Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. įgalioto advokato Laimučio Zaukevičiaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta arešto bausmė 81 parai.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta 1/3 ir skirtas areštas 54 paroms.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2021-06-30 baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta bausme, ir A. J. paskirta subendrinta bausmė – areštas 54 paroms ir 78 MGL (3900 Eur) dydžio bauda.

Į baudos bausmę nuspręsta įskaityti nuteistojo iki nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėtą sumą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024-11-11.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu 5 dalimi, iš A. J. nuspręsta konfiskuoti automobilio MERCEDES-BENZ ML 270, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą - 3030 Eur.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – panaikintinos, pradėjus vykdyti arešto bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. J. nuteistas už tai, kad 2024-10-22, apie 20.48 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems vairuotojams, vairavo V. B. priklausantį visureigį MERCEDES-BENZ ML 270, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,86 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

2. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. J. neginčija savo kaltės ir padaryto nusikaltimo kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme bei skirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminu, taip pat prašo paskirtos baudos bei konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimą išdėstyti dalimis sumokant per 12 mėnesių. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad tenkinti tokių nuteistojo prašymų nėra pagrindo.

Dėl bausmės

5. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

6. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012).

7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę pakoreguoti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. J. bausmę, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad A. J. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Teismas atsižvelgė į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (įvykio aplinkybių skirtingų versijų pateikimas nebuvo vertinamas kaip A. J. prisipažinimas), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nusikaltimas įvykdytas neišnykus teistumui, kad skundžiamu nuosprendžiu A. J. teisiamas trečią kartą, kad paskutinius du kartus yra teistas už analogiško nusikaltimo padarymą. Jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones dėl to, kad vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau net ir neturėdamas šios teisės jis vairavo transporto priemones, dėl ko ne kartą baustas administracine tvarka. Pastebėtina ir tai, kad A. J. anksčiau buvo skiriamos baudos bausmės. Tačiau tokia bausmės rūšis savo tikslų nepasiekė, jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi nuteistasis, nepaisant ankstesnių teistumų ir jam skirtų bausmių, ir toliau nepaiso teisės normų reikalavimų, renkasi teisei priešingą elgesį, todėl pagrįstai manytina, kad ankstesnės bausmės (baudos) teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, kad jis nėra linkęs keisti gyvenimo būdo ir ilgalaikių išvadų nedaro. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad A. J. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus arešto bausmę. Teismas, atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė 81 paros arešto bausmę, tačiau, įvertinęs tai, kad šiuo atveju buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 54 parų arešto bausmę. Tokia bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu, nei savo rūšimi, nei dydžiu nelaikytina per griežta, todėl skirti švelnesnę bausmės rūšį ar mažesnį šios bausmės dydį, nėra jokio pagrindo.

9. Apeliantas skunde prašo atsižvelgti į tai, jog šį nusikaltimą jis padarė nepalankiai susiklosčius aplinkybėms – prie draugės pradėjo priekabiauti du vyrai, todėl jis vairavo automobilį norėdamas jai padėti. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės niekaip nepateisina nuteistojo nusikalstamo elgesio, kadangi jis, siekdamas pasielgti pilietiškai, turėjo visas galimybes pasirinkti kitą teisėtą elgesio variantą. Susidarius nuteistojo nurodytai situacijai, jis neabejotinai galėjo sudrausminti vyrus žodžiu (įvykį matė per balkoną), padėti draugei atėjus pėsčiomis, paskambinus Bendrajam pagalbos centrui ar pan. Tačiau apeliantas žinodamas, kad vartojo alkoholį ir yra neblaivus, tyčia pasirinkto priešingą teisei elgesį, nors jokios rimtos priežasties rizikuoti aplinkinių ir savo gyvybėmis, sveikata bei turtu, jis neturėjo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad proceso metu jis dėstė skirtingas versijas apie vairavimo aplinkybes: įvykio vietoje policijos pareigūnams sakė parvairavęs automobilį iš meistro, vėliau teigė, kad balkone pamatęs prie draugės pristojusius du vyrus, nekvietė pagalbos ir trumpą atstumą važiavęs esą jos gelbėti, o po to vežęs ją namo. Visa tai rodo, kad apeliantas nėra nuoširdus ir tik bando pateisinti savo veiksmus bei sumenkinti savo kaltę. Gi veiksmai, kai asmuo vairuoja transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, neabejotinai kelia pavojų tiek eismo saugumui, tiek eismo dalyvių gyvybei bei sveikatai, tiek nuosavybei. Ir nors apeliantas teigia, kad jo padaryta nusikalstama veika padaryta susiklosčius tokioms aplinkybėms, tačiau teisėjų kolegija įvertinusi nagrinėjamą situaciją bei A. J. asmenybę, neturi pagrindo tikėti, kad šis nusikaltimas buvo atsitiktinis ar nulemtas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Todėl švelninti šiuo pagrindu apeliantui skirtą bausmę taip pat nėra jokio pagrindo.

10. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo nurodomi argumentai, susiję su jo noru dirbti ir sumokėti baudas bei teikti vaikui išlaikymą. Visų pirma pažymėtina, kad A. J. dirbo (2018-2021 m. vykdė individualią veiklą, 2019 m. dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, 2022 m. vykdė individualią veiklą, nuo 2023 m. nedirbo, 2024-12-09 – po nusikaltimo padarymo - įsidarbino MB ,, (duomenys neskelbtini)“ statybininku), gaudavo pajamų, tačiau ankstesniais teismo sprendimais skirtų bausmių – baudų - nemokėjo. Maža to, jokių duomenų, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo A. J. būtų sumokėjęs bent dalį paskirtos baudos, taip pat nėra ir apeliantas tokių duomenų nepateikė, todėl jo akcentuojamas noras sumokėti paskirtas baudas yra labai abejotinas. Antra, A. J. nurodoma aplinkybė, kad jis išlaiko nepilnametę dukrą, neabejotinai yra svarbi, tačiau ši aplinkybė egzistavo ir prieš nusikalstamos veikos padarymą, bet tai A. J. nuo nusikalstamos veikos darymo nesustabdė. Pažymėtina, kad pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už jam kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik jis pats. Iš visuomenės pozicijų būtų nesuprantama, jei nusikalstamą veiką padaręs asmuo toliau patogiai gyventų ir nepatirtų jokių nepatogumų arba patirtų tik minimalius, nenusikalsti neskatinančius suvaržymus. Ir būtent dėl to, vien tik simbolinės ar nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, skirdamas jam bausmę, ar kurios ypatingai lengvintų jo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, apeliantas nenurodė.

11. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu A. J. buvo paskirta 54 parų arešto bausmė. O kadangi nuteistasis A. J. nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs ankstesnės bausmės (nesumokėjęs baudos), todėl teismas visiškai pagrįstai, vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta/neatlikta bausme - 78 MGL (3 900 Eur) dydžio bauda visiško sudėjimo būdu.

12. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti tik A. J. realiai atliekant arešto bausmę. Su tokia išvada sutinka ir teisėjų kolegija.

13. Kaip ir minėta, A. J. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą. Šiuo metu yra dirbantis, rūpinasi nepilnamete dukra. Tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo visumos nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų ir nusikaltimo padarymo aplinkybių. Byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad A. J. yra charakterizuojamas labiau neigiamai, kaip sistemingai pažeisti įstatymus linkusi asmenybė. Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas trečią kartą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą kaip ir ankstesniais dviem teismo sprendimais – už vairavimą esant neblaiviam, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Jam buvo skiriamos švelniausias bausmės - baudos. Dabartinis nusikaltimas padarytas neišnykus teistumui. Transporto priemonę jis vairavo ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas tam teisės. Jam buvo nustatytas sunkus girtumas (2,86 prom.) ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių jo nusikalstamo elgesio padarinių. Be to, A. J. baustas ir administracine tvarka, taip pat ir du kartus už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas tam teisės. Akivaizdu, kad A. J. jokių išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir jis toliau daro naujus nusikaltimus. Visa tai rodo, kad A. J. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, nusikalstama veika padaryta ne atsitiktinai dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių, bet yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo padarinys, jis yra linkusi nepaisyti įstatymų reikalavimų asmenybė. Tad, atsižvelgus į visų aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija pritaria, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti tik A. J. realiai atliekant arešto bausmę.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise taikymo termino

