Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1485,15 Eur skolą, kurią sudaro 784,78 Eur negrąžintas kreditas, 152,43 Eur pelno palūkanos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2025 m. gegužės 27 d.), 425,31 Eur negautos pajamos, 122,63 Eur kompensacinės palūkanos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė nurodė, kad 2024 m. spalio 18 d. su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 96493 (toliau ir – Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 800 Eur dydžio vartojimo kreditas. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą specialiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, laiku nemokėjo nustatytų sutartinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis su atsakovu 2025 m. gegužės 27 d. buvo nutraukta. Atsakovo skolą pagal vartojimo kredito sutartį sudaro: 784,78 Eur negrąžinto kredito dalis, 152,43 Eur pelno palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos (2025 m. gegužės 27 d.), 425,31 Eur negautos pajamos ir 122,63 Eur kompensacinės palūkanos.

Šalies argumentai

4.5. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 122,63 Eur kompensacinių palūkanų, apskaičiuotų nuo laiku nesumokėtų įmokų dalies už 180 dienų laikotarpį, taikant 0,05 procentų dydžio palūkanų normą. Šalys sutartyje jos nutraukimo atveju nebuvo susitarusios dėl kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo. Sutarties nutraukimo atveju pagal Sutartį ieškovė gali prašyti delspinigių, tačiau šiuo atveju ieškovė jų priteisti neprašo. Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020), taigi ieškovei priteisus iš atsakovo negautas pajamas (nuostolius), reikalavimas priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas reiškia dvigubos atsakomybės taikymą, kuris nėra galimas. Be to, sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo yra neaiški, todėl pripažintina nesąžininga ir netaikytina (CK 6.228⁴ straipsnio 6, 8 ir 9 dalys). Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad sutarties specialiosiose sąlygose nėra nurodyta, ar 18,25 proc. dydžio kompensuojamosios palūkanos yra metinės, ar skaičiuojamos už mėnesį, už dieną ar kitą laikotarpį, taigi tokia sutarties sąlygų formuluotė neatitinka CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalies reikalavimo, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo 122,63 Eur kompensuojamąsias palūkanas atmestinas.

5. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 4 d. sprendimo už akių dalį, kuria netenkintas reikalavimas priteisti 122,63 Eur kompensacines palūkanas, ir priimti naują sprendimą – tą ieškinio reikalavimą patenkinti, priteisti žyminį mokestį 23 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Taigi kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

5.2. Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-7-75- 823/2020 (45 punktas) išaiškino, jog atsižvelgiant į kompensuojamųjų palūkanų prigimtį ir paskirtį šalių sudarytos sutarties sąlygos, nustatančios kompensuojamųjų palūkanų mokėjimą, pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Toks aiškinimas visiškai atitinka kompensuojamųjų palūkanų kaip skolininko civilinės atsakomybės formos (minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimo) sampratą ir neprieštarauja CK 6.221 straipsnio nuostatoms, pagal kurias sutartinė civilinė atsakomybė netesybų (ar jų paskirtį atitinkančių kompensuojamųjų palūkanų) mokėjimo forma skolininkui gali būti taikoma kartu su sutarties nutraukimu (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis teismas minėtoje byloje pateikė išvadą, jog tuo atveju, jei šalys sutartimi susitarė dėl atitinkamo dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo iki visiško paskolos grąžinimo, ši sutarties nuostata ir iš jos kylanti sutartyje nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo prievolė išlieka ir sutartį nutraukus.

5.3. Sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai numatyta, kad tais atvejais kada su kredito gavėju yra nutraukiama vartojimo kredito sutartis yra skaičiuojamos 18,25 proc. dydžio kompensuojamosios palūkanos (Jokių kitų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą Atsakovui ieškovė neprašo taikyti), kompensuojamosios palūkanos yra skaičiuojamos nuo tuo momento kada atsirado pradelsimas ir mokėjimas nebuvo atliktas laiku. Pabrėžtina, kad toks Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja netesybų prigimčiai – minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, bei aukščiau pateiktam Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimui.

5.4. Palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra – kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016, 12 punktas). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką Ieškovui priteistinos 0,05 proc. kompensacinės palūkanos už kiekvieną pradelstą mokėti dieną t. y., skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 18 d. (1362,52 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų).

5.5. Atsižvelgiant į visą tai kas išdėstyta, bei į tai jog, kompensacinės ir pelno palūkanos dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties gali būti reikalaujamos kartu, ieškovei kompensacinės palūkanos turi būti priteistinos nuo pirmos mokėti pradelsimo dienos t. y., nuo 2024 m. gruodžio 18 d. ir mokamos 0,05 proc. kompensacinės palūkanos už 180 dienų laikotarpį.