Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-789-557-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-07-09Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-11-05Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-05
Bylos Nr.
1A-789-557-2012
Teisminio proceso Nr.
1-94-00035-2012-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Pauliukėnas (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Dalius Jocys
Nuteistasis
K. P.
Nukentėjusysis
R. J.
Civilinis ieškovas
UAB „Moment Credit“

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-789-557/2012

Teisėja D. Zimantienė Teisminio proceso Nr. 1-94-00035-2012-8

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.10.; 1.2.14.5.1.; 1.2.18.3.; 2.1.14.; 2.1.15.; 2.1.16.1.5.;

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Daliaus Jocio,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorei Vidai Skalauskienei,nuteistajam K. P. ir jo gynėjui Edmundui Jonušui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. ir užstato davėjos I. V. P. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo K. P. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, pagal BK 215 str. 1 d. 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 str. 2 d. 50 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 str. l d., 2 d., 5 d. l p., pagal BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. l d., 4 d., prie pagal BK 300 str. 2 d. paskirtos bausmės iš dalies pridėta bausmė, subendrinta pagal BK 63 str. l d., 2 d., 5 d. l p., ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 50 parų arešto ir 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas vykdant Europos arešto orderį K. P. laikinojo sulaikymo Jungtinėje Karalystėje nuo 2011-09-25 iki 2012-01-07 bei suėmimo nuo 2012-01-07 iki 2012-03-06 laikas ir laikoma, kad K. P. pagal šį nuosprendį jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę yra atlikęs. Kardomoji priemonė 8000 Lt užstatas palikta iki šio nuosprendžio įvykdymo, o įvykdžius nuosprendį užstato davėjai V. I. P. grąžintinas jos sumokėtas 8000 Lt užstatas.

Nuosprendžiu iš K. P. priteista nukentėjusiajam R. J. 3964 Lt turtinei žalai atlyginti bei civiliniam ieškovui UAB „Moment Credit“ 734 Lt turtinei žalai atlyginti. Nuosprendžiu taip pat iš K. P. priteista 4957,40 Lt proceso išlaidų Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su nenustatytais asmenimis, savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: 2008 m. spalio 15 d., laikotarpiu nuo 14 val. 30 min. iki 15 val. 30 min., Šilutės m., Tilžės g. 10, F. Bajoraičio viešosios bibliotekos patalpose, jis užsiregistravo R. J. vardu UAB „Risicum Capital LT”, UAB „Moment Credit”, UAB „Ferratum” ir UAB „MCB Finance” internetinėse svetainėse kaip klientas, prašantis kredito, registracijai patvirtinti pasinaudojo neteisėtai įgytais R. J. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonėmis, prisijungė prie sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir kaip teisėtas AB DnB NORD banko klientas R. J. pervedė: 0,10 Lt dydžio registracijos mokestį į UAB „Risicum Capital LT” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), du kartus po 0,01 Lt dydžio registracijos mokestį į UAB „Moment Credit” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2 Lt dydžio registracijos mokestį į UAB „Ferratum“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 0,01 Lt dydžio registracijos mokestį į UAB „MCB Finance” sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), po ko, nenustatytas asmuo iš registracijos metu nurodyto mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) atsiuntė UAB „Risicum Capital LT”, UAB „Moment credit” paskolos ėmimą patvirtinančias SMS žinutes, taip R. J. vardu su UAB „Risicum Capital LT” ir UAB „Moment Credit” sudarė sutartis, pagal kurias į R. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB NORD banke, UAB „Risicum Capital LT” ir UAB „Moment Credit” pervedė po 400 Lt. UAB „MCB Finance” atstovui paskambinus į registracijos metu nurodytą mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytas asmuo pakalbėjo R. J. vardu, patvirtino registraciją, taip R. J. vardu su UAB „MCB Finance” sudarė sutartį, pagal kurią UAB „MCB Finance“ pervedė 2000 Lt į minėtą R. J. sąskaitą, iš kurios R. J. Tauragės m., Dariaus ir Girėno g7/61, AB DnB NORD banke nuėmė 2780 Lt ir, būdamas įtikintas, kad šie pinigai priklauso nenustatytam asmeniui, perdavė 2780 Lt nenustatytam asmeniui. UAB „Ferratum“ atsiuntus į registracijos metu R. J. vardu nurodyto mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kredito ėmimo patvirtinimui reikalingą naudotojo ID, tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2008 m. spalio 15 d., 18 val. 18 min., Šilutės m., Tilžės g. 10, F. Bajoraičio viešosios bibliotekos patalpose, pasinaudojant kompiuteriu, K. P. prisijungė prie Bendrovės klientų sistemos, patvirtino kreditą ir taip sudarė sutartį, pagal kurią apgaule į paminėtą R. J. sąskaitą UAB „Ferratum“ pervedė 400 Lt. 2008-10-16 ryte, iki 12 val. 36 min., tikslesnis laikas nenustatytas, jis - K. P. AB DnB NORD banko Kauno skyriuje įnešė 30 Lt į minėtą R. J. sąskaitą, po ko 2008-10-16, 12 val. 36 min., jis, veikdamas nenustatytoje vietoje, iš R. J. sąskaitos internetu pervedė 430 Lt į UAB „Moment Credit” sąskaitą, taip grąžino R. J. vardu gautą paskolą, po ko, pakartotinai UAB „Moment credit“ internetinėje svetainėje pateikė paraišką 600 Lt paskolai R. J. vardu gauti. Minėta bendrovė 2008 m. spalio 16 d., 12 val. 52 min., pervedė 600 Lt į R. J. sąskaitą, iš kurių 480 Lt jis internetu pervedė į UAB „Risicum Capital Lt“ sąskaitą, taip grąžino R. J. suteiktą kreditą, po ko, 2008-10-17, 13 val. 51 min., nenustatytoje vietoje, internetu R. J. vardu UAB „Risicum Capital LT” internetinėje svetainėje pateikė paraišką 1000 Lt kreditui gauti, taip apgaule minėto asmens vardu sudarė sutartį, pagal kurią UAB „Risicum Capital LT” 2008 m. spalio 17 d., 14 val. 31 min., pervedė 1000 Lt į R. J. sąskaitą, iš kurios 1200 Lt jis tą pačią dieną pervedė į savo - K. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip, veikdamas kartu su nenustatytais asmenimis, apgaule iš UAB „Risicum Capital LT” įgijo 1000 Lt, iš UAB „Moment Credit” įgijo 600 Lt, iš UAB „Ferratum” įgijo 400 Lt, iš UAB „MBC Finance” įgijo 2000 Lt.

