Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjo skundai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi sujungti į vieną administracinę bylą (b. l. 45-46).

Dėl ginčo esmės atsakovo atstovas paaiškina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2000 m. spalio 31 d. iki 2019 m. vasario 19 d. Informuoja, kad šiuo laikotarpiu pareiškėjas dalyvavo šiose socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse: Naujai atvykusių nuteistųjų adaptacijos programoje; Kompiuterinio raštingumo programoje; Kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programoje; ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonėje; Pozityvaus užimtumo priemonėse. Pareiškėjas buvo vedamas į lauką žaisti krepšinį, tinklinį bei žaisti stalo tenisą, į Šv. mišias, koncertus, renginius ir susitikimus su nevyriausybinėmis organizacijomis. Darbo, poilsio ir švenčių dienomis buvo vedamas į Laisvalaikio užimtumo patalpas, kur bendravo su kitais nuteistaisiais, žaidė stalo žaidimus. Taip pat nuo 2015 m. gruodžio 2 d. (su pertraukomis) lankė meno studiją, kurioje buvo sudarytos sąlygos kryptingam laisvalaikio praleidimui.

Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dieną turi būti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms. Pažymi, jog įgyvendinant socialinės reabilitacijos programas dalyvauja atitinkami skyriai, bendravimas su nuteistaisiais vykdomas nuolat, tiek tarnybiniuose kabinetuose, tiek gyvenamojoje kameroje.

Pabrėžia, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriškumo principu, nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Nuteistajam buvo sudarytos sąlygos kiek įmanoma daugiau laiko praleisti už kameros ribų. Pažymi, kad įstaigos administracija negali priversti nuteistąjį dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ir pozityviame užimtume, tačiau visomis priemonėmis skatina tai daryti.

Paaiškina, kad Lukiškių TI-K meninio ugdymo programa buvo vykdoma vadovaujantis Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2014 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. V-79 „Dėl nuteistųjų pataisos programų ir pozityvaus užimtumo priemonių taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. patvirtintu įsakymu Nr. N-64 „Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, meninio ugdymo programa“ bei Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. vasario 13 d. patvirtintu įsakymu Nr. 1-45 „Dėl Lukiškių TI-K meno Studijos nuostatų patvirtinimo“. Studijos nuostatų VI skyriuje nurodoma, jog visateisiais Studijos dalyviais galėjo tapti Lukiškių TI-K laikomi nuteistieji, savanoriškai rašytiniu prašymu pareiškę norą dalyvauti kurioje nors meno srityje, susipažinę su meninio ugdymo programa, Studijos nuostatais bei darbuotojų saugos, sveikatos ir gaisrinės saugos reikalavimais. Nuteistojo prašymas suderinamas su Socialinės reabilitacijos, Apsaugos ir priežiūros, Kriminalinės žvalgybos, Psichologinės tarnybos skyrių atsakingais pareigūnais. Nurodo, kad pareiškėjas nuo 2015 m. gruodžio 2 d. (su pertraukomis) lankė meno studiją, kurioje buvo sudarytos sąlygos kryptingam laisvalaikio praleidimui.

Pažymi, kad pareiškėjas turėjo teisę pasirinkti, kokiuose renginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse ar programose ir būreliuose dalyvaus, kadangi įstaigoje vienu metu vyko įvairūs užsiėmimai, renginiai, būreliai ir programos.

Dėl Studijos įrengimo paaiškina, kad jai skirta patalpa buvo perdaryta iš gyvenamosios kameros. Atkreipia dėmesį į tai, kad perdarant didelę gyvenamąją kamerą į Studijos patalpas, vienas iš pagrindinių nuteistųjų pageidavimų buvo, kad Studijos patalpoje būtų tualetas, kuris, atsižvelgiant į asmenų, išvedamų į Studiją pageidavimus, pašalintas nebuvo, liko patalpoje. Tualetas buvo uždaras, nepažeidžiantis asmenų privatumo. Studija buvo pakankamai didelė, erdvi ir visiems joje esantiems žmonėms vietos užtekdavo, nuteistiesiems patikdavo būti toje patalpoje. Pabrėžia, kad nuteistieji asmenys į Studiją buvo išvedami savo noru, niekas joje būti nevertė, tai nebuvo priverstinis darbas, bet kada paprašius budinčio pareigūno buvo galima išeiti iš Studijos ir grįžti atgal. Nusiskundimų dėl Studijos iš nuteistųjų niekada nebuvo gauta.

