Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant prokurorui Svajūnui Petravičiui, gynėjai advokatei Domicėlei Baltrušaitienei, nukentėjusiesiems Kęstučiui Monkui, Regimantui Lingiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1965-06-21 Panevėžio rajone, lietuvis, LR pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, bedarbis ( 2009-03-03 registruotas darbo biržoje ), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 286 str., 290 str.

Aprašomoji dalis

nustatė

R. K. panaudodamas ir grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams bei įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus, o būtent: jis 2013 m. birželio 16 d. apie 14:37 val., Kretingos mieste, Šventosios gatvėje, ties geležinkelio pervaža, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patruliams Regimantui Lingiui ir Kęstučiui Monkui surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, kad R. K. automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būdamas neblaivus, nepaklusdamas teisėtiems savo pareigas atliekančių pareigūnų reikalavimams nutraukti neteisėtus veiksmus ir nusiraminti, grasino prieš viešosios tvarkos ir eismo saugumo užtikrinimo funkcijas atliekančius patrulius Regimantą Lingį ir Kęstutį Monkų tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – juos užkasti, užmušti, tyčia vieną kartą rankos kumščiu smogė patruliui Regimantui Lingiui į krūtinės sritį, taip sukeldamas pareigūnui fizinį skausmą, patrulius Regimantą Lingį ir Kęstutį Monkų įžeidinėjo, vadindamas juos „gaidžiais“, „pydarais“, tokiais savo veiksmais R. K. pasipriešino valstybės tarnautojams, vykdžiusiems savo, kaip policijos pareigūnų, funkcijas bei šiuos, savo pareigas einančius valstybės tarnautojus įžeidė.

Apklaustas teisme R. K. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad jis dėl girtumo nepamena visų įvykio aplinkybių, tačiau kaltinime nurodytus veiksmus policijos pareigūnų atžvilgiu atliko, gailisi, atsiprašė. Kaltinamasis neigė vairavęs transporto priemonę. Parodė, kad 2013-06-16 po pietų kartu su sūnumi, kuris ir vairavo automobilį, važiavo jam priklausančiu automobiliu „Renault Espace“, iš Kretingos miesto į Palangą. Automobilis sustojo ties geležinkelio pervaža ir sūnus jo paprašė persėsti į vairuotojo vietą, ką jie padarė neišlipdami iš automobilio. Kodėl reikėjo persėsti, negali paaiškinti bei , kad kas nors iš jų automobilio užvedimo spynelės būtų ištraukęs raktelius ir iškvietęs policijos pareigūnus nepamena, tačiau pamena, kad prie jų automobilio policijos pareigūnai buvo atvažiavę. Policijos pareigūnams pasiūlius pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokole, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, jis nesutiko ir kilo konfliktas, kurio metu jis pareigūnus pavadinti „gaidžiais“, „pydarais“, galėjo šiems pareigūnams grasinti fiziniu susidorojimu, galėjo šiems pareigūnams suduoti smūgius. Pamena, kad nesileido, jog policijos pareigūnai jam ant rankų uždėtų antrankius, nuolat stumdėsi ir muistėsi, tačiau kokiomis aplinkybėmis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą, neprisimena. Nors dėl savo girtumo įvykio aplinkybių praktiškai neprisimena, prisimena tik šio įvykio nuotrupas, supranta ir pripažįsta, kad padarė nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė ir be jo pilno prisipažinimo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis Kęstutis Monkus apklaustas teisme parodė, kad 2013-06-16 d. patruliuojant kartu su Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato VPS patrulių būrio patruliu Regimantu Lingiu, apie 14.37 val. iš Kretingos rajono PK budėtojo gavo pranešimą, jog Kretingoje, Šventosios gatvėje, ties geležinkelio pervaža yra sustabdytas galimai neblaivus automobilio vairuotojas. Nuvykus į nurodytą vietą, pamatė ties geležinkelio pervaža stovintį automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir akivaizdžiai girtą, kaip vėliau paaiškėjo, minėto automobilio vairuotoją R. K.. A. R. K. nustačius 1,70 promilių girtumą, jis, sėdėdamas tarnybiniame automobilyje, R. K. surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą ir pakvietė R. K. šį protokolą pasirašyti. Atėjęs prie tarnybinio automobilio, R. K. priėjo prie automobilio vairo sėdėjusio patrulio Regimanto Lingio, o Regimantui Lingiui paprašius pasirašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą, R. K. ėmė elgtis agresyviai – pasirašyti ant protokolo atsisakė, keikė juos, tai yra jį ir patrulį Regimantą Lingį necenzūriniais žodžiais – vadino „gaidžiais“, „pydarais“, grasino pasirūpinti, kad juos atleistų iš darbo. Jis ir patrulis Regimantas Lingys R. K. įspėjo, kad nusiramintų, nes kitaip turės prieš jį panaudoti fizinį smurtą, tačiau ir įspėtas, R. K. nenusiramino, grasino su jais susidoroti fiziškai, t. y. užmušti, „pakasti po žeme“. K. R. K. elgėsi agresyviai, nerimo, į jų reikalavimus nurimti nereagavo, Regimantui Lingiui išlipant iš tarnybinio automobilio, R. K. smogė vieną kartą kumščiu Regimantui Lingiui į krūtinės sritį. Tada jis taip pat išlipo iš tarnybinio automobilio ir kartu su Regimantu Lingiu R. K., kuris priešinosi, mosikavo rankomis, bandė juos nustumti, parvertė ant žemės, surakino antrankiais jo rankas ir pristatė į Kretingos rajono policijos komisariatą. Jis pats įvykio metu jokių sužalojimų nepatyrė, civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Apklaustas teisme nukentėjusysis Regimantas Lingys davė analogiškus parodymus kaip ir K. Monkus bei papildomai paaiškino, kad nors kaltinamajam ir buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tačiau buvo akivaizdu, kad jis suprato kaip elgiasi ir kokius veiksmus atlieka, todėl mano, kad jis turėtų gerai atsiminti įvykio aplinkybes.

