Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovai R. S. ir V. S. pareikštu patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovus F. L. ir V. L. pašalinti ieškovų nuosavybės teisės pažeidimą – per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo jėgomis ir lėšomis atstatyti į pradinę padėtį vandentiekio ir kanalizacijos tinklus name, esančiame (duomenys neskelbtini); 2) priteisti ieškovams iš atsakovų solidariai po 1.200 Lt turtinės žalos ir po 500 Lt neturtinės žalos kas mėnesį, pradedant nuo 2014-09-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ar atsakovų savanoriško ieškovų nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad ieškovė R. S. su atsakovais yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Naudojimosi namu tvarka nenustatyta, tačiau ieškovai visą laiką naudojosi namo antruoju aukštu (mansarda), o atsakovai – pirmuoju aukštu. Namo vandentiekio ir komunalinių nuotekų šalinimo komunikacijos yra bendros. 2014-09-0l atsakovai atjungė į ieškovų valdomą namo dalį patenkantį vandentiekį, o 2014-09-04 ieškovai pastebėjo, kad atjungtas ir nuotekų vamzdis. Nors atsakovai neturi teisinio pagrindo savintis namo bendras komunikacijas ar riboti kitų bendraturčių teisę naudotis jomis, jie nesutinka komunikacijų grąžinti padėtį į ankstesniąją. Nesant vandentiekio ir kanalizacijos gyventi ieškovams priklausančioje namo dalyje tapo neįmanoma dėl sanitarijos ir higienos sąlygų nebuvimo, negalint pasigaminti maisto. Dėl to ieškovai turėjo nuomotis kitą gyvenamąjį būstą ir kas mėnesį mokėti 1.200 Lt dydžio nuomos mokestį, kuris laikytinas ieškovų turtine žala, priteistina iš atsakovų iki ieškovų nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo. Be to, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovai patyrė dvasinį sukrėtimą ir nepatogumų, nes negalėjo naudotis savo gyvenamuoju būstu, ieškovė tuo metu laukėsi ir jautėsi blogai. Todėl iš atsakovų kas mėnesį iki ieškovų nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo jiems priteistinas 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas (t. I, b.l. 3-6, 96-98).

Atsakovai F. L. ir V. L. su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad namo vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistema buvo avarinės būklės, tačiau ieškovai nesutiko kartu su atsakovais jos tvarkyti. Kelis metus atsakovai buvo priversti nuolat valyti į savo patalpas iš ieškovų patalpose esančių nesutvarkytų sistemų patenkančias nuotekas. Galiausiai atsakovai informavo ieškovus, kad nuo 2014-08-20 pradės remontuoti pas save vandentiekio ir nuotekų sistemas ir paaiškino, kad tam bus būtina jas atjungti. Ieškovai patikino, kad jų šeimai problemų tai nesukels, nes jie gyvens pas gimines. 2014-08-21 meistras pradėjo remonto darbus, bet dėl ieškovų sudaromų kliūčių negalėjo tinkamai atlikti šių darbų. Atsakovų teigimu, tokiu būdu ieškovai siekia naudotis vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistema neatsiskaitydami už suteikiamas paslaugas su UAB „Vilniaus vandenys“. Be to, nuo 2000 m. ieškovė savavališkai pertvarkė namo inžinerinę sistemą – šildymą ir tokiais veiksmais išbalansavo visą vandentiekio sistemą. Atsakovų teigimu, patys ieškovai nevykdė savo, kaip rūpestingų bendrasavininkių pareigų, nesirūpino bendro naudojimosi objektais, tuo sudarydami ne tik besitęsiančius nepatogumus, bet ir sukeldami realią turtinę ir neturtinę žalą atsakovams (t. I, b.l. 45-48).