Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. L. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014-10-30 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-15818/14 (1.1.47-T1) panaikinimo ir bylos nutraukimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsižvelgiant į V. L. sveikatą (turi neįgalumą), tvarkyti išsiliejančias nuotekas padėdavo kaimynės, kitu atveju gyventi name būtų neįmanoma. Galiausiai, apie 2014 m. liepos 15 d. V. L. pakartotinai informavo, kad rugpjūčio pabaigoje, nuo 20 d. pradės remontuoti pas save vandentiekio ir nuotekų sistemas, nes privalo apsaugoti savo nuosavybę, paaiškino, kad tam būtina bus minėtas sistemas atjungti, bei atsižvelgdama į turimą ir laukiamą gimti vaiką, pasiteiravo apie jų nuomonę dėl remonto. R. S. patikino, kad jos šeimai problemų tai nesukels, kadangi jie gyvens pas gimines. Rugpjūčio mėn. pabaigoje (21 d.) meistras G. S. pradėjo remonto darbus, deja dėl R. S. sudaromų kliūčių negalėjo tinkamai atlikti sutartų darbų. Atsižvelgiant į buvusį susitarimą ir pareigą rūpintis nuosavybe, visiškai nepagrįsti R. S. argumentai dėl to, kad dėl sudarytų nepakenčiamų sąlygų gyventi savo namuose nebegalėjo, todėl buvo priversta skubiai ieškotis kito gyvenamojo būsto. Toks elgesys paprasčiausiai panašus į norą pasipelnyti bei siekį nuslėpti neatsiskaitymo už tiekiamas UAB „Vilniaus vandenys" paslaugas faktą ir toliau nemokant, kadangi V. L. sakė R. S., kad planuoja įrengti vandens skaitliukus, nes neturi finansinių galimybių mokėti neproporcingų realiai sunaudotam vandeniui pinigų sumų, o neturėdama skaitiklių moka nustatytą normą. Pareiškėjos teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-15818/14 (1.1.47-T1) yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas. Ji prašo šį nutarimą panaikinti ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Liudytoja G. Z. teismo posėdyje nurodė, kad yra V. L. kaimynė, gyvenanti (duomenys neskelbtini). Ji teigė, kad dėl vandentiekio tarp namo bendraturčių konfliktas vyksta jau kelerius metus. Pasak jos, vandentiekio būklė buvo prasta, pro vamzdžius lašėdavo vanduo. Ji nežino, ar namo savininkai tarėsi dėl vandentiekio remonto.

Liudytoja A. V. teismo posėdyje paaiškino, kad yra V. L. kaimynė. Ji padėdavo jai tvarkyti dėl netvarkingo vandentiekio užlietą butą. Apie vandentiekio pakeitimą ji teigė negirdėjusi. Yra mačiusi R. S. bendraujant su V. L., bet apie ką buvo kalbama nežino.

Liudytojas V. S. teismo posėdyje nurodė, kad jo žmonai priklauso trečdalis namo (duomenys neskelbtini). Kaimynė V. L. be jo ir žmonos sutikimo nupjovė vandentiekio vamzdžius, todėl jų namo dalis tapo negyvenama. Liudytojas su žmona kreipėsi į policijos pareigūnus dėl savavališkai pažeistos infrastruktūros. Pareigūnai tokį faktą nustatė. V. S. su žmona buvo priversti nuomotis būstą kitur. Liudytojas bendravo su atvykusiais meistrais, paaiškino jiems, kad sutinka su vamzdynų atnaujinimu, bet ne savavališku nupjovimu. Jis taip pat meistrų prašė pateikti darbų sąmatą, kad būtų aišku, kiek turės mokėti jo šeima, o kiek – kaimynai. Tokia sąmata pateikta nebuvo, todėl V. L. neduotas sutikimas atlikti remonto darbus. Ji neturėdama leidimo savavališkai nupjovė vandentiekio vamzdžius.