Asmens blaivumo testu nustatyta, kad 2013-06-16 14:55:44 val. patikrinus R. K. buvo nustatytas 1,70 promilių girtumas (b.l.12)

Kaltinamojo R. K. veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 286 str., 290 str., jo kaltė padarius nusikalstamas veikas įrodyta ir jis baustinas.

Dėl R. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 290 straipsnį.

Teisme ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad R. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje prieš policijos pareigūnus R. Lingį ir K. Monkų vartojo keiksmažodžius ir necenzūrinius žodžius, juos vadino „piderais“, „gaidžiais“. Apie keiksmažodžių ir necenzūrinių žodžių vartojimą prieš nukentėjusius paliudijo jie patys bei iš esmės pripažino ir pats kaltinamasis.

BK 290 straipsnyje įvardytas nukentėjusysis yra valstybės tarnautojas ar viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo. Tokiu laikomas ir policijos pareigūnas, nes jis turi viešąsias administravimo funkcijas sau nepavaldiems asmenims. Už policijos pareigūno įžeidimą galima tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė, tačiau nukentėjusiojo statusas nėra baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijus. Baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už policijos pareigūnų įžeidimą atribojimo klausimas spręstinas atsižvelgiant į ATPK 187 straipsnio 2 dalies dispozicijoje apibrėžtas ir detalizuotas kaltininko veikos ypatybes bei konkrečios veikos pobūdį, intensyvumą, trukmę (Teismų praktika Nr. 20, p. 292).

Teismas tiki nukentėjusių parodymais apie tai, kad R. K. keiksmažodžius ir necenzūrinius žodžius prieš pareigūnus vartojo ne vienkartiniai, o nuo pat pareigūnų pateikimo pasirašyti ir teikti paaiškinimą surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą iki kaltinamojo išvežimo iš įvykio vietos. Pagal teismų praktiką įžeidžiantys žodžiai yra tokie, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti. Apie pasakytų žodžių įžeidžiantį turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. Esminę reikšmę dažnai turi ne semantinė atskirų žodžių prasmė, o kontekstas, t.y. aplinka, kurioje tam tikri žodžiai buvo išsakyti: vieta (erdvė), santykiai tarp pasakytų žodžių autoriaus ir adresato, tikslai, kurių siekiama pasakytais žodžiais, ir šios aplinkybės dažnai yra lemiančios vertinant tai, ar žodžiai yra įžeidžiantys adresatą, ar ne. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo gali būti įžeidžiamas ne tik žodžiu, bet ir gestais, nepadoriais veiksmais ir pan. arba ir viena, ir kita gali būti naudojama kartu, siekiant sustiprinti žodžių įžeidžiantį turinį. Daugkartinis žeminančių, niekinančių žodžių naudojimas taip pat sustiprina jų įžeidžiantį turinį bei parodo ir patvirtina kaltininko tikslą įžeisti asmenį, kuriam adresuojami šie žodžiai (kasacinės nutartys Nr. 2K-505/2010, 2K-114/2006, kt.). Nustatyta, kad R. K. ne kartą policijos pareigūnus R. Lingį ir K. Monkų pavadino „piderais”, „gaidžiais”. Byloje nustatytos aplinkybės teismui duoda pagrindą išvadai, jog R. K. keiksmažodžius ir nepadorius išsireiškimus vartojo ne abstrakčiai, reikšdamas pasipiktinimą, o tiesiogiai taikė į įvykio vietą atvykusiems ir vėliau jį sulaikiusiems, nukentėjusiems pareigūnams. Taigi R. K. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 290 straipsnį, nes keiksmažodžiai ir nepadorūs išsireiškimai pareigūnų atžvilgiu pasireiškė ne kaip momentinė reakcija į konfliktinę situaciją, o truko ilgesnį laiką vartojant įvairius keiksmažodžius, individualiai kreipiantis į pareigūnus keiksmažodžiais. Šie veiksmai rodo R. K. kryptingą siekimą įžeisti, pažeminti ir įskaudinti savo pareigas atliekančius policijos pareigūnus R. Lingį ir K. Monkų.

