- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-30
- Bylos Nr.
- 2A-1192-492/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- I. K., I.
- Atsakovas
- R. N., R.
- Advokatai
- Jolita Urbaitytė, Eimantas Šriupša
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-378-647/2010 pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui R. N. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
ieškovė I. K. 2009-09-01 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 3 d. nutarimu iš atsakovo R. N. dukters R. N., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį į kas mėnesį mokamą 550 litų periodinę išmoką nuo 2009-09-01 iki dukters pilnametystės, ieškovę paskirti gaunamų lėšų dukters išlaikymui administratore, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 1998 m. rugsėjo 3 d. nutarimu iš R. N. dukters R. N. naudai priteisė ¼ dalį visų rūšių jo pajamų, bet ne mažiau nei 1 MGL iki dukters pilnametystės. Teigė, kad dukra yra moksleivė, todėl jai reikia didesnio išlaikymo. Reikalingi pinigai maistui drabužiams, mokykliniams reikmenims, telefonui, internetui, sveikatos priežiūrai. Ieškovė šiuo metu nedirba, yra sukūrusi kitą šeimą.
Atsiliepimas
Atsakovas R. N. prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti R. N. 300 Lt išlaikymą per mėnesį. Nurodė, kad uždirba 1 000 Lt per mėnesį, į darbą vyksta už miesto, todėl kurui išleidžia apie 300 Lt. Yra sukūręs kitą šeimą, žmona uždirba 800 Lt, daugiau vaikų neturi.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba nurodė, kad abu tėvai privalo teikti išlaikymą vaikui, nustatant išlaikymo dydį, turi būti vadovaujamasi proporcingumo principu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, bei į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama teismine praktika, vaikui turėtų būti priteista 400 Lt periodinė išmoka iki jo pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 1992 m. rugsėjo 3 d. nutarimą ir priteisė iš atsakovo R. N. jo dukros R. N. išlaikymui 400 Lt periodinę išmoką nuo 2009-09-01 iki dukters pilnametystės. Likusios ieškinio dalies netenkino. Priteisė iš atsakovo R. N. 576 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės I. K. naudai ir 62 Lt bylinėjimosi išlaidų, 13,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Nustatė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 1992-09-03 nutarimu iš atsakovo R. N. jo dukrai R. N., gim. (duomenys neskelbtini), yra nustatytas ¼ dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau 1 MGL mėnesinis išlaikymas iki dukros pilnametystės. Atsakovo mokamos sumos nepakanka nepilnamečiam vaikui išlaikyti. Kadangi iš teismo nustatytos ir R. N. mokamos išlaikymo sumos neįmanoma patenkinti gyvybiškai svarbių vaikų poreikių, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis, iš atsakovo R. N. priteisė dukrai R. didesnį, t.y. 400 Lt per mėnesį dydžio išlaikymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. N. prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimą pakeisti, priteisti iš atsakovo R. N. dukters R. N. naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt per mėnesį. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civ.b. Nr. 3K-3-307/2006 pažymėjo, kad priteisiamo išlaikymo dydis yra susijęs ir tiesiogiai priklauso nuo tėvų turtinės padėties, todėl negali būti didesnis nei objektyviai leidžia tėvų materialinė galimybės. Atsakovo turtinė padėtis nėra gera – ilgą laiką neturėjo darbo, šiuo metu dirba, bet jo mėnesio pajamos tėra 916 Lt, dalį gaunamų pajamų (apie 200 Lt) sudaro išlaidos transportui siekiant nuvykti į darbą, galimybių gauti papildomų pajamų neturi, nes darbo birža neteikia geresnių pasiūlymų, darbo užmokestis yra vienintelis pragyvenimo šaltinis jo šeimai. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose. LR teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus apibendrinimo apžvalgoje, patvirtintoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimu Nr. 54, nurodyta, kad teismai, spręsdami išlaikymo dydžio klausimą, turi atsižvelgti ir įvertinti tėvų turtinę padėtį, jei ji pagal byloje esančius įrodymus laikytina sunkia, išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių ji sunki. Jei ji sunki dėl tėvų netinkamo elgesio (girtavimo, narkotikų vartojimo, pinigų švaistymo azartiniams lošimams ir pan.), išlaikymo dydis neturi būti mažinamas. Nagrinėjamu atveju atsakovo ir jo šeimos sunki turtinė padėtis sąlygota ne aukščiau nurodyto elgesio, bet objektyviai susiklosčiusių ekonominių priežasčių. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad teismas nenurodė motyvų, kodėl nustatė būtent tokį, 400 Lt dydžio per mėnesį išlaikymą, ar buvo įvertinti atsakovo pateikti įrodymai, ar teismas į juos atsižvelgė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. K. prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo valstybės naudai visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų (CK 3.3. str. 1 d.). Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių patenkinimu, nes vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, o už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, atsakingi abu tėvai. CPK 6.461 str. 2 d. numato, kad vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Taigi priteistas 400 Lt per mėnesį išlaikymas nėra per didelis, mažesnė suma neužtikrintų net minimalių nepilnametės dukters poreikių tenkinimo. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teisme nėra motyvų, nepagrįsti, nes išvadą dėl teiktino išlaikymo pirmosios instancijos teismas padarė tik prieš tai konstatavęs, kad atsakovo mokamo išlaikymo suma yra nepakankama. Atsakovo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo taip pat iš dalies paneigia teismų praktika, kuri orientacinius kriterijus priteisiant išlaikymo dydį nustato pagal CK 6.461 str. 2 d., t.y. atsižvelgiant į minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-259/2004).