K. P. nuteistas ir už tai, kad, veikdamas kartu su nenustatytais asmenimis, 2008 m. spalio 15 d., laikotarpiu nuo 14 val. 30 min. iki 15 val. 30 min., Šilutės m., Tilžės g. 10, F. Bajoraičio viešosios bibliotekos patalpose, jis, naudodamasis kompiuteriu ir panaudodamas neteisėtai įgytus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo R. J. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis: naudotojo ID, slaptažodį, prisijungimo prie internetinės bankininkystės kodus, internetu prisijungė kaip teisėtas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas R. J., neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas – nurodė bankui iš šios R. J. sąskaitos pervesti 0,10 Lt į UAB „Risicum Capital LT” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), du kartus po 0,01 Lt į UAB „Moment Credit” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2 Lt į UAB „Ferratum“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 0,01 Lt į UAB „MCB Finance” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2008-10-16, laikotarpiu nuo 12 val. 36 min. iki 13 val. 51 min., nenustatytoje vietoje, pasinaudodamas tais pačiais elektroninės mokėjimo priemonės R. J. tapatybės patvirtinimo duomenimis, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas: internetu pervedė iš R. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Moment credit” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 430 Lt, po to 480 Lt į UAB „Risicum Capital LT” sąskaitą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008-10-17 jis - K. P. analogišku būdu neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją – pervedė 1115 Lt iš R. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo - K. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

K. P. nuteistas ir už tai, kad 2011 m. kovo mėn., tiksli data ir laikas nenustatyti, Didžiojoje Britanijoje, Londone, lošimo namuose „Paddy Power“, tiksliau vieta nenustatyta, įsigijo iš nenustatyto asmens žinomai netikrą K. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. R51118323, jį laikė prie savęs, iki jį - K. P. sulaikė 2011-09-26 policijos pareigūnai.

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. P. prašo: 1) panaikinti nuosprendžio dalį, pagal kurią yra pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., ir priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį; 2) panaikinti nuosprendžio dalį, pagal kurią iš jo priteista 3964 Lt R. J. naudai ir 734 Lt UAB „Moment credit“ naudai; 3) panaikinti nuosprendžio dalį, pagal kurią iš jo priteistos proceso išlaidos 4957,40 Lt Policijos departamentui prie LR VRM; 4) pakeisti nuosprendžio dalį dėl 8000 Lt užstato palikimo iki šio nuosprendžio įvykdymo, paliekant jį iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nurodo, jog su nuosprendžio dalimi, kuria yra pripažintas kaltu pagal BK 300 str. 2 d., ir su jam paskirta 50 parų arešto bausme sutinka ir to neskundžia. Nuosprendis apeliacine tvarka skundžiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

Skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, kad jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo R. J. parodymais, kad netikėti šio asmens parodymais nėra pagrindo, kad jis neturi pagrindo apkalbėti kaltinamojo K. P.. Nors nukentėjusiojo parodymuose yra neatitikimų (dėl sąskaitos banke atidarymo, jo sąskaitos internetinės prieigos duomenų perdavimo ir pan. aplinkybių), tačiau jie nėra esminiai ir neturi teisinės reikšmės. Bylos nagrinėjimo metu bei ikiteisminio tyrimo metu (tiek apklausų, tiek akistatų metu) R. J. nuosekliai nurodė, kad būtent kaltinamasis K. P. su kartu su juo buvusiais asmenimis įkalbinėjo nukentėjusįjį atidaryti banke savo vardu sąskaitą už piniginį atlygį. Be to, jam nuėmus Tauragės banke pinigus, juos visi kartu su minėtu kaltinamuoju buvę vaikinai pasidalino. Nukentėjusiojo parodymus, kad jis atidarė banke sąskaitą ir su juo buvo kitas asmuo, patvirtina liudytoja V. K.. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina V. M., Č. D. parodymai.

Jis kaltinamas tuo, kad, veikdamas kartu su nenustatytais asmenimis, savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą turtą. Mano, kad tie neva nenustatyti asmenys prokurorui ir teismui buvo žinomi - tai Č. D. ir T. P.. Kodėl teismas jų neįvardijo, jam nesuprantama. Pats nukentėjusysis R. J. patvirtino, kad buvo trys asmenys. Jis irgi galimai stovėjo šalia, kai Tomas kalbėjo su R. J. ir įtikinėjo jį atidaryti sąskaitą. Jis gi negalėjo sakyti R. J., kad Tomas sako jam netiesą, nes ir jis pats tikėjo Tomo jam papasakota istorija apie jo išloštus pinigus pokeryje. Jam atrodo, kad R. J. susidarė klaidinga nuomonė apie jį, neva jis irgi jį apgavo, dėl to, kad stovėjo šalia jų.

