Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. J. (P. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. J. 2019 m. kovo 26 d., 17.20 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Norvegijos registracija), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,53 promilės etilo alkoholio).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas P. J. kaltę pripažino, parodymus duoti sutiko. Šventė panelės gimtadienį, gėrė alkoholį. Transporto priemonė kliudė kaimynams. Kaimynas paskambino, sako „patrauk mašiną“. Pabandė patraukti mašiną, niekur neplanavo išvažiuoti į pagrindinį kelią, tačiau kliudė kaimyno automobilį, kuris jokių pretenzijų neturėjo. Turbūt tas kitas kaimynas ir paskambino policijai, kad neblaivus vairuoja transporto priemonę. Policijos pareigūnai paklausė ar girtas, ar gali pūsti. Nesiginčijo, padarė klaidą. Nuvyko į narkologinį, paėmė kraują, dėl visko prisipažino ir nesiginčijo. Į klausimus atsakė: tuo momentu afekto būsenoj buvo dėl ginčo, galvojo bus poros minučių reikalas patraukti automobilį, nesijautė labai girtas. Aišku nereikėjo, supranta, kad klaidą padarė, save kaltina. Į anoniminių alkoholikų kursus nuėjo, draugė pastoviai bando keisti jį į gerąją pusę, daro daug ką kartu ir bando kažką pakeisti, kad nesikartotų klaidos. Su drauge keturis metus kartu gyvena. Davė kraujo pirmą kartą nemokamai. Draugė daro įtaką pastoviai. Dabar ji visur veža. Nuo 5 iki 10 metrų pravažiavo su automobiliu. Automobilis priklauso mano draugui N. P., jis paliko sutvarkyk automobilį. To automobilio netvarkė, dar reikia sankabą keisti. Dar nieko neinvestuota automobilio remontui, investuoti reikėtų nuo 700 EUR sumą, nes kiauras duslintuvas, rūdys, yra ką patvarkyti, mašina nupirkta dar pigiau Norvegijoje; Norvegijoje nepraėjo techninės apžiūros. Gauna pasiūlymus iš darbo biržos, bet negali dirbti to darbo, nes prašo visur teisės vairuoti. Ieškosi darbo, šeimą išlaikyti reikės.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas P. J. parodė, kad lietuvių kalbą moka, skaito ir rašo. 2019-03-26 dienos metu vartojo alkoholinius gėrimus adresu (duomenys neskelbtini). Aukščiau minėtu adresu atvažiavo su automobiliu „Škoda Octavia“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Norvegijos registracija). Automobilį jam paliko vienas draugas, kad jis jį suremontuotų. Vakare į jo telefoną paskambino kaimynas ir paprašė automobilį pastatyti į kitą parkavimo vietą. Jautėsi blaivus ir atsisėdo už automobilio vairo. Vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino kitą stovintį automobilį. Netrukus jo vairuojamą automobilį sustabdė policininkai ir buvo sulaikytas. Psichinių sutrikimų neturi, narkologo įskaitoje nebuvo. Neigiamai vertina savo elgesį ir labai gailisi. (b. l. 39)

Kadangi P. J., kuris yra kaltinamas tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. J. parodė, kad 2019 m. kovo 26 d., apie 17.21 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), dirbant kartu su S. L. automobilių stovėjimo aikštelėje patikrinimui sustabdė automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Norvegijos registracija), kurį, būdamas neblaivus, vairavo P. J., gim. (duomenys neskelbtini). P. J., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas daugiau kaip 1,5 promilių girtumas (alkotesteriu nustatytas 2,32 promilių girtumas.). Bendraujant su P. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. P. J., gim. (duomenys neskelbtini) neneigė, kad girtas vairavo automobilį ir jis buvo sulaikytas ir pristatytas į priklausomybė ligų centrą (b. l. 8).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta galima laiduotoja V. Š. paaišino, kad P. J. yra jos vaiko tėvas, per 4 bendro gyvenimo metus ji padarė jam teigiamą įtaką, kad jis mažiau gertų alkoholio, nekalbėtų telefonu vairuodamas, skaitytų, tapo kraujo donoru. Šneka visą laiką apie vairavimą neblaiviam. P. žinojo, ką ji galvoja apie girtus žmones už vairo. Yra griežta šiuo požiūriu, gėda ir už jį, ir už save: ką reikės vaikui pasakyti, kad tėtis nevairuoja. Žinodamas šią jos nuomonę, nenorėdamas prarasti šeimos, padarys teigiamas išvadas, mato kaip jis pergyveno. Jis jaučia ir kasdieniniame gyvenime finansines pasekmes, todėl ji tiki juo. Pati vairuoja 12 metų. Turi du vaikus iš kitos santuokos; vaikas užrašytas į darželį, tikisi, kad nuo rugsėjo mėnesio pradės dirbti.

