Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Jonei Baronaitei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims (duomenys neskelbtini), D. K., dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo D. K. pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. 2021 m. rugsėjo 29 d. Panevėžio rajono savivaldybės neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos posėdyje buvo peržiūrima D. K. būklė. D. K. nuo 2019 m. gruodžio 23 d. gyvena (duomenys neskelbtini). D. K. būklė pagerėjo gyvenant šiuose namuose. D. K. orientuojasi aplinkoje, laike ir vietoje, noriai skaito naujienas ir žinias internete ir išreiškė norą turėti balsavimo teisę. Pareiškėjo nuomone D. K. yra veiksnus rinkimų teisės srityje.

4. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. K. išvardijo politines partijas ir už ką norėtų balsuoti, žino kas šiuo metu yra šalies prezidentas. Išreiškė norą balsuoti. Pažymėjo, kad domisi politiniu gyvenimu, skaito laikraščius, klausosi radijo, žiūri televiziją.

5. Suinteresuoto asmens D. K. atstovė advokatė Audronė Mikalauskienė prašo pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

8. Civilinėje byloje Nr. 2-586-589/2016 Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu D. K. pripažintas veiksniu, sugebančiu suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti šiose srityse: savitvarkos įgūdžių srityje, sveikatos priežiūros srityje, asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais. Taip pat D. K. pripažintas neveiksniu šiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymas ir pan., asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenių steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.), darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.), kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.), kitose asmeninių neturtinių santykių srityse; kitose turtinių santykių srityse; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.), paveldėjimo teisinių santykių srityje (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.), politinių teisinių įgyvendinimo srityje, šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir t.t.).

9. Pareiškėjas, remdamasis Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos nutarimu, prašo peržiūrėti 2016 m. rugpjūčio 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo D. K. pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse ir jį papildyti, pripažįstant D. K. veiksniu asmeninių neturtinių santykių srityje – teisė dalyvauti rinkimuose (teisė rinkti ir būti išrinktam).

10. Pažymėtina, jog viena prioritetinių Lietuvos valstybės psichikos sveikatos strategijos krypčių ir vienu pagrindinių šios strategijos uždavinių nurodomas žmogaus teisių ir jų apsaugos užtikrinimas bei stebėsena (Psichikos sveikatos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. X-1070, 21.1, 22, 29.5 punktai). Ši nuostata reiškia, kad turi būti užtikrintos ir nepriklausomu būdu stebimos žmonių, turinčių psichikos sutrikimų, ir jų šeimų narių žmogaus teisės. Šie žmonės turi turėti tokias pačias žmogaus teises kaip visi visuomenės nariai. Žmonės, ištikti psichikos ar proto negalios, turi teisę gyventi kuo mažiau suvaržytoje socialinėje aplinkoje ir tenkinti savo poreikius.

11. Psichikos sutrikimo diagnozės nustatymas nėra pagrindas apriboti žmogaus teises. Įstatymuose nustatytos išimtys, kurios leidžia apriboti žmogaus teises tam tikrais ypatingais atvejais, neturi tapti taisykle. Siekti optimalios pusiausvyros tarp visuomenės saugumo užtikrinimo ir žmogaus teisių nepažeidžiančios pagalbos sistemos sutrikusios psichikos asmenims sukūrimo – tokia priemonė nustatyta nurodytam strategijos principui dėl šių asmenų teisių apsaugos užtikrinimo įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018).

12. 2022 m. sausio 19 d. – sausio 26 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 87TPK-5/2022 D. K. konstatuota (duomenys neskelbtini), sutrikimas yra nuolatinio (negrįžtamojo) pobūdžio. Ekspertizės akte nurodoma, kad D. K. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti asmeninių neturtinių santykių srityje: teisė dalyvauti rinkimuose (teisė rinkti ir būti išrinktam).

13. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013).

14. Nagrinėjamu atveju, nors byloje atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje nurodoma, jog D. K. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti asmeninių neturtinių santykių srityje – teisė dalyvauti rinkimuose (teisė rinkti ir būti išrinktam), tačiau pažymėtina, jog psichinės ligos ar proto negalios, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pagal teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą turėjimas savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo.

15. Byloje pateiktoje 2021 m. rugpjūčio 9 d. socialinio darbuotojo išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. 70 nurodyta, kad kontaktas su D. K. neapsunkintas, jis į klausimus atsakinėja noriai, ramiai, žino pagrindinius duomenis apie save, gyvenamosios vietos adresą, įvardijo kokius turi asmens dokumentus, sukoncentruoja dėmesį, jį išlaiko. Išvadoje pažymėta, kad D. K. žino koks prezidentas, nori pats dalyvauti rinkimuose, labai domisi visomis naujienomis, tiek šalyje, tiek užsienyje.

16. Vadovaujantis įrodinėjimo priemonių leistinumo taisykle (CPK 177 straipsnis, 466 straipsnis), asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, tačiau neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, vadovaujantis tik eksperto išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi ir vertinant jį kaip pakankamą pagrindą asmens neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008).

17. Iš bylos duomenų, pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų, socialinio darbuotojo išvados, matyti, jog D. K. domisi politiniu gyvenimu, skaito laikraščius ir žinias internete, klauso radijo, žino kokios yra politinės partijos ir kas yra šalies prezidentas, nori dalyvauti rinkimuose ir išreikšti savo valią. Teismo psichiatrijos tarnybos pateiktame teismo ekspertizės akte nurodyta, kad suinteresuotas asmuo D. K. dėl dabartinės psichikos sveikatos būklės gali dalyvauti teismo posėdyje. Teismo posėdyje D. K. suprantamai atsakinėjo į užduodamus klausimus, suprato jų esmę, suprato teismo išaiškintas teises ir pareigas, sugebėjo pats perskaityti priesaikos tekstą ir jį pasirašyti, buvo orientuotas savyje ir vietoje, pakankamai kritiškas savo sveikatos būklei, adekvačiai vertina susidariusią teisinę situaciją, paaiškina savo poelgius, priimtus sprendimus ir supranta jų pasekmes. Turimi sveikatos sutrikimai, psichinė liga, netrukdo D. K. įgyvendinti dalies savo teisių ir pareigų, jis gali savarankiškai priimti sprendimus dalyje turtinių ir asmeninių neturtinių santykių sričių – savitvarkos įgūdžių srityje, sveikatos priežiūros srityje, asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais. Teismas sprendžia, kad D. K. turi teisinį veiksnumą rinkimų teisės srityje.

18. Nurodytais motyvais pareiškimas tenkintinas, D. K. pripažintinas veiksniu asmeninių neturtinių santykių srityje – teisė dalyvauti rinkimuose (teisė rinkti ir būti išrinktam) srityje (CPK 469 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Byloje nėra duomenų, kad pripažinus D. K. veiksniu šioje srityje, kiltų grėsmė jo ar kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 468, 469 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-586-589/2016 priimto 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo dalį dėl D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinimo neveiksniu politinių teisių įgyvendinimo srityje.

Pripažinti D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) veiksniu neturtinių santykių srityje: teisė dalyvauti rinkimuose (teisė rinkti ir būti išrinktam).

Kitą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-586-589/2016, dalį palikti nepakeistą.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.