Žemesnės instancijos teismas

Jis neneigia, kad 2008-10-15 kartu su Tomu ir Č. D. buvo Šilutėje, tačiau taip pat, kaip ir nukentėjusysis R. J., buvo Tomo įtikintas, kad jis internetiniame pokeryje laimėjo 50 000 dolerių ir kad jam reikia susirasti žmogų, į kurio sąskaitą galėtų pervesti dalį pinigų. Kadangi važiavo jo mašina, tai Tomas jam už benziną sumokėjo 200 Lt. Jokių kitų pinigų jis iš Tomo negavo. Jis taip ir suprato, kad tie pinigai jam už benziną, kaip suprato ir R. J., gavęs 300 Lt, kad tai tie Tomo pinigai iš užsienio. Teismo sprendimas jam būtų suprantamas ir aiškus, jeigu nusikalstamoje veikoje R. J. atžvilgiu būtų dalyvavęs tik jis vienas, t.y. būtų jį įtikinęs atsidaryti sąskaitą, būtų jo vardu paėmęs kreditą ir kt. Tačiau teismas nieko nepasisakė ir nevertino tiek paties nukentėjusiojo R. J., tiek ir jo parodymų, kad be jo buvo dar du asmenys, vienas iš jų ėjo kartu su R. J. į banką, kitas paėmė pinigus iš R. J., o kaltu teismas pripažino tik jį vieną, nors jis neįkalbinėjo nei R. J., nei ėjo į banką, nei dar ką nors darė. Č. D. atžvilgiu byla yra nutraukta nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, o tikrasis kaltininkas, dėl kurio veiksmų ir jis nukentėjo, - T. P. iki šiol yra nesurastas. Jam visai nesuprantama ir nelogiška atrodo teismo išvada vertinant R. J. parodymus. Teismas pripažino, kad R. J. parodymuose yra neatitikimų, tačiau juos pavadino neesminiais ir neturinčiais teisinės reikšmės, konkrečiai jų nedetalizavo. Bet kaip gi gali neturėti teisinės reikšmės pagrindinio liudytojo ir nukentėjusiojo parodymai. Teismas nuosprendyje rėmėsi tik tais R. J. parodymais, kurie yra naudingi tik kaltinimo pusei, bet nieko nepasisakė ir nevertino tų R. J. parodymų, kurie parodo jo visišką nekaltumą. Pavyzdžiui, apklausos metu 2008-10-20 (1 t., b.l. 9-11) R. J. parodė, kad „su manimi į banką Šilutėje ėjo vienas vyriškis, kuris vairavo automobilį“. Kiek prisimena, automobilį vairavo jis, tačiau į jokį banką tikrai nėjo. Apklausos metu 2009-04-29 (1 t., b.l. 18-19) R. J. parodė, kad „vienas iš jų dar Šilutės mieste ėjo į kažkokį pastatą, sakė, kad eina, nes nori kažką padaryti internetu, eidamas pasiėmė mano pasą. Ten ėjo vienas. Ką jis ten darė, aš nežinau“. Tai gal čia tas Tomas ėjo į kompiuterinę? Šie jo parodymai patvirtina, kad jis tikrai į kompiuterinę nėjo, tačiau teismas jais nemotyvuotai nesirėmė ir neanalizavo, nors tie parodymai buvo duoti po įvykio praėjus tik pusmečiui. Parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu 2009-04-29 (1 t., b.l. 15-17) R. J. atpažino jį kaip asmenį, „įkalbinėjusį jį atsidaryti sąskaitą ir ėjusį su jo pasu pasinaudoti internetu“. Apklausiamas teisme 2012-05-23, t.y. po įvykio praėjus beveik keturiems metams, R. J. pakeitė savo parodymus ir parodė, kad „kai atvažiavom į Šilutę, jie visi nuėjo į kompiuterinę, aš likau vienas prie mašinos. Visi sakė, kad eina į kompiuterinę, ar sakė K. P., dabar negaliu pasakyti“. Dar parodė, kad „į banką ėjau su vairuotoju, ėjo ir Č. D., K. P. nėjo nė į vieną banką. Šilutėje K. P. nieko nedarė“. R. J. teisme išsigynė, kad tyrimo metu taip jis nesakęs, kad jo parodymai teisme yra teisingi. Bet gi, viskas byloje yra užrašyta juodu ant balto. Į klausimą - kodėl nukentėjusysis pakeitė ir duoda nenuoseklius parodymus, neatsakyta. Keista, kad po ketverių metų jis viską dar geriau prisiminė. Negi dėl to neturėjo pasisakyti teismas. Kaip galima buvo tokiais prieštaringais jo parodymais vadovautis sprendžiant jo kaltės klausimą. Teismas bent motyvuotai turėjo pasisakyti, kodėl remiasi vienais jo parodymais ir kodėl atmeta kitus, analizuoti juos. Taip pat teismas konstatavo, kad nukentėjusiojo R. J. parodymus, kad jis atidarė banke sąskaitą ir su juo buvo kitas asmuo, patvirtina liudytoja V. K.. Koks tai buvo asmuo, teismas neįvardijo, susidaro įspūdis, tarsi, teismo nuomone, tai buvo jis. Tačiau ši liudytoja tik patvirtino, kad buvo dar vienas jaunesnis vyras, bet jo negalėjo atpažinti. Jis tikrai nebuvo banke, nebuvo pačioje kompiuterinėje, neprisijungė prie interneto ir jokių kreditų R. J. vardu neėmė. Niekas teisme nepaliudijo, kad jis buvo užėjęs į kompiuterinę ir buvo prisėdęs prie kompiuterio, atliko kažkokius prisijungimus, paėmė kreditą, tačiau tai nesutrukdė teismui pripažinti jį kaltu. Jis pripažįsta tas faktines aplinkybes, kad nuvežė Tomą ir Č. D. į Šilutę, kad gavo už tai 200 Lt, tačiau nieko nežinojo apie Tomo ketinimus ir jo nusikalstamą sumanymą, nebuvo su juo susitaręs ir neturėjo tyčios sukčiauti. Tik po to, kai jį sulaikė Anglijoje, jis suprato, į kokią istoriją pateko ir kad Tomas jį apgavo taip pat, pasinaudodamas jo patiklumu. Jis taip pat, kaip ir teismas, netiki, kad R. J. siekė jį apkalbėti, bet mano, kad jis galėjo sąžiningai suklysti dėl jo vaidmens. Prašo apygardos teismo įsigilinti į šią situaciją ir priimti nešališką ir objektyvų sprendimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis nuosekliai parodė, kad nemoka kompiuteriu atlikti finansinių operacijų, kad nesugeba internetu paimti kreditą. Tai yra tiesa, tačiau teismas jo šį nesugebėjimą įvertino kaip jo pasirinktą gynybos poziciją, nors jokių tai paneigiančių įrodymų byloje nėra.

Teismas, nepagrįstai pripažinęs jį kaltu pagal BK 182 str. 1 d ir 215 str. 1 d., taip pat nepagrįstai iš jo priteisė ir turtinės žalos atlyginimą R. J. ir UAB „Moment Credit“. Mano, kad žalą turi atlyginti būtent tie kalti asmenys, kurie tuos pinigus apgaule savo naudai įgijo, t.y. Tomas, o ne jis.

Teismas taip pat nuosprendyje parašė, kad prie paskirtos bausmės pagal BK 300 str. 2 d. iš dalies prideda bausmę, subendrintą pagal BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., tačiau faktiškai bausmes visiškai sudėjo. Šią klaidą taip pat prašo ištaisyti.

Dėl užstato: teismas jam paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą ir dokumento paėmimą paliko iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Tuo tarpu kardomąją priemonę 8000 Lt užstatą nusprendė palikti iki nuosprendžio įvykdymo. Mano, kad toks teismo sprendimas yra nepagrįstas, pažeidžiantis užstato davėjo teises. Užstato davėja - jo senelė I. V. P., g. (duomenys neskelbtini), prieš jam skiriant šią kardomąją priemonę buvo raštu įspėta apie jam nustatytas pareigas - šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Šias pareigas jis sąžiningai vykdė. Būtent apie tokias jo pareigas buvo įspėta ir užstato davėja I. V. P.. Kadangi jis savo pareigą įvykdė, tai ir užstatas turi būti grąžintas užstato davėjui. Pažymi, kad prokurorė neįspėjo I. V. P. ir ji niekur nepasirašė dėl to, kad jos sumokėtas užstatas bus negrąžinamas iki nuosprendžio įvykdymo, t.y. iki tol, kol nebus atlyginta priteista žala nukentėjusiesiems, kad ir ji, jau kartu su prokuroru, bus atsakinga už nuosprendžio įvykdymą. Mano, kad I. V. P. už jį sumokėtas užstatas turi būti jai grąžintas įsiteisėjus nuosprendžiui, o ne po jo įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl ekstradicijos išlaidų: jis nebuvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, jam nebuvo įteikti jokie pranešimai apie įtarimą, negavo nė vieno šaukimo į apklausas, kaip numato BPK 182 str. 1 d., net nežinojo, kad 2008-10-20 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iš bylos medžiagos dabar sužinojo, kad 2008-12-18 buvo paskelbta jo paieška, tačiau akivaizdu, kad ji buvo vykdoma formaliai ir tai patvirtina toks faktas, kad jį 2009-01-01, švenčiant Naujuosius metus, buvo sulaikiusi Kauno policija ir jis buvo paleistas. Į Angliją išvyko 2009 m. liepos mėn. Teismas, remdamasis tyrėjos tarnybiniu pranešimu (1 t., b.l. 149), padarė išvadą, kad ekstradicijos išlaidos atsirado dėl jo sąmoningų veiksmų, neva jis išvyko į užsienį ir negrįžo žinodamas, kad Lietuvoje jo atžvilgiu tiriama baudžiamoji byla. Ši teismo išvada yra nepagrįsta. Jeigu jam būtų buvę žinoma apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, jis tikrai pats būtų grįžęs iš Anglijos ir prisistatęs tyrėjams. Toje tyrėjos pažymoje nėra nė vieno žodžio, kad jo mamai G. B. buvo pranešta apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą ir paskelbtą paiešką. G. B. net nebuvo apklausta liudytoju apie tai. Jeigu jau pareigūnai nustatė, kad jis gyvena Anglijoje, jie galėjo bent paskambinti jam telefonu ir pranešti, kad yra ieškomas. Tačiau jie ir to nepadarė, o nuėjo jiems lengviausiu keliu - išrašė jam Europos arešto orderį ir pasiskraidė į Angliją, dabar gaunasi, kad jo sąskaita. Mano, kad teismas ekstradicijos išlaidų atlyginimo klausimą turėjo spręsti ne formaliai - tik pagal pateiktas sąskaitas, o turėjo išsiaiškinti, ar tikrai policijos pareigūnai ėmėsi visų įmanomų priemonių surasti jį ar susisiekti su juo, ir tik po to, įsitikinus, kad jis tikrai slapstosi, imtis ekstradicijos. Tuo labiau, kad jam nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė ir jis į užsienį išvyko net nežinodamas, kad yra įtariamasis.