Dėl R. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 286 straipsnį.

Kaltinamasis teigė, kad prieš pareigūną, kurio nepamena, todėl galėjo būti ir R. Lingys naudojęs fizinį smurtą, t. y. aiškino galėjęs kumščiu jam suduoti vieną smūgį į krūtinę. Tai reiškia, kad kaltinamasis neigė tyčios kaltės formą, be to. Teismas, remdamasis nukentėjusiųjų parodymais konstatuoja, kad nukentėjusiajam R. Lingiui tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį į krūtinę. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiųjų apie tai liudijimais, nukentėjusiųjų tyčinių melagingų parodymų davimas nenustatytas, jie buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tai, kad kaltinamajam nenutraukus įžeidinėjimo ir grasinimų nukentėjusiajam K. Monkui matant, kaip R. Lingys išlipa iš tarnybinio automobilio, o priešais jį stovėjęs R. K. iš priekio tyčia sudavė smūgį, rodo kryptingą kaltininko tyčią ir valingą pasipriešinti policijos pareigūnams jiems grasinant panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudojus. Taip pat iš nukentėjusiųjų parodymų bei paties kaltinamojo paaiškinimų nustatyta, kad R. K., sužinojęs, kad jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl vairavimo būnant neblaiviam, grasino fiziniu susidorojimu, t.y. grasino nukentėjusiuosius - pozicijos pareigūnus, užmušti, juos užkasti.

BK 286 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, jei tai susiję su fiziniu smurtu ar grasinimu tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Pasipriešinimas – tai aktyvūs veiksmai, kuriais priešinamasi teisėtiems valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens reikalavimams. Pasipriešinimas fiziniu smurtu – tai veiksmai, kuriuos padaro kaltininkas tyčia suduodamas smūgius ar padarydamas kūno sužalojimus. Grasinimas tuoj pat panaudoti smurtą – tai kaltininko veiksmai arba pasisakymai, rodantys realų ketinimą tuoj pat panaudoti smurtą prieš minėtus asmenis. ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasipriešinimą policijos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį paprastai kvalifikuojama veika, kai kaltininkas priešinasi policijos pareigūnui nenaudodamas fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat panaudoti. (kasacinė nutartis Nr. 2K-336/2007, Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. 1A-365-193/2010).

Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad nustatyti kaltinamojo R. K. veiksmai atitinka BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamasis R. K. 2013 m. birželio 16 d. apie 14:37 val., Kretingos mieste, Šventosios gatvėje, ties geležinkelio pervaža, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patruliams Regimantui Lingiui ir Kęstučiui Monkui nustačius, kad R. K. automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būdamas neblaivus. R. K. kaltės klausimas dėl vairavimo transporto priemonės būnant neblaiviam yra sprendžiamas bylą nagrinėjant administracine tvarka. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad R. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas 2013-06-16 ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas paskirtas 2013-06-27, 09:00 val. Kretingos rajono apylinkės teisme (b. l. 5-6). Šiuo metu nėra išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje būtų nustatyta, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę neblaivus, todėl iš kaltinimo šalinama aplinkybė, jog R. K. vairavo būdamas neblaivus. Dėl šios aplinkybės patikslinimo kaltinimo faktinės aplinkybės nepasikeitė, kaltinamojo padėtis nepablogėjo, jo teisės ir įstatymo reikalavimai nepažeisti.

