Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Vytauto Kursevičiaus, Danutės Matiukienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. G. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-60-237/2014, iškeltoje pagal ieškovo Lietuvos policijos mokyklos ieškinį atsakovui L. G., trečiajam asmeniui Policijos departamentui prie LR Vidaus reikalų ministerijos, dėl mokymo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2013 m. sausio 25 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, kuriuo atsakovas nuteistas už tyčinį nusikaltimą, 2013 m. sausio 14 d. jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos. 2012 m. lapkričio 27 dienai atsakovo L. G. vidaus tarnybos stažas buvo 6 m. 2 mėn. 3 d., į šį laiką įskaitytas ir mokymosi laikas. Po mokymo įstaigos baigimo jis išdirbo mažiau nei 5 metus. Atsakovui per mokymosi laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. vasario 4 d. buvo priskaičiuotos 19 017,00 Lt išlaidos, tiesiogiai susijusios su kursanto pirminiu profesiniu mokymu. Atsakovui 2013 m. kovo 19 d. buvo išsiųstas raštas, kuriuo jis buvo informuotas apie skolą ir duotas terminas iki 2013 m. liepos 14 d. savanoriškai atlyginti ieškovui visas su jo mokymu susijusias išlaidas. Atsakovas mokymo išlaidų neatlygino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1. Teismas, patenkindamas ieškinį, iš anksto laikė teisėta ir pagrįsta policijos mokyklos 2013 m. vasario 26 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie Lietuvos policijos mokyklos išlaidas, tiesiogiai susijusias su atsakovo pirminiu profesiniu mokymu. Apeliantas nurodo, kad ši pažyma neatitinka 2010 m. liepos 14 d. Lietuvos Policijos Generalinio Komisaro įsakymu „Dėl išlaidų, susijusių su pirminiu ar įvadiniu profesiniu mokymu, apskaičiavimo ir išieškojimo taisyklių patvirtinimo“ Taisyklių II skyriaus reikalavimų. Minėtame Taisyklių skyriuje numatyta mokymo išlaidų apskaičiavimo tvarka. Šio skyriaus 3 straipsnyje nurodoma, kas sudaro mokymo išlaidas, o 4 straipsnyje patvirtinta vieno mėnesio mokymo kainos apskaičiavimo formulė. Ieškovo pateiktoje pažymoje nurodoma mokymo kaina, nenurodant mokymosi trukmės mėnesiais. Išlaidų, tiesiogiai susijusių su pirminiu ar įvadiniu profesiniu mokymu, apskaičiavimo ir išieškojimo taisyklės numato, kad turi būti apskaičiuota vieno mėnesio mokymo kaina pagal formulę ir tik tada skaičiuojama visa mokymo kaina. Ar pagrįstai ieškovas prašo iš atsakovo tokio dydžio mokymo kainą, atsakovas negali patikrinti, nes prie pažymos nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų.

2. Ieškovo pateikta pažyma apie mokymo išlaidų dydį nepakankama. Ieškovas nepateikė duomenų ir apie tai, kokia yra mokymo kaina. Išlaidų, tiesiogiai susijusių su pirminiu ar įvadiniu profesiniu mokymu, apskaičiavimo ir išieškojimo taisyklių II skyriaus 3.1. punkte nurodoma, kad mokymo kaina - mokyklos mokymo, bendrųjų ir teisės dalykų, profesinio rengimo, kovinio rengimo skyrių darbuotojų darbo užmokestis; lėšos minėtų darbuotojų socialinio draudimo įmokoms ir minėtų darbuotojų kvalifikacijai tobulinti. Kaip buvo apskaičiuota mokymo kaina, ieškovas nenurodo ir nepagrindžia. Be to, taip ir liko neaišku, kaip skaičiuojama mokymo kaina už atostogų laiką, nes iš pateiktos pažymos to nematyti.

3. Su ieškiniu atsakovas nesutinka dar ir dėl to, kad kartu su juo besimokiusiems bendramoksliams už panašų mokslo laikotarpį ieškovas pareiškė žymiai mažesnius ieškinius dėl mokymo išlaidų grąžinimo. Taip atsakovą informavo policijos mokykloje besimokę M. A. ir E. Ž.. Teismo posėdyje atsakovas prašė į tai atkreipti dėmesį, tačiau teismas pasitenkino tik žodiniu atstovo paaiškinimu, kad tiems asmenims priskaičiuotos pagrįstos mokymo išlaidos.