Apeliaciniu skundu užstato davėja I. V. P. prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl jos sumokėto 8000 Lt užstato palikimo iki šio nuosprendžio įvykdymo ir ją išdėstyti taip - nuosprendžiui įsiteisėjus užstato davėjai I. V. P. grąžinti jos sumokėtą 8000 Lt užstatą. Mano, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis jos, kaip užstato davėjo, teises. Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorė L. I. B. 2012 m. kovo 6 d. jos anūką K. P. paleido iš suėmimo ir jam paskyrė net tris kardomąsias priemones, viena iš kurių buvo 8000 Lt užstatas. Šią pinigų sumą ji tą pačią dieną įmokėjo į prokuratūros depozitinę sąskaitą. Ją, kaip užstato davėją, prokurorė įspėjo, kad jeigu įtariamasis K. P. nevykdys pareigų - šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų,- tai užstatas pereis valstybei. Kiek žino, visas šias pareigas K. P. įvykdė. Ji tikėjosi, kad teismas, priimdamas vienokį ar kitokį sprendimą K. P. kaltės atžvilgiu, grąžins jai kaip užstatą sumokėtus pinigus. Apie tai, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju jos sumokėti pinigai gali būti palikti iki nuosprendžio įvykdymo, ji nebuvo įspėta, dėl to niekur nepasirašė ir negali būti atsakinga už nuosprendžio įvykdymą. Yra jau senyvo amžiaus, jai beveik 80 metų, pinigai jai reikalingi vaistams ir ji jau nebegali laukti, kol bus atlyginta priteista žala nukentėjusiesiems, t.y. iki nuosprendžio įvykdymo. Tuo labiau, kad BPK 133 str. 6 d. vienareikšmiškai numato, kad jeigu įsiteisėjo nuosprendis, užstatas grąžinamas užstato davėjui.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o užstato davėjos apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, užstato davėjos apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl nuteistojo K. P. kaltės pagal BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d.

Iš nuteistojo K. P. apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis neginčija fakto, kad kartu su dviem asmenimis, kaip nurodo apeliantas - T. P. ir Č. D., įvykio dieną važiavo į Šilutę, už tai gavo pinigų (200 Lt), tačiau neigia ką nors žinojęs apie ketinimą ir nusikalstamą sumanymą sukčiauti, nurodo, jog nebuvo susitaręs ir neturėjo tyčios sukčiauti, T. P., pasinaudodamas jo patiklumu, jį apgavo, jis patikėjo T. P. papasakota istorija apie išloštus pinigus pokeryje. Tačiau apeliacinis teismas, susipažinęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo K. P. kaltės klausimu pagal BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. padarė teisingas ir pagrįstas išvadas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 str. 1 d. inter alia kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą. Sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t.y. kaltininkas turi suvokti, kad apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą, numato, kad dėl to nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir tokių padarinių nori. Apeliacinis teismas negali sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, jog jis apie daromus nusikaltimus nieko nežinojo, kadangi tai paneigia nukentėjusiojo R. J. ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai grindė skundžiamą nuosprendį.

Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. J. parodė (2 t., b.l. 63-65), kad 2008 m., tikslios datos neprisimena, į jo darbovietę, esančią Pagėgiuose, baltos spalvos automobiliu atvažiavo Karolis (nurodė, jog Karolio pavardės nežino, tačiau jis yra salėje), Č. D. ir dar vienas asmuo. Pasakė, kad turi pareiti iš užsienio pinigai, todėl paprašė savo vardu atidaryti banko sąskaitą. Už banko sąskaitos atidarymą pažadėjo 500 Lt, pasakė, jog pinigus duos, kai paims iš banko. Apie 500 Lt kalbėjo visi. Jie kalbėjosi darbovietėje, K. P. taip pat kalbėjo. Visi kartu kalbėjo, klausė, ar nori užsidirbti pinigų. Pakalbėdavo vienas, po to kalbėdavo kitas. Ką K. P. sakė, nepamena, tačiau jie visi kartu buvo ir visi prašė. Jam sutikus atidaryti sąskaitą, baltos spalvos automobiliu, kurį vairavo kitas asmuo, nuvažiavo į Šilutę. Č. D. sėdėjo priekyje, o šalia nukentėjusiojo – kaltinamasis. Į banką, kurio pavadinimo nepamena, ėjo ne vienas, ėjo su vairuotoju. Buvo ir Č. D.. Ar buvo kartu K. P., nepamena. Kiek pamena, jis kartu nėjo, jo banke nebuvo. Viską su bankininke kalbėjo vairuotojas, kuris ir pildė blankus, o jis tik pasirašė. Kokius dokumentus pasirašė, pasakyti negali. Jis pasiėmė dokumentus, tačiau paliko juos mašinoje. Nepamena, ar vyriškiai prašė atiduoti dokumentus. Jis jiems davė sąskaitos numerį. Įdavė ir pasą. Po to, tą pačią dieną nuvažiavo į Tauragę, kur nuo jo sąskaitos buvo nuimta, kiek pamena, 2800 Lt. Jis banke pasirašė, kad gauna pinigus. Jam paėmus pinigus, vairuotojas juos jam išplėšė iš rankų ir įsikišo į kišenę. Atėjus į mašiną pasidalijo pinigus visi, po kiek pasidalijo, nežino. Jam davė 300 Lt. Pinigus dalijo vairuotojas. Visi tylėdami pasidalijo. Kiek davė K. P., nematė, tačiau matė, kad tai pinigai. Jis galvojo, kad tai tie pinigai iš užsienio. Pamena, jog jie buvo sustoję ir visi trys vyriškai ėjo į kompiuterinę, o jis tuo metu buvo prie mašinos. Tai buvo dienos metu, tačiau nepamena, ar prieš važiuojant į banką, ar po to. Vyriškiai patys pasakė, kad eina į kompiuterinę.

Nuteistasis teisingai apeliaciniame skunde pažymėjo, jog liudytoja V. K. tik patvirtino, kad banke kartu su nukentėjusiuoju buvo dar vienas jaunesnis vyras, tačiau ji nepatvirtino, kad tai buvo būtent nuteistasis (2 t., b.l. 66). Apeliacinis teismas neturi pagrindo abejoti nuteistojo versija, jog jis nebuvo banke su nukentėjusiuoju, kadangi tokių aplinkybių niekas nepatvirtino, nukentėjusysis viso proceso metu teigė, kad nuteistasis K. P. į banką nėjo, tai darė Č. D. ir vairuotojas. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistajam nebuvo inkriminuota aplinkybė, kad jis būtų ėjęs su nukentėjusiuoju į banką ir ten atlikęs kokius neteisėtus veiksmus, jam pareikštas kaltinimas dėl sukčiavimo neteisėtai panaudojant elektroninę mokėjimo priemonę bei jos duomenis, neteisėtą finansinių operacijų atlikimą.