Atsakovo R. N. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 1998 m. rugsėjo 3 d. nutarimu pakeitė 1994 m. kovo 8 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimą ir iš atsakovo R. N. jo dukrai R. N., gim. (duomenys neskelbtini), nustatė ¼ dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau 1 MGL, išlaikymą per mėnesį iki dukros pilnametystės.
Civilinio kodekso 3.201 str. numato, kad galima sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos. Nuo 1994 m. rugsėjo 3 d. nutarimo priėmimo iki ginčo sprendimo priėmimo R. N. poreikiai iš esmės pasikeitė dėl objektyvių priežasčių – R. N. ginčo sprendimo priėmimo metu jau buvo 17 metų, ji lankė 11 klasę, pasikeitus ekonominėms sąlygoms, pabrangus prekėms ir paslaugoms, padidėjo, t.y. išaugo tų pačių poreikių tenkinimui būtinų išlaidų suma, todėl padidėjo mergaitės būtiniausių poreikių tenkinimui reikalinga lėšų suma. Šios aplinkybės yra pagrindas spręsti dėl R. priteisto išlaikymo padidinimo, jomis savo reikalavimus ir grindė ieškovė.
Apeliantas R. N. nesutiko su pirmosios instancijos teismo priteista jo dukters Rugilės išlaikymui būtina lėšų suma – po 400 Lt per mėnesį, teigė, kad tokia suma viršija jo finansines galimybes, dėl gaunamų nedidelių pajamų nėra jo kaltės, nes geriau apmokamo darbo jis negali gauti dėl ekonominės krizės, pirmos instancijos teismas nenurodė motyvų, kodėl nustatė būtent tokį, 400 Lt dydžio per mėnesį išlaikymą.
Remiantis šalių ir jų atstovų paaiškinimais 2010-02-25 Vilniaus rajono apylinkės teisme, ieškovė turi tris vaikus, o atsakovas turi tik vieną nepilnametę dukrą R. N. (b.l. 60-62). Ieškovė nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio iki 2010 m. vasario mėnesio jokių pajamų negavo (b.l. 47, 52, 60), išlaiko jos sutuoktinis. Atsakovo vidutinis darbo užmokestis yra 916,33 Lt per mėnesį (b.l. 57, 60). Kaip ieškinyje nurodė pati ieškovė, jai asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 2), o atsakovui - ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 56). Taigi, ieškovės turtinė padėtis yra sunkesnė nei atsakovo, ji turi daugiau išlaikytinių.
Ieškovė I. K. pateikė nepilnametės R. N. mėnesio poreikių išlaidų lentelę (b.l. 8), 2010-02-25 teismo posėdžio metu pažymėjo, kad daug pinigų reikia dukters dantų gydymui, ji lanko daug papildomai būrelių (b.l. 60). Ieškovė pateikė kvitus, rodančius patirtas išlaidas dukters išlaikymui. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir nesant konkrečių įrodymų dėl per mėnesį išleidžiamų pinigų dukters R. išlaikymui, akivaizdu, kad mergaitei, kuriai skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu buvo 17 metų, reikia pirkti tiek maistą, avalynę, aprangą, mokymo reikmenis ir kt. ir kad šios išlaidos tokio amžiaus vaikui yra pakankamai didelės. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis negali būti mažesnis nei viena minimali mėnesio alga, t.y. 800 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-259/2004). Ši suma laikytina minimalia, tokia, iš kurios gali būti patenkinti tik minimalūs vaiko poreikiai, todėl laikytina, kad minėtos sumos priteisimas vaikui nereikalauja detalaus vaiko poreikių pagrindimo. Teisėjų kolegijos vertinimu R. priteisto 400 Lt per mėnesį išlaikymo dydį ieškovė pagrindė pakankamai, o jo mažinti, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo, ji turi daugiau išlaikytinių, be to, atsakovas neturi sveikatos problemų dėl kurių negalėtų ieškoti geriau apmokamo darbo, nėra pagrindo. Dėl ekonominės krizės sumažėjusios galimybės rasti geriau apmokamą darbą vertintinos kaip laikinas reiškinys, kuris neturi būti lemiantis dukters poreikių ribojimą. Tėvai privalo imtis priemonių savo turtinei padėčiai pagerinti, sprendžiant dėl atsakovo pareigos išlaikyti dukrą, teiktinas prioritetas jos teisėms ir interesams (CK 3.3 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose, jog teismai, spręsdami išlaikymo dydžio klausimą, turi atsižvelgti ir įvertinti tėvų turtinę padėtį, jei ji pagal byloje esančius įrodymus laikytina sunkia, išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių ji sunki. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šalių turtinę padėtį ir jų galimybes teikti vaikui išlaikymą. Jis priteisė mažiau, nei prašė ieškovė. Be to, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į mažas atsakovo pajamas, priteisė tik tokią sumą dukters išlaikymui, kuri teismų praktikoje laikoma patenkinančia vien minimalius vaiko poreikius (t.y. minimalią 800 Lt sumą išlaikymui padalino per pusę abiem tėvams). Labiau mažinti išlaikymo mokyklą baigiančiai mergaitei negalima, nes jos motinos galimybės teikti jai išlaikymą yra dar mažesnės. Labiau sumažintas išlaikymas neužtikrintų net minimalių vaiko poreikių patenkinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvai yra pilnamečiai asmenys, turintys potencialias galimybes uždirbti pinigų, priešingai nei vaikas, kuris galimybių teikti sau išlaikymą neturi. Tėvai yra atsakingi už vaiko išlaikymą ir dėl jų finansinių sunkumų išlaikymas vaikui negali būti mažinamas tiek, kad nebūtų užtikrinti net būtini vaiko poreikiai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Iš apelianto į valstybės biudžetą priteistina 8,60 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinėje instancijoje išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1p., 331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto R. N. į valstybės biudžetą 8,60 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.