2019-03-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos labaratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 2791/2019(01) nurodoma, kad P. J., gim. (duomenys neskelbtini), kraujas, paimtas 2019-03-26, 17.55 val. P. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,53 promilės etilo alkoholio. (b. l. 28)

2019-03-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos labaratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 2795/2019(01) nurodoma, kad P. J., gim. (duomenys neskelbtini), kraujas, paimtas 2019-03-26, 20.50 val. P. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija1,99 promilės etilo alkoholio. (b. l. 29).

VĮ ,,Regitra“ duomenimis automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Norvegijos registracija) nuosavybės teise priklauso N. P. (b.l. 16- 18)

VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Norvegijos registracija) vidutinė rinkos kaina Lietuvoje 2019 m. kovo mėnesį 3230 eurų su PVM. (b.l. 20).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį

Kaltinamajam šioje byloje yra inkriminuotas BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) numatyto nusikaltimo padarymas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Byloje surinktų duomenų visuma vienareikšmiškai patvirtina, kad P. J. padarė šį jam inkriminuotą nusikaltimą.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamojo paaiškinimais teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojos G. J. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, kitais rašytiniais bylos dokumentais) nustatyta, kad kaltinamasis P. J. 2019 m. kovo 26 d., 17.20 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Norvegijos registracija), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,53 promilės etilo alkoholio. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Pats kaltinamasis paaiškino, jog šventė panelės gimtadienį, gėrė alkoholį, transporto priemonė kliudė kaimynui, kuris sakė „patrauk mašiną“, todėl pabandė patraukti mašiną, niekur neplanavo išvažiuoti į pagrindinį kelią, tačiau kliudė kaimyno automobilį. Taigi kaltinamasis P. J. tikrai suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio net ir nedidelį atstumą. Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis P. J. vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad kaltinamojo P. J. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis P. J. yra neteistas – jis padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme kaltinamasis P. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą – nedirbantis, administracine tvarka baustas (b.l.41) (už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas), neteistas, turi mažametį vaiką, taip pat kaltinamojo paaiškinimus ir požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis P. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotuoju prašoma paskirti kaltinamojo P. J. šeimos narę – sugyventinę – V. Š., kuri darbovietėje charakterizuojama teigiamai, neteista, nebausta, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Teismas atsižvelgia į galimos laiduotojos išsakytus paaiškinimus, jog ji kalbėjosi su sugyventiniu, jis nenorėdamas prarasti šeimos daugiau nebenusikals. Ji nurodė, jog mato, kaip sugyventinis išgyvena dėl šio atsitikimo. Paaiškino teismui, kad sugyventinis vertina šeimą, todėl jos įtaka jam didelė, ateityje, siekiant išsaugoti šeimą, nusikalstami sugyventinio veiksmai nepasikartos. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo sugyventinė V. Š. yra patikima ir tinkama laiduotoja, kuri gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis P. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu be užstato 1 metams, laiduotoju paskiriant V. Š., o baudžiamoji byla kaltinamajam P. J. nutrauktina (BK 40 str. 1-4 d., BPK 303 str. 4 d.). Nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas, atsižvelgus į teigiamai kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam. Kaltinamasis P. J. padarė nesunkų nusikaltimą, nors nustatytas jo neblaivumas (2,53 promilės) ženkliai viršija neblaivumo, už kurį taikoma baudžiamoji atsakomybė, minimalią ribą (t. y. 1,5 promiles), tačiau savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, jis neteistas, baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad prieš nusikalstamos veikos padarymą jis nebuvo padaręs šiurkščių administracinių teisės pažeidimų, naudodamasis specialia teise, pravažiavo nedidelį atstumą kieme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pobūdį, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 1 metams 8 mėnesiams. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, teisė vairuoti transporto priemones baudžiamojoje byloje P. J. nebuvo suvaržyta, nes nebuvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, kuri savo turiniu faktiškai atitinka paskirtos baudžiamojo poveikio – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo turinį, todėl P. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis P. J. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Norvegijos registracija), kuris priklauso kitam asmeniui – N. P. Transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje, kaip šiame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Minėtas automobilis tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu priklauso trečiajam asmeniui, iš kurio konfiskuoti minėtą automobilį nėra teisinio pagrindo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju svarbu ne tik kaltinamojo asmenybė (jis neteistas, tačiau baustas administracine tvarka už nesusijusius su transporto priemonių vairavimu nusižengimus, kaltę pripažino ir gailėjosi), tačiau ir veikos padarymo aplinkybės – vairuodamas neblaivus 2019 m. kovo 26 d., 17.20 val., Vilniuje, Erfurto g., ties pastatu Nr. 44, jis padarė ir eismo įvykį (b.l. 12), už kurį nubaustas administracine tvarka. Taigi, nagrinėjamoje byloje transporto priemonės piniginės vertės konfiskavimas atitiktų šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, derėtų su kitomis kaltinamajam P. J. atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis bei atitiktų formuojamą teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81-976/2019, 2K-111-222-2019, 2K-104-1073/2019 ).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje kilo ginčas dėl automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Norvegijos registracija) vertės. Prokuroras prašė vadovautis VšĮ „Emprekis“ atliktu vidutinės tokio automobilio kainos Lietuvoje nustatymu (b. l. 20), įvertinimo sumą mažindamas remonto kaina, gynėja prašė konfiskuoti automobilio likutinę vertę, nurodytą dokumentuose – Turto vertintojo E. L. turto vertinimo išvadoje, automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Norvegijos registracija) rinkos vertė su PVM nustatyta 1280 Eur. Teismas neturi pagrindo nesutikti su atliktu automobilio vertinimu ir konfiskuotino turto – automobilio – Turto vertintojo E. L. vertės nustatymu, kadangi nustatyta konkretaus automobilio rinkos vertė su PVM, įvertinus ir automobilio defektus (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-327-870/2019). Atsižvelgiant į suformuotą kasacinio teismo praktiką, kad priteisiant konfiskuotino turto vertę, ji priteisiama be PVM (pvz., kasacinė nutartis 2K-164-222/2019), iš P. J. priteisiama automobilio vertė be PVM – 1057,85 EUR. Konfiskuotiną sumą P. J. įpareigotinas sumokėti per 12 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nes P. J. posėdžio metu nurodė, jog ieškosi darbo, jo sugyventinė yra vaiko priežiūros atostogose, taigi, jo finansinė padėtis nėra stabili ir gera; išdėsčius mokėjimą dar ilgesniam laikui, kaip to prašo kaltinamojo gynėja, baudžiamojo poveikio priemonės tikslas nebus pasiektas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, nustačius suderinamumą ir galimybes taisomai veikti asmenį gali būti skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Teismas įsitikinęs, kad dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis) skyrimas P. J. suderinamas su kitomis jam skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – uždraudimu vairuoti kelių transporto priemones ir turto vertės konfiskavimu, nes šių baudžiamojo poveikio priemonių komplekso taikymas galėtų taisomai veikti kaltinamąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, dėl ko P. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL, t. y. 500 EUR dydžio (10 MGL x 50 EUR = 500 EUR) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nes, kaip minėta, P. J. posėdžio metu nurodė, jog ieškosi darbo, jo sugyventinė yra vaiko priežiūros atostogose, taigi, jo finansinė padėtis nėra stabili ir gera.

Dėl kitų klausimų

2019-03-26 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 42-43) paliktina nepakeista iki įsiteisės nuosprendis.

Kaltinamojo P. J. vairuotojo pažymėjimas baudžiamojoje byloje nebuvo paimtas, todėl įsiteisėjus nuosprendžiui, P. J. įpareigotinas perduoti vairuotojo pažymėjimą Nr.(duomenys neskelbtini), išduotą 2018-10-18, VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones P. J. atėmimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

P. J. (P. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą be užstato V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Laidavimo terminą skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą P. J. nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paskirti P. J. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti P. J. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, paskirti P. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500,00 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, (įmoką sumokėti į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Luminor Bank AS banke Nr. LT88 4010 0510 0467 0332 mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš P. J. valstybės naudai išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 1057,85 EUR eurų.

P. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Įpareigoti P. J. per 12 mėnesių teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6610. Laiku nesumokėjus nurodytos sumos, ji bus išieškota priverstinai. Sumokėjus nurodytą sumą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Įpareigoti P. J. jam išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr.(duomenys neskelbtini), išduotą 2018-10-18, perduoti saugoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones P. J. atėmimą 1 metams 8 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti P. J., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.