Teisėjai posėdžio metu perskaičius nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b.l. 18-19), kur jis parodė, kad vienas iš jų Šilutės mieste dar ėjo į kažkokį pastatą, sakė, kad eina, nes nori kažką padaryti internetu, eidamas pasiėmė jo pasą, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. J. parodė, kad į kompiuterinę ėjo visi trys, jis nesakė, kad - vienas. Nukentėjusysis parodė, jog teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai teisingi, o ikiteisminio tyrimo metu galimai apsiriko.

Iš akistatos protokolų (1 t., b.l. 24-25, 26-27) matyti, jog akistatos tarp nukentėjusiojo R. J. ir nuteistojo K. P. metu nukentėjusysis parodė, kad 2008 m. K. P. su dar dviem vaikinais buvo atvažiavęs į jo darbovietę ir dalyvavo pokalbyje, prašė pasiimti pasą, atidaryti banke sąskaitą. Išėjus iš banko Šilutės mieste visus dokumentus jis padavė vairuotojui. Kažkuris iš jų trijų, jam atėjus prie automobilio, jam liepė palaukti, o jie sakėsi einą į kompiuterinę. Jis liko laukti, o jie visi nuėjo, grįžo už pusvalandžio. Tada visi važiavo į Tauragę. Išėjus iš banko Tauragėje vairuotojas davė pinigų jam, K. P. ir Č. D..

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors nuteistasis K. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad automobilį įvykio metu vairavo būtent jis, o nukentėjusiojo parodymai, kad automobilį vairavo trečias asmuo, yra nenuoseklūs ir klaidinantys, pažymėtina, jog akistatos su nukentėjusiuoju R. J. metu (1 t., b.l. 24-25), pastarajam pasakius, kad dokumentus padavė ne K. P., o vairuotojui, nuteistasis šią aplinkybę patvirtino, nurodė, jog automobilį įvykio metu vairavo ne jis, dokumentus taip pat ne jam davė. Netikėti ar laikyti nenuosekliais nukentėjusiojo R. J. parodymus, kad įvykio metu nuteistasis K. P. sėdėjo šalia jo, o automobilį vairavo kitas vyriškis, apeliacinis teismas neturi pagrindo, kadangi nukentėjusysis R. J. viso proceso metu, tiek apklausų, tiek akistatų metu (1 t., b.l. 20, 24-25, 26-27, 28, 29-30, 2 t., 63-65) nuosekliai tvirtino, jog automobilį vairavo ne K. P. ir ne Č. D., o trečias asmuo. Nors liudytojas Č. D. teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 92-93), kaip ir nuteistasis, tvirtino, kad įvykio metu automobilį vairavo K. P., tačiau apeliacinis teismas tokiais jo parodymais netiki, kadangi viso proceso metu šio liudytojo parodymai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Akistatos su nuteistuoju K. P. metu (1 t., b.l. 101) jie nurodė vienas kito nepažįstantys, asmens parodymo atpažinti metu (1 t., b.l. 98-100) liudytojas Č. D. neatpažino K. P., akistatos su nukentėjusiuoju R. J. metu (1 t., b.l. 29-30) nurodė, jog su dar dviem asmenimis buvo nuvažiavęs pas R. J. į darbovietę, vieno iš jų vardas buvo Karolis, bet tai ne tas, kuris jam buvo pateiktas atpažinti. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 92-93) liudytojas Č. D. patvirtino, jog pas nukentėjusįjį važiavo būtent su K. P.. Atsižvelgdamas į nuteistojo K. P. ir liudytojo Č. D. parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą, apeliacinis teismas juos atmeta, o nukentėjusiojo R. J. parodymus laiko patikimais.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 124-126, 127-128) nuteistasis K. P. nepripažino Šilutėje ieškojęs ir kalbinęs nukentėjusiojo, nurodė, jog tai darė T. P. ir jo draugas, o jis buvo išėjęs pasivaikščioti po Šilutės miestą, ką tuo metu darė pastarieji, jam nebuvo žinoma. Apklausiamas teismo posėdžio metu (2 t., b.l. 93-95) neneigė matęs, kaip T. P. kalbėjo su nukentėjusiuoju, nurodė, jog galimai ir jis buvo priėjęs. Tuo tarpu savo apeliaciniame skunde nuteistasis pripažino, kad stovėjo šalia T. P., kuris pasakojo nukentėjusiajam istoriją apie pinigus iš užsienio, todėl, anot nuteistojo, nukentėjusiajam R. J. susidarė klaidinga nuomonė apie jį ir jo vaidmenį. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusysis R. J. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios (1 t., b.l. 9-11, 18-19, 20, 28) bei teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 63-65) teigė, kad atidaryti banko sąskaitą jį įkalbinėjo ne vienas vyriškis, o visi trys, pastarieji aiškino, kad į jo vardu atidarytą banko sąskaitą iš užsienio bus pervesti pinigai, o už tai jis gaus piniginį atlygį.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (1 t., b.l. 15-17) 2009-04-29 nukentėjusysis R. J. nuteistąjį K. P. atpažino kaip asmenį, kuris dalyvavo jį įkalbant atidaryti sąskaitą bei ėjo pasinaudoti su jo pasu internetu. Nors apklausiamas 2012-02-07 ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 28) nukentėjusysis R. J. parodė, jog negali pasakyti, kodėl parodymo atpažinti metu jis nurodė, kad tai K. P. ėjo su jo pasu pasinaudoti internetu, o šiuo metu nurodo, jog pasiėmęs jo pasą ėjo vairuotojas, tačiau taip pat nurodė, jog jis šiuo metu, t.y. 2012-02-07 gali ne viską prisiminti. Apeliacinis teismas sprendžia, jog tam, kad nukentėjusysis R. J. neatsimena kai kurių įvykio aplinkybių ar kai kurios aplinkybės nesutampa, įtakos galėjo turėti praėjęs laikas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nukentėjusiojo apklausų. Pažymėtina, jog esminės nukentėjusiojo nurodomos aplinkybės apie įvykį sutampa.

Netikėti ar abejoti aukščiau aptartais nukentėjusiojo R. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu, kad atidaryti banko sąskaitą jį įkalbinėjo ir nuteistasis K. P., kuris kartu su dar dviem vyriškiais bei nukentėjusiajam priklausančiais dokumentais ėjo pasinaudoti internetu, apeliacinis teismas neturi jokio pagrindo. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, kad nukentėjusysis siekė melagingai apkaltinti nuteistąjį. Tokių aplinkybių, kurios objektyviai pagrįstų nukentėjusiojo suinteresuotumą melagingu K. P. apkaltinimu, nenurodė ir pats nuteistasis. Be to, aplinkybę, kad K. P. visgi buvo užėjęs į biblioteką, teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 92-93) patvirtino ir liudytojas Č. D..