14. A. J. apeliaciniame skunde ginčija ir jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams – taikymo terminą. Apeliantas prašo baudžiamojo poveikio priemonės terminą sutrumpinti.

15. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

16. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai yra skiriamas nustačius, kad kaltininkas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidė itin šiurkščiai ar jas toliau sistemingai pažeidinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Be to, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, itin svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Pažymėtina, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymo leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 metų laikotarpiui, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant minimą baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios apelianto padarytos nusikalstamos veikos – KET pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę.

18. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. padarė tyčinį nusikaltimą, t. y. vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore pirmojo tikrinimo – 20 val. 48 min. metu nustatytas 2,90 prom. neblaivumas, o antrojo tikrinimo metu - 21 val. 3 min. nustatytas 2,86 prom. neblaivumas. Taip pat A. J. automobiliu važiavo ne vienas, mieste, taigi dėl apelianto priešingų teisei veiksmų buvo kilusi grėsmė ir kitų asmenų saugumui. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir ankstesnius apelianto teistumus bei administracinius baustumus – du kartus teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, du kartus baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neturint teisės jos vairuoti. Nustatant specialiosios teisės atėmimo terminą svarbu įvertinti ir tai, kad A. J. buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, kuris ženkliai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Be to, šios bylos kontekste yra svarbus ir visuomenės interesas bei siekis užtikrinti, kad šiurkščius ir pavojingus KET pažeidimus darantiems asmenims kuo ilgiau būtų apribota teisė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (negalėtų šios teisės išsilaikyti) bei uždrausta dalyvauti eisme, taip siekiant apsaugoti kitų asmenų turtą, sveikatą ir gyvybę. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė.

Dėl baudos ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo išdėstymo dalimis

20. Visų pirma pažymėtina, kad baudos bausmė buvo paskirta Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021-06-30 teismo baudžiamuoju įsakymu, kuris subendrintas su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019-09-30 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta/neatlikta baudos bausme. Ir kadangi baudos bausmė nebuvo įvykdyta, todėl, kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė – 54 parų arešto buvo subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021-06-30 paskirta/neatlikta bausme (bauda) - 78 MGL (3 900 Eur) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 54 paroms ir 78 MGL (3 900 Eur) dydžio bauda.

21. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad įstatymas nenumato galimybės nuosprendį priėmusiam teismui išdėstyti nuteistajam paskirtos baudos mokėjimą dalimis. Baudos bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau - BVK), kuriame numatyta, kad baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. BPK 352 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

22. Kaip matyti, Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021-06-30 baudžiamuoju įsakymu A. J. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta subendrinta 40 MGL (2 000 Eur) bauda. Vadovaujantis 64 str. 1, 2 d., skirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019-09-30 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme - 38 MGL (1 900 Eur) bauda, visiškai jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 78 MGL (3900 Eur) bauda, kurią nuteistasis buvo įpareigotas sumokėti savanoriškai per 1 metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2022-07-22. Kadangi per teismo nustatytą laikotarpį, t. y. iki 2022-07-22, A. J. paskirtos baudos savanoriškai nesumokėjo, todėl ji buvo perduota vykdyti priverstinai. Iš registrų įrašų matyti, kad priverstinis baudos išieškojimo procesas jau pradėtas, tad savanoriškas baudos sumokėjimas yra nebegalimas ir prašymas nustatyti ilgesnį savanorišką baudos sumokėjimo terminą negali būti tenkinamas.