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai F. L. ir V. L. teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų R. S. ir V. S. ieškinį atmesti. Atsakovų teigimu, ginčo šalys, kaip gyvenamojo namo naudotojai, yra atsakingi už tai, jog jų bendras namas ir bendros namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo įranga atitiktų privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, jie turi įstatyminę pareigą stebėti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklę ir esant trūkumams organizuoti bei vykdyti tų sistemų atnaujinimo darbus. Ginčo šalims priklausantis namas pastatytas 1952 metais, statytas iš rąstų, kas vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ reiškia, jog jo gyvavimo trukmė yra 60 metų, t. y. maždaug iki 2012 m. Iš statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ seka, kad vandentiekio ir nuotekų šalinimo vamzdžių bei junglių veikimo trukmė yra apie 50 metų, t. y. maždaug iki 2002 metų. Ieškovai patvirtino, kad vandentiekis name įvestas nuo namo pastatymo, t. y. nuo 1952 metų. Taigi šiai dienai namo vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklams yra jau virš 63 metų. Akivaizdu, jog per tą laiką vandentiekio ir nuotekų šalinimo vamzdžiai ir jungliai nusidėvėjo, yra netinkami ir nesaugūs naudoti ir juos būtina atnaujinti. Namo vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų atnaujinimo darbai priskirtini prie privalomųjų darbų, kuriuos pagal STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ būtina atlikti tam, kad namo būklė atitiktų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog namo vandentiekio ir nuotekų šalinimo vamzdynai yra nusidėvėję ir turi būti keičiami, kad šalys derėjosi dėl remonto darbų, abi šalys sutiko, kad remontas yra būtinas. Namo vandentiekio ir nuotekų šalinimo vamzdynų netinkamą eksploatavimui būklę ir šių vamzdynų keliamą žalą kitoms namo konstrukcijoms patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2014-10-30 nutarimas ATP byloje Nr. A11-15818/14(1.1.47-T1), kuriame rašoma, kad: „V. L. nurodė, kad dėl senų vamzdžių iš kaimynų gyvenančių virš jos nuolat teka vanduo, kuris jau pratekėjęs net per lubas. Tai buvo užfiksuota nuotraukose. Dėl senų vamzdžių vanduo buvo pradėjęs tekėti ir vonioje.“. Aplinkybę, kad viršuje gyvenę ieškovai nuolat užliedavo atsakovus, taip pat kad namo vandentiekio ir nuotekų šalinimo įranga neatitinka privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, patvirtina ir antstolės A. P. 2014-10-20 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinys, kuriame konstatuotos šios aplinkybės: „<...> namo kieme sudėti seni vamzdžiai. <...> Apžiūrėjus pareiškėjai priklausančioje namo dalyje esančią vonios patalpą bei grindyse sumontuotus vandentiekio kanalizacijos vamzdynus, aiškiai matoma, kad šie vamzdynai yra surūdiję, sulūžinėję, kai kurie nupjauti <...>. Gretimame kambaryje ant lubų matyti rusvos spalvos drėgmės dėmės.“. Šiuo antstolės protokolu vienareikšmiškai nustatyta, kad namo vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemoje nustatytos neleistinos deformacijos, supleišėjimas, kurie trukdo normaliai statinio eksploatacijai (naudojimui) (kitaip tariant, vadovaujantis STR 2.07.01:2003, ji yra eksploatacinės (naudojimo) ribinės būklės, kas reiškia, jog neatitinka esminių statinio (jo dalies) reikalavimų). Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, į šias aplinkybes visiškai neatsižvelgė ir jos nebuvo tinkamai įvertintos. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovai neįrodė, jog ieškovai davė sutikimą demontuoti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu ne tai, ar ieškovai davė sutikimą dėl vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžių demontavimo, bet tai, ar ieškovai davė sutikimą atlikti gyvenamojo namo vandentiekio ir kanalizacijos tinklų remontą. Ieškovai sutiko su remonto darbų atlikimu, o demontavimas ir yra remonto dalis, be jo neįmanoma pakeisti senus surūdijusius ir deformavusius vamzdžius. Ieškovai privalėjo bendradarbiauti su atsakovais, geruoju ieškoti bendrų taikaus sprendimo variantų, demontavus vamzdžius, turėjo imtis priemonių jiems atsirandantiems nuostoliams sumažinti, bandyti kuo greičiau atlikti vandentiekio ir kanalizacijos remontą. Vietoj to, jie rašė pareiškimus policijai ir teikė ieškinį teismui, tokiu būdu atidėdami ir užvilkindami būtiną namo (jo dalių) remontą, taip