Nors apklausiamas teismo posėdyje (2 t., b.l. 91-92) liudytojas V. M., Šilutės rajono F. Bajoraičio viešosios bibliotekos darbuotojas, negalėjo patvirtinti, kad nuteistasis K. P. lankėsi minėtoje viešojoje bibliotekoje, nurodė, jog atėję prie kompiuterių žmonės nėra registruojami, prieiti prie interneto gali bet kas, tačiau netikėti nukentėjusiojo parodymais, kad K. P. tikrai ėjo pasinaudoti kompiuteriu, apeliacinis teismas neturi pagrindo. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo parodymus, pripažįsta, kad nuteistasis K. P. įvykio metu lankėsi Šilutės mieste esančioje viešojoje bibliotekoje, nukentėjusioje įvardintoje kompiuterinėje, registravosi nukentėjusiojo R. J. vardu kredito bendrovių internetinėse svetainėse kaip klientas, prašantis kredito, naudojosi nukentėjusiojo R. J. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonėmis, jungėsi prie nukentėjusiojo banko sąskaitos, kredito įmonėms pervedinėjo registracijos mokesčius ir sudarinėjo su jomis nukentėjusiojo vardu kredito sutartis.

Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, jog aplinkybę, kad nukentėjusiojo R. J. vardu iš jo banko sąskaitos sumokant registracijos mokestį buvo prisijungta prie įvairių kredito bendrovių ir pervestos paskolos į jo sąskaitą bei nuimti pinigai, patvirtina R. J. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DnB Nord banke, išrašas (1 t., b.l. 39-40). Minėtas išrašas taip pat patvirtina, jog 2008-10-16 nuteistasis K. P. AB DnB NORD banko Kauno skyriuje į minėtą R. J. sąskaitą, kaip sąskaitos papildymą, įnešė 30 Lt. Teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 93-95) nuteistasis negalėjo prisiminti, kad į nukentėjusiojo sąskaitą būtų pervedęs 30 Lt, nurodė, jog galimai to jo prašė nenustatytas asmuo. Tai neabejotinai patvirtina, jog nuteistajam buvo žinoma apie neteisėtą naudojimąsi nukentėjusiojo banko sąskaita bei elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonėmis ir neteisėtų finansinių operacijų atlikimą. Nukentėjusiojo R. J. banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog 30 Lt papildymas buvo reikalingas tam, kad būtų galima UAB „Moment Credit“ grąžinti 430 Lt kreditą ir kad pakartotinai būtų galima pateikti paraišką didesniam 600 Lt kreditui. Gavus šią sumą, iš jos 480 Lt buvo grąžinti UAB „Risicum Capital Lt“, o vėliau pakartotinai R. J. vardu pateikta paraiška AB „Risicum Capital LT” didesniam 1000 Lt kreditui gauti. Gavus 1000 Lt, 1115 Lt tą pačią dieną buvo pervesta į nuteistojo K. P. sąskaitą ir tą pačią dieną išmokėti nuteistajam, ką patvirtina K. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DnB Nord banke, išrašas (1 t., b.l. 41). Nuteistajam K. P. nepapildžius nukentėjusiojo R. J. banko sąskaitos 30 Lt suma, nebūtų buvę įmanomi tolimesni veiksmai, siekiant kredito bendrovėms grąžinti kreditus ir pateikti pakartotines paraiškas didesniems kreditams gauti, kadangi, nepapildžius sąskaitos, nebūtų pakakę pinigų tokių veiksmų eigai.

Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinime dėl sukčiavimo nurodyta, kad „<...> UAB „Risicum Capital LT” 2008 m. spalio 17 d., 14 val. 31 min., pervedė 1000 Lt į R. J. sąskaitą, iš kurios 1200 Lt K. P. tą pačią dieną pervedė į savo - K. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) <...>“. Iš R. J. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo (1 t., b.l. 39-40) matyti, kad 2008-10-17 iš šios sąskaitos į nuteistojo K. P. banko sąskaitą buvo pervesta 1115 Lt. Byloje esantis K. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas (1 t., b.l. 41) taip pat patvirtina, kad 2008-10-17 į nuteistojo sąskaitą iš R. J. sąskaitos buvo pervesta 1115 Lt, o ne 1200 Lt, kaip nurodyta kaltinime, todėl šis netikslumas kaltinime tikslintinas, nurodant, kad „<...> UAB „Risicum Capital LT” 2008 m. spalio 17 d., 14 val. 31 min., pervedė 1000 Lt į R. J. sąskaitą, iš kurios 1115 Lt K. P. tą pačią dieną pervedė į savo - K. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) <...>“.

Apeliacinis teismas, remdamasis aukščiau aptartais įrodymais, sprendžia, jog nuteistasis K. P. žinojo ir suprato apie daromus nusikaltimus bei kartu su nenustatytais asmenimis atliko kaltinime inkriminuotus veiksmus. Jis veikė tiesiogine tyčia, kadangi buvo pasinaudota svetimo asmens duomenimis, be nukentėjusiojo R. J. sutikimo ir jo vardu paimtos įvairaus dydžio paskolos iš kredito bendrovių, joms pateikiant save kaip teisėtą duomenų naudotoją, ir tokiu būdu panaudojant apgaulę prieš kredito bendroves buvo įgytas jų turtas. Šie nuteistojo K. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 str. 1 d. O kadangi nuteistasis K. P., veikdamas kartu su nenustatytais asmenimis, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, tam panaudojant neteisėtai įgytus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo R. J. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (naudotojo ID, slaptažodį, prisijungimo prie internetinės bankininkystės kodus), visiškai teisingai ir pagrįstai tokie jo veiksmai buvo kvalifikuoti ir pagal BK 215 str. 1 d.

Pažymėtina, jog byloje esantys duomenys (1 t., b.l. 105-106) patvirtina, kad nuteistasis K. P. galimai analogiškus nusikalstamus veiksmus atlikinėjo ir kitų asmenų atžvilgiu. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog šiuo metu Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nuteistojo K. P. atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-1079-806/2012 už analogiškus nusikaltimus sukčiaujant bei neteiėta elektroninės mokėjimo priemonės bei jų duomenų panaudojimą. Todėl apeliacinis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nuteistojo versija, kad nemoka kompiuteriu atlikti finansinių operacijų ir nesugeba internetu paimti kredito, laikytina jo pasirinkta gynybos pozicija.