Dėl bausmės

Byloje nustatyta, kad R. K. pripažino esmines jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Teismas laiko, kad pagal baudžiamojo įstatymo aiškinimą, R. K. parodymai atitinka vieną iš atsakomybę lengvinančios aplinkybės sudedamųjų dalių - prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas. Tačiau teismas nelaiko, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailis dėl padarytų veikų, nes teisiamojo posėdžio metu, teigė, kad dėl girtumo nepamena visų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Tačiau remiantis nukentėjusiųjų parodymais bei alkotesterio duomenimis apie nustatytą R. K. neblaivumo laipsnį, į tai, kad remianti medicininiais duomenimis, jis psichiatro dispaserinėje įskaitoje neįrašytas ir nesigydė (b. l. 34), kitų duomenų apie jo sveikatos būklę, susijusia su galimu atminties pablogėjimu nėra, teismas daro pagrįstą išvadą, kad R. K. turėjo ir galėjo prisiminti visas įvykio aplinkybes, tačiau pasirinko tokią gynybos taktiką. Byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Tai, kad kaltinamasis teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų, o šie jam atleido, nesudaro pagrindo teismui pripažinti kaltinamojo nuoširdų gailėjimąsi kaip lengvinančią aplinkybę dėl anksčiau nurodytų priežasčių. Nenustačius antrosios - nuoširdaus gailėjimosi, aplinkybės sudedamosios dalies, konstatuotina, kad šios R. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės nėra. Kaltinamojo R. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikaltimus kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai betarpiškai įtakojo nusikalstamus kaltinamojo veiksmus.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį (padaryti nusikaltimai pareigūno funkcijas atliekančių asmenų veiklai), pavojingumo laipsnį (nesunkūs nusikaltimai), jų padarymo motyvus ir tikslus, į tyčinės kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. R. K. praeityje neteistas (b. l. 25), administracinių galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 26-29), VšĮ Anykščių rajono psichikos sveikatos centro dispaserinėje įskaitoje neįrašytas ir nesigydė (b. l. 34), nedirba, registruotas darbo biržoje (b. l. 31). Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam R. K. už nusikaltimų padarymą skirtinos baudos, nustatant mažesnius už medianą jų dydžius (LR BK 61 str. 2 d.).

Teismas konstatuoja, kad R. K. padarytų nusikaltimų daugetas sudaro idealiąją jų sutaptį. Teismų praktikoje realioji nusikalstamų veikų sutaptis aiškinama kaip atvejai, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis, esant tarp jų laiko tarpui, padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose BK specialiosios dalies straipsniuose ar straipsnių dalyse. Idealioji sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika (vienais veiksmais) tuo pat metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK straipsniuose arba, jei padarytos kelios veikos, bet visi veiksmai sekė vienas paskui kitą, buvo padaryti per labai trumpą laiko tarpą, esant bendram sumanymui (kasacinė nutartis Nr. 2K-647/2007). Iš bylos duomenų matyti, jog R. K. veika pasireiškė tiek necenzūrinių žodžių sakymu, tiek grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tiek ir fizinio smurto panaudojimu, šie veiksmai sekė vienas paskui kitą ir buvo padaryti per labai trumpą laiko tarpą ir apima vieną tikslą ir sumanymą. Todėl konstatuotina, jog R. K. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, taigi bausmės, paskirtos už šias nusikalstamas veikas, bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1 p.), griežtesnei bausmei apimant švelnesnę (BK 63 str. 2 d.).

Pagal BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme R. K. išbūtas laikas nuo 2013-06-16 iki 2013-06-18.

Kaltinamajam R. K. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 286 str., ir 290 str. ir jam paskirti

už nusikaltimą, numatytą BK 286 str. 19 MGL – 2470 Lt baudą;už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 290 str.,- 19 MGL – 2470 Lt bauda,

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti subendrintą bausmę – 19 MGL, t. y. 2470 (dviejų tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimties litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., 65 str. 1d. 2a p., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme R. K. išbūtą laiką nuo 2013-06-16 iki 2013-06-18 ir nustatyti galutinės bausmės dydį – 15 MGL, t. y. 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad teismo paskirtą baudą jis privalo sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (mokėti reikia – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6800) ir banko kvitą pristatyti teismo raštinės darbuotojui. Jei kaltinamasis laiku nesumokės baudos, ji bus išieškota įstatymų nustatyta tvarka.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti, pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.