23. Pasisakant dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis, pažymėtina, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos savanoriško įvykdymo terminas nuosprendyje nėra nustatomas, kadangi įsiteisėjus nuosprendžiui ji vykdoma priverstinai. Nei BK 72 straipsnis, nei BPK nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo (BPK VII dalis) nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotinos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nors kaip minėta, BVK yra numatyta baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė, tačiau turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka. Todėl teisėjų kolegija šį apelianto prašymą atmeta kaip nepagrįstą.

24. Pažymėtina, kad BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliams. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai. Taigi, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Tokiu būdu, A. J., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje sudarymo.

25. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. balandžio 25 d. Nr. XIV-2573 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722 , 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 51 , 401 , 581 , 725 , 726 , 727 , 728 straipsniais įstatymas. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas A. J. vadovaudamasis BK 7 straipsnio 1 dalimi ( 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr.XII-1554) redakcija pripažino recidyvistu, nes jis, būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kai teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 7 straipsnio 1 dalies (2025 m vasario 1 d. įstatymo Nr.XIV-3003 redakcija) numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Lyginant abi įstatymo redakcijas matyti, kad naujoji redakcija švelnina nuteistojo teisinę padėtį, nes nebenumato taisyklės visuomet asmenį pripažinti recidyvistu, kai jis neišnykus teistumui padaro naują nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju A. J. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui. Jis anksčiau teistas du kartus už analogiškus tyčinius nesunkius nusikaltimus- Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019-09-30 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ str. 1 d. 40 MGL (2000 Eur) bauda; Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021-06-30 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 str. ir 281¹ str. 1 d. subendrinta bausme – 40 MGL (2000 Eur) bauda, kuri subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019-09-30 baudžiamuoju įsakymu skirta bauda ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 78 MGL (3900 Eur) bauda (bauda nesumokėta). Įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ( teistas du kartus už tyčines tas pačias nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka) teismas pagrįstai A. J. jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis naują nusikalstamą veika padarė būdamas recidyvistu ( BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kadangi procesas apeliacinėje instancijoje vyksta pagal nuteistojo skundą, todėl jo teisinė padėtis negali būti sunkinama. Teisėjų kolegija atskiro procesinio sprendimo dėl S. J. (ne)pripažinimo recidyvistu kaip numatyta šiuo metu galiojančioje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje nepriima ir dėl to plačiau nepasisako.

26. Nuo 2025 m. vasario 1 d įsigaliojusio BK įstatymo 22 straipsniu buvo pakeistas ir BK 61 straipsnis, kuriame iki įstatymo įsigaliojimo, galiojo bausmės skyrimo taisyklė, numačiusi, kad kaltininkui skiriamos bausmės dydis skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Tuo tarpu naujai galiojančioje BK 61 straipsnio 4 dalies redakcijoje numatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kadangi šių sąlygų A. J. neatitinka, t. y. dėl nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino, nuoširdžiai nesigailėjo, nepadėjo išaiškinti nusikaltimo, yra nustatyta viena jo atsakomybė sunkinanti aplinkybė, todėl svarstyti klausimą dėl mažesnės bausmės dydžio, vadovaujantis naujai įsigaliojusiomis įstatymo normomis, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu A. J. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ir naujai galiojančios BK 75 straipsnio 1 dalies ir paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti šios nutarties 13 punkte aptartais motyvais dėl to, kad A. J. ne tik daro naujus tos pačios rūšies nusikaltimus, nemoka ankstesniais nuosprendžiais jam skirtų baudų, toliau pažeidinėja KET, t.y. yra linkęs nepaisyti įstatymų reikalavimų, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti tik jam realiai atliekant skirtą bausmę.

27. Taigi, remdamasi tuo, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti A. J. skundą ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

nuteistojo A. J. įgalioto advokato Laimučio Zaukevičiaus apeliacinį skundą atmesti.