4. Atsakovas pasirašė stojimo į vidaus tarnybą sutartį ir prisiėmė įsipareigojimus atlyginti mokymo išlaidas net nežinodamas, kokio jos dydžio, todėl tokia sutartis atsakovo, kaip šios sutarties šalies, atžvilgiu galimai yra neteisinga.

5. Teismas neanalizavo atsakovo prašymo dėl stažo vidaus tarnyboje apskaičiavimo. Ieškovas nurodo, kad atsakovo vidaus tarnybos stažas yra 6 metai 2 mėnesiai ir 3 dienos. Kaip jis apskaičiuotas, ieškovas nenurodo. Pagal Sutarties 5.3 punktą asmuo, baigęs pirminės grandies policijos pareigūno (policininko) profesinio mokymo programą ir gavęs profesinio mokymo pažymėjimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po įsakymo dėl policininko kvalifikacijos suteikimo privalo atvykti į policijos įstaigą, į kurią buvo siųstas šiuo įsakymu, įsidarbinti šioje įstaigoje ir ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus. Pažymi, kad atsakovo vidaus tarnybos stažas didesnis nei 5 metai, t. y. 6 metai 2 mėnesiai ir 3 dienos, todėl tai yra pagrindas ieškiniui atmesti.

6. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus besąlygiškai vertino kaip pagrįstus, neleisdamas net abejoti jais. Mano, kad taip pažeidžiamas CPK 17 str. įtvirtintas šalių procesinio lygiateisiškumo principas.

7. Teismas patenkino ieškinį nekreipdamas dėmesio į atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas yra bedarbis, darbo neturi nuo 2013 m. sausio mėnesio ir visus metus neturėjo pajamų, išskyrus bedarbio pašalpą. Atsakovo žmona taip pat neteko darbo nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio. Atsakovas ir jo sutuoktinė neturi jokio nekilnojamojo turto, todėl šeimą priglaudė žmonos tėvai, pas kuriuos atsakovas su žmona šiuo metu gyvena.

1. LR Vidaus tarnybos statuto 9 str. 2 d. 1 p. nustatyta privaloma stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga - asmens įsipareigojimas baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, t. y. termino atskaitos tašku laikytina policininko profesinio rengimo programos vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje baigimo ir profesinio mokymo diplomo išdavimo diena. Atsakovas mokėsi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. vasario 4 d., tarnybą policijos įstaigoje pradėjo 2010 m. vasario 22 d. ir ištarnavo iki 2013 m. sausio 14 d. (t. y. 2 m. 10 mėn. 23 d.).

2. Teismas sprendime objektyviai įvertino ieškovo pateiktas pažymas, patvirtinančias išlaidas, susijusias su atsakovo mokymu, ir tai, kad atsakovas nors ir ginčijo jam suskaičiuotų išlaidų dydį, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti pateiktas pažymas kaip rašytinius įrodymus.

3. Išlaidos, susijusios su atsakovo pirminiu profesiniu mokymu, buvo paskaičiuotos, vadovaujantis LR Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos policijos mokyklos viršininko 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintomis išlaidų, tiesiogiai susijusių su profesiniu ar įvadiniu mokymu, apskaičiavimo ir išieškojimo taisyklėmis (toliau - Taisyklės). Taisyklėmis buvo detalizuojama Statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos. Taisyklių 4 punktas numato, kad mokymo išlaidas sudaro mokymo kaina, stipendija, uniformos likutinė vertė ir kitos su stojimu ir mokymusi susijusios išlaidos. Tai Ieškovas pažymėjo ir teismo posėdžio metu. Be to, eilėje ieškovo pateiktų dokumentų nurodyta, kad mokymo išlaidos apskaičiuotos, vadovaujantis minėta tvarka (Lietuvos policijos mokyklos 2014 m. vasario 28 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „2013 m. vasario 26 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie Lietuvos policijos mokyklos išlaidas, tiesiogiai susijusias su kursanto L. G. pirminiu profesiniu mokymu“ detali mokymo kainos apskaičiavimo išklotinė“, Lietuvos policijos mokyklos Personalo skyriaus vedėjo V. Z. 2013 m. vasario 12 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sąrašų pateikimo Lietuvos policijos mokyklos Finansų skyriui“).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, o taip pat iš ieškovo išreikalavusi ir įvertinusi papildomus įrodymus dėl mokymo kainos apskaičiavimo, sprendžia, kad byla išnagrinėta teisingai įvertinus byloje surinktus įrodymus, sprendimas priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų reikalavimų; sprendimo motyvai pakankamai aiškūs, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais bei išvadomis ir neturi pagrindo šioje nutartyje jų kartoti iš naujo. Teisėjų kolegija pasisako dėl, kolegijos manymu, esminių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl pareigos atlyginti mokymo išlaidas.