Pažymėtina ir tai, jog baudžiamoji byla teismui perduota nagrinėti tik K. P. atžvilgiu, kiti asmenys baudžiamojon atsakomybėn šiuo metu nėra traukiami, todėl ir kaltinime jie įvardijami kaip nenustatyti asmenys. Teis­mų prak­ti­kos tai­kant Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias nuosp­ren­džio su­ra­šy­mą, ap­žval­goje, patvirtintoje Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to 2003 m. birželio 20 d. nu­ta­ri­mu Nr. 40, išaiškinta, jog jei­gu kal­ti­na­ma­sis vei­ką pa­da­rė su as­me­ni­mis, ku­rie to­je by­lo­je ne­tei­sia­mi, nuosp­ren­džio ap­ra­šo­mo­jo­je da­ly­je ne­rei­kė­tų jų įvar­dy­ti net ta­da, kai jie nu­sta­ty­ti, nu­ro­dy­ti kal­ti­na­ma­ja­me ak­te, nes ta­da nuosp­ren­džiu fak­tiš­kai bū­tų ap­kal­tin­tas as­muo, ku­rio by­la dar nė­ra iš­nag­ri­nė­ta. Todėl, nors nuteistajam K. P. ir žinomi asmenys, su kuriais buvo atliekami nusikalstami veiksmai, jie baudžiamojon atsakomybėn šiuo metu netraukiami, todėl ir neįvardijami. Pažymėtina ir tai, jog Č. D. atžvilgiu Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2009-12-04 nutarimu (1 t., b.l. 96-97) ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę padarius BK 182 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 str. nustatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis R. J. pareiškė 3964 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 32), kurią sudaro jo vardu paimti ir kredito bendrovėms atlyginti kreditai, t.y. UAB „Ferratum“ - 560 Lt, UAB „MCB Finance“ - 2440 Lt, UAB „Risicum Capital“-1264 Lt, atėmus 300 Lt, kurie nukentėjusiajam buvo sumokėti už banko sąskaitos atidarymą. Civilinis ieškovas UAB „Moment Credit“ dėl R. J. vardu paimtos paskolos pareiškė 734 Lt civilinį ieškinį (2 t., b.l. 9), kurį sudaro 600 Lt kredito suma bei 134 Lt negautos pajamos - kredito kainos suma. Apylinkės teismas nukentėjusiojo R. J. bei civilinio ieškovo UAB „Moment Credit“ ieškinius tenkino visiškai ir iš nuteistojo K. P. priteisė 3964 Lt nukentėjusiajam R. J. bei 734 Lt civiliniam ieškovui UAB „Moment Credit“. Motyvuodamas tokį savo sprendimą apylinkės teismas nurodė, kad UAB „Ferratum“, UAB „MCB Finance“ bei UAB „Risicum Capital LT“ patvirtino, jog nukentėjusysis R. J. padengė jo vardu neteisėtai paimtas paskolas bei su jomis susijusius kitus mokėjimus (paskolos mokestį, delspinigius) (1 t., b.l. 55, 73, 77). Nukentėjusiajam R. J. padaryta žala jam sumokėjus paskolas bei su jomis susijusius mokesčius, kurios K. P. nusikalstamais veiksmais buvo neteisėtai paimtos jo vardu iš minėtų kredito įstaigų. O dėl neteisėtai R. J. vardu paimto kredito iš UAB „Moment Credit“ padaryta turtinė žala minėtai bendrovei. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais apylinkės teismo motyvais, pagrindžiančiais teismo sprendimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui, todėl papildomai jų nebeatkartoja. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 3964 Lt dydžio turtinė žala nukentėjusiajam bei 734 Lt dydžio turtinė žala civiliniam ieškovui priteistos pagrįstai, kadangi byloje esantys duomenys įrodo, kad ji buvo patirta. Kadangi turtinė žala buvo nuteistojo K. P. nusikalstamų veiksmų pasekmė, teisėtai ir pagrįstai nukentėjusijo bei civilinio ieškovo civiliniai ieškiniai buvo priteisti iš nuteistojo K. P..

Dėl BK 63 str. nuostatų taikymo

Iš nuteistojo K. P. apeliacinio skundo turinio matyti, jog ginčo dėl jam skirtų bausmių rūšies ir dydžio nėra, apeliantas nesutinka su bausmių bendrinimu, skiriant galutinę subendrintą bausmę.

Pirmosios instancijos teismas nuteistajam K. P. pagal BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. skirtas bausmes, vadovaudamasis BK 63 str. l d., 2 d., 5 d. l p. nuostatomis, subendrino apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skyrė subendrintą 60 MGL (7800 Lt) dydžio baudą. Tuo tarpu pagal BK 300 str. 2 d. skyrė 50 parų areštą ir šią bausmę, vadovaudamasis BK 63 str. l d., 4 d. nuostatomis, subendrino su subendrinta 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda, ir skyrė galutinę subendrintą bausmę - 50 parų arešto ir 60 MGL (7800 Lt) dydžio baudą. Kaip matyti, teismas, bendrindamas nuteistajam K. P. skirtą arešto bausmę su subendrinta bauda, taikė visiško bausmių sudėjimo taisyklę, numatytą BK 63 str. 3 d., o ne BK 63 str. 4 d. numatytą dalinio bausmių sudėjimo taisyklę. Nuteistasis K. P. apeliaciniame skunde prašė šią klaidą ištaisyti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė, atsižvelgdama į tai, kad nuosprendyje nurodyta, jog pridedama iš dalies, o bausmės buvo sudėtos visiškai, prašė ištaisyti klaidą ir skirti galutinę subendrintą bausmę - 50 parų arešto ir 59 MGL (7670 Lt) dydžio baudą. Tačiau apeliacinis teismas sprendžia, jog apylinkės teismas galutinę subendrintą bausmę - 50 parų arešto ir 60 MGL (7800 Lt) dydžio baudą paskyrė teisingai, tik apsiriko nurodydamas, kad bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu pagal BK 63 str. 4 d. taisykles, nors iš tiesų nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos BK 63 str. 3 d. taisyklės, ką apylinkės teismas faktiškai ir padarė.

BK 65 str. 2 d. inter alia nustatyta, jog bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Taigi, bendrinant nuteistajam paskirtą baudą su kitos rūšies bausme, bauda skiriama pilnai, visa apimtimi, o ne jos dalis. Nuteistajam K. P. pagal BK 182 str. 1 d. skirta 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, pagal BK 215 str. 1 d. - 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda, o jas subendrinus apėmimo būdu nustatyta didžiausia jam paskirta 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda. Galutinė nuteistajam skiriama bausmė negali būti mažesnė už jam skirtą didžiausią tos rūšies bausmę, o prokurorės siūloma skirti 59 MGL (7670 Lt) dydžio bauda šiuo atveju būtų mažesnė už didžiausią nuteistajam K. P. paskirtą 60 MGL (7800 Lt) dydžio baudą.

Dėl kadomosios priemonės užstato

Tiek nuteistasis K. P., tiek užstato davėja V. I. P. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti dėl netinkamai išspręsto kardomosios priemonės užstato klausimo. Kadangi abiejų apeliantų argumentai šiuo klausimu iš esmės sutampa, siekiant išvengti pasikartojimų, jie nagrinėjami kartu.

Apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, jog nuteistajam K. P. paskirta kardomoji priemonė 8000 Lt užstatas paliekamas iki nuosprendžio įvykdymo, ir tik įvykdžius nuosprendį užstato davėjai V. I. P. bus grąžintas jos sumokėtas 8000 Lt užstatas. Tokį savo sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, jog tuo siekiama užtikrinti priteistos iš K. P. turtinės žalos bei proceso išlaidų atlyginimą. Tačiau apeliacinis teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu sutikti negali.