padidindami savo nuostolius, pažeisdami atsakovų nuosavybės teisę naudotis bendru turtu ir dar labiau apsunkindami ir taip įtemptus šalių santykius. Nors teismas skundžiamame sprendime nurodo, kad atsakovai, keisdami vamzdžius, atėmė iš ieškovų galimybę naudotis namo mansardos patalpose vandeniu ir kanalizacija, tačiau teismas visiškai neįvertino tų aplinkybių, kad ieškovai delsdami vykdyti savo įstatyminę pareigą tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą, savo ruožtu varžė ir pažeidinėjo atsakovų nuosavybės teisę, nes atsakovai dėl namo vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos trūkumų negalėjo tinkamai naudotis savo namo dalimi ir trūkumai namo vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemoje darė žalą atsakovams priklausančios namo dalies apdailos elementams. Tokia situacija, kad atsakovai pradėjo namo vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos remontą be konkretaus ir aiškaus šalių susitarimo dėl visų remonto sąlygų (konkrečių darbų, kainos ir terminų), susiklostė dėl pačių ieškovų kaltės, jiems nepakankamai bendradarbiaujant su atsakovais, išliekant pasyviais ir delsiant tinkamai susitarti. Todėl yra pagrindas konstatuoti, jog dėl žalos atsiradimo kalti ir patys ieškovai, nes jie nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, tinkamai ir laiku nevykdė savo pareigos prižiūrėti ir remontuoti bendrą turtą (vandentiekio ir kanalizacijos vamzdyną). Tuo pagrindu, vadovaujantis CK 6.248 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 6.259 straipsniu, atlygintini nuostoliai turėjo būti mažinami arba atsakovai turėjo būti atleisti nuo civilinės atsakomybės. Atsakovai taip pat nurodo, kad ieškovai, gyvendami virš atsakovų, nuolat juos užliedavo, dėl ko atsakovams priklausančios namo dalies viduje atsirasdavo drėgmės dėmės. Besikaupianti drėgmė gali pakenkti pagrindinėms namo konstrukcijoms, namo apdailai, sumažinti jų patvarumą ir atsparumą, dalies vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų netinkama eksploatuoti būklė gali būti kliūtis visos sistemos funkcionavimui ir pan. Taigi egzistavo realus pavojus atsakovų turtui. Realus pavojus šioje situacijoje buvo neišvengiamas, todėl vienintelė galimybė jo išvengti nedelsiant – demontuoti senus vamzdžius ir pakeisti juos naujais (CK 6.253 straipsnio 6 dalis). Taigi atsakovai veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, jie buvo priversti kuo greičiau imtis remonto darbų norint išsaugoti savo turtą ir teismas be pagrindo to neįvertino. Atsakovai taip pat nurodo, kad teismas, priteisdamas ieškovams turtinę ir neturtinę žalą, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog nesirūpindami ir neremontuodami namo vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos ieškovai patys kalti dėl jiems atsiradusių nepatogumų, atsakovai demontuodami vamzdžius veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad nuotekų vamzdis buvo atjungtas 2014-09-04 ir tą pačią dieną ieškovai išsinuomojo kitą gyvenamąjį būstą, taigi, ieškovams vamzdžių keitimas didelių nepatogumų nesukėlė, nes tą pačią dieną jie persikėlė gyventi kitur. Be to, atsakovai neatliko jokių veiksmų, nukreiptų prieš ieškovės sveikatą. Nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad ieškovės nėštumui grėsė persileidimas būtent dėl atsakovų kaltės. Teismas taip pat neatsižvelgė į atsakovų sunkią turtinę padėtį. Atsakovei nustatytas neįgalumas, jos darbingumo lygis tik 40 proc. Jos sutuoktiniui, atsakovui, nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, jam yra būtina nuolatinė slauga, jo fizinė bei psichinė negalia visiškai apriboja jo galimybes orientuotis, judėti, dirbti ir savarankiškai tvarkyti asmeninį bei socialinį gyvenimą. Abu atsakovai yra neįgalūs, jų turtinė padėtis yra labai sunki, gaunamų pajamų (netekto darbingumo pensijos) vos užtenka patenkinti pagrindinius minimalius poreikius (t. I, b.l. 192-196).