Byloje nustatyta, kad atsakovas L. G. Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos policijos mokykloje, kuri vėliau buvo pertvarkyta į Lietuvos policijos mokyklą, mokėsi nuo 2008 m. rugsėjo 1 dienos ir mokyklą baigė 2010 m. vasario 4 d.

2008 m. rugsėjo 1 d. „Stojimo į vidaus tarnybą sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos policijos mokyklos ir L. G. (b. l. 5-7), šios Sutarties 5.3 punktu, atsakovas L. G. įsipareigojo „Baigęs Pirminės grandies policijos pareigūno (policininko) profesinio mokymo programą ir gavęs profesinio mokymo pažymėjimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną paskelbus įsakymą dėl policininko kvalifikacijos suteikimo atvykti į policijos įstaigą, į kurią buvo siųstas pagal šį įsakymą, įsidarbinti šioje įstaigoje ir ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus“, o sutarties 5.4 punktu atsakovas įsipareigojo „Atlyginti Mokyklai su jo mokymu susijusias išlaidas, jei bus pašalintas iš Mokyklos arba baigęs mokymąsi atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau nei Sutarties 5.3 punkte nustatytas terminas“.

Teisėjų kolegija nesutinka su L. G. apeliacinio skundo argumentai, kad Stojimo į vidaus tarnybą sutartis jo atžvilgiu galimai yra neteisinga, nes jis prisiėmė įsipareigojimus atlyginti mokymo išlaidas net nežinodamas, kokio jos dydžio.

Pirma, atsakovas nepateikė įrodymų, kad jam kada nors buvo atsisakyta teikti duomenis apie mokymo išlaidas; antra, byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų prašęs šią Sutartį pripažinti negaliojančia ar pakeisti kurią nors Sutarties sąlygą; trečia, Sutarties nuostata, kurios pagrindu reiškiamas šis ieškinys, yra teisėta, nes atitinka Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu, 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį privaloma stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga yra sudarant stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, laimėjusiu atranką į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, – šio asmens įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu jis bus pašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos arba baigęs mokymąsi atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jo vidaus tarnybos stažą, nes stažas 2012 m. lapkričio 27 d. buvo 6 metai 2 mėn. 3 dienos, t.y. daugiau nei 5 metai.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad stažą pirmosios instancijos teismas įvertino teisingai. Nors iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013-01-25 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl jaunesniojo policininko L. G. atleidimo iš vidaus tarnybos” (b. l. 8), matyti, kad L. G. vidaus tarnybos stažas 2012 m. lapkričio 27 d. buvo 6 metai 2 mėn. 3 dienos, tačiau pagal LR Vidaus tarnybos statuto 9 str. 2 d. 1 punktą, privaloma Stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga - asmens įsipareigojimas baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, t. y. termino atskaitos tašku laikoma policininko profesinio rengimo programos vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje baigimo ir profesinio mokymo diplomo išdavimo diena. Kadangi L. G. mokėsi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. vasario 4 d., tarnybą policijos įstaigoje pradėjo 2010 m. vasario 22 d. ir ištarnavo iki 2013 m. sausio 14 d., tai stažas po mokyklos baigimo yra 2 metai 10 mėnesių 23 dienos.

Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad atsakovas pažeidė sutartinę prievolę, numatytą „Stojimo į vidaus tarnybą sutarties“ 5. 3 punkte, todėl kyla jo sutartinė atsakomybė dėl mokyklos patirtų nuostolių (CK 6.256 str.), t. y. atsakovas L. G. privalo atlyginti mokyklai visas su jo mokymu susijusias išlaidas. Kadangi 2008-09-01 trišalė ieškovo, atsakovo ir Policijos departamento prie LR VRM sutartis dėl atsakovo mokymosi nėra pripažinta negaliojančia, tai ši sutartis sutarties šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja šalis atlikti visa tai, kas joje numatyta (LR CK 6.189 str.).

Dėl mokymo išlaidų dydžio.