Iš byloje esančio Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2012 m. kovo 6 d. nutarimo (2 t., b.l. 23-24), kuriuo nuteistajam K. P. buvo skirta kardomoji priemonė užstatas, matyti, jog nuteistajam K. P. buvo išaiškinta pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Buvo įspėtas, jei nevykdys šios pareigos, užstatas pereis valstybei. Užstato davėja I. V. P. taip pat buvo įspėta, kad jei K. P. nevykdys jam nurodytos pareigos, užstatatas pereis valstybei. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog užstato davėja I. V. P. buvo atsakinga už tai, kad K. P. šaukiamas atvyktų pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudytų proceso eigos, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis K. P. šių pareigų nebūtų vykdęs ar jas būtų pažeidinėjęs.

BPK 307 str. 1 d. inter alia nurodyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam, kol įsiteisės nuosprendis. BPK 133 str. 6 d. inter alia nurodyta, jeigu įsiteisėjo nuosprendis, užstatas grąžinamas užstato davėjui. Remiantis šiomis BPK nuostatomis bei atsižvelgiant į tai, kad nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėja, Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nuosprendis šioje dalyje keičiamas, nuteistajam K. P. skirta kardomoji priemonė užstatas panaikinama ir 8000 Lt užstatas grąžinamas užstato davėjai V. I. P..

Dėl ekstradicijos išlaidų

Nuteistasis K. P. apeliaciniame skunde ginčija ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti proceso išlaidomis ekstradicijos išlaidas 4957,40 Lt dėl jo parvežimo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą bei jas išieškoti iš jo. Prašo panaikinti nuosprendžio dalį, pagal kurią iš jo priteistos proceso išlaidos - 4957,40 Lt Policijos departamentui.

BPK 103 str. numatyta, kad proceso išlaidas sudaro: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti, taip pat pinigai, skirti atlyginti už liudytojų ir nukentėjusiųjų atitraukimą nuo įprastinio darbo; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 104 str. 1 d. nuostatas, proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Tuo tarpu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kokio pobūdžio išlaidos gali būti pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškomos iš nuteistojo. Pagal BPK 104 str. 2 d. nuostatas, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmokas pats iš savo lėšų. Taip pat jis turi teisę prašyti, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 103 str. 1 d. 6 p., 105 str. 1 d., pripažino proceso išlaidomis nuteistojo K. P. parvežimo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką išlaidas ir priteisė jas iš apelianto.

Demokratinėse valstybėse laikomasi principo, kad asmens, kurio laisvę valstybė suvaržo paskirdama jam bausmę ar kardomąją priemonę, materialinio – buitinio aprūpinimo, sveikatos priežiūros, maitinimo ir kitų su jo išlaikymu susijusių išlaidų užtikrinimas yra valstybės pareiga. Tokios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XIV skyriuje ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Penktame skirsnyje. Lietuvos Respublikai pagal ekstradiciją išduodamo arba perduodamo baudžiamajam persekiojimui asmens statusas – suimtasis, nes jo atžvilgiu yra priimta teismo nutartis paskirti kardomąją priemonę – suėmimą. Vadinasi, visos išlaidos, susijusios su šio asmens materialiniu – buitiniu aprūpinimu, yra valstybės pareiga. Su ekstradicijos vykdymu susijusios išlaidos savo prigimtimi bei paskirtimi skiriasi nuo proceso išlaidų, nurodytų BPK 103 ir 104 str. Šiuose straipsniuose minimos išlaidos, kurios gali būti išieškomos iš nuteistojo, yra susijusios su kitų proceso dalyvių – liudytojų, nukentėjusiųjų baudžiamajame procese patirtomis išlaidomis. Tuo tarpu išlaidos, susijusios su ekstradicijos vykdymu, yra susijusios su valstybės vykdoma veikla baudžiamosios justicijos srityje. Kaip jau minėta, šių išlaidų užtikrinimas yra valstybės pareiga, kuri negali būti perkeliama asmeniui, kurio atžvilgiu vykdomas baudžiamasis procesas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudž. byloje Nr. 1A-134/2012).

Apeliaciniame skunde nuteistasis pažymėjo, jog į Angliją jis išvyko tik 2009 m. liepos mėn., o iki to laiko jam apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą nebuvo žinoma, jam nebuvo įteikti jokie pranešimai apie įtarimą, negavo nė vieno šaukimo į apklausas, nežinojo, kad 2008-10-20 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o 2008-12-18 paskelbta jo paieška, jam nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė, į užsienį išvyko net nežinodamas, kad yra įtariamasis.

Iš byloje esančio Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2008 m. gruodžio 18 d. nutarimo (1 t., b.l. 95) matyti, jog šiuo nutarimu K. P. buvo pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška. 2008 m. gruodžio 10 d. pranešimas apie įtarimą (1 t., b.l. 123) patvirtina, jog pranešimas apie įtarimą padarius BK 182 str. 1 d. numatytą nusikaltimą K. P. buvo įteiktas tik 2012-01-12 ir pirmoji K. P., kaip įtariamojo, apklausa atlikta tik 2012-01-12 (1 t., b.l. 124-126). Apeliacinis teismas negali sutikti su apylinkės teismo išvada, kad ekstradicijos išlaidos atsirado dėl nuteistojo sąmoningų veiksmų, nes neva jis išvyko į užsienį ir negrįžo, žinodamas, kad Lietuvoje tiriama baudžiamoji byla jo atžvilgiu. Pažymėtina, jog byloje nėra neabejotinų duomenų, kad nuteistajam K. P. buvo žinoma apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą. Nors tyrėjos tarnybiniame pranešime (1 t., b.l. 149) ir nurodyta, kad dar 2009-03-16 buvo bendrauta su K. P. mama, tačiau, kaip teisingai pažymėjo apeliantas, šiame tarnybiniame pranešime nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistojo mamai būtų pranešta apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą ir paskelbtą paiešką. Bylos medžiaga patvirtina, jog nuteistasis K. P. iš Lietuvos išvyko tuo metu, kai jam dar nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir jam nebuvo žinoma apie jo atžvilgiu paskelbtą paiešką. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą K. P. atžvilgiu ir nustačius jo gyvenamąją vietą užsienyje, policijos pareigūnams teko imtis priemonių siekiant atsigabenti įtariamąjį į Lietuvą, neduoda pagrindo išvadai, kad ekstradicijos išlaidas lėmė paties K. P. veiksmai. Įvertinusi minėtas aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad K. P. ekstradicija į Lietuvos Respubliką yra viena iš policijos funkcijų, kurią finansuoti privalo valstybė iš savo biudžeto. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, šiuo atveju ekstradicijos išlaidos negali būti pripažintinos proceso išlaidomis, nes jos atsirado ne dėl nuteistojo sąmoningų veiksmų. Todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nuosprendžio dalis, kuria proceso išlaidomis pripažintos ekstradicijos išlaidos dėl K. P. parvežimo ir nuspręsta išieškoti iš nuteistojo 4957,40 Lt Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., 332 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuteistajam K. P. skirtą kardomąją priemonę užstatą ir užstato davėjai I. V. P., gim. 1932-10-19, grąžinti jos 2012-03-06 mokėjimo nurodymu į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, sumokėtą 8000 Lt užstatą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta priteisti iš nuteistojo K. P. 4957,40 Lt proceso išlaidų Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegijos pirmininkas Linas PauliukėnasTeisėjai Remigijus PreikšaitisDalius Jocys