Remdamasis Resocializacijos skyriaus tarnybiniu pranešimu dėl pareiškėjo lankymosi Studijoje, nurodo, kad pareiškėjos skundo teiginiai dėl to, jog jis buvo išnaudojamas, jam neleisdavo pasireikšti meniškai, dėl pareigūno, atsakingo už Studijos veiklą, įspėjimo dėl išbraukimo iš Studijos sąrašų, yra deklaratyvaus pobūdžio bei nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis.

Dėl to, kad pareiškėjas buvo vienoje patalpoje su ŽIV infekuotu asmeniu, paaiškina, kad teisės aktų nuostatos nenumato pareigos izoliuoti ŽIV infekuotus asmenis, išskyrus, jei jie raštiškai pareiškė norą būti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimą laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio.

Pažymi, kad įstaigos pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Nurodo, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, kuriuo jis buvo įstaigoje, dėl skunde išdėstytų nusiskundimų į įstaigos administraciją nesikreipė.

Teigia, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita, reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo yra nepagrįstas.

Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių svarbias priežastis, dėl kurių terminas galėtų būti atnaujintas, o teismas tokių priežasčių nenustatė. Pareiškėjo skundo argumentai, kad jis į teismą kreipėsi dėl absoliučios teisės, įtvirtintos Konvencijos 2 ir 3 straipsniuose, pažeidimo, todėl ieškinio senaties terminas neturi būti taikomas, atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nenustatyta jokių šios normos taikymo išimčių. Kaip jau minėta, galimai netinkamų laikymo sąlygų poveikis pareiškėjo stipriausiai buvo juntamas jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, todėl būtent tuo laikotarpiu pareiškėjas turėjo suvokti apie galimą savo teisių pažeidimą. Kitų objektyvių įrodymų dėl termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo byloje nenustatyta. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo pareikštiems reikalavimams atlyginti neturtinę žalą už laikotarpius nuo 2000 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. birželio 6 d. ir nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2017 m. birželio 7 d. imtinai.

Ieškinio senaties termino pabaiga yra savarankiškas pagrindas atmesti reikalavimą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis; žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013). Taigi, teismui konstatavus, kad pareiškėjas reikalavimus atlyginti neturtinę žalą už laikotarpius nuo 2000 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. birželio 6 d. ir nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2017 m. birželio 7 d. imtinai teismui pateikė praleidęs ieškinio senaties terminą ir nėra teisinio pagrindo jį atnaujinti, pareiškėjo skundai šioje dalyje atmestini.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas toliau pasisakys dėl skundo reikalavimų priteisti neturtinę žalą, kuri kildinama iš galimai padarytų pažeidimų laikotarpiais nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2019 m. vasario 19 d. (dėl užimtumo) ir nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2019 m. vasario 19 d. (neužtikrintas teisės aktų reikalavimus atitinkantis užimtumas, saugi kūrybinei raiškai aplinka Studijoje).

Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K atliko ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę ir didžiąją dalį laiko praleido užrakintoje kameroje. Tvirtina, kad per savaitę už kameros ribų jis galėjo praleisti tik 10 valandų, nors turėjo teisę kasdien tą daryti po 8 valandas.

Kaip matyti, pareiškėjas skundo argumentus, kad jis už kameros ribų turi praleisti ne mažiau 8 valandų kasdien grindžia CPT rekomendacijomis. Pažymėtina, kad CPT rekomendacijose nėra įtvirtintos jokios valstybėms narėms privalomos taisyklės, organizuojant laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nors CPT nurodė manantis, kad derėtų siekti užtikrinti, jog nuteistieji galėtų atitinkamą (anglų kalba – reasonable) dienos dalį (8 val. ar ilgiau) praleisti už kameros ribų, užsiimdami įvairaus pobūdžio naudinga veikla, tačiau tokie pasvarstymai tėra rekomendacinio pobūdžio ir nesuponuoja atsakovui (jo atstovui) imperatyvios pareigos, kurią pažeidus pareiškėjui kiltų teisė į neturtinės žalos atlyginimą, taigi pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu atmestini.

Nustatyta, kad pareiškėjas skundo argumentus, kad didžiąją dalį laiko jis buvo kameroje, sieja su tuo, kad jam Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas užimtumas, būtinas jo pozityviajai socializacijai. Pareiškėjas tvirtina, kad jo skunde nurodytu laikotarpiu nuteistųjų užimtumas ir socialinė reabilitacija Lukiškių TI-K buvo organizuojami formaliai. Teigia, kad jis nebuvo informuotas apie galimybę dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ar užsiimti kita naudinga veikla.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK 111 straipsnyje nustatyta, kad nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės yra šios: laisvės atėmimo režimas, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas.

