Kauno apylinkės teismo nutartis

2021-04-08 · Baudžiamoji byla Nr. T-641-836/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-08
Bylos Nr.
T-641-836/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03585-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Nuteistasis
S. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. T-641-836/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03585-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.1.15.3.2; 2.5.16; 2.5.19 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. balandžio 8 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. S. prašymą dėl nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų išdėstymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose. Taip pat nuspręsta priteisti iš S. S. nukentėjusiajai D. K. 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 4 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. spalio 26 d. nuosprendį pakeitė ir nusprendė iš nuteistojo S. S. nukentėjusiajai D. K. (Z.) priteistą 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 150 Eur. Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose gautas nuteistojo S. S. prašymas leisti sumokėti nuosprendžiu iš jo nukentėjusiajai D. K. priteistus 450 Eur dalimis po 40-50 Eur. Nurodė, kad gauna tik mažą pensiją ir be to, dar išlaiko nukentėjusiosios dukrą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 113 straipsnis numato, kad iškilus su civiliniu ieškiniu susijusiems klausimams, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismas šios kategorijos bylose yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti sprendimą atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį atidėti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taigi, darytina išvada, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas ginčo šalių interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant nuteistojo prašymą darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad susiklostė išimtinės aplinkybės, dėl kurių sprendimo dėl neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo vykdymą reikėtų išdėstyti.

Vienas iš kriterijų, turintis reikšmės sprendžiant klausimus panašaus pobūdžio bylose yra nuteistojo turtinė padėtis. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuteistasis jokių jo pajamas patvirtinančių dokumentų nepateikė, tik tvirtino gaunantis 600 zlotų (apie 133 Eur) pensiją. Duomenų apie santaupas ar indėlius bankuose, turimą nekilnojamąjį ar kitokį jo vardu registruotą turtą, nuteistais taip pat nepateikė. Taigi, iš nuteistojo pateikto prašymo galima spręsti tik apie tai, kad jis kas mėnesį gauna pastovias pajamas – senatvės pensiją, kurios dydis jokiais dokumentai nėra pagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad į nuteistojo turtinę padėtį jau buvo atsižvelgta spendžiant priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą. Svarbu pažymėti ir tai, kad nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteista neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų suma nėra labai didelė.

Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. kovo 4 d., tačiau nuteistasis nei nuo nuosprendžio paskelbimo (2020 m. spalio 26 d.), nei nuo įsiteisėjimo dienos iki šio momento žalos ir bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiajai mokėti net nepradėjo. 2021 m. kovo 12 d. teismas išdavė nukentėjusiajai vykdomąjį raštą dėl žalos ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš nuteistojo.

Pažymėtina ir tai, kad CPK 625 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Prieš priimdamas vienokį ar kitokį sprendimą antstolis įvertina tiek nuteistojo turtinę padėtį, tiek ir prašyme nurodytas aplinkybes.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistojo prašymas išdėstyti neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo vykdymą atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti nuteistojo S. S. prašymą dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų išdėstymo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Henryta Gerdvilė