Liudytojas policijos pareigūnas V. P. paaiškino, kad įvykio dieną gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje neteisėtai tvarkomas vandentiekis. Atvykę pareigūnai kalbėjosi su meistru, kuris nurodė, kad laikinai atjungė vandenį. Santechnikas pareigūnams taip pat sakė, kad V. L. priminė dėl antro aukšto gyventojų įspėjimo apie darbus ir kad reikalingas jų sutikimas. Policijos pareigūnus iškvietęs asmuo pareigūnams nurodė, kad buvo tariamasi daryti vandentiekio remontą, tačiau tik tada, kai bus pateikta darbų sąmata. Tuo tarpu pirmo aukšto gyventojai nepateikę sąmatos atjungė vandens tiekimą ir nepranešę pradėjo remonto darbus.

Kitas į teismo posėdį liudyti atvykęs policijos pareigūnas, V. T., parodė, kad atvykę į įvykio vietą pareigūnai bendravo su santechniku. V. T. teigimu, jam sunku pasakyti, ar tarp kaimynų dėl remonto darbų buvo susitarimas. Atrodo, kad konfliktas dėl vandentiekio tęsiasi seniai.

UAB „Vilniaus vandenys“ atstovas J. M. teismo posėdyje paaiškino, kad „Vilniaus vandenys“ vandenį į (duomenys neskelbtini) esantį namą tiekia nuo 1990 metų. Jokių įsiskolinimų nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ATPK 188 str. nustatyta, kad savavaldžiavimas, tai – savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, t. y. įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą, kuriuo yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės, nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Tai vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris yra susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis Nr. N17- 101/2007). Pažymėtina, kad ATPK 188 straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalis, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Be to, draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. CK 4.83 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų.

Siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 188 straipsnį, būtina konstatuoti veiką, vykdomą nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, kurios tikslas įgyvendinti atitinkamą savo arba tariamą teisę. Bylos duomenimis V. L. būdama namo (duomenys neskelbtini), bendrasavininke, savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, nutraukė vandens tiekimą į butą, esantį namo viršuje, dėl ko bendrasavininkė R. S. nuo 2014-09-01 iki 2014-09-17 buvo likusi be vandens tiekimo. Teismo posėdyje liudytojas V. S. nurodė, kad jis ir žmona leidimo V. L. atlikti vandentiekio ir kanalizacijos remonto darbus nedavė.

Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Tačiau butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas, kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nustatytais, pavyzdžiui, Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“, galima atsisakyti mokėti esant dviem sąlygoms: a) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas ir b) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Kai bendraturčiai tarpusavyje nesusitaria dėl intervencijos (pertvarkymo, remonto, pagerinimo ir kt.) ir investicijų į bendrą turtą masto, ginčą nagrinėjantis teismas šiuos klausimus, vadovaudamasis solidarumo, lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia pagal vidutinius standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.76 straipsnio nuostata dėl bendraturčių teisių ir pareigų, naudojantis ir išlaikant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, yra daiktinės teisės norma, reglamentuojanti santykius, susijusius su nuosavybės teisės į daiktą įgyvendinimu. Dėl to sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčių, ginčus, kuriuose reikalavimai reiškiami šio straipsnio pagrindu, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, o kurios – butų savininkų poreikiams tenkinti. Pastaruoju atveju tai būtų paslaugų vartojimo santykiai, kuriuos reglamentuoja ne daiktinės (CK ketvirtoji knyga), o prievolių teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2006).

Vertinant bylos duomenis, galima daryti išvadą, kad V. L. nesilaikė bendro turto disponavimo taisyklių nuostatų, geros moralės principų, todėl jos veiksmai savavališkai tvarkant turtą, neturint kitos namo bendrasavininkės sutikimo, pagrįstai kvalifikuoti kaip savavaldžiavimas pagal ATPK 188 straipsnį. Aplinkybių, numatytų ATPK 250 straipsnyje, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą, nėra. V. L. paskirta administracinė nuobauda atitinka jos asmenybę, padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumą. Pagrindų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnyje, leidžiančių visai neskirti nuobaudos, nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014-10-30 priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-15818/14 (1.1.47-T1) yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 4 d., 5 d., 6 d., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

pareiškėjos V. L. skundo netenkinti.

Palikti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014-10-30 priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-15818/14 (1.1.47-T1) nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.