Atsakovas L. G. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir savo apeliaciniame skunde, nurodė, kad nesutinka su ieškovo reikalaujamų mokymo išlaidų dydžiu, nes mano, kad ieškovas nepateikė neginčijamų ir detalių mokymo išlaidų paskaičiavimų, be to, nurodė, kad ieškovas mokymo išlaidas turėjo apskaičiuoti vadovaudamasis 2010 m. liepos 14 d. Lietuvos Policijos Generalinio Komisaro įsakymu „Dėl išlaidų, susijusių su pirminiu ar įvadiniu profesiniu mokymu, apskaičiavimo ir išieškojimo taisyklių patvirtinimo“ Taisyklių II skyriaus reikalavimų, nes minėtame Taisyklių skyriuje nustatyta mokymo išlaidų apskaičiavimo tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors L. G. pradėjo mokytis 2008-09-01, tačiau mokestį už mokymą ieškovas skaičiuoja tik nuo 2009 m. sausio 1 dienos, nes tik nuo šios dienos įsigaliojo 2008-12-31 Klaipėdos policijos mokyklos viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos „Išlaidų, tiesiogiai susijusių su profesiniu ar įvadiniu mokymu, apskaičiavimo ir išieškojimo taisyklės“. 2010 m. liepos 14 d. Lietuvos Policijos Generalinio Komisaro įsakymu „Dėl išlaidų, susijusių su pirminiu ar įvadiniu profesiniu mokymu, apskaičiavimo ir išieškojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių nuostatos negalėjo būti taikomos apskaičiuojant L. G. mokymo išlaidas, nes mokestis buvo skaičiuojamas tik iki 2010 m. vasario mėnesio, t.y. iki minėtų Taisyklių priėmimo.

Teisėjų kolegija atliko byloje papildomą įrodymų tyrimą (CPK 324 str. 3 dalis). Įpareigojo ieškovą Lietuvos policijos mokyklą pateikti papildomus dokumentus ir išsamius rašytinius paaiškinimus dėl atsakovo L. G. mokymo kainos dydžio apskaičiavimo; gavo papildomus dokumentus ir ieškovo paaiškinimus raštu; išsiuntė jų kopijas atsakovui, tačiau jokių pastabų ar prieštaravimų iš atsakovo negavo. Įvertinusi pirmosios instancijos teisme surinktus ir papildomai išreikalautus rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą (CPK 185 str.), kad ieškovo Lietuvos policijos mokyklos reikalavimas iš atsakovo L. G. priteisti 19 017,00 Lt yra teisėtas ir pagrįstas ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais, kurių atsakovas įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčijęs (CPK 178 str.). Todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinį.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

Apelianto L. G. argumentai, kad iš kitų jo bendramokslių, atsidūrusių analogiškoje situacijoje, buvo priteistos kur kas mažesnės sumos, nėra pagrindas mažinti ieškovo reikalaujamą sumą, nes kiekvienos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos.

Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į sunkią atsakovo ir jo šeimos turtinę padėtį, taip pat yra nepagrįsti. Nors apeliantas nenurodė, kurių teisės normų šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netaikė, arba kurias teisės normas taikė nepagrįstai, tačiau galimai apeliantas turi galvoje Civilinio kodekso 6.251 str. 2 dalį, kurioje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad tai, jog atsakovas ir jo žmona neteko darbo (yra bedarbiai) ir neturi jokio nekilnojamojo turto, nereiškia, kad atsakovui „dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių“, nes pagal bylos duomenis, atsakovas yra darbingo amžiaus (gimęs (duomenys neskelbtini)), byloje nėra pateiktą įrodymų, kad atsakovas arba jo žmona turi didelių sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų įsidarbinti ir dirbti, taip pat nėra pateikta duomenų apie atsakovo išlaikomus nedarbingus asmenis, kurie galėtų ženkliai materialiai nukentėti dėl iš atsakovo priteistų nuostolių atlyginimo.

Pažymėtina, kad atsakovas (apeliantas) gali pasinaudoti LR CPK 284 straipsnyje nustatyta teise kreiptis į sprendimą priėmusi teismą motyvuotu prašymu dėl sunkios turtinės padėties atidėti arba išdėstyti sprendimo vykdymą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tokio klausimo nesprendė, nes nebuvo tokio atsakovo prašymo.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Atmetus atsakovo L. G. apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str., 98 str.).

Ieškovas Lietuvos policijos mokykla ir trečiasis asmuo ieškovo pusėje Policijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.