Ieškovai R. S. ir V. S. teismo prašo atsakovų F. L. ir V. L. apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-10 sprendimą, taip pat priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodo, kad didžiąją apeliacinio skundo dalį atsakovai skiria bendrosios dalinės nuosavybės sąvokos, bendraturčių teisių ir pareigų turinio aiškinimui, tačiau tokia atsakovų pozicija atsiranda tik apeliaciniame skunde. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai atkakliai įrodinėjo ieškovų galimybę ir net prievolę įsirengti atskirą vandentiekį ir atskirą nuotekų šalinimo sistemą. Atsakovai teismui pateikė ieškovės 2013-06-28 prašymą UAB „Vilniaus vandenys“ prisijungimo sąlygoms gauti ir 2013-07-12 UAB „Vilniaus vandenys“ išduotas prisijungimo sąlygas Nr. 13/985, šių dokumentų pagrindu įrodinėjo, kad gavę leidimą atskiram vandentiekiui, ieškovai tokį ir privalo įsirengti. Atsakovai teismui pateikė jų užsakymu 2015 m. UAB „Darnios konstrukcinės sistemos“ parengtą „Techninių galimybių įvertinimą suprojektuoti ir įrengti atskirą autonomišką vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemą nuo pastoginio aukšto name Tarpkalnio g. 13, Vilniuje“, kurio pagrindu grindė atsakovės teisme išreikštą poziciją – „nors šiai dienai ieškovai neturi nei vandens, nei kanalizacijos, bet tai jau yra ieškovų problema“. Atsakovai teismui teikė namo (duomenys neskelbtini), nenustatytu laiku sudarytos techninės inventorizacijos bylos kopiją ir šio dokumento pagrindu (tai patvirtina atsakovų liudytojas G. S.) teisino savo veiksmus atjungiant ieškovams vandenį ir kanalizaciją – esą dokumentuose vandentiekis ir kanalizacija numatyti tik namo pirmame aukšte, o antrajame tokie patogumai nesuplanuoti. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovai siūlė atsakovams ginčą baigti taikiai, t. y. ieškovų lėšomis ir jėgomis grąžinti padėtį į buvusią, tačiau atsakovė su tuo kategoriškai nesutiko. Apeliaciniame skunde atsakovai bando įtikinti teismą, kad tai ieškovai kelis metus išsisukinėjo nuo prievolės prisidėti prie namo inžinerinių tinklų remonto, tačiau tokius atsakovų teiginius griauna jų pasikviestas liudytojas G. S., kuris patvirtino, kad ieškovai prašė atsakovų pateikti sąmatą tų darbų, kurie susiję tik su bendros vandentiekio ir kanalizacijos sistemos atnaujinimu ir remontu, sutiko apmokėti tik už šiuos darbus, tačiau atsakovai savo namo dalyje atlikinėjo visos šildymo sistemos, tarnaujančios tik tai namo daliai remontą, ir pageidavo, jog tik už jų valdomos namo dalies pagerinimus lygia dalimi mokėtų ir ieškovai. Atsakovai sąmatos nedarė ir ieškovams nepateikė. Be to, liudytojas G. S. parodė, kad vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius į namo antrąjį aukštą nupjovė atsakovės paliepimu, o pastaroji savo sprendimą grindė namo planu, kuriame namo antrajame aukšte vandentiekis ir kanalizacija nenumatyti. Atsakovai be pagrindo kaltina ieškovus, kad