Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. Š., jo atstovui advokatui Mindaugui Kepeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. 2015-07-31, apie 13.21 val., kelio Klaipėda-Liepoja (kairė pusė) 7,59 km, Klaipėdos r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 14, 16, 126 p. reikalavimus, vairavo automobilį „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,91 promilės girtumas), nepasirinko saugaus atstumo, atsitrenkė į priešais važiuojančio automobilio galą, po to atsitrenkė į kelio atitvarą, apgadindamas abu automobilius ir kelio atitvarą, taip pat nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Tokiu būdu jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d. ir 127 str. 3 d.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. Š. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo ir dėl jų padarymo gailėjosi, paaiškino, kad Liepojos m. Latvijoje sudarė sandorį ir vakare gėrė alkoholinius gėrimus, ryte išgėrė energetinių gėrimų, pasijautė gerai ir važiavo namo, bevažiuojant užmigo ir atsitrenkė į kitą automobilį. Be to, J. Š. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodyta 2015-07-31 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 30P-349668522-15, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, asmens blaivumo testu, nustatančiu, jog 2015-07-31, 14.06 val., J. Š. nustatyta 1,91 promilės alkoholio, eismo įvykio vietos schema ir fotonuotraukomis ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Taigi nekyla abejonių, jog J. Š. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, nepasirinko saugaus atstumo, atsitrenkė į priešais važiuojančio automobilio galą, po to atsitrenkė į kelio atitvarą, apgadindamas abu automobilius ir kelio atitvarą, taip pat nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 16, 126 punktų reikalavimus, ir tokia jo veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d., sudėtį – Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., sudėtį – kelių eismo taisyklių pažeidimas, kai transporto priemonę vairuoja neblaivus asmuo, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių sugadinimą (apgadinimą).

Motyvuojamoji dalis

J. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog jis prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimą (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

J. Š. teismo posėdžio metu prašė taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti mažesnį nei minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nurodė, kad tokia teisė reikalinga atlikti darbines funkcijas.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Taip pat ne kartą yra pažymėta, jog darbo pobūdis ar šeiminiai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į vairavimo esant neblaiviam pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

J. Š. padarė itin grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – nesant būtinybei tai daryti, vairavo transporto priemonę, būdamas vidutinio girtumo laipsnio, nepasirinko saugaus atstumo, atsitrenkė į priešais važiuojančio automobilio galą, po to atsitrenkė į kelio atitvarą, apgadindamas abu automobilius ir kelio atitvarą, tokiu elgesiu sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, anksčiau ne kartą baustas už greičio viršijimą. Tai, kad J. Š. gailisi dėl padaryto pažeidimo, dirba, užima vadovaujančias pareigas bendrovėje, laikytina tik jo atsakomybę lengvinančiomis ir jį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų nepakanka, jog būtų galima taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad bendrovė, kurioje dirba J. Š., yra sunkioje finansinėje būklėje, todėl, teismo nuomone, ji turi visas galimybes įdarbinti vairuotoją, kuris vežiotų J. Š. darbiniais reikalais.

Taigi teismo nuomone, anksčiau išdėstytos J. Š. atsakomybę lengvinančios ir jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės visų bylos aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, į jas atsižvelgtina individualizuojant administracines nuobaudas sankcijų už padarytus pažeidimus ribose. Tokiu būdu teismas laiko galimu J. Š. paskirti Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d. ir 127 str. 3 d. sankcijose numatytas minimalias nuobaudas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., J. Š. galutinai skiriama nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30² str., 124¹ str. 8 d., 127 str. 3 d., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

J. Š. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą –28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

J. Š. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, paskirti 1158,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., J. Š. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1158,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Išaiškinti J. Š., kad bauda turi būti sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.