BVK 126 straipsnyje nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, kurie to pageidauja, gali būti sudaromos sąlygos užsiimti individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla. Ši veikla leidžiama laisvu nuo darbo pataisos įstaigoje metu (1 d.). Pataisos įstaigos direktorius turi teisę leisti nuteistiesiems individualia darbine, kūrybine ir kitokia veikla užsiimti ir vietoj darbo pataisos įstaigoje (2 d.). Nuteistųjų individualios darbinės, kūrybinės ir kitokios veiklos tvarką, taip pat šios veiklos rūšis, kuriomis nuteistiesiems draudžiama užsiimti, nustato Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės ( 3 d.).

Pagal BVK 136 straipsnį laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja pataisos įstaigų administracija. Teisę dalyvauti šiame darbe turi valstybės ir savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, jų nariai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. BVK 137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistųjų socialinės reabilitacijos tikslai:1) mažinti nuteistųjų nusikalstamo elgesio riziką; 2) motyvuoti nuteistuosius ir ugdyti jų gebėjimus socialiai reabilituotis, taip pat savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis; 3) užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, nukentėjusio asmens ir nuteistojo sutaikinimą.

Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus patarėjo Tarnybiniame pranešime informuojama, kad: pareiškėjas per buvimo įstaigoje laikotarpį, buvo psichologų žinioje; nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2017 m. balandžio mėnesio dalyvavo jam pasiūlytoje intervencinėje priemonėje, dailės terapijoje „RAKTAS“. Ši psichologinio poveikio priemonė yra Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus akredituota elgesio pataisos programa, orientuota į nusikalstamo elgesio rizikos valdymą; nuteistasis dalyvavo ir kitose psichologų vykdomose kryptingose priemonėse: 2017 m. lapkričio 25 d. nuteistasis dalyvavo paskaitoje „Emocinė gerovė“. Paskaitos metu dėmesys skirtas savo pozityvių ir negatyvių jausmų identifikavimo bei supratimo svarbai, siekiant valdyti užplūstančias emocines reakcijas. Aptarti svarbiausi emocinės gerovės komponentai, jų svarba, išlaikant vidinį balansą bei puoselėjant emocinę gerovę. Taip pat dėmesys atkreiptas į pagalbos kitiems suteikimo svarbą. Nuteistasis buvo skatinamas dalyvauti gerojoje iniciatyvoje ir prisidėti prie globos įstaigose gyvenančių garbaus amžiaus žmonių pasveikinimo, artėjančių švenčių proga – gaminant atvirutes. Paskaitos metu nuteistasis noriai atliko pateiktas užduotis, buvo geranoriškai nusiteikęs aplinkos atžvilgiu, tačiau vengė aktyviai dalyvauti diskusijoje; pareiškėjas 2017 m. gruodžio 2 d. dalyvavo „Emocijų stresinėse situacijose identifikavimo ir valdymo programos užsiėmime. Užsiėmimo metu dėmesys skirtas savo teigiamų emocijų identifikavimo svarbai, pozityvaus mąstymo skatinimui. Akcentuota paties asmens atsakomybės svarba už savo savijautą ir galimybė ją koreguoti. Užsiėmime nuteistasis dalyvavo aktyviai, pasižymėjo pozityvumu; nuteistasis 2017 m. gruodžio 9 d. dalyvavo „Bendravimo įgūdžių formavimo ir lavinimo“ programos grupiniame užsiėmime, kurio metu vyko filmo peržiūra „Kalėdų giesmė“ bei aptarimas. Užsiėmimo metu liko nepastebimas, tylus, tačiau neatsiribojantis. Atkreiptas dėmesys, kad pareiškėjas pagal poreikį kreipdavosi dėl psichologinių konsultacijų, kurių metu buvo orientuojamasi į jo iškeltų problemų bei sunkumų, sprendimą. Tarnybiniame pranešime taip pat pažymėta, kad 2016 m. pareiškėjui atlikti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį. Remiantis nustatytais kriminogeniniais poreikiais, koreguotas individualus socialinės reabilitacijos planas (b. l. 16).

Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialisto Tarnybiniame pranešime informuojama, kad nuo atvykimo į įstaigą iki 2019 m. vasario 19 d. pareiškėjas dalyvavo šiose socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse: Naujai atvykusių nuteistųjų adaptacijos programoje; Kompiuterinio raštingumo programoje; Kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programoje; ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonėje; Pozityvaus užimtumo priemonėse. Pareiškėjas buvo vedamas į lauką žaisti krepšinį, tinklinį bei žaisti stalo tenisą, į Šv. mišias, koncertus, renginius ir susitikimus su nevyriausybinėmis organizacijomis. Darbo, poilsio ir švenčių dienomis buvo vedamas į Laisvalaikio užimtumo patalpas, kur bendravo su kitais nuteistaisiais, žaidė stalo žaidimus. Taip pat nuo 2015 m. gruodžio 2 d. (su pertraukomis) lankė meno studiją, kurioje buvo sudarytos sąlygos kryptingam laisvalaikio praleidimui (b. l. 17).

Pareiškėjas skunde reiškė nusiskundimus dėl jo lankytos meno Studijos įrengimo. Nurodė, kad patalpos plotas buvo apie 20 kv. m, joje vienu metu buvo 5-6 asmenys. Patalpoje buvęs darbui skirtas inventorius ir baldai užėmė didžiąją patalpos dalį, todėl trūko vietos laisvai judėti. Pareiškėjo teigimu, studijoje taip pat nebuvo ventiliacijos, todėl kvėpavo dulkėmis, laku, kurį naudojo darbams.

Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus specialisto tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Studijos dalyviais galėjo tapti Lukiškių TI-K laikomi nuteistieji, savanoriškai rašytiniu prašymu pareiškę norą dalyvauti kurioje nors meno srityje, susipažinę su meninio ugdymo programa, Studijos nuostatais bei darbuotojų saugos, sveikatos ir gaisrinės saugos reikalavimais. Pareiškėjas nuo 2015 m. gruodžio 2 d. (su pertraukomis) lankė meno studiją, kurioje buvo sudarytas sąlygos kryptingam laisvalaikio praleidimui (b. l. 43).

Įvertinus bylos duomenis, darytina išvada, kad dalyvavimas meniško ugdymo programoje buvo paremtas savanoriškumo principu. Pareiškėjas Studijos veikloje dalyvavo su pertraukomis. Byloje duomenų, kad pareiškėjas buvo verčiamas lankyti meno Studiją, nėra. Todėl, esant nepasitenkinimui Studijos įrengimo sąlygomis, pareiškėjas turėjo teisę atsisakyti dalyvauti užsiėmimuose ar Lukiškių TI-K administracijai pareikšti dėl to nusiskundimus. Pareiškėjo teiginiai, kad skųstis netinkamomis Studijos sąlygomis jis negalėjo, nes pareigūnai įspėjo dėl jo išbraukimo iš Studiją lankančių asmenų sąrašo, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsti. Pareiškėjas nenurodė nei konkretaus pareigūno, kuris tokį įspėjimą pareiškė, nei kada konkrečiai tai įvyko.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad meno Studijoje jam nebuvo suteiktos darbų saugos priemonės (pirštinės, akiniai, kaukės ir respiratoriai), jis nebuvo instruktuotas dėl darbų saugos.

Pareiškėjas reiškė nusiskundimus ir dėl to, kad Studijoje buvo ribojama jo meninė saviraiška, kadangi jis galėjo atlikti tik tuos darbus, kuriuos nurodė Studijos vadovas. Teigia, kad už tai pinigų negavo, todėl jautėsi išnaudojamas.

Byloje esančiame Vilniaus pataisos namų resocializacijos skyriaus tarnybiniame pranešime nurodyta, jog Studijos veikimo principas buvo siekis sudaryti sąlygas nuteistiesiems meninės kūrybos priemonėmis įprasminti bausmės atlikimo laiką. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad lankantis Studijoje Lukiškių TI-K administracija aprūpindavo reikalingomis kūrybai medžiagomis, įrankiais, įrenginiais ir kitomis priemonėmis iš socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų bei nuteistasis galėjo pasinaudoti jam suteikta teise ne dažniau kaip kartą per pusmetį savo sukurtą darbą padovanoti sutuoktiniui, sugyventiniui ar artimiesiems giminaičiams pagal pateiktą raštišką prašymą.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad Studijoje užsiėmimų metu kartu su juo toje pačioje patalpoje buvo sergantis ŽIV asmuo. Dėl to kilo grėsmė netyčia susižeidus naudojamu inventoriumi užsikrėsti ŽIV.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą paaiškino, kad nėra galiojančių teisės aktų, kurie draustų laikyti ŽIV sergančiuosius asmenis kartu su nesergančiais.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad dėl Studijos lankymo negalėjo dalyvauti kituose užsiėmimuose, religinėse apeigose.