dėl jų neatsakingumo ir nesirūpinimo bendrais reikalais pas atsakovus nuo lubų laša vanduo. Atsakovų pakviesta liudytoja A. V. parodė, kad prieš du mėnesius (apie 2015 m. sausio mėn.) jos sutuoktinis pas atsakovus vėl tvarkė lubas, nes kažkas vis tiek teka. Tuo metu ieškovai jau 3-4 mėnesius negyveno jiems priklausančioje namo dalyje, todėl galima pagrįstai teigti, jog lašėjimas nuo lubų pas atsakovus nėra susijęs nei su ieškovų veikla, nei su vandentiekiu ar kanalizacija. Ieškovai nesutinka su atsakovų apeliacinio skundo teiginiais, kad „namo vandentiekio ir nuotekų šalinimo vamzdynų netinkamą eksploatavimui būklę ir šių vamzdynų keliamą žalą kitoms namo konstrukcijoms patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2014-10-30 nutarimas ATP byloje Nr. A11-15818/14(1.1.47-T1), kuriame rašoma, kad: „V. L. nurodė, kad dėl senų vamzdžių iš kaimynų gyvenančių virš jos nuolat teka vanduo, kuris jau pratekėjęs net per lubas. Tai buvo užfiksuota nuotraukose. Dėl senų vamzdžių vanduo buvo pradėjęs tekėti ir vonioje.“, nes tai tik atsakovės paaiškinimai, o ne Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos nustatytos aplinkybės. Ieškovai taip pat nurodo, kad antstolės A. P. 2014-10-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nekonstatuotos atsakovų nurodomos aplinkybės, jog namo vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemoje nustatytos neleistinos deformacijos, supleišėjimas, kurie trukdo normaliai statinio eksploatacijai (naudojimui). Protokole pažymėta tik tiek, kad „rūsyje, esančiame po namu, dirba meistras, kuris paklaustas paaiškino, kad vyksta šildymo ir vandentiekio demontavimo ir renovavimo darbai“. Nors apeliaciniame skunde ieškovai kaltinami tuo, kad nebendradarbiavo su atsakovais, nebuvo rūpestingi, tyčia vilkino remonto laiką, kvietė policiją, tačiau atsakovai nenurodo nė vieno konkretaus ieškovų veiksmo ar neveikimo fakto, kuriais būtų trukdoma remontuoti namo inžinerinius tinklus. Nenurodo todėl, kad tokių faktų nebuvo. Kiek atsakovai beverstų ieškovams kaltę ir stengtųsi išvengti civilinės atsakomybės, faktas yra tas, kad 2015-04-10 teismas priėmė atsakovams nepalankų sprendimą, o jau 2015-04-20 atsakovai pranešė, jog visi trūkumai yra pašalinti, nors tai galėjo padaryti iki 2014-09-10 ir savo tariamai pažeidžiamas teises ginti teisinėmis priemonėmis. Gindami savo teises ieškovai į teismą kreipėsi ne dėl to, kad atsakovai darė remontą, o dėl to, kad atsisakė atstatyti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius į namo antrąjį aukštą. Atsakovai savo tyčiniais veiksmais privertė išsikelti ieškovus iš jiems priklausančio gyvenamojo būsto, tapti svetimo gyvenamojo būsto nuomininkais. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovai buvo priversti atsisakyti įprasto gyvenimo būdo, ritmo, jiems buvo sukelta nereikalingų rūpesčių ir pergyvenimų, jie jautėsi pažemintais (t. II, b.l. 10-13).