo teigiamus socialinius ryšius, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai dar bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, taikytinos BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusio nuo 2015 m. kovo 24 d., redakcija) nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, ir kaltinamajam T. T. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas T. T. kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d. (2 t., b. l. 186–189, 3 t., b. l. 4–6).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis R. L. baudžiamojoje byloje pateikė patikslintą civilinį ieškinį (3 t., b. l. 32–37) dėl 31 858,20 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 46 858,20 Eur bei penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo procesinio sprendimo priėmimo iki įsipareigojimų įvykdymo dienos.

Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2014 m. rugsėjo 17 d. kaltinamasis T. T. įgijo iš nukentėjusiojo 31 858,20 Eur sumą, kurie nėra grąžinti. Kaltinamasis teismo posėdžio metu pripažinto, kad minėtas paskolas yra gavęs. Kaltinamasis T. T. ir nukentėjusysis R. L. sudarydami paskolos sutartis, susitarė ir dėl palūkanų. Kaltinamasis minėtų pinigų nėra grąžinęs, todėl civilinis ieškinys turtinės žalos dalyje tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo T. T. priteistina turtinė žala 31 858,20 Eur.

Tačiau kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Plenarinė sesija, teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Todėl nukentėjusiojo R. L. prašomos priteisti procesinės palūkanos priteistinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo civilinio ieškinio dalyje visiško įvykdymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Nukentėjusysis R. L. civiliniame ieškinyje nurodė, kad žalos dydį dėl savo emocinės būsenos pablogėjimo, streso bei įtampos praradus santaupas bei draugų pinigus dėl atsakovo apgaulės įvertina po 3 000 eurų už kiekvienus kaltinamojo sukeltų neigiamų pasekmių metus, skaičiuojant nuo 2015 metų, todėl prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra 15 000 Eur. Teismas sutinka, kad nukentėjusysis dėl prarastos nemažos pinigų sumos patyrė išgyvenimus, stresą, stengiantis atgauti paskolintus pinigus, tuo labiau, kad, kaip nurodė nukentėjusysis, jis pakolino ne tik savo, bet ir draugo pinigus, patyrė reputacijos pablogėjimą draugų akyse, kas nukentėjusiajam sukėlė nerimą, dvasines kančias, dėl ko pablogėjo ir jo gyvenimo kokybė, tačiau teismas pažymi, kad nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad nukentėjusiojo dvasiniai ir emociniai išgyvenimai tęsėsi ilgą laiką, kad jo dvasinė būklė gali blogėti ir ateityje, kad tai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, kad nukentėjusiajam dėl to ateityje bbūtų reikalingas gydymas, be to, prašoma priteisti suma yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos teismų formuojamai praktikai, todėl nukentėjusiojo nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, neatitinka įstatymo reikalavimų, ir neturtinės žalos dydis nustatytinas 500 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis). Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam R. L. atmestina.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – užstatas – paliktina galioti, pradėjus probacijos vykdymą, panaikintina.

Dokumentai bei daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 2014 m. gegužės 6 d. paskolos sutarties kopijos, 2 lapai, 2014 m. birželio 27 d. paskolos sutarties kopija, 2 lapai, 2014 m. liepos 25 d. paskolos sutarties kopijos, 2 lapai, 2014 m. rugsėjo 17 d. paskolos sutarties kopijos, 2 lapai (1 t., b. l. 14–21), 2015 m. birželio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, su priedais – susirašinėjimu tarp R. L. ir abonento Nr. (duomenys neskelbtini) bei tarp R. L. ir elektroninio pašto adresato (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22–49), kompaktinė plokštelė, esanti byloje (1 t., b. l. 100), paliktini saugoti byloje.

T. T. sulaikymo metu paimti 210 Eur užskaitytini nukentėjusiojo civilinio ieškinio daliniam padengimui, todėl atiduotini nukentėjusiajam R. L..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2015 m. liepos 9 d. Palangos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 12 MGL (451, 92 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti T. T. kardomajame kalinime – suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusio nuo 2015 m. kovo 24 d., redakcija), bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – užstatą palikti galioti, pradėjus probacijos vykdymą – panaikinti.

Civilinio ieškovo R. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, nukentėjusiajam R. L. priteisti 31 858,20 (trisdešimt vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 20 ct) turtinės žalos ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos, viso 32 358,2 Eur (trisdešimt du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt aštuonis Eur 20 ct) iš kaltinamojo T. T. bei penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo civilinio ieškinio dalyje visiško įvykdymo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

T. T. sulaikymo metu paimtus 210 (du šimtus dešimt eurų) užskaityti nukentėjusiojo R. L. civilinio ieškinio padengimui ir atiduoti nukentėjusiajam R. L..

Dokumentus ir daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 2014 m. gegužės 6 d., 2014 m. birželio 27 d., 2014 m. liepos 25 d. ir 2014 m. rugsėjo 17 d. paskolos sutarčių kopijas, 2015 m. birželio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su priedais, kompaktinę plokštelę, esančius byloje, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.